- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1734-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04248-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- L. P., M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. P. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-7813-285/2014 pagalpareiškėjų L. P. ir M. P. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai L. P. ir M. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (b.l. 8–9), kuriuo prašė sustabdyti 2014 m. kovo 3 d. 10 val. turinčias įvykti varžytynes, kuriose bus parduodamas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atlikti tinkamą pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nurodyto buto su rūsiu vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjai nurodė, kad iš internetinės svetainės www.evarzytynes.ltsužinojo, jog antstolis V. Z. paskelbė jiems nuosavybėsteise priklausančio buto varžytynes parduodant jį už 70 800 Lt kainą. Varžytynėse parduodamo buto kaina yra per maža, antstolio nustatyta parduodamo buto vertė neatitinka realios padėties rinkoje, ką patvirtina ir pasiūlymai dėl turto įsigijimo populiariausiuose Lietuvoje nekilnojamojo turto portalų skelbimuose. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, todėl nustačius per mažą areštuoto turto rinkos vertę yra pažeidžiamos ne tik pareiškėjų, bet ir kreditorių teisės, kadangi parduodant turtą už mažesnę nei rinkos kainą, sumažėja galimybė kreditoriams gauti iš šio turto pardavimo didesnę turtinę naudą.
Antstolis 2014 m. kovo 5 d. patvarkymu dėl antstolio veiksmų apskundimo (b.l. 4–7) pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir su vykdomąja byla perdavė skundą spręsti Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7d. nutartimi (b.l. 49–53) pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje yra vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-14893-285/2012 dėl 43 224,73 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 43 224,73 EUR sumos nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo nutarties visiško įvykdymo ir 139 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš M. P. ir L. P. kreditoriaus AB SEB banko naudai bei priverstinio M. P. ir L. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto: buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių. 2013 m. balandžio 11 d. antstolio patvarkymu buvo paskirta minėto buto ekspertizė turto vertei nustatyti ją pavedant atlikti turto vertintojui UAB „Ober-Haus“.Pagal 2013 m. birželio 12 d. UAB „Ober-Haus“ turto ekspertizę (vertinimą) turto vertė yra 118 000 Lt. 2013 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo antstolis nustatė turto vertę – 118 000 Lt. 2013 m. rugpjūčio 22 d. internetiniame puslapyje www.evarzytynes.ltbuvo paskelbtos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės. 2013 m. rugsėjo 23 d. antstolio patvarkymu pirmosios varžytynės, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 94 400 Lt, buvo atšauktos, atsižvelgiant į išieškotojos AB SEB banko prašymą atidėti varžytynes iki 2013 m. lapkričio 23 d. Pagal AB SEB banko 2013 m. lapkričio 25 d. prašymą buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės, pradinė pardavimo kaina – 94 400 Lt, kurios neįvyko neatvykus nei vienam dalyviui. 2014 m. sausio 3 d. antstolis pasiūlė išieškotojai AB SEB bankui turtą perimti už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą – 94 400 Lt, tačiau išieškotojai nesutikus, 2014 m. sausio 30 d. antstolis paskelbė antrąsias turto pardavimo varžytynes, kuriose pradinė turto pardavimo kaina – 70 800 Lt. Elektroninės varžytynės baigėsi, paskelbtas laimėtojas. Teismas nustatė, kad antstolio V. Z. 2013 m. balandžio 11 d. patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo skolininkei L. P. pasirašytinai įteiktas 2013 m. gegužės 30 d., tačiau skolininkė nepasinaudojo teise pareikšti ekspertui nušalinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nurodo tik abstraktaus pobūdžio prieštaravimus dėl neva nepagrįstos turto vertės nustatymo, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų apie kitokią turto vertę ir sprendė, kad pateiktuose skelbimuose nurodyta pardavimo kaina neįrodo, kad šie butai buvo parduoti už minėtą kainą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, kodėl UAB„Ober-Haus“ ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės ar turto vertintojo atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Atsižvelgdamas į tai, kad antstolis, nustatęs nekilnojamojo turto vertę 118 000Lt, turtą pardavinėjo dviejų varžytynių metu, kad pirmųjų varžytynių metu norinčių pirkti nekilnojamąjį turtą už 80 proc. pradinės rinkos kainos (94 400 Lt) neatsirado ir tik antrųjų varžytynių metu už 60 proc. pradinės rinkos kainos (70 800 Lt) turtas buvo parduotas, teismas sprendė, kad pradinė kaina buvo aukštesnė nei reali rinkos kaina, todėl pareiškėjų argumentus dėl netinkamo turto įvertinimo atmetė kaip nepagrįstus ir netenkino pareiškėjų prašymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Kadangi ginčo turtas 2014 m. kovo 10 d. įvykusių antrųjų varžytynių metu buvo parduotas, teismas sprendė, kad yra išnykusios aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 10 d. vykusių varžytynių eigai, t. y. išnyko galimybė sustabdyti varžytynes, todėl netenkino pareiškėjų prašymo dėl varžytynių sustabdymo. Teismas, nenustatęs vykdymo proceso metu antstolio padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Pareiškėjai atskiruoju skundu (b.l. 59–62) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio V. Z. veiksmus paskelbiant bei vykdant pareiškėjams M. P. ir L. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes bei įpareigoti antstolį atlikti pakartotinę minėto buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik antstolio pateiktais argumentais dėl turto vertės ir neatsižvelgė į apeliantų nurodytus argumentus dėl netikslios turto vertės nustatymo, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad turto rinkos vertė nustatyta beveik prieš metus laiko prieš paskelbiant varžytynes, neatkreipė dėmesio į tai, kad 2014 metais turto rinkos kainos sparčiai išaugo ir ypatingai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kad ne pareiškėjai, bet išieškotoja ir antstolis vilkino turto pardavimą varžytynėse, turto nepardavė dar 2013 metais, o turtą 2014 metais pardavinėjo už 2013 metų kainą. Teismas neįvertino esminių aplinkybių apie tendencingą vykdomosios bylos vilkinimą bei siekį turtą pardavinėti kaina, kuri buvo nustatyta prieš metus laiko.Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nepateikė argumentų dėl ekspertizės išvados ir dėl papildomos ekspertizės išvados paskyrimo, kadangi pareiškėjai skunde dėl antstolio veiksmų aiškiai išdėstė savo argumentus ir pateikė analogiškų objektų pardavimo kainas įrodančius pasiūlymus dėl turto įsigijimo populiariausiuose Lietuvoje nekilnojamojo turto portalų skelbimuose. Tokie rinkoje esantys pasiūlymai leidžia abejoti antstolio nustatyta turto verte ir sudaro pagrindą paskirti pakartotinę ekspertizę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 71–72) prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad išieškotoja yra suinteresuota, jog skolininkams nuosavybėsteise priklausantis butas būtų parduotasuž kuo didesnę kainą, kadangi tai sudarytų sąlygas bankui iš įkeisto turto vertės gauti visą savo reikalavimo patenkinimą ar didesnę jo dalį, tačiau lūkesčiai neturi būti neadekvatūs. Apeliantų skola bankui didėja, todėl bankas yra suinteresuotas kuo greičiau atgauti savo reikalavimo patenkinimą. Kadangi bankas negali vadovautis prielaidomis, tai jisneturi pagrindo abejoti atlikto turto vertinimu bei antstolio patvarkyme nurodytais argumentais. Pareiškėjai remiasi bendro pobūdžio teiginiais, o jų pateikti duomenys apie skelbimuose parduodamų butųnurodytas kainas, nesudaro pagrindo teigti, kad už tokią kainą minėti butai ir buvo parduoti, o konkrečių duomenų apie įvykusius sandoriuspareiškėjai nepateikė. Pirmosiose varžytynėsepareiškėjų turtas nebuvo parduotas, kadangi nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl negalima manyti, kad turtas būtų nupirktasuž dar didesnękainą. Be to, papildomos ekspertizės skyrimas reikalauja papildomų išlaidų, tačiau pareiškėjai nėra nurodę, kad jie sutinka apmokėti ekspertizės išlaidas, o tokiu atveju išlaidas dengiant iš realizuoto turto, būtų sumažinta galimybė kreditoriui gauti savo reikalavimo patenkinimą. Pareiškėjai, teigdami, kad bankas vilkina varžytynes, nenurodo, kad tokius veiksmuslemia jų veiksmai pateikiant skundus ir ieškinius.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje keliamas turto, kuris parduodamas varžytynėse, tinkamo įkainojimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymą, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs visas civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto rinkos kaina, o kartu ir paskirti pakartotinę apeliantams nuosavybės teise priklausiusio turto vertės nustatymo ekspertizę. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisėta ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti.
Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio V. Z. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkėsteismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį (vykd. bylos b. l. 2–4) dėl priverstinio 43 224,73 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 43 224,73 EUR sumos nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo nutarties visiško įvykdymo ir 139 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš M. P. ir L. P. bei priverstinio M. P. ir L. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto: buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių išieškotojos AB SEB banko naudai. 2013 m. balandžio 11 d. patvarkymu (vykd. bylos b. l. 22), kuris skolininkei L. P. įteiktas 2013 m. gegužės 30 d., antstolis paskyrė ekspertizę turto, t. y. buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti nekilnojamojo turto vertės ekspertizę pavedant atlikti turto vertintojui UAB „Ober-Haus“. Pareiškėjai šio antstolio patvarkymo neskundė, nustatyta tvarka nepareiškė nušalinimo ekspertui. 2013 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu (vykd. bylos b. l. 24) antstolis pareiškėjams nuosavybėsteise priklausantį turtą įkainojo atsižvelgdamas į UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ekspertizės akte nurodytą kainą, ir nustatė turto vertę 118 000 Lt. 2013 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtos pirmosios šio turto pardavimo varžytynės, turėjusios vykti 2013 m. rugsėjo 23 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d., nurodant jose parduodamo turto pradinę 94 400 Lt kainą (vykd. bylos b. l. 25–26). Išieškotoja 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymu (vykd. bylos b.l. 33) paprašė iki 2013 m. lapkričio 23 d. atidėti paskelbtas skolininkų turto varžytynes ir 2013 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu (vykd. bylos b.l. 34) antstolis, tenkinęs šį prašymą, atšaukė pirmąsias varžytynes dėl pareiškėjams nuosavybesteise priklausančio buto priverstinio pardavimo. 2013 m. lapkričio 25 d. išieškotojai paprašius atnaujinti vykdymo veiksmus (vykd. bylos b.l. 36), antstolis 2013 m. lapkričio 26 d. paskelbė pareiškėjams nuosavybėsteise priklausančio buto pirmąsias pakartotines varžytynes, turėjusias vykti 2013 m. gruodžio 27 d. – 2014 m. sausio 3 d. Varžytynėms neįvykus, kadangi jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, antstolis pasiūlė iš varžytynių neparduotą turtą perimti išieškotojai (vykd. bylos b.l. 38–39). Išieškotojai nesutikus perimti varžytynėse neparduoto turto, 2014 m. sausio 30 d. antstolis paskelbė antrąsias varžytynes, vyksiančias 2014 m. kovo 3 d. – 2014 m. kovo 10 d., nurodant parduodamo turto kainą 70 800 Lt (vykd. bylos b.l. 42). Varžytynės baigėsi, paskelbtas jų laimėtojas, turtą įsigijęs už maksimalią 97 000 Lt kainą (b.l. 29). Pareiškėjai pateikė skundą dėl turto realizavimo iš varžytynių ir turto kainos nustatymo (b.l. 8–9), kurio antstolis netenkino.
Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra viresveikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatymo nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę, kilus ginčui dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo.CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tuo atveju, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, o taip pat tais atvejais, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (2007 m. gegužės 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Siekiant tinkamai įkainoti areštuotą turtą, CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė vykdymo proceso metu pasikeitus turto vertei jį perkainoti. Be to, tais atvejais, kai išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantai teigia, kad priverstinai parduodant iš varžytynių jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta netiksli šio turto kaina, kad pasikeitus šio turto vertei vykdymo procese buvo būtina atlikti jo perkainojimą. Apeliantai, teigdami, jog jiems nuosavybės teise priklausančio turto vertė vykdymo proceso metu pasikeitė, turėjo pateikti duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie turto vertės, lyginant ją su ekspertizės metu nustatyta turto verte, pasikeitimą. Tokių duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų apeliantai nepateikė.
Apeliantai turto vertės pasikeitimą grindė aplinkybėmis dėl turto pardavimo, t. y., kad turtas buvo įkainotas dar 2013 metais, o parduotas tik 2014 metais, kad antstolis ir išieškotoja vilkino turto pardavimą, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos 2014 metais sparčiai augo, o ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės apeliantų skunde dėl antstolio veiksmų nebuvo nurodytos, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl jų negalėjo pasisakyti. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ši nuostata taikytina ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirajame skunde nurodytų naujų aplinkybių išsamiai nepasisako. Tačiau tuo pačiu pažymi, kad net ir ta aplinkybė, jog nuo turto įvertinimo 2013 m. birželio 12 d. (apeliantai nepagrįstai teigia, kad turtas buvo įvertintas 2013 m. balandžio mėnesį, kai 2013 m. balandžio 11 d. buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, kadangi turtas realiai buvo apžiūrėtas tik 2013 m. birželio 12 d. ir ši diena ekspertizės akte laikoma turto vertės nustatymo diena) iki jo pardavimo varžytynėse 2014 m. kovo 10 d. praėjo beveik 9 mėnesiai, nesudaro pagrindo daryti neginčijamą išvadą, jog turto vertė yra pasikeitusi. Sutiktina, kad per nurodytą laikotarpį turto vertė gali pasikeisti, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, apeliantai turi pateikti įrodymus, patvirtinančius turto vertės pasikeitimo faktą. Deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio argumentai dėl turto vertės galimo padidėjimo nesudaro pagrindo spręsti, kad turtas varžytynėse buvo parduotas už netinkamą kainą.
Apeliantai turto vertės pasikeitimą grindė jų pateiktaisskelbimais apie nekilnojamojo turto pardavimą nurodydami, kad skelbimuose nurodytų parduodamų butų 1 kv.m kaina yra daug didesnė už jiems nuosavybės teise priklausančio buto nustatytą 1 kv. m kainą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantų pateiktuose skelbimuose nurodyta butų pardavimo kaina visų pirma neįrodo, kad šie butai buvo parduoti už minėtą kainą, o visų antra neįrodo ir apeliantams nuosavybės teise priklausančio turto vertės pasikeitimo.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai teismui pateikė skelbimus dėl turto, kuris savo esminėmis savybėmis skiriasi nuo apeliantams nuosavybės teise priklausančio turto, pardavimo. Nors skelbimuose nurodyti parduodami butai ir yra toje pačioje, kaip ir apeliantų butas, gatvėje, tačiau skiriasi šių butų bendras plotas, bute esančių kambarių skaičius, kas neabejotinai turi įtakos ir parduodamo turto kainai. Minėtuose skelbimuose yra pateikta informacija apie parduodamus 2 kambarių butus, kai tuo tarpu apeliantams nuosavybės teise priklauso 4 kambarių butas. Esant visuotinai žinomai aplinkybei, kad išlaidos šildymui žiemos sezono metu daugiabučiuose namuose yra didelės, o šioms išlaidoms priklausant nuo bendrojo buto ploto, didelės kvadratūros butai dėl didelių išlaidų jiems išlaikyti yra mažiau patrauklūs pirkėjams nei kad mažesnės kvadratūros butai. Todėl vien jau ši aplinkybė dėl skirtingų butų ploto yra pakankama atsisakyti remtis apeliantų pateiktų skelbimų duomenimis apie parduodamų butų kainas sprendžiant klausimą dėl apeliantams nuosavybės teise priklausančio buto vertės pasikeitimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skelbimuose nurodyta butų pardavimo kaina dar nepatvirtina, kad skelbimuose nurodyti butai už tokią kainą ir buvo parduoti, t. y. skelbimuose yra nurodyta tik pardavėjų pageidaujama gauti suma už parduodamą turtą, tačiau nėra aišku, ar jie tokią sumą gavo už parduodamą turtą. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodyta 198 449 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši buto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. neatsižvelgiant į individualias vertinama buto savybes, o be to, nustatyta dar 2008 m. vasario 22 d., kai tuo tarpu butas buvo pardavinėjamas 2014 metais. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų apeliantų nurodytą aplinkybę, jog jiems priklausančio buto vertė yra didesnė, nei kad nustatyta ekspertizės akte, apeliantai nepateikė, todėl sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina, kad apeliantų nurodyti argumentai dėl jiems nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu vertės pasikeitimo vykdymo proceso metu yra nepagrįsti, o jų pateikti įrodymai nepatvirtina turto vertės pokyčių. Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai įvertinti varžytynėse parduodamo turto vidutinę rinkos vertę, taip pat nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo ir teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, pažeidimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjųskundą dėl antstolio veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu nurodo, kad nepagrįstas yra ir apeliantų argumentas dėl teismo vadovavimosi tik antstolio pateiktais argumentais dėl turto vertės ir netinkamo įrodymų įvertinimo. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kaip matyti iš apeliacine tvarka skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nutartyje įvertino visus apeliantų teismui pateiktus įrodymus bei pasisakė dėl visų apeliantų argumentų, kuriais jie skunde dėl antstolio veiksmų grindė turto vertės pasikeitimą. Vien ta aplinkybė, kad teismas netenkino apeliantų skundo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsižvelgė į apeliantų nurodytus argumentus ar netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, todėl nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti priimtą nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o atskiruoju skundu skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7d. nutartį palikti nepakeistą.