Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1087-656/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-11
Bylos Nr.
e2A-1087-656/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. ggeužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo pagal ieškovų R. V. ir R. V. ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau vadinama ir Bendrija) dėl pažeistų teisių gynimo, su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje, A. G. ir V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai 2019 m. lapkričio 26 d. patikslintu ieškiniu prašė:

1.1. pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ patvirtintą bendrojo naudojimo turto aprašą ir įpareigoti bendriją atlikti turto inventorizaciją iš naujo;

1.2. pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimų rezultatus, kurie užprotokoluoti 2019 m. birželio 3 d. protokole ir pažeidžia ieškovų teises, t. y. 2 punkto sprendimą tvirtinti finansinę ūkinę veiklos ataskaitą už 2018 metus, jų tarpe ir patvirtinti ieškovų skolą; 3 punkto sprendimą tvirtinti Metinį ir ilgalaikį darbų planą 2019 metams; 5.1. punkto sprendimą į projektą priimti investuotoją ir jo lėšomis remontuoti stogą;

1.3. pripažinti negaliojančiais butų ir kitų patalpų savininkų balsavimų raštu: vykusio 2019 m. sausio 10 - 25 dienomis, vykusio 2019 m. sausio 17 vasario 1 dienomis, vykusio 2019 m. balandžio 26 dienomis gegužės 10 dienomis, panaikinti jų metu priimtus sprendimus dalyje dėl butui Nr. (duomenys neskelbtini) skaičiuojamų lėšų už renovacijos metu keičiamą stogą, elektros galios padidinimą bei šildymo ir karšto vandens naujos sistemos name įdiegimą.

II. Teismo sprendimo esmė

2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, pripažinti, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ataskaitinis visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas už 2018 metus neįvyko, o jo darbotvarkėje numatyti sprendimai nebuvo priimti. Kitus ieškinio reikalavimus (1.1. ir 1.3. punktai) teismas atmetė.

3. Teismas nusprendė priteisti ieškovui R. V. iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovų R. V. ir R. V. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 500 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Atsiliepimas

4. Teismas, nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog 2019 m. balandžio 25 d. surengtas susirinkimas realiai neįvyko ir jame nebuvo balsuojama darbotvarkėje numatytais klausimai; dėl to pakartotinis susirinkimas ne tik galėjo, bet ir privalėjo būti šaukiamas. Tokiu būdu atsakovė pripažino, jog nutraukus susirinkimą, pastarasis realiai neįvyko. Tačiau pažymėtina, jog ir pakartotinis 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimas lygiai taip pat realiai neįvyko, kai ieškovui pareiškus norą įrašinėti ir fiksuoti susirinkimo eigą, pirmininke atsisakė toliau vesti susirinkimą ir joks balsavimas darbotvarkės klausimais neįvyko.

Žemesnės instancijos teismas

5. Tiek pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą (toliau – Įstatymas arba Bendrijų įstatymas), tiek pagal Bendrijos Įstatus yra numatyta galimybė dalyvauti visuotiniame susirinkime pareiškiant nuomonę darbotvarkės klausimais iš anksto raštu. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę asmenys yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus (Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju balsavimas susirinkimo metu neįvyko, todėl nebuvo jokio pagrindo iš anksto balsavusių asmenų rezultatų pagrindu pripažinti, jog susirinkimas įvyko, o sprendimai priimti. Kadangi 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimas neįvyko, taikytinos neįvykusio susirinkimo pasekmės, t. y. pripažįstant faktą, kad susirinkimas neįvyko, o jo darbotvarkėje numatyti sprendimai nebuvo priimti.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tiek pagal Įstatymą, tiek pagal Bendrijos įstatus pakartotinis visuotinis susirinkimas šaukiamas tuo atveju, jei nėra kvorumo. Tokiu atveju pakartotiniam visuotiniam susirinkimui yra taikomi sumažinti dalyvavimo reikalavimai. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas sudaryti sąlygas įgyvendinti Bendrijoms priskirtus tikslus ir užduotis bei priimti bendrijai būtinus sprendimus tais atvejais, kai kvorumas nesusidaro dėl dalyvių pasyvumo. Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 25 d. ataskaitinis visuotinis susirinkimas neįvyko ne dėl kvorumo nebuvimo, o dėl to, jog Bendrijos pirmininkė atsisakė jį vesti, būdama įrašinėjama. Todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo šaukti pakartotinį susirinkimą, t. y. ataskaitinis visuotinis susirinkimas turėjo būti šaukiamas iš naujo ir jam turėjo būti taikomi kvorumo reikalavimai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

7. Apeliantė prašo panaikinti toje dalyje teismo sprendimą, kuria buvo pripažinta, kad „(duomenys neskelbtini)“savininkų bendrijos ataskaitinis susirinkimas už 2018 metus neįvyko, o jo darbotvarkėje numatyti sprendimai nebuvo priimti ir dalyje dėl 200 eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitų bylinėjimosi išlaidų bei prašo priteisti bendrijos turtėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

8. Apeliantė nurodė, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.

9. Kaip matyti iš susirinkimo protokolo nuorašo, į pakartotinai organizuotą metinį ataskaitinį susirinkimą 2019 05 27 d. 19 val. susirinko 5 bendrijos nariai (A.V., M.S., R.V., A.B., V.V.), o 18 bendrijos narių balsavo iš anksto. Taigi, šiame susirinkime iš viso dalyvavo 23 namo butų patalpų savininkai - bendrijos nariai (viso bendrijoje yra 31 narys, o name 35 patalpos). Tokiu būdu, nors susirinkimo vedimas dėl ieškovo R.V. veiksmų buvo nutrauktas, Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies prasme susirinkimas buvo laikomas įvykusiu ir galėjo priimti sprendimus darbotvarkėje numatytais klausimais. O kadangi dauguma susirinkime dalyvavusių bendrijos narių balsavo iš anksto (raštu), komisijai suskaičiavus balsus ir paaiškėjus, jog dauguma balsavo už atitinkamų sprendimų priėmimą, sprendimai susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais buvo priimti balsų dauguma. Sprendžiant patalpų savininkams rūpimus klausimus, prioritetas turėtų būti teikiamas ne įvairių procedūrų formalumams, o daugumos savininkų valiai.

10. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 6 dalį visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Taigi, Įstatymas, sprendžiant dėl priimto sprendimo teisėtumo, esminę reikšmę teikia balsavusių asmenų kiekiui, o ne procedūriniams dalykams. Kaip minėta, 2019-05-27 susirinkime kvorumas buvo, kadangi jame dalyvavo 23 bendrijos nariai iš 31 (23 patalpų savininkai iš 35), t.y. dauguma. 18 bendrijos narių iš dalyvavusių 23 dėl darbotvarkėje paskelbtų sprendimų pasisakė iš anksto. Taigi, susirinkimas įvyko, jame buvo priimti atitinkami sprendimai ir šie sprendimai yra teisėti, nes jie atitinka daugumos valią, kuri reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių visų savininkų interesą.

11. Pažymėtina, kad net jeigu susirinkime dalyvavę 5 iš anksto valios nepareiškę asmenys, susirinkimo metu būtų balsavę priešingai nei 18 iš anksto prabalsavusių patalpų savininkų, jų balsas niekaip nebūtų pakeitęs priimtų sprendimų ir/ar įtakojęs susiklosčiusios situacijos. Taigi, šiuo atveju susirinkimo vedimo nutraukimas neturėjo ir net teoriškai nebūtų galėjęs turėti jokios įtakos priimtų sprendimų rezultatams.

12. Susiklosčiusią situaciją išprovokavo patys ieškovai, nes dėl ieškovų keliamų konfliktų, nesiskaitymo su daugumos nuomone, kitų bendrijai ir jos pirmininkei priešiškų veiksmų, bendrijos nariai pradeda vengti dalyvauti susirinkimuose, jie yra pavargę nuo to, kad dėl ieškovų piktavališkumo negali pradėti namo renovacijos ir pan. Ieškovų teisės neturėtų būti ginamos, kadangi jie jas iškelia aukščiau daugumos namo patalpų savininkų valios, sąmoningai trukdo namo renovacijos procesus ir kitaip pažeidžia daugumos namo patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus.

13. Net jeigu sutikti su teismo išvada ir laikyti, jog susirinkimas neįvyko ir jame nebuvo priimti darbotvarkėje numatyti klausimai, šiuo atveju nesutiktina su teismo sprendimo išvada, jog tokiu būdu iš dalies buvo patenkintas ieškinys ir atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

14. Gindami galimai pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo elgtis sąžiningai, nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 str.) bei laikytis proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimą tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą.

Šalies argumentai

15. Ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašydami: pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimų rezultatus, kurie užprotokoluoti 2019 m. birželio 3 d. protokole ir pažeidžia ieškovų teises, t. y. 2 punkto sprendimą tvirtinti finansinę ūkinę veiklos ataskaitą už 2018 metus, jų tarpe ir patvirtinti ieškovų skolą; 3 punkto sprendimą tvirtinti Metinį ir ilgalaikį darbų planą 2019 metams; 5.1. punkto sprendimą į projektą priimti investuotoją ir jo lėšomis remontuoti stogą. Taigi, šginčo objektu buvo priimtų sprendimų rezultatai.

16. Nors teismo sprendime nurodoma, kad šis reikalavimas tenkinamas iš dalies, iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies yra akivaizdu, kad teismas nei 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimų rezultatų, nei pačių sprendimų, nei protokolo, kuriuo atitinkami sprendimai buvo priimti, nepanaikino, taip pat nepripažino jų niekiniais ir negaliojančiais. Sprendimu teismas tik konstatavo tam tikrą juridinę reikšmę turinti faktą, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ataskaitinis visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas už 2018 metus neįvyko, o jo darbotvarkėje numatyti sprendimai nebuvo priimti. Taigi, pagal teismo išvadą nesant priimtų sprendimų susirinkime numatytais klausimais, neegzistavo ir pats ginčo objektas - prašomi pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimų rezultatai. Dėl to negalima laikyti, kad buvo iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas, kadangi negalima panaikinti to, kas anot teismo, nebuvo priimta.

17. Ieškovų reiškiamais reikalavimais ieškovai siekė nemokėti jiems apskaičiuotų mokesčių, o taip pat mokesčių, kurie bus skaičiuojami ateityje vykdant namo renovaciją. Teismui pripažinus, kad susirinkimas neįvyko ir jokie sprendimai nebuvo priimti, ieškovų norimas rezultatas nebuvo pasiektas, kadangi ieškovų pareiga apmokėti jiems apskaičiuotus mokesčius neišnyko. Tokiu būdu, kadangi teismo sprendimu nebuvo pasiektas ieškovų norimas rezultatas, teismas nepagrįstai laikė, jog iš dalies yra patenkintas ieškovų ieškinio reikalavimas ir todėl neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

18. Ieškovai atsiliepime prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą bei priteisti iš apelianto ieškovų naudai 300 eurų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

19. Ieškovai atsiliepime nurodė, kad šį teismo sprendimą susirinkimo sprendimai ir yra negaliojantys. Taigi, šis teismo sprendimas sukelia pasekmes, nes bendrijos pirmininkė privalomai turės šaukti iš naujo susirinkimą. Nepagrįstas apeliantės prašymas panaikinti ieškovų naudai priteistus 200 eurų bylinėjimosi išlaidas, nes akivaizdu, kad toje ieškinio dalyje ieškovų reikalavimai buvo patenkinti, o tai reiškia, kad ir bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21. Byloje keliamas klausimas, ar 2019 m. gegužės 27 d. vykęs visuotinis Bendrijos narių susitinkimas gali būti vertinamas kaip įvykęs susirinkimas, priėmęs teisiškai galiojančius sprendimus, ar 2019 m. gegužės 27 d. vykęs visuotinis Bendrijos narių susitinkimas gali būti vertinamas kaip pakartotinis susirinkimas.

22. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 25 d. buvo sušauktas visuotinis ataskaitinis daugiabučio namo savininkų Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių ir Bendrijai nepriklausančių pastato bendraturčių susirinkimas. Į susirinkimą atvyko 18 bendrijos narių ir 1 buto savininkė – ne bendrijos narė, 8 bendrijos nariai balsavo iš anksto; iš viso 27 namo ir kitų patalpų savininkai iš 35. Ataskaitinio susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti 5 darbotvarkės klausimus:

Finansinė metų ataskaita,Finansinės ir ūkinės veiklos ataskaita už 2018 metus,Metinis ir ilgalaikis darbų planas,Dėl kaupiamųjų lėšų likučio panaudojimo renovacijos reikmėms,Dėl renovacijos eigos,

Dėl namo renovacijos ir apsisprendimo kokiomis lėšomis remontuoti stogą: savomis ar investuotojų.

23. Iš 2019-04-25 susirinkimo protokolo turinio matyti, jog susirinkimo metu ieškovas R.V. pranešė, jog ketina įrašyti susirinkimo eigą, pirmininkei nesutikus būti įrašinėjamai. Protokle konrečiai konstatuota, kad susirinkimas buvo pripažintas neįvykusiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2019-04-25 susirinkimas neįvyko ne dėl kvorumo nebuvimo, o dėl to, jog Bendrijos pirmininkė atsisakė jį vesti, būdama įrašinėjama, ir susirinkimas nutrauktas. Vertinant tesinių pasekmių aspektu, susirinkimas neįvyko.

24. Tiek pagal Bendrijų įstatymą tiek pagal Bendrijos įstatus pakartotinis visuotinis susirinkimas šaukiamas tuo atveju, jei nėra kvorumo. Tokiu atveju pakartotiniam visuotiniam susirinkimui yra taikomi sumažinti dalyvavimo reikalavimai. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas sudaryti sąlygas įgyvendinti Bendrijoms priskirtus tikslus ir užduotis bei priimti bendrijai būtinus sprendimus tais atvejais, kai kvorumas nesusidaro dėl dalyvių pasyvumo. Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 25 d. ataskaitinis visuotinis susirinkimas neįvyko ne dėl kvorumo nebuvimo, todėl pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo šaukti pakartotinį susirinkimą, t. y. ataskaitinis visuotinis susirinkimas turėjo būti šaukiamas iš naujo ir jam turėjo būti taikomi kvorumo reikalavimai.

25. Iš 2019 m. birželio 3 d. surašyto pakartotinio 2019 m. gegužės 27 d. ataskaitinio metinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo įteikti 35 biuleteniai (kvorumas), į 2019 m. gegužės 27 d. į organizuotą pakartotinį metinį susirinkimą atvyko 9 bendrijos nariai, iš kurių 4, kartu su 16 neatvykusių, balsavo darbotvarkės klausimais iš anksto raštu; iš viso 23 bendrijos nariai. Sprendžiant pagal protokolo turinį ir šis susirinkimas bendrijos primininkės buvo nutrauktas, nes ieškovui R. V. pakartotinai pranešus, jog įrašinės susirinkimo eigą, pirmininkė atsisakė vesti susirinkimą. Tačiau po susirinkimo balsų skaičiav imo komisijai paskaičiavus iš anksto balsavusių 18 asmenų biuletenius nuspręsta, jog susirinkimas įvyko, nes buvo kvorumas, kuris balsų dauguma pritarė darbotvarkės klausimais.

26. Ieškovai prašo pripažinti 2019 m. birželio 3 d. protokole užfiksuotus šiuos 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimo rezultatus: t. y. 2 punkto sprendimą tvirtinti finansinę ūkinę veiklos ataskaitą už 2018 metus, jų tarpe ir patvirtinti ieškovų skolą; 3 punkto sprendimą tvirtinti Metinį ir ilgalaikį darbų planą 2019 metams; 5.1. punkto sprendimą į projektą priimti investuotoją ir jo lėšomis remontuoti stogą.

27. Pagal Berndrijų įstatymą ir Bendrijos Įstatus yra numatyta galimybė dalyvauti visuotiniame susirinkime pareiškiant nuomonę darbotvarkės klausimais iš anksto raštu. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę asmenys yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus (įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju balsavimas susirinkimo metu neįvyko, todėl nebuvo jokio pagrindo iš anksto balsavusių asmenų rezultatų pagrindu pripažinti, jog susirinkimas įvyko, o sprendimai priimti. Kadangi 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimas neįvyko, taikytinos neįvykusio susirinkimo pasekmės, t. y. pripažįstant faktą, kad susirinkimas neįvyko, o jo darbotvarkėje numatyti sprendimai nebuvo priimti.

28. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad 2019-05-27 susirinkime kvorumas buvo, kadangi jame dalyvavo 23 bendrijos nariai iš 31 (23 patalpų savininkai iš 35), t.y. dauguma. 18 bendrijos narių iš dalyvavusių 23 dėl darbotvarkėje paskelbtų sprendimų pasisakė iš anksto. Apeliantės nuomone, Įstatymo 11 straipsnio 4-6 dalių prasme, laikytina, jog susirinkimas įvyko, jame buvo priimti atitinkami sprendimai ir šie sprendimai yra teisėti, nes jie atitinka daugumos valią, kuri reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių visų savininkų interesą.

29. Bendrijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus (4 dalis). 5 dalyje nustatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. 6 dalyje nustatyta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. 8 dalyje nustayta, kad balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius (10 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Bendrijos 2019-05-27 susirinkime iš anksto raštu nubalsavo 23 dalyviai susirinkimą atvyko 9 bendrijos nariai, iš kurių 4, kartu su 16 neatvykusių,balsavo iš anksto raštu. Tačiau, kaip ir konstatuota susirinkimo protokole, susirinkimas bendrijos primininkės buvo nutrauktas, dėl to akivaizdu, kad atvykę nariai nebalsavo ir balsavimo procedūra neužbaigta. Šių pažeidimų negalima vertinti kaip formalių. Balsų skaičiavimo komisijos nutarimas negali būti vertinamas kaip susirinikimo nutarimas, nes komisija neturi tokios kompetencijos. Šios aplinkybės sudaro juridinį pagrindą konstatuoti, kad Bendrijos 2019-05-27 susirinkimas neįvyko, kaip ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vėliau 2019-06-03 surašytas balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, kuriame konstatuota, blasavimas įvyko, teisinių pasekmių nesukelia.

32. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad šis reikalavimas tenkinamas iš dalies, iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies yra akivaizdu, kad teismas nei 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimų rezultatų, nei pačių sprendimų, nei protokolo, kuriuo atitinkami sprendimai buvo priimti, nepanaikino, taip pat nepripažino jų niekiniais ir negaliojančiais. Sprendimu teismas tik konstatavo tam tikrą juridinę reikšmę turinti faktą, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ataskaitinis visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas už 2018 metus neįvyko, o jo darbotvarkėje numatyti sprendimai nebuvo priimti. Apeliantė nurodė, kad pagal teismo išvadą nesant priimtų sprendimų susirinkime numatytais klausimais, neegzistavo ir pats ginčo objektas - prašomi pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimų rezultatai. Apeliantės teigimu, dėl to negalima laikyti, kad buvo iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas, kadangi negalima panaikinti to, kas anot teismo, nebuvo priimta.

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš dviejų ieškinio reikalalvimų du buvo atmesti, o vienas patenkintas, nes vertinant faktinių spredimo pasekmių požiūriu visutoinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų negaliojimas dėl jų panaikinimo ir dėl to, kad susirinkimas neįvyko, sukelia tą patį materialinį teisinį rezultatą – susirinkimo sprendimo nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 27 d. pakartotinio metinio ataskaitinio susirinkimo sprendimų rezultatus, kurie užprotokoluoti 2019 m. birželio 3 d. protokole, patenkintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių įvertino pateiktus į bylą įrodymus, tinkamai, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nei panaikinti nei pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Ieškova R.V. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 300 Eur atlyginimo. Apeliacinį skundą atmetus, ieškvoui iš atsakovės priteisima 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. V. iš atsakovės (apeliantės) Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina