- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-836-425/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02144-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- Z. V.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3053-589/2011 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui – Z. V., institucijai teikiančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo V. V. santuoką, įregistruotą 1998-03-14 Panevėžio m. CMS dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką palikti ieškovei santuokinę pavardę „V.“, priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti nepilnamečių vaikų – R. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams - R. V. ir A. V. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), 66 900 Lt vertės, atsakovui automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės bei iš ieškovės priteisti kompensaciją atsakovui 17 300 Lt už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyti turto dalį, kurios išmokėjimą prašo išdėstyti dvejiems metams. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, žiauriai elgėsi su ieškove, naudojo fizinį smurtą, jam dėl sūnaus sumušimo buvo iškelta baudžiamoji byla. Dėl tokio atsakovo elgesio patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Nurodė, kad ieškovė vaikais rūpinasi nuo pat jų gimimo, žino jų poreikius, o atsakovas nuolatiniu psichologiniu ir fiziniu smurtu aiškiai parodė, kad sūnūs negali kartu su juo gyventi. Nepilnamečių vaikų išlaikymui prašė priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymui reikėtų apie 600 Lt per mėnesį. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra 700 Lt. Paskolą prašė pripažinti asmenine V. V. skola.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą 1998 m. kovo 14 d. tarp V. V. ir R. V. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo R. V. paliko santuokinę pavardę – „V.“, nustatė nepilnamečių vaikų: R. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama R. V., iš atsakovo V. V. priteisė nepilnamečių vaikų: R. V. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, A. V. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, padalino santuokos metu įgytą turtą: R. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), 143 000 Lt vertė, V. V. priteisė iš R. V. 22 300 Lt kompensaciją už R. V. tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, V. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį VW PASSAT, 8 500 Lt vertės, priteisė R. V. iš V. V. 4 250 Lt kompensacijos už V. V. tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, nustatė, kad V. V. ir R. V. yra solidariai atsakingi Z. V. pagal paskolos sutartį, sudarytą 2009-11-30 tarp Z. V. ir V. V., kurios pagrindu suteikta 20 000 Lt paskola. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo smurto, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad sutiktų toliau gyventi su atsakovu, jeigu jis grįžtų į namus. Įvertinęs įrodymus, šalių pasakojimus, teismas darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas tik susituokus buvo pakankamai darnus, o vėliau prasidėjo nesutarimai, todėl sprendė, kad šalių santuoka iširo ne dėl to, kad V. V. buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, bet dėl to, jog abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina R. V., kadangi tai labiau atitiko vaikų interesus, o dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, neprieštaravo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė bei atsakovas. Teismas nustatė, kad R. V. gauna 700-800 Lt dydžio atlyginimą, o V. V. gauna 800 Lt dydžio atlyginimą. Atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų amžių ir jų poreikius, iš atsakovo, V. V., teismas priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, t.y. R. V. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, A. V. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš Valstybės įmonės registrų centro pažymos teismas nustatė, kad viso buto vertė yra 66 900 Lt, santuokos metu įgytas butas natūra priteistinas ieškovei, įpareigojant ją išmokėti atsakovui 22 300 Lt dydžio kompensaciją, už jai tenkančią didesnę dalį santuokos metu įgyto turto. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, teismas atmetė ieškovės prašymą dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo dvejiem metams. Teismas laikė, kad šalių santuokoje įgyto turto automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 8500 Lt ir šį automobilį priteisė atsakovui V. V. bei įpareigojo jį išmokėti ieškovei 4250 Lt dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Trečiojo asmens Z. V. suteiktą 20 000 Lt paskolą teismas laikė bendra sutuoktinių skola, kadangi šie pinigai buvo panaudoti mokėti už buto komunalinius mokesčius, maisto produktams pirkti, todėl šią prievolę pripažino solidariąja.
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme su savo atstove prašė iš dalies panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000Lt neturtinės žalos atlyginimą padarytą dėl santuokos nutraukimo; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; prievolę pagal paskolos sutartį, sudarytą 2009-11-30 tarp Z. V. ir atsakovo V. V., kurios pagrindu suteikta 20 000 Lt paskola, pripažinti asmenine atsakovo prievole arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus, sprendimas yra sutrumpintų motyvų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovo elgesys buvo nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Rašytiniai įrodymai, tokie kaip Respublikos gatvės šeimos klinikos, UAB Kniaudiškių šeimos klinikos pažymos, specialisto išvada, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kt., patvirtina atsakovo smurtą prieš šeimos narius bei šio smurto pasekmes. Teismas neteisingai interpretavo atsakovės teiginį, kad su atsakovu sutiktų gyventi kartu kaip ir anksčiau tik jei to pageidautų vaikai, tačiau dabar tai jau yra neįmanoma, nes vaikai nebenori gyventi kartu. Tai, kad atsakovas buvo nubaustas už smurtą prieš nepilnametį sūnų yra tik viena iš santuokos nutrūkimo priežasčių. Teismas nenurodė kokiais veiksmais ir kuo ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, kokiais įrodymais vadovavosi padarydamas tokias išvadas ir pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė pažymėjo, kad teismas, nepripažinęs, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, neišsprendė klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas ieškovei padarė didelę moralinę žalą visą santuokinį gyvenimą tyčiodamasis ir žemindamas ieškovę artimųjų, šalių vaikų akivaizdoje, naudodamas ieškovės ir nepilnamečių sūnų atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą, sukėlė ieškovei dideles dvasines kančias ir pergyvenimus, todėl 5 000Lt įvertinta neturtinė padaryta žala nėra per didelė ir yra pagrįsta. Teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą sūnums R. po 300 Lt ir A. po 200Lt, sprendime nenurodė nei motyvų, nei kokiais įrodymais vadovavosi priteisdamas sūnums nevienodo dydžio išlaikymą. Abu vaikai lanko mokyklą jų amžių skirtumas yra nedidelis, todėl jų poreikiai yra vienodi ir A. poreikių patenkinimui iš atsakovo priteista mėnesiui 200Lt suma yra nepagrįstai per maža. Be to, atsakovas atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad sutinka teikti išlaikymą vaikams: R. ir A. po 300Lt kiekvienam. Teismas nurodė, kad atsakovo pajamos yra jo gaunamas atlyginimas ir kitų pajamų jis neturi, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl kitų rašytinių įrodymų – skelbimų, kuriuose atsakovas skelbia parduodantis automobilius. Apeliantė pažymėjo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog 20 000 Lt paskola Z. V. yra solidarioji sutuoktinių prievolė. Apeliantė nurodė nežinojusi apie tokios paskolos egzistavimą. Paskolos sutartis sudaryta 2009-11-30, ieškovei nedalyvaujant. Ieškovė su atsakovu 2009 metais jau jokių bendrų santykių nebepalaikė, kaip šeima nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė, paskola šeimos poreikiams nebuvo būtina ir šeimos poreikiams nebuvo panaudota. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas, siekdamas, kad prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, tačiau atsakovas jokių įrodymų nepateikė. Ieškovė pažymėjo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ieškovei priteisiamas asmeninės nuosavybės teise butas unik.Nr.:2798-5001-1010:0033, esantis (duomenys neskelbtini), 143 000Lt vertės, nors dėstomojoje dalyje teismas nurodė, kad remiasi VĮ Registrų centro pažyma, kurioje šio buto vertė nurodyta – 66 900Lt. Apeliantė prašė ištaisyti šią techninę klaidą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovės R. V. apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinio pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, todėl santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatęs, kad ieškovė gauna 700-800 Lt, o atsakovas - 800 Lt mėnesines pajamas, pagrįstai nurodė, kad vaikų poreikiai turi būti tenkinami minimaliai, ir atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų amžių ir jų poreikius, pagrįstai ir teisėtai priteisė nevienodo dydžio išlaikymą. Teismas nustatė, kad paimta 20 000 Lt paskola buvo panaudota šeimos interesams, iš jos mokėta už komunalinius patarnavimus, pirkti maisto produktai ir kiti daiktai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ši prievolė yra asmeninė V. V. prievolė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad prievolė pagal paskolos sutartį yra solidarioji.
Institucija, teikianti išvadą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimu prašė tenkinti apeliantės R. V. prašymus, nurodė, kad jie yra pagrįsti ir teisėti. Taip pat pažymėjo, kad teismas, priteisdamas nevienodo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nenurodė, kokiais motyvais vadovavosi ir kokiais įrodymais rėmėsi.
Tretysis asmuo Z. V. atsiliepimu prašė ieškovės R. V. apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą palikti nepakeistą. Tretysis asmuo nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji tapo irzli, neprognozuojama, dėl to šeimoje kildavo nesutarimų, atsakovė nevykdė sutuoktinės pareigų, įžeidinėjo, priekabiai elgėsi, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Teismas, priteisdamas išlaikymą sūnums, atsižvelgė į atsakovo dabartinę padėtį ir jo gaunamas pajamas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad prievolė pagal 2009-11-30 paskolos sutartį yra solidari ir abu sutuoktiniai yra atsakingi už jos vykdymą. Pinigai buvo naudojami šeimos interesams, buvo perkami baldai ir kiti buičiai reikalingi daiktai, daromas buto remontas, perkami vaikams reikalingi daiktai bei maisto produktai. Tretysis asmuo nurodė, kad baldų užsakymo bei pirkimo sutartys yra pas ją, kadangi atsakovas pateikė jas kaip įrodymą, kam buvo naudojami paskolos pinigai. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad su atsakovu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2009 m., kadangi 2009 m. visi su šeima važiavo atostogauti prie jūros, o 2010 m. ieškovė su atsakovu atostogavo kartu Latvijoje. Be to, tretysis asmuo pažymėjo, kad skolinantis pinigus kartu su atsakovu dalyvavo ir ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d.3p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliantė R. V. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės dėl ko priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000Lt neturtinės žalos atlyginimą padarytą dėl santuokos nutraukimo.
CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).
Teismas, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito kaltę. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo ne dėl atsakovo V. V. nuteisimo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu dėl mažamečio sūnaus R. V. sumušimo (T.2, b.l. 6-7), tačiau dėl gerokai ankščiau atsiradusių abipusių nesutarimų, ginčų, priekaištų ir nepasitenkinimo vienas kito elgesiu, t.y. šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2009-12-17 R. V. kreipėsi į policijos komisariatą, kad sutuoktinis V. V. koliojosi necenzūriniais žodžiais, stumdė, apdraskė ranką, kelis kartu sudavė delnu į veidą, nors dėl sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė (t.1, b.l.18). Respublikos gatvės šeimos klinikos 2011-03-02 pažyma nustatyta, kad R. V. 2000m. kreipėsi dėl nerimo sutrikimo, padidinto jautrumo, nemigos, 2007m. kreipėsi dėl padidinto jautrumo, nerimo, atsiradusio po įtampos šeimoje, 2010-11-08 kreipdamasi nurodė problemas šeimoje, verksmingumą, dėl nerimo sutrikimo buvo skirtas medikamentas (t.1, b.l.13). Byloje surinktų įrodymų nepakanka išvadai, kad šalių santuokos iširimo priežastimi buvo išimtinai atsakovo V. V. elgesys. Aptartų įrodymų ir padarytų išvadų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių tarpusavio požiūrių nesuderinamumo, kilusių tarpusavio bendravimo problemų, peraugusių į konfliktus ir nesutarimus.
Apeliantė R. V. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė sūnui A. V., gim.2003-05-23 išlaikymą iš atsakovo po 200 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas, prašydama šią dalį pakeisti – sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo po 300 Lt mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
CK 3. 193str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinus, kad šalių vaikas A. yra 7 metų amžiaus, jo poreikiai dar nėra tiek dideli, kiek 12-17 metų amžiaus vaiko, įvertinus abiejų tėvų gaunamas panašias nedideles 700-800 Lt dydžio kasmėnesines pajamas, teismo priteistas iš atsakovo 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas pripažintinas pakankamu, kadangi išlaikymą vaikui turi skirti abu tėvai. Ieškovei apeliantei R. V. ir atsakovui V. V. skiriant kas mėnesį po 200 Lt A. išlaikymui, kas mėnesį abiejų tėvų skiriama išlaikymo suma sudarytų 400 Lt, kurios turėtų pakakti tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui, jo ugdymo užtikrinimui. Apeliantės R. V. apeliacinio skundo motyvai dėl priteisto iš atsakovo A. išlaikymo didinimo iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nėra pakankamai pagrįsti įvertinant vaiko amžiui būtinus poreikius, atsakovo gaunamas pajamas, kad būtų pagrindas šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliantė R. V. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas 20 000 Lt paskolą trečiajam asmeniui Z. V. pripažino solidariąja sutuoktinių prievole (CK 3.109str.).
Byloje esančiu „Skolos rašteliu“ nustatyta, kad Z. V. 2009-11-30 paskolino V. V. 20 000 Lt iki 2011-11-30 (T.1, b.l.78).
Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens Z. V. suteiktą 20 000 Lt paskolą teismas pripažino solidariąja ieškovės ir atsakovo skola, kadangi paskola buvo panaudota mokėti už buto komunalinius mokesčius, maisto produktams pirkti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima, nes ieškovė R. V. nurodė nežinojusi apie tokios paskolos egzistavimą, paskolos sutartis sudaryta 2009-11-30, ieškovei nedalyvaujant, byloje nėra jo0kių įrodymų apie tokios didelės pinigų sumos panaudojimą šeimos interesais. Ieškovė teigė su atsakovu 2009 metais bendrų santykių nebepalaikiusi, kaip šeima nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė, todėl paskola šeimos poreikiams nebuvo būtina ir šeimos poreikiams negalėjo būti panaudota. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamos bylos atveju, sprendžiant klausimą ar pagal 2009-11-30 paskolos sutartį yra atsakingi ieškovė R. V. ir atsakovas V. V. solidariai, ar tai yra asmeninė atsakovo V. V. paskola, įvertintinos šios faktinės sutarties sudarymo ir paskesnės aplinkybės:
Ieškovė R. V. teigė niekada nežinojusi apie tokios paskolos egzistavimą, paskolos sutartis sudaryta ieškovei nedalyvaujant. Byloje nėra objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad ieškovė R. V. žinojo apie 2009-11-30 sudarytą paskolos sutartį;Niekuo nepagrįstas ir neįrodytas atsakovo V. V. motyvas, kad iš pagal 2009-11-30 paskolos sutartį gautų pinigų buvo perkami baldai, mokami mokesčiai už butai. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje negalėjo nurodyti kokius baldus pirko iš 20 000 Lt paskolos, nurodė, kad namuose turįs sąrašą, kas buvo pirkta (T.2, b.l.26). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. V. nurodė, kad buvo pirkta sofa, tačiau ieškovė tokius teiginius neigia, teigdama, kad sofa įsigyta už santuokos metu įgytas lėšas. Kokie kiti baldai buvo nupirkti už skolintus pinigus ar kitaip panaudoti šeimos interesais duomenų byloje nėra;Didesnės pinigų sumos kaip taisyklė laikomos kredito įstaigose. Teismui nekiltų didesnių abejonių dėl 20 000 Lt paskolos suteikimo atsakovui V. V., jeigu tretysis asmuo Z. V. būtų pateikusi įrodymus iš apie šios sumos per du kartus paėmimą iš kredito įstaigų, tačiau tokių įrodymų tretysis asmuo teismui nepateikė;
Paskolos sutartis sudaryta tarp artimiausių žmonių, motinos Z. V. ir sūnaus atsakovo V. V., tačiau paskolos davėjai motinai Z. V. surašant „Paskolos raštelį“, kad skolina pinigus sūnui V. V., apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trečiajam asmeniui Z. V. pinigus skolinant sūnaus šeimai, paskolos raštelyje tretysis asmuo būtų nurodęs paskolos gavėjus sūnų V. V. ir marčią R. V.. Nesant jokių objektyvių įrodymų apie 20 000 Lt panaudojimą šalių šeimos interesais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad V. V. ir R. V. yra solidariai atsakingi Z. V. pagal paskolos sutartį, sudarytą 2009-11-30 tarp Z. V. ir V. V., todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad už 2009-11-30 sudarytą tarp Z. V. ir V. V. paskolą, kurios pagrindu suteikta 20 000 Lt paskola, yra atsakingas tik atsakovas V. V..
Kadangi ieškovės R. V. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 99str.2d., 96str., iš atsakovo proporcingai patenkintai skundo daliai priteistinos į valstybės biudžetą išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą R. V..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad V. V. ir R. V. yra solidariai atsakingi Z. V. pagal paskolos sutartį, sudarytą 2009-11-30 tarp Z. V. ir V. V., kurios pagrindu suteikta 20 000 Lt paskola, pakeisti ir nustatyti, kad už 2009-11-30 sudarytą tarp Z. V. ir V. V. paskolą, kurios pagrindu V. V. suteikta 20 000 Lt paskola, yra atsakingas V. V.. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220 Lt išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą R. V. į valstybės biudžetą.