Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai M. M. ir atstovei advokatei J. B..

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja M. M. pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdyje pareiškėjos M. M. atstovės J. B. pareiškimą palaikė.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėja Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Vadovaujantis CK 5.12 straipsniu, M. A. (M.) turi teisę lygiomis dalimis su kitais paveldėtojais paveldėti M. A. palikimą. Atsižvelgiant į tai, jog priėmus palikimą būtų užtikrinti nepilnametės teisėti interesai, darytina išvada, kad termino palikimui po M. A. mirties priėmimo pratęsimas atitinka nepilnametės interesus. Pratęsus terminą ir gavus leidimą priimti palikimą dukters vardu, pareiškėja M. M. turės teisę vaiko vardu tvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė rašytinę išvadą, nurodė, kad pareiškimas pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. A. (el. b. l. 6). Pareiškėja M. M. ir M. A. buvo sutuoktiniai (el. b. l. 10). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. A., miręs (duomenys neskelbtini), yra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (el. b. l. 8–9). M. A. vardu registruotas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilis VWGOLF, v/n (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12–14). Pareiškėja kreipėsi į Kauno m. 24-ąjį notarų biurą dėl sutuoktinio M. A. palikimo priėmimo savo vardu (el. b. l. 15, 18), tačiau nepilnametės vardu priimti palikimą negalėjo, nes dar nebuvo nustatyta tėvystė. Pareiškėjos šeima į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma (el. b. l. 11).

Nustatyta, kad nepilnametė M. A. yra palikėjo M. A. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 2.7 straipsnyje, 3.188 straipsnyje nustatyta, kad už nepilnamečius iki 14 metų, sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Be išankstinio teismo leidimo tėvai ar globėjai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Aplinkybės, kad po sutuoktinio mirties, nepraleisdama įstatymu nustatyto termino, pareiškėja kreipėsi 2018 m. rugsėjo 13 d. į Kauno 24-ąjį notarų biurą ir priėmė palikimą savo vardu, tačiau priimti palikimo nepilnametės dukters vardu pareiškėja negalėjo, nes tuo metu dar nebuvo nustatyta tėvystė, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. A., miręs (duomenys neskelbtini), yra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, laikytinos svarbiomis, nes be šių aplinkybių pareiškėja objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisių – priimti palikimą.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko interesais, daro išvadą, jog pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėčio mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5. 52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl pareiškėjas prašyme turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi (CK 5. 2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, turėtų būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 4 dalis) ir, nustatęs, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis). Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad palikėjo M. A. turtą sudaro: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilis VWGOLF, v/n (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, aplinkybės apie mirusiojo turėtus kreditorius gali paaiškėti vėliau, todėl tikslinga palikimą priimti pagal apyrašą, kadangi tai apsaugos nepilnamečio vaiko interesus nuo galimų kreditorių reikalavimų. Palikimo priėmimo pagal apyrašą faktas nepilnamečio įpėdinio interesų nepažeis, kadangi jis įgys nuosavybę savo vardu, o priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo galimas skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-433/2014).) Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjai išduodamas leidimas po palikėjo mirties priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu su apyrašu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjai išaiškinama, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 579-582 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos M. M. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti nepilnametės M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) vardu palikimą atsiradusį po jos tėčio M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) vardu po M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.