- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- TS-11-1202/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Nuteistasis
- R. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. K. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendis pakeistas – pašalinta aplinkybė, kad R. K. nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K. rekomenduojant dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: tęsti darbinę veiklą / išlaikyti darbo vietos stabilumą ir tęsti profesinę veiklą dabartinėje pozicijoje; tęsti savanorišką finansinių įsipareigojimų dengimą; laikytis vidaus tvarkos taisyklių; dalyvauti alkoholio vartojimo prevencinėse priemonėse; vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.
Nutarime Komisija įvertino tai, jog R. K. teistas pirmą kartą ir pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2026 metų vasarį nustatyta žema pakartotinio elgesio rizika. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones vykdo, dalyvavo užsiėmimuose, programose. Bausmės atlikimo metu nebaustas ir neskatintas. Ankstesnes Komisijos rekomendacijas vykdė. Tačiau yra linkęs neigti savo problemas, kurios lėmė nusikalstamą elgesį. Jam būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu, polinkis į smurtą, impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka bei atitinkamai ribotai šias problemas sprendžia. Kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje, pagalbai nėra motyvuotas. Deklaruoja kategorišką užtikrintumą dėl alkoholio nevartojimo ateityje, tačiau stebima, jog nuteistasis stokoja alkoholio vartojimo žalos pasekmių suvokimo plačiąją prasme, ir ši sritis reikalauja tolimesnių intervencijų. Bausmės atlikimo metu išreiškė norą dirbti. Dirba už įstaigos ribų. Turi finansinių skolų, kurios siekia 17 277,21 Eur, o per bausmės laikotarpį padengęs apie trečdalį skolos. Nuteistojo savivaizdis skurdus, vienpusiškas, koreguotinų savo būdo bruožų neįžvelgia, mano, jog patekęs į įkalinimo įstaigą pasikeitė, įsivertino visus savo blogus ir gerus darbus/veiksmus, tačiau detalizuoti negali. Aptariant veiksnius, turėjusius įtakos praeities įvykiams, esamoms problemoms bei situacijų sprendimo įgūdžiams, stebima, jog asmens analizė yra itin paviršutiniška. Atpažinus problemą, nemato gilesnių sąsajų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, nesąmoningai ignoruoja elgesio pasekmes platesne prasme. Atsižvelgiant į tai, jog asmuo teistas už nužudymą, problemų, paskatinusių tokį nusikaltimą neigimas ir pasyvus jų sprendimas, neleidžia vertinti, jog asmuo deda pakankamas pastangas valdydamas rizikos veiksnius bei atitinka lygtinio paleidimo kriterijus.
II. Skundo argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis R. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą.
Nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarimu ir mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, bei nemotyvuotas. Lygtinio paleidimo komisija visiškai neatsižvelgė į ypatingai svarbių aplinkybių visumą ir formaliai vertino pateiktus nuteistojo asmeninius duomenis. Komisijos nariai visiškai nevertino jo progresinių pasiekimų atliekant laisvės atėmimo bausmę, bei neatsižvelgė į tai, jog jis įvykdė visas komisijos rekomendacijas.
Pateiktoje medžiagoje apie lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimus nėra. Komisijos rekomendacijas nuteistasis įvykdė, be to įvykdė ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį t. y. visiškai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio formalųjį pagrindą. Nuteistajam finansinis įsiskolinimas atsirado tik po teismo nuosprendžio, pagal kurį buvo priteista 12 096,37 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai bei turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nors pradinė finansinė padėtis buvo ribota, nuteistasis nuo 2022 m. iki šiol sistemingai dengia skolas. Turimą skolą suinteresuotas grąžinti.
Komisijos sprendimas įpareigoti nuteistąjį lankyti „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendis, pašalinant iš jo aplinkybę, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas nuteistajam esant blaiviam, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti jį lankyti alkoholio prevencijos užsiėmimus. Be to, nuteistasis geba valdyti alkoholio vartojimą. Nuteistojo elgesys viso bausmės vykdymo laikotarpio metu yra vertintinas kaip nepriekaištingas, neturi jokių pažeidimų, nebuvo baustas, visą laiką laikėsi geranoriško ir mandagaus elgesio, kas patvirtina jo gebėjimą valdyti emocinę būseną. Nuteistojo bausmės vykdymo laikotarpis siekia apie šešerius metus – reikšmingą laikotarpį, per kurį būtų galėję atsiskleisti neigiami elgesio ar charakterio bruožai.
Komisija nustatė, kad nuteistasis tik planuoja grįžti į aplinką, kurioje anksčiau pasireiškė smurtas ir buvo konfliktas (su sese). Tačiau toks komisijos vertinimas yra nepagrįstas. Nuteistasis jau reguliariai grįžta į minėtą aplinką – kiekvieną savaitgalį, ir tai daro jau daugiau nei dvejus metus. Be to, pati nuteistojo sesuo yra raštu patvirtinusi, kad sutinka priimti nuteistąjį ir gyventi kartu. Nuteistasis visas šias priemones įgyvendino, o šiuo metu jam nėra nustatyta jokių naujų rekomendacijų. Nuteistajam turi būti aiškiai nurodytos taikytinos prevencinės priemonės bei jų pagrindimas, o ne pateikiamos abstrakčios rekomendacijos.
Prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant, laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tada, kai įvertinus visas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, jog lygtinai paleistinas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Nuteistasis R. K., kuriam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės) atliko 2024 m. gruodžio 9 d. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tokio tipo rizikos vertinimas formaliai atitinka BVK 82 straipsnio nuostatas. Kita vertus, pastebėtina, kad ta aplinkybė, jog yra nustatyta nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, savaime nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas nėra įpareigotas nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal BVK ir BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Vertindami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, o dar tiksliau – jo atitikimą materialiajam lygtinio paleidimo kriterijui, teismas ir (ar) Komisija neturi apsiriboti vien nuteistojo elgesio, jo įsitraukimo į įvairias resocializaciją, integraciją į visuomenę skatinančias priemones ir jo pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę analizę. Tai yra, teismas ir (ar) Komisija neprivalo apsiriboti vertinimu tik to, ar asmuo vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ar jis dirbo, mokėsi, užsiėmė kokia kita pozityvia veikla, ar buvo baustas, skatintas, kaip yra pakitusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris, pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis, byloje Nr. 1S-153-397/2025).
Iš asmens bylos duomenų matyti, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę sugebėjo save realizuoti darbinėje veikloje. Būdamas (duomenys neskelbtini) kalėjime taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. liepos 7 d. iki 2024 m. spalio 28 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. Po perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą susirado darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurioje dirba ir šiuo metu. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 10 d. R. K. sudarė neterminuotą darbo sutartį ir ketina ten likti dirbti ir po paleidimo. Nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 17 277,21 Eur. R. K. pateikė 2026 m. sausio 19 d. antstolio pažymą apie vykdomosios bylos eigą. Iš pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog antstolis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2026 m. sausio 5 d. gavo 3 119,42 Eur įmokų, nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2024 m. birželio 13 d. gavo 1 456,99 Eur, per 2022 m. gavo 100,06 Eur; nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2026 m. sausio 6 d. gavo 5 343,98 Eur, per 2024 m. gavo 333,13 Eur. Nors turimą turtinį įsipareigojimą R. K. vertina kaip didelį, tačiau suinteresuotas turimą skolą grąžinti.
R. K. vykdė socialinės reabilitacijos priemones – dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2022 m. spalio 26 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini), visą laiką dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2024 m. lapkričio 4 d. lankė „(duomenys neskelbtini)“ programą, reguliariai lankė (iš 22 užsiėmimų 4) ir nepabaigė programos. Aktyviai dalyvavo užsiėmimuose – dalinosi savo išgyvenimais ir patirtimi su kitais grupės nariais, rodė motyvaciją mokytis naujų dalykų; 2022 m. lapkričio mėn. – 2023 m. sausio mėn. lankėsi (duomenys neskelbtini) konsultacijose ir deklaruoja kategorišką užtikrintumą dėl alkoholio nevartojimo ateityje; nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. lankė programą „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo 2025 m. spalio mėn. ir lapkričio mėn. edukacijose apie priklausomybes: žalingą ir rizikingą medžiagų vartojimą, išklausė (duomenys neskelbtini) pravestame aštuonių susitikimų ciklą apie priklausomybę. Laisvu nuo darbo metu lanko (duomenys neskelbtini) grupės „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus. Nuteistasis taip pat dalyvavo ir pozityvaus užimtumo priemonėse.
2025 m. gegužės 14 d. ir 2026 m. vasario 25 d, (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistajam atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrėjimas, taikant OASys metodiką, kurių metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Buvo pastebėtos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant mažinti minėtą riziką.
Ankščiau nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja, jog R. K. deda pastangas pasiekti bausmei keliamus tikslus, yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, intervencinėse priemonėse. Tačiau asmens byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog dabartiniame R. K. paskirtos bausmės vykdymo etape pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje vis dar nėra pakankamai įgyvendintas. Dalyvavimas reabilitacijos programose ir kitose resocializacijos priemonėse teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tai, nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam pritaikytas lygtinis paleidimas bus sėkmingas. Sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą.
Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistajam R. K. nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai: itin sunkus nusikaltimas - nužudymas; dinaminiai: itin dažnai keitė darbovietes; turimi finansiniai sunkumai dėl neišmokėto teisminio ieškinio; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; apsauginiai: palaiko artimus ryšius su šeimos nariais; palankiai vertina poreikį atlyginti turimus įsiskolinimus; formaliai patvirtino savo galimybę gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje; deklaruoja asmeninę poziciją jog ateityje nenusikals.
Pažymėtina, jog iš Socialinėje išvadoje nurodytos aplinkybės rodo, jog kai kurie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, o būtent tai, jog nuteistasis itin dažnai keitė darbovietes ir turi finansinius sunkumus dėl neišmokėto teisminio ieškinio, nuteistojo jau yra koreguojami – R. K. 2025 m. sausio 10 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įkalinimo įstaigai pateikė 2026 m. sausio 19 d. antstolio pažymą apie vykdomosios bylos eigą bei jau sumokėtas įmokas, laisvu nuo darbo laiku lanko (duomenys neskelbtini) grupę, nors šie veiksniai jau yra koreguojami, tačiau ir toliau reikalauja tęstinių R. K. pastangų. Teismas pažymi, jog kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka bei nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis problemas, paskatinusias nusikalti neigia ir jas sprendžia pasyviai, o pagalbai nėra motyvuotas, sudaro pagrindą abejonėms ar asmuo lygtinai paleistas pakartotinai nenusikals, todėl tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje vis dar turi būti koreguojami.
Be to, pokalbio su nuteistuoju metu konstatuota, jog pokalbių metu nuteistasis siekia sudaryti socialiai priimtino asmens įspūdį, linkęs labiau atspindėti bei įvardinti teigiamus savo bruožus. R. K. geba analizuoti save, tačiau nėra kritiškas savo elgesio klaidoms, tačiau yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nuteistasis pagalbai nemotyvuotas, apie problemas kalba, tačiau tiki, kad gali pats jas koreguoti ir išspręsti. Kartais atėjęs pateikia konkrečią užklausą, tačiau ją analizuoja paviršutiniškai, detalesnei analizei galimai nėra pajėgus. Taigi problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, atsižvelgiant į tai, jog R. K. nėra kritiškas savo elgesiui bei turimas mąstymo problemas analizuoja paviršutiniškai, sudaro pagrindą išvadai, jog šiose srityse yra būtina akivaizdi pažanga, keičiant nuteistojo mąstymą, o šiuo metu pažanga šiuose srityse dar nėra reikšminga. Atsižvelgiantį į tai, kad kriminogeniniai veiksniai, siejami su nuteistojo mąstymo sritimis, jie turi būti koreguotini tikslinių intervencinių priemonių pagalba.
Pažymima, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas.
Skunde nuteistasis pažymi, jog Komisijos sprendimas įpareigoti jį lankyti „(duomenys neskelbtini)“ (nutarime nurodoma dalyvauti alkoholio vartojimo prevencinėse priemonėse) yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendis, pašalinant iš jo aplinkybę, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti jį lankyti alkoholio prevencijos užsiėmimus, juolab nuteistasis geba valdyti alkoholio vartojimą. Visgi teismas su šiuo skundo motyvu nesutinka. Iš asmens byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog Komisijos rekomendacijos susijusios su alkoholio valdymu nėra tiesiogiai susijusios su priimtu nuosprendžiu pagal kurį R. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Konstatuotas dinaminis kriminogeninis veiksnys yra susijęs su ankstesniais nuteistojo administraciniais baustumais, smurto protrūkiu prieš šeimos narį. 2011 m. ir 2013 m. R. K. buvo baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, o viena iš baudžiamosios bylos liudytojų nuteistąjį apibūdino kaip nuolat vartojantį alkoholį. 2016 m. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius nustatyta, jog R. K. būdamas neblaivus, konflikto metu pastūmė seserį, buvo sugriebęs ją už plaukų. Nuteistasis prisipažino, jog sudavė seseriai kumščiu į galvą, nes buvo girtas ir įpykęs, nors šiuo metu smurto vartojimą prieš seserį nuteistasis neigia, visgi asmens byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų išrašas patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas dėl ankščiau minėto atvejo buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Be to, nesaikingo alkoholio vartojimo problemų R. K. ankščiau neneigė, nurodydamas, jog alkoholio vartojimas ne visada buvo saikingas ir ateityje jis turėtų vengti buvusių bendradarbių, kadangi alkoholio vartojimai po darbo būdavo dažnesni. Nors nesaikingo alkoholio vartojimo veiksnys nėra priežastiniu ryšiu susijęs su R. K. šiuo metu atliekama bausme, visgi šis veiksnys turėjo įtakos nuteistojo smurto vartojimui, administracinių nusižengimų vykdymui, todėl yra svarbus veiksnys vertinant ar R. K. ateityje nesielgs nusikalstamai. Todėl pareiškėjas šį dinaminį kriminogeninį veiksnį gali valdyti vykdydamas Komisijos nurodytas rekomendacijas – tęsti dalyvavimą alkoholio vartojimo prevencinėse priemonėse (nes nurodyta, kad ir taip laisvu nuo darbo laiku dalyvauja (duomenys neskelbtini) grupės užsiėmimuose).
Skunde nuteistasis pažymi, jog lygtinio paleidimo atveju jis grįžtų gyventi, ten kur gyveno iki bausmės atlikimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu bute gyvena sesuo, dukterėčia ir svainis, o nuteistasis ten vyksta trumpalaikių išvykų į namus metu. Asmens byloje yra pateiktas nuteistojo sesers pasirašytas raštas, kuriame pastaroji nurodo, kad R. K. galės gyventi paleidimo atveju. Aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą yra laikytinas apsauginiu veiksniu. Visgi kaip minėta ankščiau R. K. smurtavo prieš seserį, būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra išnykusi tikimybė, jog R. K. paleistas iš įkalinimo įstaigos ir grįžęs gyventi į sau įprastą aplinką vėl galėtų kelti pavojų ne tik aplinkiniams, bet ir savo artimiesiems.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023). Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis per daugiau nei 5 metus laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose nė karto nebuvo skatintas, o tai rodo, jog nuteistasis stokoja savarankiškų iniciatyvų resocializacijos procese ir elgiasi tik taip, kaip ir turi elgtis kiekvienas nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje Taigi jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip išskirtinai teigiamas.
Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Taigi svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra kiek daugiau nei 2 metai ir 8 mėnesiai, todėl atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nuteistajam yra likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Šiuo metu jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Esant pakankamai reikšmingam dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiui, tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių šiuo metu dar nepakanka daryti išvadai, kad R. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Teismo vertinimu, Komisijos išvada pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam taikomų priemonių įtaka pastarojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Dėl pirmiau aptarto, nesutikti su Nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu, nėra pagrindo. Įvertinęs nuteistojo pastangas, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis, bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūruotoje aplinkoje, teismas pripažįsta, kad šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis, bausmę atlikdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turėdamas galimybę dalyvauti resocializacijos programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas nuosekliai įrodyti teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu
nutaria:
atmesti nuteistojo R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2026 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.