Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-374-372/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-21
Bylos Nr.: e2A-374-372/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: M. S.
Ieškovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2A-374-372/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02656-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.4.11.;3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-180-272/2022 pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pradinė ieškovė Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdija pareiškė ieškinį atsakovui M. S. dėl neteisėtu kirtimu padarytos žalos aplinkai ir žalos miško valdytojui atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 6474,25 Eur dydžio žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą, 67,90 Eur dydžio žalos miško valdytojui atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pradinė ieškovė nurodė, kad 2020-04-08 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio darbuotojai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) taksaciniuose miško sklypuose atsakovas savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, iškirto 10,59 m3 medienos. Kirsdamas medžius be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus, savo neteisėtais veiksmais padarė 6474,25 Eur žalą aplinkai ir 67,90 Eur žalą ieškovės, kaip miško valdytojos, turtui ir interesams.

3. Pradinė ieškovė nurodė, kad atsakovo atžvilgiu buvo taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 272 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 560,00 Eur dydžio bauda, surašytas 2020-04-17 administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-24 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pradinė ieškovė nurodė, kad žalos miškui, kaip aplinkos objektui, dydis apskaičiuotas pagal specialųjį teisės aktą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Faktinės aplinkybės – neteisėtai iškirstos medienos realizavimas ir (ar) ieškovo gautos piniginės sumos – neturi įtakos pareikšto ieškinio reikalavimo dydžiui / žalos miškui, kaip aplinkos objektui, dydžiui, apskaičiuotam pagal Metodikos taisykles.

5. Pradinė ieškovė nurodė, jog ieškiniu ginamas viešasis interesas. Žala padaryta aplinkai, kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei. Kai žala padaroma valstybės interesams, išieškotų iš atsakingo už šią žalą asmens lėšų galutinis gavėjas yra valstybė (išieškotos lėšos pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą).

6. Pradinė ieškovė nurodė, kad žalos dydį patvirtina pagal Metodiką atliktas žalos aplinkai apskaičiavimas. Už neteisėtą medžių nukirtimą (duomenys neskelbtini) taksaciniuose miško sklypuose, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, kertant neplynai II grupės miške, taikomas 290,00 Eur už 1 m3 medienos (Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.2.2 p.). Pagal Metodikos 2.1 papunktį II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Pagal šiuos rodiklius neteisėtai (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose iškirtus 7,37 m3 pušies medienos, žalos aplinkai dydis yra: 7,37 m3 x 290 Eur x 1,5 = 3205,95. Pagal Metodikos 2.2 papunktį III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0. Vadovaujantis Metodikos 3.1 papunkčiu, kai žala padaroma paviršinio vandens telkinių zonoje, žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas patenka į paviršinio vandens apsaugos zoną. Remiantis Metodikos 41 punktu, kai įvertinant miškuose padarytą žalą aplinkai jos apskaičiavimui taikomi keli metodikos punktai, žalos dydis dauginamas iš tuose punktuose nurodytų koeficiento sumos. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, žalos skaičiavimo koeficientas yra 3,5 (2,0+1,5=3,5). Pagal šiuos rodiklius neteisėtai iškirtus 3,22 m3 drebulės ir baltalksnio medienos, žalos aplinkai dydis yra: 3,22 m3 x 290 Eur x 3,5= 3268,30. Bendra suma už padarytą žalą aplinkai: 3205,95+3268,30=6474,25.

7. Pradinė ieškovė pažymėjo, jog atsakovui valstybiniame miške neteisėtai išpjovus 10,59 m3 medienos, buvo padaryta žala aplinkai, o pasisavinus 10,59 m3 išpjautą medieną – ir žala valstybinio miško valdytojo turtui bei interesams, taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir gamtai bei miško valdytojui kilusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.

8. Pradinė ieškovė nurodė, kad miško valdytojui padarytos žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis 2019-12-31 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio vadovo potvarkiu Nr. RP-73-100 patvirtintomis žaliavinės medienos, kirtimo liekanų (miško sandėlyje) ir medienos ruošos liekanų (kitavietėje) mažmeninėmis prekybos kainomis.

9. Iškirsta mediena: baltalksnio stambi, vidutinė ir smulki mediena (iškirstas kiekis, ktm – 1,43, kaina, 1 ktm/Eur – 32,64, žalos dydis, Eur – 46,67); baltalksnio ir drebulės malkinė mediena (iškirstas kiekis, ktm – 1,79, kaina, 1 ktm/Eur – 17,10, žalos dydis, Eur – 30,61); pušies malkinė ir kita mediena (iškirstas kiekis, ktm – 7,37, kaina, 1 ktm/Eur – 21,00, žalos dydis, Eur – 154,77). Įvertinus 10,59 m3 medienos pagaminimo savikainą 15,50 Eur už vieną kubinį metrą medienos, miško valdytojui padaryta žala mažinama 164,15 Eur suma. Iš viso miško valdytojui padarytas turtinis nuostolis: 232,05-164,15=67,90 Eur.

Atsiliepimas

10. Atsakovas M. S. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti bylinėjimosi išlaidas, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

11. Atsakovas nurodė, kad jo padaryta žala valstybės interesams apskaičiuota neteisingai ir neatitinka realiai padarytos žalos dydžio. Patikrinimo metu dalyvavo miškų apsaugos specialistai, kurie išmatavo selektyviai atrinktus medžių kelmus, nors aplinkui už kelių dešimčių metrų buvo ir daugiau kelmų. Pagal kokius požymius buvo pasirinkti šie, o ne kiti kelmai, atsakovui nepaaiškino. Maždaug pusė pamatuotų kelmų pagal savo išvaizdą akivaizdžiai buvo pjauti daugiau nei prieš metus.

12. Atsakovas nurodė, jog dėl patikrinimo rezultatų nesiginčijo ir pripažino užfiksuotus kirtimus, kadangi miškų apsaugos specialistas paaiškino, jog taip reikia ir bus geriau, nes jis galės paskirti švelnesnę nuobaudą. Atsakovo išsilavinimas yra specialus techninis, jis neturi specialių teisinių žinių, todėl jis pasitikėjo miškų apsaugos specialisto žodžiais skirti švelnesnę nuobaudą ir pasirašė gautą nutarimą.

13. Atsakovas pažymėjo, jog neneigia, kad be leidimo išpjovė prie jo sklypo miške esančius medžius, bet ne 10,59 m3, kaip teigiama ieškinyje. Atsakovas savarankiškai apžiūrėjo ir paskaičiavo išpjovę 6 pušis – 2,95 m3, 3 baltalksnius – 1,66 m3 ir supjaustė 1 nulūžusią drebulę – 0,45 m3, t. y. iš viso 5,06 m3 medienos. Atsakovui nesuprantama, kodėl miškų apsaugos specialistai pasirinko matuoti vienus kelmus, o ne kitus miške buvusius kelmus; kodėl pasirinktas 21 kelmas, o ne daugiau ar mažiau kelmų, esančių nurodytose miškų sklypų dalyse. Atsakovas nupjovė 10 medžių, kaip ir yra parašęs savo paaiškinime prie administracinės medžiagos. Taip pat atsakovui kelia abejonių neteisingai pamatuotas nupjautų medžių skersmuo, neaišku, pagal ką nustatytas medžių brandumas, be to, neteisingai įvertinta medžių būklė (puvimo laipsnis) ir panaudojimo tinkamumas. Atsakovo atliktų matavimų duomenys iš dalies nesutampa su miškų apsaugos specialistų užfiksuotais duomenimis apie nupjautų medžių brandumą, būklę ir išvestinį kubinių metrų medienos kiekį.

14. Procesiniuose dokumentuose pradinė ieškovė papildomai paaiškino, kad neteisėto kirtimo vietoje valstybinis miškas ribojasi su privačia nuosavybe valdomu mišku, o medžiai buvo iškirsti ne tik valstybiniame, bet ir privačiame miške. Pareigūnai apmatavo tik valstybiniame miške esančius kelmus, o dėl privačiame miške rastų kelmų buvo informuota Valstybinė miškų tarnyba, kuri atsakinga už privačių miškų priežiūrą. Kelmai nebuvo matuojami selektyviai, kaip bando įteigti atsakovas, o buvo matuojami tik valstybiniame miške neteisėtai nukirstų medžių kelmai. Atsakovas dalyvavo kelmų matavime, pats savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad kirto nudžiūvusius ar kitaip aplinkos pažeistus medžius. Kadangi medžiai buvo sausi, pažeisti, nupjovus kamieną, kelmas taip pat lieka sausas bei aptrupėjęs. Atsakovo teiginiai, kad esą dalis apmatuotų kelmų buvo nukirsti prieš metus, yra nepagrįsti. Atsakovas nurodė, kad jo išsilavinimas yra specialus techninis, jis neturi specialių teisinių žinių, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo pateiktų skaičiavimų teisingumo. Be to, atsakovas nenurodė, kokia metodika bei teisės aktais vadovavosi, skaičiuodamas nupjautos medienos tūrį. Atsakovas deklaratyviai nurodė, kad buvo paskaičiuota per didelė žala, tokių savo teiginių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ar dokumentais. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog atsakovas pripažino medžius nukirtęs be leidimo, sutiko, kad yra kaltas už savo veiksmus ir parašu patvirtino, jog su žalos dydžiu sutinka, nukirsta mediena apmatuota tinkamai ir teisingai. Šiuo atveju yra aiškiai nurodyta, kuo vadovaujantis buvo apskaičiuoti žalos dydžiai. Pateiktas žalos dydžio apskaičiavimas pagal Metodikos taisykles, padalinio vadovo potvarkio reikalavimus, kelmų matavimo aktą, biržės taksavimo aktą yra laikoma tinkamais žalos dydžio įrodymais. Nėra objektyvaus pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu, byloje yra įrodyta ir apskaičiuota, kad bendras neteisėtai iškirstų medžių skaičius yra 21 vnt., o 21 vnt. medžių medienos tūris yra 10,59 m3, padaryta žala – 6542,15 Eur. Atsakovas, neturėdamas leidimo kirsti medžius, iškirto 21 vnt. medžių, augusių ieškovės valdomame miško sklype. Tai, kad medžiai iškirsti neteisėtai, pripažįsta ir atsakovas. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti ir jie tiesiogiai lėmė žalos padarymą. Be to, visi byloje esantys rašytiniai dokumentai, kuriuose apskaičiuojamas žalos dydis (medienos tūris, kiekis, medžių brandumas) yra pasirašytinai patvirtinti atsakovo. Atsakovas jokių pastabų dėl žalos dydžio nereiškė.

15. Procesiniuose dokumentuose atsakovas papildomai paaiškino, kad pripažįsta ir patvirtina, jog savo neteisėta veika padarė žalą aplinkai dėl 5,06 m3 išpjautos medienos ir yra pasiruošęs ją kompensuoti arba nustatyta tvarka atsodinti išpjautą mišką ir taip pašalinti aplinkai padarytą žalą. Atsakovas sutinka, kad aplinkai padaryta žala būtų apskaičiuota pagal Metodiką ir pagal jos priede patvirtintus skaičiavimo įkainius, t. y. 290,0 Eur už 1 m³ medienos, taikant nurodytus koeficientus. Pagal šią Metodiką atsakovas paskaičiavo savo padarytos žalos aplinkai dydį, t. y. (duomenys neskelbtini) miško kvartale iškirtus 3,94 m3 pušies medienos, žalos aplinkai dydis yra: 3,94 m3 x 290 Eur x 1,5 = 1713,9 Eur. Taip pat iškirtus 1,12 m3 drebulės ir baltalksnio medienos, žalos aplinkai dydis yra: 1,12 m3 x 290 Eur x 3,5 = 1136,8 Eur. Iš viso suma už padarytą žalą aplinkai sudaro: 1713,9 + 1136,8 = 2850,7 Eur. Šią sumą atsakovas sutinka sumokėti, kaip savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai kompensavimą. Atsakovas nesutinka ir laiko nesąžiningais argumentus dėl neteisėtai iškirstų medžių skaičiaus. Pateiktas medžių skaičius ir išvestinis kubinių metrų skaičius yra vienpusiškai nustatytas ir selektyviai parinktas, dėl to ieškovės pateiktas padarytos žalos aplinkai dydis beveik du kartus viršija realiai padarytos žalos dydį. Atsakovas prieštarauja dėl jam primetamo papildomos žalos kompensavimo reikalavimo už neteisėtas veikas, galimai padarytas trečiųjų nenustatytų asmenų; taip pat dėl miškų apsaugos specialisto daryto psichologinio spaudimo, siekiant išgauti atsakovo parašą mainais už žadamą švelnesnę atsakomybę. Į bylą pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad miškų ūkio specialistai vadovavosi tik savo subjektyvia nuomone, selektyviai rinkosi, kuriuos išpjautus medžius fiksuoti, o kurių nefiksuoti. Be to, atsakovas teikė paaiškinimą, rašytą įvykio vietoje, kuriame yra išdėstytas nesutikimas su miško specialistų nustatytų neteisėtai iškirstų medžių skaičiumi, iš to kilusios žalos dydžio bei nurodyti nesutikimo motyvai, tačiau jis „dingo“. Atsakovo vertinimu, nepriklausoma ekspertizė patvirtintų ar paneigtų informaciją apie neteisėtai išpjautos medienos kiekį ir suteiktų objektyvų pagrindą išspręsti ginčo dalyką. Atsakovas su pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies, sutinka dėl padarytos žalos aplinkai ir ieškovei, pripažįsta esant civilinės atsakomybės privalomoms sąlygoms, tačiau nesutinka su apskaičiuotos žalos dydžiu.

Žemesnės instancijos teismas

16. 2021-09-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi ieškovės prašymu (nuo 2021-07-01 pasikeitus teisiniam reglamentavimui, o būtent, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 41 dalies, taip pat, to paties įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, pagal kurią įtvirtinta nuostata, kad pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę: 1) miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala; 2) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kai žala padaryta aplinkai) pakeista civilinėje byloje netinkama ieškovė – VĮ Valstybinių miškų urėdija – tinkamu ieškovu – Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos dalyje dėl reikalavimo priteisti 6474,25 Eur dydžio žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už minėtą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos reikalavimas liko dalyje dėl 67,90 Eur dydžio žalos atlyginimo ieškovei, kaip miško valdytojai, bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už minėtą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

17. 2022-02-25 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi priimtas ieškovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos ieškinio atsisakymas atsakovui M. S. dėl neteisėtu miško kirtimu padarytos 67,90 Eur dydžio žalos miško valdytojui atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos iš atsakovo M. S. 6474,25 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6474,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas lėšas pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti valstybei iš atsakovo M. S. 154,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

19. Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė yra konstatuoti administracinio nusižengimo protokolu ir administracinio nusižengimo byloje priimtu nutarimu, todėl atskirai neįrodinėtini.

20. Teismas pažymėjo, jog atsakovo paaiškinimai dėl „dingusio paaiškinimo“ vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi jie paneigiami teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, bylos medžiaga, o atsakovo paaiškinimai dėl šių aplinkybių yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas darė išvadą, kad jokio trečio atsakovo rašyto paaiškinimo byloje nėra ir nebuvo.

21. Teismas sprendė, kad byloje esantys pažeidimo fiksavimo metu padaryti vaizdo įrašai paneigia atsakovo teiginius bei patvirtina, kad spaudimas atsakovui nebuvo daromas.

22. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas, tik sužinojęs apskaičiuotos žalos aplinkai dydį, sukūrė versiją, kad iškirto ne 21 vnt., o 9 – 10 vnt. medžių. Teismas taip pat sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas neturi nei tinkamo išsilavinimo, nei žinių, kad suprastų medienos matavimo ypatumus. Teismas pažymėjo, kad atsakovo neteisėtai iškirstų medžių kelmų matavimus atliko specialistai, turintys specialių žinių, matavimo rezultatus specialistai užfiksavo oficialiuose dokumentuose, kuriuos pasirašė, sutikdamas su jų turiniu, ir pats atsakovas. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsakovo teiginius apie selektyviai, neaišku kuo vadovaujantis, pasirinktus ir suskaičiuotus nukirstų medžių kelmus, atmetė kaip nepagrįstus, neįrodytus.

23. Teismas nurodė, kad atsakovas galėjo pasinaudoti nepriklausomo matuotojo paslaugomis, tačiau to nepadarė; be to, atsakovas ir jo atstovas 2021-12-01 teismo posėdžio metu atsisakė savo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, kurį buvo pareiškę savo procesiniuose dokumentuose.

24. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neprašė sumažinti atlygintinos žalos dydžio dėl jo turtinės padėties, taip pat nepareiškė ir prašymo dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis, nors ieškovas tą siūlė. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki.

25. Teismas nurodė, kad pažeidimas užfiksuotas 2020-04-08, taigi ir miškas galėjo būti atsodintas iki 2020-04-08. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad šiuo atveju atsakovas neturėjo ir neturi galimybės atkurti iki pažeidimo buvusią miško būklę.

26. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai (žalos, padarytos aplinkai, apskaičiavimas, biržės taksavimo lapas), kuriuose apskaičiuojamas žalos dydis (medienos tūris, kiekis, medžių brandumas), ieškovo atsakovui siųsta pretenzija dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo yra atsakovo pasirašyti. Atsakovas jokių pastabų dėl užfiksuoto jo neteisėtai iškirstų 21 vnt. medžių skaičiaus ir jų paskaičiuoto likvidinio tūrio – 10,59 m3, taip pat ir dėl žalos dydžio, nereiškė, savo sutikimą patvirtino ne tik surašydamas savo 2020-04-17 pasiaiškinimą, bet ir savo parašu ant biržės taksavimo lapo, Protokole, kuriame nurodyta, kad pažeidėjas pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailis, Nutarime, dėl kurių turinio prieštaravimų, pastabų nepareiškė, Nutarimo neskundė, paskirtą 560,00 Eur baudą sumokėjo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neginčijo VĮ VMU paskaičiuotos 67,90 Eur žalos miško valdytojui dydžio ir ją atlygino, nors tiek žala aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui), tiek žala VĮ VMU (miško valdytojui) paskaičiuota pagal iškirstų medžių skaičių, t. y. už 21 vnt. medžių – 10,59 m3.

27. Teismas sprendė, kad atsakovas jokių įrodymų savo teiginiams, kad jis iškirto ne 21 vnt. medžių, o 9 – 10 vnt. medžių, 5,06 m3, ir tuo padarė 2 850,70 Eur žalą aplinkai, pagrįsti, bei tuo pačiu – įrodymų savo kaltei dėl 21 vnt. medžių iškirtimo paneigti, nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

28. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo atsakovas (apeliantas) M. S. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti (visą ar iš dalies) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas; netenkinus pirmojo prašymo, sumažinti atlygintinos žalos dydį dėl turtinės padėties, išdėstyti žalos mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

28.1. Teismo sprendimas šališkas ir neobjektyvus. Tai pagrindžia teismo vertinimai, pateikti aiškinant civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovo pateiktus faktus ir poziciją teismas vienareikšmiškai palaikė, o su atsakovo pateiktais įrodymais ir pozicija nesutiko, šališkai įvertindamas juos kaip teisiškai nereikšmingus. Apie teismo šališkumą liudija teismo posėdžio metu darytas garso įrašas, kuriame girdima, kaip atsakovo bandymai užduoti klausimus ieškovo iškviestam liudytojui arba bandymai paaiškinti peržiūrimų vaizdo įrašų aplinkybes stabdomi ir nutraukiami. Ieškovo iškviestam liudytojui leidžiama neribotai komentuoti įrašų turinį ir vienareikšmiškai sau palankiai aiškinti įvykio aplinkybes. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, išklausyti ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Šias atsakovo teises teismas pažeidė, neleido užduoti klausimų byloje dalyvaujančiam asmeniui, be pagrindo liepė palikti teismo posėdžių salę ir pagrasino iškviesti policijos pareigūnus. Teismas bylos nagrinėjimo metu pareiškė šališką, atsakovą diskriminuojantį pareiškimą, uždrausdamas kalbėti, užduoti klausimus, atimdamas galimybę ginti savo poziciją. Galimai tai galėjo nulemti ir teismo priimto sprendimo šioje byloje turinį, visiškai tenkinantį ieškovo reikalavimus.

28.2. Ieškovas su ieškinio medžiaga nepateikė teismui nė vieno atsakovo pasiaiškinimo. Antras atsakovo paaiškinimas atsirado tik 2022-02-01, tačiau pasiaiškinimas buvo tas, kuris atitiko ieškovo poziciją. Pirmasis pasiaiškinimas apie 10 išpjautų medžių yra dingęs ir nebuvo teismui pateiktas, galimai yra sunaikintas arba slepiamas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo liudytojas neneigė, kad prie medžiagos buvo du atsakovo rašyti paaiškinimai (pasiaiškinimai). Kur dingo kitas pasiaiškinimas, jis negalėjo paaiškinti. Priimant teismo sprendimą, ši aplinkybė nebuvo vertinta, taip pat teismas neįvertino ir aplinkybės dėl dingstančių ir atsirandančių dokumentų valstybės institucijoje – Aplinkos apsaugos departamente.

28.3. Prieš pradedant nagrinėti ieškinį teisme, pradinė ieškovė atsakovui pateikė dvi pretenzijas Nr. S-20-73-227 ir Nr. S-20-73-228 dėl padarytos žalos miško valdytojui ir žalos aplinkai (miškui), skaičiuojant 10,59 m3 išpjauto miško. Siekdamas objektyviai išspręsti kilusį ginčą dėl išpjautų medžių kiekio, atsiliepime į pretenzijas atsakovas prašė organizuoti pakartotinę išpjautų medžių kelmų apžiūrą ir pakartotinius skaičiavimus, dalyvaujant šalims, atsakovo atstovui ir nepriklausomam miško matuotojui iš Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos. Pradinė ieškovė 2020-06-19 atsakyme pasiūlymą atmetė, nepaaiškindama savo motyvų. Teismo sprendime ši aplinkybė pateikta neteisingai, tarytum atsakovas savanoriškai atsisakė nepriklausomos ekspertizės, nors byloje pateikti dokumentai liudija priešingai. Nepriklausoma ekspertizė galėjo patvirtinti ar paneigti šalių prieštaringą informaciją apie neteisėtai išpjautos medienos kiekį ir suteikti objektyvų pagrindą išspręsti ginčo dalyką galimai be teisminio ginčo, tačiau šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas išaiškino priešingai, kad atsakovas nerašė ir neprašė ekspertizės.

Žemesnės instancijos teismas

28.4. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakymą į atsakovo atsiliepimus rengė tas pats miškų specialistas, kuris dalyvavo pirminiame miško išpjovimo aplinkybių nustatyme, t. y. suinteresuotas savo sprendimo teisingumu asmuo. Iš pradžių teisme liudytojas neigė, kad jis rengė atsakymą į atsiliepimus, tačiau atsakovo atstovui parodžius byloje esantį rašytinį atsakymo dokumentą, kuriame įrašyta rašto vykdytojo pavardė ir kontaktai, pripažino šią aplinkybę. Apie teisybės neatitinkantį rengto rašto turinį liudytojas negalėjo nieko paaiškinti. Priimant teismo sprendimą, ši aplinkybė vertinta neteisingai ir prieštarauja byloje surinktiems dokumentiniams įrodymas.

28.5. Vienu iš svarbiausių informacijos šaltinių apie reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes buvo vaizdo įrašai ir šalių, liudytojų žodiniai paaiškinimai. Teismas turėjo juos nuosekliai vertinti. Vaizdo įraše užfiksuotas išpjautų medžių kelmų skaičius yra žymiai mažesnis, negu tvirtina ieškovas, todėl šis įrodymas patvirtina atsakovo poziciją, kad išpjautų medžių skaičius galėjo neviršyti 10 medžių, tačiau, priimant teismo sprendimą, ši aplinkybė nebuvo vertinta. Vaizdo įrašas su garsu buvo daromas ir Trakų miškų urėdijoje, kur atsakovas buvo iškviestas dar kartą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Įraše aiškiai girdimi atsakovo žodžiai apie tai, kad jis nesutinka su priskaičiuotu žalos dyžiu ir įvardija savo pripažįstamą išpjautų medžių kiekį.

28.6. Teismas nusišalino nuo atsakovui svarbių įrodymų nagrinėjimo, pareikšdamas šališką poziciją, kad kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai bei argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą. Teismas sprendime atsakovo argumentus ir įrodymus atmetė, pažodžiui pakartodamas ieškovo pateiktas įvykio aplinkybes ir nustatytą žalos aplinkai dydį. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jų taikymo ir aiškinimo praktikos, kadangi nepagrįstai atmetė arba nevertino atsakovo paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, šališkai atsižvelgė tik į ieškovo įrodymus ir galutines išvadas apie ginčytinų aplinkybių buvimą ar nebuvimą padarė ne iš gautų duomenų visumos, bet tik iš jų dalies.

28.7. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas neprašė teismo sumažinti atlygintinos žalos dydį dėl savo turtinės padėties, kadangi tikėjosi palankaus teismo sprendimo. Prie bylos buvo pateikti įrodymai apie tai, kad nuo 2021 m. atsakovas yra pensininkas, savo namuose prižiūri nevaikštančią žmonos motiną, sergančią (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas buvo informuotas apie atsakovo žmonos lėtinę ligą. Šių aplinkybių sprendimo naštą atsakovas yra prisiėmęs sau. Atsakovui paskirtos baudos mokėjimo prievolė turės įtakos jo prižiūrimų artimųjų gyvenimo kokybei.

Atsiliepimas

29. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti; skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

29.1. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kodėl prašoma bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, o ne tiesiog pakeisti skundžiamą sprendimą.

29.2. Sunkią atsakovo turtinę padėtį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atsakovas nurodė, jog yra pensinio amžiaus, jog žmona uždirba minimumą, tačiau nei nekilnojamojo turto registro, nei banko sąskaitų išrašų į bylą nepateikė. Priešingai, tiek iš vaizdo įrašų, tiek pačio atsakovo parodymais nustatyta, jog jis turi nekilnojamojo turto, galimai verčiasi kaimo turizmu. Nėra pagrindo išvadai, kad nesumažinus iš atsakovo priteistinos nuostolių sumos, atsakovui atsirastų nepriimtinos ir sunkios pasekmės. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo kaltė buvo įvertinta netinkamai. Atsakovas tyčiniais veiksmais padarė žalą aplinkai, todėl pareigos atlygintinos žalos dydžiui mažinti dėl sunkios atsakovo turtinės padėties nėra.

Atsiliepimas

29.3. Atsakovui buvo siūloma žalos mokėjimą atlyginti dalimis, bet jis nesutiko. Atsakovas prašo priteistą žalos dydį išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, tai prieštarauja kitų žalą mokančių dalimis asmenų atžvilgiu, atsakovas visiškai neargumentuoja, kodėl būtent jam turėtų būti taikoma ši išlyga. Aplinkybė, jog atsakovas yra pensininkas, bei nesant duomenų dėl jo finansinės padėties, negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą. Nėra pagrindo spręsti, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo sprendimo vykdymui, todėl tokio prašymo tenkinimas sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimą.

29.4. Nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kaip apskaičiavo konkrečių nupjautų medžių kiekį.

29.5. Aplinkybė, kurios laikosi atsakovas, jog jis parašė kitą paaiškinimą, kad niekada nesutiko su nukirstų medžių kiekiu ir žalos dydžiu, vertintina kaip atsakovo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi nei byloje pateikta, nei pats atsakovas negalėjo įrodyti, jog tokie dokumentai buvo ne tik, kad pateikti, bet išvis parašyti.

29.6. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, juos išanalizavo ne selektyviai, o atsižvelgė į jų visetą.

29.7. Teismas teisingai nurodė, jog atsakovas galėjo pasinaudoti nepriklausomo matuotojo paslaugomis, nes turi tokią teisę, bet to nepadarė. Be to, atsakovas ir jo atstovas 2021-12-01 teismo posėdžio metu atsisakė savo prašymo dėl ekspertizės teisme skyrimo, kurį buvo pareiškę savo procesiniuose dokumentuose. Galimybė skirti ekspertizę yra teismo teisė, siekiant byloje priimti teisingą ir teisėtą sprendimą, bet ne pareiga. Atsakovas galėjo savo iniciatyva kreiptis į nepriklausomus ekspertus.

29.8. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad specialistas tik išaiškino atsakovo teises ir pareigas, nurodė galimas baudžiamosios atsakomybės pasekmes. Tokia yra kiekvieno kontrolę atliekančio pareigūno pareiga.

29.9. Teismas buvo vienodai objektyvus ir sąžiningas visoms proceso šalims. Iš bylos medžiagos matyti, jog byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, teismo posėdžių metu buvo leista pasisakyti visiems proceso dalyviams. Atsakovas savo netinkamą procesinį elgesį nepagrįstai siekia pateisinti tariamu teismo šališkumu, siekdamas įtikinti apeliacinės instancijos teismą dėl tariamai neteisingo ir neteisėto skundžiamo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2020-04-08 VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio darbuotojai nustatė, kad M. S. nuo 2020-03-08 08.00 val. iki 2020-04-08 14.00 val. savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, (duomenys neskelbtini) taksaciniuose miško sklypuose (valstybinės reikšmės miške) iškirto 21 vnt. medžių – 5 vnt. baltalksnių (iš jų 3 vnt. – padarinė mediena ir 2 vnt. – malkinė mediena), 1 drebulę (malkinė mediena) ir 15 vnt. pušų (malkinė mediena), kurių likvidinis tūris 10,59 m3.

32. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistas 2020-04-17 atsakovui už neteisėtus veiksmus pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S., 2020-04-24 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs ANK 272 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam paskirta 560,00 Eur dydžio bauda. Protokole nurodyta, kad pažeidėjas prisipažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, tai konstatuota ir Nutarime, abu šie dokumentai pasirašyti atsakovo.

33. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-12-01 išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, 9.4., 9.5. punktuose nurodyta, kad miško ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nuosavybės teise priklausančiam Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomam Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, be kitų taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomos, atitinkamai, ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), ir apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis).

Dėl ginčo esmės

34. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

35. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas.

36. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, vienodinančioje teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodyta, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, minėta, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

39. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas M. S. atliko neteisėtus veiksmus – laikotarpiu nuo 2020-03-08 08.00 val. iki 2020-04-08 14.00 val. savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, (duomenys neskelbtini) taksaciniuose miško sklypuose (valstybinės reikšmės miške) iškirto 21 vnt. medžių – 5 vnt. baltalksnių (iš jų 3 vnt. – padarinė mediena ir 2 vnt. – malkinė mediena), 1 drebulę (malkinė mediena) ir 15 vnt. pušų (malkinė mediena), kurių likvidinis tūris 10,59 m3, ir šiais neteisėtais veiksmais padarė 6474,25 Eur žalą aplinkai. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti – atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, atsakovo padaryta žala aplinkai ir jos dydis, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo padarytos žalos.

40. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktą ir 32 straipsnio 4 dalį, žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 1 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius.

41. Iš byloje esančio Neteisėtu miško kirtimu VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) padarytos žalos aplinkai apskaičiavimo matyti, kad žala aplinkai ieškovo apskaičiuota remiantis biržės taksavimo lapo ir jo priedų (medžių skaičiaus lentelės ir taksoraščio) duomenimis ir vadovaujantis nurodyta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika ir pagal Metodikos priede patvirtintus Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Už neteisėtą medžių nukirtimą (duomenys neskelbtini) taksaciniuose miško sklypuose, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, kertant neplynai II grupės miške, taikomas 290 Eur už 1 m³ medienos (Metodikos 3 priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.2.2 p.). Pagal Metodikos 2.1 papunktį, II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Pagal šiuos rodiklius neteisėtai (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose iškirtus 7,37 m3 pušies medienos, žalos aplinkai dydis yra: 7,37 m3 x 290 Eur x 1,5= 3 205,95 Eur. Pagal Metodikos 2.2 papunktį, III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0. Vadovaujantis Metodikos 3.1 papunkčiu, kai žala padaroma paviršinio vandens telkinių zonoje, žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Kaip nurodyta anksčiau, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-12-01 išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei ieškovo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmento, (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas patenka į paviršinio vandens apsaugos zoną. Remiantis Metodikos 41 punktu, kai įvertinant miškuose padarytą žalą aplinkai jos apskaičiavimui taikomi keli metodikos punktai, žalos dydis dauginamas iš tuose punktuose nurodytų koeficientų sumos. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu žalos skaičiavimu, koeficientas yra 3,5 (2,0+1,5=3,5). Pagal šiuos rodiklius neteisėtai iškirtus 3,22 m3 drebulės ir baltalksnio medienos, žalos aplinkai dydis yra: 3,22 m3 x 290 Eur x 3,5= 3 268,30 Eur. Bendra suma už padarytą žalą aplinkai: 3 205,95 + 3 268,30 = 6474,25 Eur.

42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6474,25 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

43. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo sprendimas šališkas ir neobjektyvus. Tai pagrindžia teismo vertinimai, pateikti aiškinant civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo vertinimu, ieškovo pateiktus faktus ir poziciją teismas vienareikšmiškai palaikė, o su atsakovo pateiktais įrodymais ir pozicija nesutiko, šališkai įvertindamas juos kaip teisiškai nereikšmingus. Apie teismo šališkumą liudija teismo posėdžio metu darytas garso įrašas, kuriame girdima, kaip atsakovo bandymai užduoti klausimus ieškovo iškviestam liudytojui arba bandymai paaiškinti peržiūrimų vaizdo įrašų aplinkybes stabdomi ir nutraukiami. Ieškovo iškviestam liudytojui leidžiama neribotai komentuoti įrašų turinį ir vienareikšmiškai sau palankiai aiškinti įvykio aplinkybes. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, išklausyti ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Šias atsakovo teises teismas pažeidė, neleido užduoti klausimų byloje dalyvaujančiam asmeniui, be pagrindo liepė palikti teismo posėdžių salę ir pagrasino iškviesti policijos pareigūnus. Teismas bylos nagrinėjimo metu pareiškė šališką, atsakovą diskriminuojantį pareiškimą, uždrausdamas kalbėti, užduoti klausimus, atimdamas galimybę ginti savo poziciją. Galimai tai galėjo nulemti ir teismo priimto sprendimo šioje byloje turinį, visiškai tenkinantį ieškovo reikalavimus.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išklausius pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, nenustatyta jokių konkrečių teismo veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, kad civilinė byla teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai.

45. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo vienodai objektyvus ir sąžiningas visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, teismo posėdžių metu buvo leista pasisakyti visiems proceso dalyviams, jiems suteikta teisė užduoti klausimus, ginti savo poziciją. Teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis priemonėmis, užtikrino proceso operatyvumą ir koncentruotumą.

47. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti.

48. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir atsakovas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad atsakovas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.

49. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog ieškovas su ieškinio medžiaga nepateikė teismui nė vieno atsakovo pasiaiškinimo. Antras atsakovo paaiškinimas atsirado tik 2022-02-01, tačiau pasiaiškinimas buvo tas, kuris atitiko ieškovo poziciją. Pirmasis pasiaiškinimas apie 10 išpjautų medžių yra dingęs ir nebuvo teismui pateiktas, galimai yra sunaikintas arba slepiamas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo liudytojas neneigė, kad prie medžiagos buvo du atsakovo rašyti paaiškinimai (pasiaiškinimai). Kur dingo kitas pasiaiškinimas, jis negalėjo paaiškinti. Priimant teismo sprendimą, ši aplinkybė nebuvo vertinta, taip pat teismas neįvertino ir aplinkybės dėl dingstančių ir atsirandančių dokumentų valstybės institucijoje – Aplinkos apsaugos departamente.

50. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad pagal paties atsakovo paaiškinimus, jis iš viso rašė du paaiškinimus (vieną – pažeidimo nustatymo dieną, dar vieną – kai jam buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas). Tai patvirtina ir liudytojo parodymai, bylos medžiaga, kurioje yra du atsakovo ranka surašyti paaiškinimai. Į bylą pateiktas 2020-04-08 paaiškinimas, kuriame jokios atsakovo pozicijos apie jo iškirstus 9 – 10 medžių nėra. Į bylą pateiktas 2020-04-17 pasiaiškinimas, kuriame atsakovas nurodė, jog šių metų balandžio 17 d. 10.10 val. atvykęs į (duomenys neskelbtini), jis buvo supažindintas su neteisėtu kirtimu 2020-04-08, kurio metu buvo nukirstas 21 medis (5 baltalksniai, 1 drebulė ir 15 pušų), sutinka su iškirstos medienos tūrio nustatymu – kad jos likvidinis tūris 10,59 kubo, sutinka su medienos matavimais ir sutikimą nurodė ant medienos matavimo lapo, dėl šio nusižengimo labai gailisi, ateityje nepasikartos. Teismas sprendė, jog jokio trečio atsakovo rašyto paaiškinimo byloje nėra ir nebuvo, o šias aplinkybes patvirtina tiek paties atsakovo paaiškinimai, tiek civilinės bylos medžiaga.

51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raštinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jo pasiaiškinimas apie 10 išpjautų medžių yra dingęs ir nebuvo teismui pateiktas, galimai yra sunaikintas arba slepiamas, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Į nagrinėjamą bylą nepateikta jokių duomenų apie atsakovo rašytą trečią paaiškinimą, šių aplinkybių nepatvirtino nei apklausti liudytojai, nei užfiksuoti vaizdo įrašai, nei kiti į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl dingstančių / atsirandančių dokumentų valstybės institucijoje – ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

52. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pradinė ieškovė atsakovui pateikė dvi pretenzijas Nr. S-20-73-227 ir Nr. S-20-73-228. Siekdamas objektyviai išspręsti kilusį ginčą dėl išpjautų medžių kiekio, atsiliepime į pretenzijas atsakovas prašė organizuoti pakartotinę išpjautų medžių kelmų apžiūrą ir pakartotinius skaičiavimus, tačiau pradinė ieškovė 2020-06-19 atsakyme pasiūlymą atmetė, nepaaiškindama savo motyvų. Teismo sprendime ši aplinkybė pateikta neteisingai, tarytum atsakovas savanoriškai atsisakė nepriklausomos ekspertizės, nors byloje pateikti dokumentai liudija priešingai. Nepriklausoma ekspertizė galėjo patvirtinti ar paneigti šalių prieštaringą informaciją apie neteisėtai išpjautos medienos kiekį ir suteikti objektyvų pagrindą išspręsti ginčo dalyką galimai be teisminio ginčo, tačiau šiuo klausimu pirmos instancijos teismas išaiškino priešingai, kad atsakovas nerašė ir neprašė ekspertizės.

53. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino atsakovo atsikirtimus, jos jis prašė ieškovo organizuoti pakartotinę išpjauto miško apžiūrą, kurioje ketino dalyvauti su savo advokatu ir nepriklausomu miško matuotoju, ir atlikti pakartotinius skaičiavimus, tačiau VĮ Valstybinių miškų urėdija 2020-06-19 atsakyme atsakovo pasiūlymą atmetė. Šiuo atveju teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas galėjo savo iniciatyva kreiptis į nepriklausomus ekspertus, tačiau to nepadarė. Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose buvo išreiškęs nuomonę, kad nepriklausoma ekspertizė patvirtintų ar paneigtų informaciją apie neteisėtai išpjautos medienos kiekį ir suteiktų objektyvų pagrindą išspręsti ginčo dalyką, tačiau 2021-12-01 teismo posėdžio metu jis ir jo atstovas atsisakė savo prašymo dėl ekspertizės teisme skyrimo, kurį buvo pareiškę savo procesiniuose dokumentuose, ką skundžiamame sprendime ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

54. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog vienu iš svarbiausių informacijos šaltinių apie reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes buvo vaizdo įrašai ir šalių, liudytojų žodiniai paaiškinimai. Teismas turėjo juos nuosekliai vertinti. Vaizdo įraše užfiksuotas išpjautų medžių kelmų skaičius yra žymiai mažesnis, negu tvirtina ieškovas, todėl šis įrodymas patvirtina atsakovo poziciją, kad išpjautų medžių skaičius galėjo neviršyti 10 medžių, tačiau, priimant teismo sprendimą, ši aplinkybė nebuvo vertinta. Vaizdo įrašas su garsu buvo daromas ir Trakų miškų urėdijoje, kur atsakovas buvo iškviestas dar kartą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Įraše aiškiai girdimi atsakovo žodžiai apie tai, kad jis nesutinka su priskaičiuotu žalos dyžiu ir įvardija savo pripažįstamą išpjautų medžių kiekį. Atsakovo vertinimu, teismas nusišalino nuo jam svarbių įrodymų nagrinėjimo, pareikšdamas šališką poziciją, kad kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai bei argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą. Teismas sprendime atsakovo argumentus ir įrodymus atmetė, pažodžiui pakartodamas ieškovo pateiktas įvykio aplinkybes ir nustatytą žalos aplinkai dydį. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jų taikymo ir aiškinimo praktikos, kadangi nepagrįstai atmetė arba nevertino atsakovo paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, šališkai atsižvelgė tik į ieškovo įrodymus ir galutines išvadas, apie ginčytinų aplinkybių buvimą ar nebuvimą padarė ne iš gautų duomenų visumos, bet tik iš jų dalies.

55. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

56. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovo apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Iš vaizdo įrašų nustatyta, jog specialistas paaiškino atsakovui apie neteisėtai miške išpjautus medžius, kelmus, kad iškirstas 21 medis, kurių tūris 10,59 m3, mediena sausa; atsakovas sutiko, kad matavimai atlikti pagal lenteles; atsakovas pasirašė ant biržės taksavimo lapo, parašė paaiškinimą; atsakovas nurodė, kad išsivežė 9 - 10 medžių, tačiau specialistas jam paaiškino, kad žala skaičiuojama dėl visų nupjautų medžių, o ne tik dėl esamų atsakovo kieme; atsakovas prisipažino, nesiginčijo, sutiko, pasirašė po gautais dokumentais.

57. Apeliaciniame skunde atsakovas pareiškė prašymus sumažinti atlygintinos žalos dydį dėl turtinės padėties, išdėstyti žalos mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas nurodė, kad prie bylos buvo pateikti įrodymai apie tai, kad nuo 2021 m. jis yra pensininkas, savo namuose prižiūri nevaikštančią žmonos motiną, sergančią (duomenys neskelbtini), taip pat teismas buvo informuotas apie atsakovo žmonos lėtinę ligą.

58. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas, kuris bylos nagrinėjimo metu naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, neprašė pirmosios instancijos teismo sumažinti žalos atlyginimo dydį, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Sunkią atsakovo turtinę padėtį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę būklę (nekilnojamojo turto registro, banko sąskaitų išrašų ir pan.). Taigi šioje byloje nenustatyta prielaidų, kurios teiktų pagrindą taikyti visiško nuostolių atlyginimo išimtį. Taikydamas CK 6.251 straipsnio 2 dalį, teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pareigą įrodinėti aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas (nepriimtinas ir sunkias pasekmes), turi žalą padaręs asmuo (CPK 12, 178 straipsniai).

60. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nagrinėjamu atveju atsakovas turi galimybę pasinaudoti įstatyme numatyta teise kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su motyvuotu prašymu išdėstyti žalos mokėjimą dalimis.

61. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas kitų argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Lina MuchtarovienėBirutė SimonaitienėVilija Valantienė