- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- eI3-2394-535/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09753-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. S. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo : panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. TE-5-355/2022(11.5.35E) „Dėl vidaus tarnybos kapitonės S. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiosios specialistės pareigas. Priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos. Priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiąja specialiste Departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. TE-5-355/2022(11.5.35E) „Dėl vidaus tarnybos kapitonės S. M. atleidimo iš vidaus tarnybos atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėja buvo atleista iš tarnybos. Su šiuo įsakymu ji nesutinka, prašo panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad jai 2022 m. rugsėjo 22 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (S. M.) Nr. TN-80.Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodoma, kad pareiškėja socialinio tinklo „Facebook“ asmeniniame profilyje laikotarpyje nuo 2019-05-08 iki 2022-05-27 demonstravo asmenines fotonuotraukas, kuriose vaizduojami draudžiamieji komunistiniai simboliai ir Rusijos Federacijos pergalių metines žyminti simbolika, t. y. nuo 2019-05-08 iki 2022-05-27 demonstravo fotonuotrauką su uždėtu rėmeliu, kuriame vaizduojami sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės, sovietinio kūjo, pjautuvo ženklai ir parašytas užrašas „???? ?? ?????? - ??? ????, 9 ???. (Kol jie gyvi – mes atsimename, Gegužės 9-oji.)“, o nuo 2020-05-09 iki 2022-05-27 demonstravo fotonuotrauką su uždėtų rėmeliu, kuriame parašytas užrašas „? ???????. 75 ??? ??????. (Aš didžiuojuosi. Pergalės 75-osios metinės)“. Abejose fotonuotraukose dėvėjo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnės uniformą, nuotraukos buvo viešai prieinamos. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodoma, kad pareiškėjai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino rajono policijos komisariate už tai, kad nuo 2019-05-08 00.00 val. iki 2022-05-27 00.00 val. demonstravo asmeninę fotonuotrauką, kurioje vaizduojami draudžiamieji komunistiniai simboliai – penkiakampė žvaigždė, kurioje kūjis su pjautuvu, įvertinus šiuos veiksmus, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 49-ANR_P-896-2022 ir pareiškėja buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 524 str. 1 d. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė paaiškinimą dėl Pranešime apie pradėtą tarnybinį patikrinimą nurodytų aplinkybių, 2022 m. spalio 12 d. ji pateikė papildomą paaiškinimą dėl pradėto tarnybinio patikrinimo. Departamente priimta 2022 m. lapkričio 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-84/2022 (3.68E) „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiosios specialistės S. M. galimo pareigūno vardo pažeminimo“ (toliau – Išvada), kurioje konstatuojama kad departamento Panevėžio PGV Visagino PGT vyriausioji specialistė S. M. nesilaikė ir pažeidė Vidaus tarnybos statuto 21 str. 2 p. reikalavimus, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto departamento direktoriaus 2022-01-03 įsakymu Nr. 1-1 7.1, 7.4, 11.1 ir 11.3 punktų reikalavimus ir pažemino pareigūno vardą. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 25 d.. supažindinta su Įsakymu dėl atleidimo ir nuo 2022 m. lapkričio 28 d. atleista iš einamų pareigų už pareigūno vardo pažeminimą.
Pareiškėja mano, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą buvo paskirtas remiantis neišsamia Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, Išvadoje pateikti faktiniai duomenys neatitinka realios tikrovės, tinkamai neįvertinta jos kaltė, neteisingai pritaikytos teisės normos. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad: „Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.“ Pagal LVAT praktiką, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Akivaizdu, kad tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu. Tokios objektyvios ir subjektyvios pareigūno vardo pažeminimo aplinkybės gali būti nustatytos tik atliekant pakankamai skubų (operatyvų), tačiau tinkamą tyrimą. (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Nr. A-1554-662/2015).
Pareigūno kaltė yra būtinas pareigūno vardo pažeminimo elementas t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas aplinkybes ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas aplinkybes tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų ir Išvadoje cituojamo pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad paaiškinimuose pateiktos aplinkybės tarnybinio tyrimo metu netirtos, nevertintos ir nepaneigtos, atsakovas interpretavo pareiškėjos paaiškinimus ir iškreipė jų esmę, todėl konstatuotos išvados yra nepagrįstos. Atsakovas tarnybinio patikrinimo metu konstatavo, kad pareiškėjos kaltės forma netiesioginė tyčia, tačiau su tokia išvada pareiškėja nesutinka. Išvadoje (10-11 psl.) konstatuojama, kad: „Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, galima pagrįstai teigti, kad yra nustatytas visas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas, jog būtų galima konstatuoti, kad S. M. pažemino pareigūno vardą. <...> Išnagrinėtu atveju S. M. darė trunkamąjį pažeidimą, jo pradėjimo data laikytina 2019-05-08, t. y. pareigūnei sukūrus ir įkėlus Nuotrauką Nr. 1 į savo asmeninę FB paskyrą bei padarius ją pagrindinę nuotrauka, tokiu būdu pradėjus viešai demonstruoti, o daromo trunkamojo pažeidimo data laikytina 2022-05-27 pareigūnei panaikinus asmeninę FB paskyrą, t. y. panaikinus viešojoje erdvėje esančias Nuotrauką Nr. 1 ir Nuotrauką Nr.2.“.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su nustatytu faktu, kad ji Nuotrauką Nr. 1 nuo 2019-05-08 iki 2022-05-27 Facebook paskyroje sukūrė ir laikė kaip pagrindinę profilio nuotrauką ir tokiu būdu ją viešai demonstravo. Šios aplinkybės nėra tinkamai ištirtos ir įrodytos, prieštarauja pateiktiems paaiškinimas. Išvadoje pateiktas A. S. paaiškinimas prieštarauja konstatuojamai išvadai:“ Slinkdamas per ankstesnių metų S. M. įrašus patarėjas A. S. pamatė, kad S. M. 2019-05-08 ir 2020-05-09 keitė savo paskyros (profilio) nuotraukas, jose įkeldama atitinkamai nuotrauką Nr. 1 ir Nr. 2. Pasak patarėjo A. S., iš S. M. įrašų buvo matyti, kad šios nuotraukos buvo pakeistos kitomis nuotraukomis maždaug po savaitės laiko keičiant paskyros (profilio) nuotraukas.“(Išvados 5 psl.). „Tarnybinio patikrinimo metu iš esmės analogiškai paaiškino ir departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja D. B.. 2022-11-23 departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas N. K. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame iš esmės nurodė tapačias informacijos apie gautą skundą patikrinimo aplinkybes.“. (Išvados 5 psl.).
Atkreipia dėmesį, kad galutinė išvada prieštarauja prieš tai Išvadoje pateiktiems vertinimams: „Vertinant S. M. pirminio ir papildomo paaiškinimo argumentus, A. S., N. K. ir D. B. tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją bei tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, akivaizdu ir nekelia abejonių faktas, kad Nuotrauką Nr. 1 ir Nuotrauką Nr. 2 buvo ne tik laikomos pareigūnės socialinio tinklo FB asmeninės paskyros nuotraukų albume, bet ir 2019-05-08 ir 2020-05-09 buvo naudojamos kaip pagrindinės asmeninės paskyros nuotraukos (kurios buvo demonstruojamos kaip pagrindinė nuotrauka apie savaitę laiko nuo jų paskelbimo).“. (Išvados 5 psl.).
Tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į programos Facebook veikimo ypatumus. Facebook viešai skelbiamose taisyklėse nurodyta, kad net ir negrįžtamai ištrynus Facebook paskyrą, kai kuri informacija ar pranešimai gali išlikti. Pareiškėja 2022-05-26 iš nepažįstamo asmens sužinojusi apie nuotraukas, iš karto 13 val. 40 min. paskambino savo vyrui iš nuosavo telefono ir paprašė, kad pasižiūrėtų per savo Facebook paskyrą jos nuotraukas. Po kelių minučių vyras jai paskambino ir pasakė, kad mato nuotraukas ir liepė jas pašalinti. Pareiškėja prisijungė savo asmeniniame telefone prie savo Facebook paskyros ir pašalino nuotraukas. Vėliau 14 val. 06 min. vėl susiskambino su vyru ir vyras jai pasakė, kad nuotraukų nesimato Facebook. Faktas, kad pareiškėja iš karto ir operatyviai stengėsi pašalinti nuotraukas, kai tik apie jas sužinojo. Telefono išklotinė parodo, kad pareiškėja, tik sužinojusi apie nuotraukas , iškarto skambino vyrui, norėdama išsiaiškinti , ar tikrai tokios nuotraukos yra, o vėliau, norėdama išsiaiškinti kaip jas pašalinti, tačiau iškarto jų pašalinti nepavyko tiek dėl Facebook programos veikimo, tiek dėl IT žinių stokos. O nuo 2022-05-27 pareiškėja Facebook paskyrą ištrynė negrįžtamai, nes paaiškėjo, kad per tam tikras programas buvo galima matyti jos Facebook informaciją. Todėl pareiškėja nesutinka su Išvadoje pateikta aplinkybe, kad: „<...>FB paskyrą S. M. panaikino ne 2022-05-26 (kai tik gavo informaciją apie galimai daromus pažeidimus bei po bendravimo su žurnalistu), o tik kitą dieną – 2022-05-27 (ir tik po N. K. skambučio jos tiesioginiam vadovui A. J.) (IV).“ (išvada 6 psl.).
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Išvadoje pateikta aplinkybe, kad ji 2022-10-12 teikdama papildomą paaiškinimą, patvirtino, kad tai ji pati galėjo uždėti rėmelius su uždrausta simbolika ant nuotraukų, kuriose ji dėvi tarnybinę VPGT pareigūnės uniformą, todėl nuotraukų su uždraustąja simbolika sukūrimo faktas šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra įrodytas. Pareiškėja nuosekliai teikė parodymus, kad apie nuotraukas ant kurių yra uždėti uždrausti rėmeliai sužinojo iš nepažįstamo asmens 2022-05-26 sulaukusi skambučio ir teikdama 2022-09-30 paaiškinimą, nurodė kad iki nepažįstamo asmens skambučio net nežinojo ir niekada nematė savo Facebook paskyroje nuotraukų rėmelių su uždrausta simbolika. Paaiškino, kad ji tiksliai nežino kaip rėmeliai su uždrausta simbolika galėjo atsirasti tik padarė prielaidas, kad galbūt sveikinant savo draugus ar gimines Facebook su Pergalės diena šie rėmeliai užsidėjo automatiškai. Tačiau šios aplinkybės tirtos nebuvo, tiesiog buvo atmestos be jokių paaiškinimų.
Papildomame paaiškinime nurodė, kad: „ nuo šių metų pradžios viešinti įvairius straipsnius apie Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą, pakeičiau savo statusą į „viešą“, kad kuo daugiau žmonių matytų straipsnius, ir todėl manau, kad galėjo pasiviešinti mano nuotraukos. Nuotraukų su uždrausta simbolika šiemet nedėjau ir pati specialiai neviešinau. Kai paskira buvo nevieša, tai uždaroje grupėje galėjo būti tokios nuotraukos ir jos buvo skirtos tik man ir mano artimųjų ratui, sveikinant per tam tikras datas. Šių nuotraukų nenorėjau niekur viešai parodyti, tačiau turbūt per mano neapdairumą jos tapo viešos.“. Atsakovas interpretavo paaiškinimą ir iškreipė jo esmę ir Išvadoje konstatavo: „Tačiau, 2022-10-12 teikdama papildomą paaiškinimą, S. M. patvirtina, kad tai ji pati galėjo uždėti rėmelius su uždrausta simbolika ant nuotraukų, kuriose ji dėvi tarnybinę VPGT pareigūnės uniformą, todėl nuotraukų su uždraustąja simbolika sukūrimo faktas šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra įrodytas.“.
Pareiškėja neneigia, kad galbūt yra tikimybė, kad dėl jos veiksmų galėjo atsirasti Facebook paskyroje ant jos nuotraukų rėmeliai su uždrausta simbolika, tačiau ji sąmoningai nesiekė uždėti šių rėmelių ir juolab juos viešinti siekdama palaikyti Sovietų sąjungos santvarką. O jei ir buvo tokios nuotraukos, jos buvo skirtos tik artimiausių draugų ratui. Paskyrai tapus viešai pareiškėja nuotraukų su uždraustais rėmeliais pareiškėja neviešino ir tokių duomenų tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Išvadoje konstatuotu faktu, kad „Taigi, darytina išvada, kad pirmiau išvardintuose pareigūnės veiksmuose nustačius tyčinį, sąmoningą siekimą viešai demonstruoti asmenines fotonuotraukas su draudžiamąja simbolika bei parinktomis frazėmis reiškiant palaikymą ir pasididžiavimą Lietuvai priešiškai valstybei, įvertinus jos veiksmų pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes, S. M. veikimas gali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis, kas yra viena iš atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą kilimo sąlygų.“.
Motyvuojamoji dalis
Pareigūno vardo pažeminimas, galimas tik tyčiniais, sąmoningais, kaltais veiksmais, kurių buvimas turi būti patvirtintas neabejotinais įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčinio, sąmoningo siekimo viešai demonstruoti asmenines fotonuotraukas su draudžiamąja simbolika bei parinktomis frazėmis reiškiančiomis palaikymą ir pasididžiavimą Lietuvai priešiškai valstybe. Atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, sukeltus padarinius. Pateiktoje Išvadoje nėra duomenų, kad pareiškėja palaikytų Sovietų sąjungą, reikštų palaikymą ar pasididžiavimą Lietuvai priešiškai valstybei ir nebuvo vertintos aplinkybės, kad iki tarnybinio patikrinimo pradžios nebuvo kilusių abejonių dėl pareiškėjos netinkamo elgesio palaikant Lietuvai priešišką valstybę. Pareiškėjos tiesioginis vadovas Panevėžio PGV Visagino PGT viršininkas A. J. informavo, kad S. M. yra lojali tarnybai ir Lietuvos Respublikai pareigūnė, nėra priešiškai nusiteikusi, nepalaiko šiuo metu vyksiančio karinio konflikto, nei anksčiau, nei šiuo metu nereiškė / -ia ir neviešino / -a jokio palaikymo Rusijos Federacijai. Pareiškėjos buvo paprašyta nurodyti savo poziciją dėl karo vykstančio Ukrainoje, teikdama 2022-10-10 papildomą paaiškinimą, nurodė, kad susiklosčiusi situacija Ukrainoje tai baisiausias dalykas, kuris galėjo atsitikti. Baisu, kada yra žudomi žmonės, vaikai. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad portale „ALFA“ paskelbtame straipsnyje „Kilo šaršalas dėl Visagino pareigūnės: feisbuke – sovietinė simbolika ir „pergalės dienos“ nostalgija“ pateikiamas pareiškėjos komentaras: „Visagino PGT specialistė, pasiteiravus apie galimai viešai reiškiamą palaikymą Sovietų Sąjungai, teigė, kad gegužės 9-oji jai svarbi dėl kitų priežasčių, ne dėl Sovietų Sąjungos palaikymo. „Žinokit, su tuo nesutinku. Nepalaikau sovietų, tai buvo praeitis, jau praėjęs laikas – Sovietų Sąjungos nebėra. Aš už tai, kad palaikyt Pergalės dieną, nes mano senelis kariavo, jis buvo traumuotas, gavo tokį kaip ir moralinį, ir fizinį, ir nervinį sutrikimą. Kariavo už savo šalį, o taip, kad aš palaikyčiau sovietus, nieko aš nepalaikau“, – sakė S. M..“.
Iš pateiktų duomenų, galima konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmų chronologija (Pareiškėja apie nuotraukų su uždrausta simbolika skelbimą sužinojusi iš trečiojo asmens, iškart ėmėsi veiksmų pašalinti jas, nepavykus iš pirmo karto visiškai pašalinti ji deaktyvavo savo Facebook paskyrą, nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų reiškusi palaikymą ar pasididžiavimą Lietuvai priešiškai valstybei ir pan.), nėra jokių duomenų, kad pareiškėja sąmoningai viešai demonstruotų draudžiamą simboliką, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų teisėtumo ir per neapdairumą buvo sukurtos nuotraukos su uždrausta simbolika be jokio tikslo jas viešai demonstruoti ir propaguoti pačią karinę agresiją, tiek ja daromus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, skaldyti visuomenę ir kurstyti nesantaiką.
Nurodo, kad pareiškėja nuo 2022 m. pradžios pakeitė savo paskyros privatumo nustatymus ir paskyrą padarė viešai prieinamą su tikslu labiau viešinti VPGT skelbiamą informaciją dėl prevencijos priešgaisrinės saugos srityje, tačiau niekas iš departamento darbuotojų nematė nuotraukų (Nr. 1 ir Nr. 2) su uždėtais rėmeliais, tai tik įrodo, kad pareiškėja šių nuotraukų tikrai nesiekė viešinti. Išvadoje nėra aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokia veika (veiksmais ar neveikimu) pareiškėja pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, t. y. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenustatytos aplinkybės (sąlygos), kurių buvimas (atsiradimas) galėtų būti pagrindu taikyti tokią griežtą priemonę – pareigūno vardo pažeminimą. Atsižvelgiant į tai, jog veikų, kuriomis gali būti pažemintas pareigūno vardas, spektras yra itin platus, kiekvienu konkrečiu atveju tyrimo apimtis ir terminai gali skirtis, tačiau visais atvejais tyrimo metu privalo būti užtikrintas tinkamas objektyviai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog nustatyta pareigūno kalta veika sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios, ištyrimas. Turėtų būti surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima prieiti prie išvados, jog egzistuoja pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu ir šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios Tarnybos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios.
Asmens atleidimas dėl pareigūno vardo pažeminimo yra itin griežta poveikio priemonė, sukelianti asmeniui neigiamas pasekmes, todėl atlikto tyrimo rezultatas turėtų būti neabejotinas įsitikinimas dėl asmens veiksmų / neveikimo neteisėtumo, kaltės ir įstatyme įvardytų pasekmių akivaizdumo. Toks sprendimas neišvengiamai reiškia, kad, atsižvelgiant į galimas rimtas ir nepataisomas sprendimo pasekmes, institucijos vertinimas turi būti atidus. Todėl nenustačius ir neištyrus faktinių aplinkybių bei kitų atleidimo pagrindą sudarančių veikos sudėtinių elementų, t. y. nesant materialinio teisinio pagrindo taikyti Statute nustatytas pareigūno vardo pažeminimo pasekmes, sprendimas atleisti pareigūną iš tarnybos negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Nr. A-1554-662/2015).
Vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 24 punktu Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, kokia veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryta (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn.
Atsakovas nenurodo, kokiais konkrečiai veiksmais pareiškėja pažeidė Išvadoje bei Įsakyme dėl atleidimo minėtus Etikos kodekso punktus, kaip jos neteisėti veiksmai pasireiškė. Neužtenka vien tik nurodyti teisės aktus ir konstatuoti, kad juos pareiškėja pažeidė ir dėl to pažemino pareigūno vardą, išvadoje turi būti nurodyta, kokia veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryta (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, neištyrus šių aplinkybių atliktas tyrimas laikytinas neobjektyvus, neišsamus ir be pagrindo formuojamas kaltinimas - pareigūno vardo pažeminimas. Pareiškėja nesutinka su kaltinimu, kad ji pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto departamento direktoriaus 2022-01-03 įsakymu Nr. 1-1 (toliau – Etikos kodeksas) 7.4 p., kuris įpareigoja nedaryti ir netoleruoti daromų ar padarytų teisės pažeidimų, apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir tiesioginiams vadovams. Pareiškėja nežinojo apie jos Facebook paskyroje esančius rėmelius, kurie buvo uždėti ant nuotraukų, tačiau sužinojusi apie šį faktą iškart ėmėsi veiksmų šias nuotraukas pašalinti, todėl ji negalėjo pažeisti minėto Etikos kodekso punkto. Išvadoje nėra pateikta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad pareiškėja savo valia, sąmoningai uždėjo rėmelius, siekdama palaikyti priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusistačiusią šalį. Pareiškėja nesutinka su kaltinimu, kad ji pažeidė Etikos kodekso 7.2 punktą, kuris įpareigoja nepažeisti valstybės konstitucinės santvarkos. Atliekant tarnybinį patikrinimą nėra jokių objektyvių duomenų, kad sąmoningai, savo aktyviais veiksmais siektų viešai demonstruoti ir propaguoti pačią karinę agresiją, tiek daromus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, skaldyti visuomenę ir kurstyti nesantaiką.
Pareiškėjai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino rajono policijos komisariate už tai, kad nuo 2019-05-08 00.00 val. iki 2022-05-27 00.00 val. demonstravo asmeninę fotonuotrauką, kurioje vaizduojami draudžiamieji komunistiniai simboliai – penkiakampė žvaigždė, kurioje kūjis su pjautuvu, įvertinus šiuos veiksmus, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 49-ANR_P-896-2022 ir pareiškėja buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 524 str. 1 d. Pareiškėja , nenorėdama eskaluoti šios situacijos , neginčijo sprendimo ir sumokėjo baudą. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareigūno vardas negali būti pažemintas padarius bet kurį teisės pažeidimą. Pareigūno poelgis turi būti vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už ši poelgį taikyti su tarnyba susijusią poveikio priemonę - atleidimą iš tarnybos.
Aptartų procedūrinio pobūdžio Aprašo pažeidimų visuma leidžia spręsti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo užtikrintas šio tyrimo objektyvumas bei dėl prieš tai įvardintų imperatyvių nuostatų pažeidimų konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo laikomasi pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo atleisti Pareiškėją pažeminus pareigūno vardą pagrįstumą. Pareiškėjos vertinimu, padaryti pažeidimai sudaro pagrindą spręsti, jog sprendimas atleisti dėl pareigūno vardo pažeminimo negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėja turėtų būti grąžinta į eitas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiosios specialistės pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kaip tai numato Statuto 79 straipsnis.
Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėja, buvusi PAGD Panevėžio PGV Visagino PGT vyriausioji specialistė, t. y. statutinė valstybės tarnautoja. PAGD direktoriaus 2022-11-25 įsakymu TE-5-355 Pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos, nes 2022-11-25 patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl PAGD Panevėžio PGV Visagino PGT vyriausiosios specialistės S. M. veiksmų Nr. TPI-84 (toliau – Išvada), buvo pripažinta, kad pareiškėja ant asmeninės fotonuotraukos, kurioje ji užfiksuota dėvinti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – VPGT) pareigūnės uniformą uždėdama rėmelį su sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės, sovietinio kūjo, pjautuvo ženklais ir užrašu „???? ?? ?????? – ??? ????, 9 ???.“ (Kol mes prisimename – jie gyvi , gegužės 9-oji)“ (nuotrauka datuota 2019-05-08) (toliau – Nuotrauka Nr. 1), ir ant asmeninės fotonuotraukos, kurioje ji užfiksuota dėvinti VPGT pareigūnės uniformą uždėdama rėmelį su užrašu „? ???????. 75 ??? ??????. (Aš didžiuojuosi. 75 m. pergalei.)“ (nuotrauka datuota 2020-05-09) (toliau – Nuotrauka Nr. 2), 2019-05-08 ir 2020-05-09 atitinkamai jas padarydama pagrindinėmis socialinio tinklo Facebook (toliau – FB) asmeninės paskyros nuotraukomis ir viešai jas demonstravusi apie savaitę laiko, 2022-05-26 ir 2022-05-27 sudariusi sąlygas Nuotraukai Nr. 1 ir Nr. 2 būti viešai prieinamoms jos FB paskyros nuotraukų albume ir FB paskyrą panaikindama ne 2022-05-26 (kai tik gavo informaciją apie galimai daromus pažeidimus bei po bendravimo su žurnalistu), o tik kitą dieną – 2022-05-27, bei nuo 2019-05-08 iki 2022-05-27 darydama administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 524 str. 1 d. (Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas), pažeidė Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas), 21 str. 2 p. nustatytą pareigūno pareigą „sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui“ ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto departamento direktoriaus 2022-01-03 įsakymu Nr. 1-1 (toliau – Etikos kodeksas) 7 p. įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principo, kuris nustato, kad pareigūnai privalo gerbti valstybės interesus (7.1 p.), nedaryti ir netoleruoti daromų ar padarytų teisės pažeidimų, apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir tiesioginiams vadovams (7.4 p.), 11 p. įtvirtinto padorumo principas, kuris nustato, kad pareigūnai privalo saugoti nepriekaištingą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo reputaciją (11.1 p.), darbinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime, jei tai gali pakenkti nepriekaištingai valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (ar) darbuotojo reputacijai, elgtis sąžiningai, mandagiai, garbingai (11.3 p.) reikalavimus bei tuo pažemino pareigūno vardą.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra išnagrinėti ir išanalizuoti pareiškėjos pirminio ir papildomo paaiškinimo argumentai tarnybinio patikrinimo metu pateiktų kaltinimų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) ribose (Išvados 5 – 6 psl.). Pareiškėja tarnybinio patikrinimo metu pateikė du paaiškinimus, kurie buvo vertinami ir nagrinėjami, paaiškinimuose pateikti esminiai argumentai buvo nenuoseklūs, dalis paaiškinimų argumentų („Iki šiol net nežinojo ir niekada nematė savo FB paskyroje savo nuotraukos su uždrausta 2022 m. simbolika“, „Gali įtarti, kad kai pažymėjo „patinka“, FB pats sugeneravo ant jos nuotraukos simboliką“, „Peržiūrėjo FB paskyroje esantį veiksmų žurnalą, kuriame galima paskyros naudotojui pasižiūrėti savo nuotraukų, užrašų, vaizdo ir t. t. paskelbimą ir nuo 2016 m. iki pat 2022-05-27 nerado veiksmų žurnale, kad ji asmeniškai buvo paskelbusi savo nuotraukas su uždrausta simbolika 2018-2022 metais, nors visi kiti veiksmai buvo matomi“) buvo paneigti tarnybinio patikrinimo metu gavus asmenų, paliudijusių tarnybinio patikrinimo metu, paaiškinimais bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Pareiškėja skunde nepateikė nesutikimo su nustatytos kaltės forma motyvų ir argumentų bei jos formą paneigiančių faktinių aplinkybių. Pažymi, kad atsakovas Išvadoje pagrįstai ir tinkamai įvertino pareiškėjos atliktus, priešingus teisei veiksmus ir nustatė kaltės formą – netiesioginė tyčia (Išvados 9 psl. 4 pastraipa). Pažymi, kad pareiškėja, klaidindama teismą, savo skunde cituoja tik Išvados ištrauką (10 psl.), kurioje jos padarytas tarnybinis nusižengimas vertinamas ir apibūdinamas kaip trunkamasis nusižengimas, t. y. detalizuojama kada (data) ir nuo kokio jos veiksmo prasidėjo tarnybinio nusižengimo darymas bei nustatoma jo nutraukimo data bei aplinkybės. Nurodo, kad Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjos padaryto trunkamojo tarnybinio nusižengimo darymo pradžios laikas yra 2019-05-08 (kuomet ji sukūrė Nuotrauką Nr. 1 ir padarė ją pagrindine FB paskyros nuotrauką (nevertinant kiek laiko ši nuotrauka buvo laikoma kaip pagrindine paskyros nuotrauka), o pabaiga laikytina būtent 2022-05-27, kai Nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2 buvo ištrintos iš pareiškėjos FB paskyros.
Paaiškina, kad pati pareiškėja skunde teismui nurodo kitas aplinkybes, nei tarnybinio patikrinimo metu, t. y. pareiškėja savo pirminiame paaiškinime pateikė šiems skunde nurodytiems argumentams prieštaraujančius faktus – „Nuo 2022-05-27 jos FB paskyra buvo deaktyvuota, o vėliau birželio mėnesį pašalinta. Peržiūrėjo FB paskyroje esantį veiksmų žurnalą, kuriame galima paskyros naudotojui pasižiūrėti savo nuotraukų, užrašų, vaizdo ir t. t. paskelbimą. Nuo 2016 m. iki pat 2022-05-27 nerado veiksmų žurnale, kad ji asmeniškai buvo paskelbusi savo nuotraukas su uždrausta simbolika 2018-2022 metais, nors visi kiti veiksmai buvo matomi“. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja net ir skunde teismui teigia, kad ne pati nedelsiant ėmėsi veiksmų savo paskyroje, o pirmiausia skambino sutuoktiniui ir prašė, kad jis iš savo FB paskyros jungtųsi ir peržiūrėtų jos FB paskyros informaciją. Pažymi, kad pareiškėja teismui pateikia tik telefono skambučių išklotinę (ekrano nuotrauką) apie skambučius (adresatas „My love“), tačiau nėra šių skambučių pokalbio turinio, todėl tokie teiginiai negali būti laikytini įrodymais, jie yra niekuo nepagrįsti ir nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su Nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo data. Tarnybinio patikrinimo metu, išnagrinėjus turimą dokumentinę medžiagą ir liudytojų paaiškinimus, pagrįstai yra įrodyta, kad Nuotrauką Nr. 1 ir Nr. 2 Pareiškėja panaikino tik 2022-05-27.Nurodo, kad pareiškėja toliau skunde neneigia, jog galbūt yra tikimybė, kad dėl jos veiksmų galėjo atsirasti rėmeliai su uždrausta simbolika (Nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2), tačiau ji sąmoningai nesiekė uždėti šių rėmelių ir juolab jų viešinti bei taipogi prieštaraudama pati savo pateiktiems argumentams nurodo, kad jei ir buvo tokios nuotraukos, tai jos buvo skirtos tik artimajam draugų ratui (4 psl. 5 pstr.). Pareiškėja netgi teikdama skundą teismui yra nenuosekli, teikia prieštaraujančias aplinkybes ir argumentus. Tokie jos argumentai (neatitinkantys tikrovėje nustatytų faktinių aplinkybių) nelaikytini įrodymais ir nevertintini kaip veikos padarymą paneigiančios (lengvinančios) aplinkybės. Pareiškėja pokalbio su žurnalistu metu, pripažino, kad vadinamoji pergalės diena jai yra svarbi dėl jos senelio, dalyvavusio šiame kare, atminimo.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjos veiksmai, tinkamai ir teisingai įvertintos faktinės aplinkybės, nustatytos pasekmės. Pažymi, kad pati pareiškėja pripažino, kad Nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2 galėjo būti naudojamos tik jai ir jos artimųjų ratui, t. y. artimiesiems ir draugams, sveikinant per tam tikras datas (Pergalės diena), tačiau net ir artimųjų asmenų ratui (tarp kurių galėjo būti ir ne tik Pareiškėjos artimieji giminaičiai) tokių nuotraukų, kuriose ji yra užfiksuota dėvint tarnybinę VPGT uniformą ir užsidėjusi rėmelius su draudžiamąja simbolika bei užrašais, reiškiančiais pasididžiavimą priešiškos valstybės pergalėmis (frazės „didžiuojuosi“, „kol mes atsimename – jie gyvi“), rodymas prilygintinas sąmoningai atliktam viešam demonstravimui ir akivaizdžiai parodo pareiškėjos požiūrį į priešiškos Lietuvai valstybės pergales. Šias aplinkybes taipogi įrodo tarnybinio patikrinimo metu nustatyta faktinė aplinkybė, kad Nuotrauką Nr. 1 „patinka“ pažymėjo 12 (dvylika) žmonių ir 1 (vienas) žmogus parašė komentarą, o Nuotrauką Nr. 2 „patinka“ pažymėjo 7 (septyni) žmonės, ir šios faktinės aplinkybės buvo viešai prieinamos ir matomos.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jis netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimo kaltės laipsnį ir sukeltus padarinius. Šis Pareiškėjos skundo turinys neatitinka Tarnybinio patikrinimo išvados turinio ir joje nurodytų argumentų.
Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 72 str. 1 d. 7 p. numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šiame punkte numatyto vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindo turinys atskleistas Statuto 2 str. 4 d., kurioje išaiškinama, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Teisės aktai, be kita ko, nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3361-968/2021).
Atsakovas išsamiai ir objektyviai nustatė ir įvertino visas tyrimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino pareiškėjos padaryto nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, taipogi tinkamai nustatė kaltės formą. Dėl kilusių neigiamų padarinių nurodo, kad pareigūnams Statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Savo veiksmais pareiškėja suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai tarnybos ir ne tarnybos metu gali elgtis nevykdant visiems Lietuvos Respublikos piliečiams nustatytų teisės aktų reikalavimų, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą VPGT sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Šią aplinkybę įrodo internetiniame tinklapyje „Alfa. lt “ patalpintas informacinis straipsnis, kuriame visuomenei pateikiama informaciją apie pareiškėjos elgesį viešojoje erdvėje, kurioje yra nurodomos jos pareigos bei pateikiamos Nuotrauka Nr.1 ir Nr. 2, aptariamas draudžiamųjų ženklu ir frazių, reiškiančių palaikymą ir didžiavimąsi priešiškos Lietuvai valstybės pergalėmis, kuriose pareiškėja atpažįstama kaip VPGT pareigūnė iš dėvimos tarnybinės uniformos. Pareiškėjos priešingas teisei elgesys buvo atskleistas ne pačios pareiškėjos iniciatyva, o PAGD gavus pasitikėjimo elektroniniu paštu gavus Lietuvos gyventojų pranešimus / skundus.
LVAT praktikoje ne kartą pasisakyta, kad vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, vidaus reikalų įstaigos pasitikėjimo griovimas arba jos kompromitavimas yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos veika pagal visas nustatytas aplinkybes tinkamai ir objektyviai įvertintina kaip žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą VPGT bei ją kompromituojanti. Akcentuoja, kad toks pareiškėjos elgesys neigiamai veikia ir kitų vidaus reikalų sistemos pareigūnų požiūrį į kontrolę bei teises. Paskirtas į pareigas kiekvienas pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas, ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Todėl aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tarnybos ir ne tarnybos metu, pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais. Atsižvelgiant į statutinio valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami Statute, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas.
Nurodo, kad 2015 m. birželio 25 d. patvirtintoje LR ANK 524 str. 1 d. buvo numatyta administracinė atsakomybė už sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų platinimą, naudojimą susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitokį demonstravimą, o 2022-04-19 LR ANK 524 str. pakeitimo įstatymu buvo praplėsta prieš tai nurodyto straipsnio dispozicija (sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas) ir nustatyta griežtesnė sankcija už šį administracinį nusižengimą. Pareiškėja pateikia nuomonę, kad jos atlikti veiksmai (Nuotrauką Nr. 1 ir Nr. 2 padarymas FB pagrindine paskyros nuotrauka, dalinimasis jomis viešoje erdvėje su kitais asmenimis ir laikymas paskyroje, kuris buvo viešai prieinamas pašaliniams asmenims) neturėtų būti laikomi neteisėta veika. Atsakovas nurodo, kad 2022-06-22 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino rajono policijos komisariato pareigūnai pareiškėjos atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 49-ANR_P-896-2022 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 524 str. 1 d. už tai, kad ji nuo 2019-05-18 iki 2022-05-27 FB, asmeniniame profilyje, demonstravo asmeninę fotonuotrauką, kurioje vaizduojami draudžiami komunistiniai simboliai – penkiakampė žvaigždė, kurioje kūjis su pjautuvu. Pareiškėjai už padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinė atsakomybė – 150 Eur dydžio bauda, kurią pareiškėja sumokėjo ir neskundė protokolo teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent ši aplinkybė patvirtina ir pagrindžia pareiškėjai pritaikytą tarnybinę atsakomybę, pagal Etikos kodekso 7.4 p., kuris įpareigoja nedaryti ir netoleruoti daromų ar padarytų teisės pažeidimų, apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir tiesioginiams vadovams, su kurios taikymu pareiškėja nesutinka savo skunde, o jos nurodyti nesutikimo argumentai yra paneigti tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Nors tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, atsakovas pareiškėjos, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnės statusą turinčio asmens, elgesį tarnybinio patikrinimo metu vertino jos tarnybos santykių kontekste, t. y. jos, kaip statutinės valstybės tarnautojos ir VPGT pareigūnės tarnybos veiklą ir statusą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, ir buvo sprendžiama ar yra pagrindas už tokį poelgį taikyti su jos statusu susijusias poveikio priemones ir šis vertinimas nebuvo nukreiptas nustatyti ar jos elgesys buvo susijęs su propagandos demonstravimu, karine agresija, kurstančią nesantaiką, skaldančią visuomenę. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos atlikti veiksmai yra nesuderinami būtent su vidaus tarnyba, su jos statusu ir atliekamomis pareigomis, žemina jos, kaip pareigūnės, vardą, griauna pasitikėjimą įstaiga kurioje ji tarnauja ir eina pareigas, o tai yra pagrindas atleisti iš pareigų.
Atsakovas nurodo, kad Išvadoje nebuvo konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 7.2 p., todėl šis skundo argumentas neatitinka Išvados turinio. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 7.1 p., kuris nustato, kad pareigūnai privalo gerbti valstybės interesus. Pažymi, kad 2022-02-24 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją Nr. XIV-930 „ Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, kurioje pažymėjo, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingai neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO, ypač rytinių jų narių, bet ir visos Europos saugumui. 2022-04-12 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, kurioje Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotą karą Europoje įvertino kaip siekį sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalų išpuolį prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. 2022-05-06 departamento Vidaus tyrimų skyrius elektroniniu laišku (el. paštu visiems@vpgt.lt) kreipėsi į visus VPGT darbuotojus (tame tarpe ir pareiškėją), informuodamas apie tai, kad gegužės 9-ąją Rusija kasmet mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną [...] ir priminė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022-04-19 priėmė LR ANK 524 str. ir Susirinkimų įstatymo 5 str. pataisas. Pagal priimtas pataisas, Lietuvos Respublikoje uždraustas totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas. Aukščiau nurodytais draudžiamais simboliais laikomi ir dvispalvė (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (Šv. Jurgio) juosta bei šiuo metu Rusijos kare su Ukraina naudojami simboliai – raidės „Z“ ir „V“. Pažeidusiems šiuos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė – [...]. Taip pat visais atvejais privalomas daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, konfiskavimas. Taipogi prašė darbuotojų išlikti budriems, nepasiduoti galimoms provokacijoms, savo mintis viešumoje ir socialinėje erdvėje reikšti korektiškai ir visada laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Neužmiršti, kad pagal darbuotojų elgesį visuomenė sprendžia ir apie visą VPGT. Tačiau netgi ir po šių teisės aktų, kuriuose išreiškiamas aiškus Rusijos Federacijos veiksmų pasmerkimas bei VPGT darbuotojų informavimo, pareiškėja nepašalino sovietine simbolika apipavidalintų nuotraukų, kuriose ji dėvi tarnybinę VPGT uniformą. Tokie jos veiksmai akivaizdžiai griauna pasitikėjimą valstybės pareigūnais, nes sudaro akivaizdžias prielaidas manyti, kad valstybės pareigūnai remia Rusijos Federacijos agresyvius, tarptautinės teisės normas pažeidžiančius veiksmus.
LVAT praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei draudimas persekioti už kritiką yra žmogaus laisvės, kurias garantuoja Konstitucijos 25 str. 1 d. ir 33 str. 2 d. Tačiau Konstitucijoje yra ne tik įtvirtintos šios laisvės, bet ir apibrėžtos šių laisvių ribos. Konstitucijos 25 str. 4 d. nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija. Konstitucijos 28 str. taip pat nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti tokie principai, kaip lojalumas, padorumas, pavyzdingumas, kurie riboja valstybės tarnautojo laisves – reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, t. y. valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, turi nepažeisti minėtų principų.
Pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas atleisti iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą, priimtas laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų bei atitinka pareiškėjos padaryto nusižengimo pobūdį. Nurodo, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustačius bei įvertinus jos veiką. Pareiškėjos reikalavimas dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas, atmestinas ir jos reikalavimas dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą, prašydamos jį pilnai patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais ir argumentais.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento direktoriaus 2022-11-25 įsakymo Nr. TE-5-355/2022(11.5.35 E) „Dėl vidaus tarnybos kapitonės S. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja - vidaus tarnybos kapitonė, ėjo departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistės pareigas.
Nustatyta, kad pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos, vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) , 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, LR Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.TPI-84/2022(3.68E) „Dėl priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistės S. M. galimo pareigūno vardo pažeminimo“.
Byloje nustatyta, kad 2022-05-26 PAGD prie VRM el. paštu gautas anoniminis pranešimas (reg.Nr.GP-88), kuriuo pranešėjas atsiuntė 2 fotonuotraukas, kuriose užfiksuota tarnybinę uniformą (jos dalį ) vilkinti pareiškėja S. M.. Fotonuotraukoje (ant kurios užrašyta 2019-05-08 data) uždėtas rėmelis su sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės, sovietinio kūjo, pjautuvo ženklais ir užrašu (Kol mes prisimename- jie gyvi, gegužės 9-oji (rusų kalba), nuotrauka Nr.1) , antroje nuotraukoje (ant kurios užrašyta 2020-05-09 data) uždėtas rėmelis su užrašu (Aš didžiuojuosi. 75 m. pergalei (rusų kalba) nuotrauka Nr.2). Pranešėjas kėlė klausimą, ar normalu pareigūnui tokie rėmeliai. 2022-05-26 Departamentas gavo pil S.V. el. laišką (2022-05-27 reg. Nr.GP-89), kuriame buvo pridėtos tos pačios nuotraukos (Nr.1 ir Nr.2). Minėtame el. laiške nurodyta, kad nuotraukos buvo patalpintos Facebook , pabrėžiama, kad abiejuose nuotraukose pareigūnė dėvi VPGT pareigūno uniformą, kartu viešai demonstruoja SSRS simbolius taip rodydama nepagarbą Lietuvos Respublikai, savo , kaip valstybės tarnautojos statusu, menkina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reputaciją ir kt. 2022-05-26 Departamento Vidaus tyrimo skyriui buvo pavesta patikslinti gautą informaciją. Buvo nustatyta, kad Nuotraukose Nr.1 ir Nr.2 yra užfiksuota pareiškėja. 2022-05-26 internetiniame tinklapyje „Alfa.lt“ taipogi buvo paskelbtas straipsnis „Kilo šaršalas dėl Visagino pareigūnės – feisbuke sovietinė simbolika ir „pergalės dienos „ nostalgija“, kuriame aptariamas S. M. elgesys socialiniame tinkle „Facebook“. 2022-06-02 Departamento direktoriaus sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo. 2022-06-03 teikimu Nr. V-1022 tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas ir jo metu surinkta medžiaga perduota policijai nagrinėti pagal kompetenciją. 2022-09-16 gauta informacija, jog pareiškėjai 2022-06-22 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr.49-ANR-P-896-2022 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 524 str. 1 d. 2022-09-20 teikimu Nr.V-1609 ir Departamento direktoriaus sprendimu tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo atnaujintas. Pareiškėja nuo 2022-09-19 iki 2022-09-28 turėjo nedarbingumo pažymėjimą. 2022-09-29 jai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo). 2022-09-30 pareiškėja pateikė paaiškinimą, 2022-10-12 ji buvo papildomai apklausta.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2022-09-30 pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2022-05-26 gavo skambutį iš neprisistačiusio žmogaus dėl skundo, kurį gavo departamentas dėl jos FB paskyroje ant jos nuotraukos paskelbtos simbolikos Georgijaus juostos. Sekančią dieną pasirodė straipsnis, kuriame ji pirmą kartą pamatė savo nuotrauką su simbolika. Iki šiol net nežinojo ir niekada nematė savo FB paskyroje savo nuotraukos su uždrausta 2022 m. simbolika. Įtaria, kad ant jos nuotraukos galėjo atsirasti ta uždrausta simbolika arba 2018 m., arba 2019 m., kai Pergalės dienos minėjimo dieną ji pasveikino savo draugus ir savo giminę su Pergalės diena ir galėjo kokio savo draugo nuotrauką pažymėti, kad patinka. Gali įtarti, kad kai pažymėjo „patinka“, FB pats sugeneravo ant jos nuotraukos simboliką, todėl neįtarė, kad ant jos nuotraukos gali matytis 2022 m. nuo balandžio mėnesio uždrausta simbolika. 2022 m. savo FB paskyroje jokios uždraustos simbolikos neskelbė, nieko nekomentavo, tik dalinosi departamento paruoštais rekomendacinio pobūdžio, gaisrinės saugos reikalavimų straipsniais bei žmonių paieškos straipsniais. Nuo 2022-05-27 jos FB paskyra buvo deaktyvuota, o vėliau birželio mėnesį pašalinta. Peržiūrėjo FB paskyroje esantį veiksmų žurnalą, kuriame galima paskyros naudotojui pasižiūrėti savo nuotraukų, užrašų, vaizdo ir t. t. paskelbimą. Nuo 2016 m. iki pat 2022-05-27 nerado veiksmų žurnale, kad ji asmeniškai buvo paskelbusi savo nuotraukas su uždrausta simbolika 2018-2022 metais, nors visi kiti veiksmai buvo matomi. Papildomomis apsaugos priemonėmis, kurias leidžia naudoti FB paskyroje nesinaudojo, nes nesuprato, kad tai būtina. 2022-06-22 Utenos AVPK Visagino PK jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 524 str. 1 d. ir buvo paskirta 150 eurų bauda. Su surašytu protokolu nesutinka, neturi dėl ko gailėtis, nes jokio pažeidimo ji nepadarė, jokių teisės aktų nepažeidė. Savo veiksmais tikrai nepažemino pareigūno vardo, nesulaužė pareigūno priesaikos. Visagino PGT tarnauja 17 metų, turi nemažai įvairių paskatinimų už nepriekaištingą tarnybą. Stengiasi tarnauti ir vykdyti savo pareigas sąžiningai, atsakingai, pavyzdingai, ištikimai, gerbia Lietuvos Respublikos įstatymus ir stengiasi saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą. 2022-10-12 papildomai apklausiant pareiškėją, ji nurodė, kad socialiniame tinkle FB maždaug 2016 m. sukūrė savo asmeninę paskyrą. Fotonuotrauką, kurioje yra apsirengusi šventinę tarnybinę uniformą įsikėlė maždaug 2017 m. Po paskyros sukūrimo nelabai dažnai naudojosi šiuo socialiniu tinklu, daugiau naudojosi susirašinėjimams „Messenger“ programa asmeniniais klausimais, paskyra buvo nevieša, visur buvo uždėjusi „neviešą“ statusą. Pirmą kartą apie fotonuotraukas, kuriuose yra vaizduojama uždrausta simbolika, sužinojo 2022-05-26, kai jai paskambino ir pasakė. Patikslino, kad kai pradėjo nuo šių metų pradžios viešinti įvairius straipsnius apie VPGT veiklą, pakeitė savo statusą į „viešą“, kad kuo daugiau žmonių matytų straipsnius, ir todėl mano, kad galėjo pasiviešinti jos asmeninės nuotraukos. Nuotraukų su uždrausta simbolika šiemet nedėjo ir pati specialiai neviešino. Kai paskyra buvo nevieša, tai uždaroje grupėje galėjo būti tokios nuotraukos ir jos buvo skirtos tik jai ir jos artimųjų ratui, sveikinant per tam tikras datas. Šių nuotraukų nenorėjo niekur viešai parodyti, tačiau turbūt per jos pačios neapdairumą jos tapo viešos. 2022-06-22 Visagino PK jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta bauda už uždraustos simbolikos viešą demonstravimą. Paskirtą baudą sumokėjo, nes nenorėjo kitų neigiamų pasekmių. Mano, kad viskas įvyko tiesiog per jos pačios neapdairumą, nesiekė pažeisti ar specialiai vaizduoti draudžiamą simboliką, nesiekė, kad būtų viešinama. Tik sužinojusi, jog kažkokiu būdu jos asmeninės nuotraukos tapo viešos, iškart ėmėsi veiksmų ir pašalino paskirą. Be to, pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija šiuo metu Ukrainoje yra baisiausias dalykas, kuris galėjo atsitikti, baisu kai žudomi žmonės, o ypač vaikai.
Paprašyta papildomai patikslinti informacija, S. M. nurodė, kad kiek atsimena dažniausiai prisijungdavo prie FB per savo seną telefoną „SAMSUNG“, kuris jau seniai neveikia, taip pat galėjo prisijungti per savo nuosavą planšetę (retai) ir kartais, dėl svarbios informacijos patikrinimo, ir iš savo darbinio kompiuterio. Tik įtarė, kad galėjo kažkas prisijungti prie jos paskiros, nes ne vieną kartą yra girdėjusi, kad pašaliniai asmenys sulaužia prisijungimo slaptažodį ir jungiasi prie kažkieno FB paskyros. Paskui atsiranda įvairių pranešimų FB ne nuo tos paskyros savininko. O kas galėjo prisijungti, nežino, negali parašyti nei vardo, nei pavardės. Dėl to, kad ji balandžio mėnesį turėjo su kolege konfliktą, pagalvojo, kad ji galėjo pasiskusti, bet tai tik įtarimai, įrodymų neturi.
2022-10-12 departamento Panevėžio PGV Visagino PGT viršininkas A. J. informavo, kad S. M. yra lojali tarnybai ir Lietuvos Respublikai pareigūnė, nėra priešiškai nusiteikusi, nepalaiko šiuo metu vyksiančio karinio konflikto, nei anksčiau, nei šiuo metu nereiškė / -ia ir neviešino / -a jokio palaikymo Rusijos Federacijai.
Tarnybinio patikrinimo metu departamento patarėjas A. S. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2022-05-26 socialiniame tinkle FB, gavęs anoniminį skundą dėl pareigūnės S. M., per paieškos funkcionalumą susirado S. M. paskyrą ir peržiūrėjo nuo pat 2022-05-26 iki 2016 m. S. M. darytus įrašus savo paskyroje. 2022 m. S. M. iš esmės dalinosi VPGT FB skelbtais įrašais apie priešgaisrinę saugą ir pan. Slinkdamas per ankstesnių metų S. M. įrašus patarėjas A. S. pamatė, kad S. M. 2019-05-08 ir 2020-05-09 keitė savo paskyros (profilio) nuotraukas, jose įkeldama atitinkamai nuotrauką Nr. 1 ir Nr. 2. Pasak patarėjo A. S., iš S. M. įrašų buvo matyti, kad šios nuotraukos buvo pakeistos kitomis nuotraukomis maždaug po savaitės laiko keičiant paskyros (profilio) nuotraukas. Patarėjas A. S. pažymėjo, kad nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2 taip pat rado S. M. paskyros nuotraukų albume, kuriame automatiškai lieka socialinio tinklo vartotojo savo paskyroje skelbtos nuotraukos (kaip veiklos įrašas ar keičiant paskyros (profilio) nuotraukas). A. S. teigimu, S. M. socialinio tinklo paskyrą ir joje skelbtą informaciją buvo galima prieiti be jokių apribojimų, matyt todėl, kad S. M. savo socialinio tinklo paskyros privatumo nustatymuose buvo nustačiusi viešą statusą.
Tarnybinio patikrinimo metu iš esmės analogiškai paaiškino ir departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja D. B.. 2022-11-23 departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas N. K. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame iš esmės nurodė tapačias informacijos apie gautą skundą patikrinimo aplinkybes, tačiau papildė, kad 2022-05-27 atsidaręs portalą "Alfa.lt“ ir perskaitęs žinias, pamatė, kad jame yra 2022-05-26 straipsnis, pavadinimu „Kilo šaršalas dėl Visagino pareigūnės: feisbuke – sovietinė simbolika ir „pergalės dienos“ nostalgija“. Prie šio straipsnio komentarų buvo vienas, kuriame skaitytojas rašė, jog S. M. nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2, vis dar yra demonstruojamos jos paskyroje. Atsidaręs pakartotinai S. M. paskyrą, pastebėjo tą patį vaizdą, todėl padarė ekrano nuotraukas ir jas išsaugojo savo kompiuteryje, kad perduoti jas tyrimą atliekančiai pareigūnei. Prie Nuotraukos Nr. 1 buvo 12 patiktukų („like“) bei N. K. komentaras „??????“ (atsimenam) ir trys gėlės, o prie Nuotraukos Nr. 2 – 7 patiktukai („like“). Taip pat pabandė paskambinti S. M. vadovui A. J. (Visagino PGT viršininkui), kurio pasiteiravo, kodėl pareigūnė savo FB paskyroje vis dar demonstruoja savo fotonuotraukas su sovietine simbolika bei jų nepašalina. A. J. patikino, kad pareigūnė viską žino, kadangi vakar (2022-05-26) ir jis pats, ir ji bendravo su žurnalistu ir atsakė į jo klausimus, tačiau kodėl jos paskyroje vis dar yra minėtos nuotraukos, nežino, bet patikino, jog būtinai perduos, kad S. M. jas panaikintų iš savo paskyros. Vėliau, t. y. po darbo valandų, pabandęs prisijungti prie S. M. profilio, pamatė, kad jis buvo užblokuotas, todėl prisijungti nebepavyko. N. K. S. M. paskyrą socialiniame tinkle FB rado per Google paiešką (ją matė dar ir 2022-05-27), o D. B. per socialinio tinklo FB programėlę.
Atsakovas, priimdamas Išvadą, įvertino pareiškėjos pirminio ir papildomo paaiškinimo argumentus, A. S., N. K. ir D. B. tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją bei tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatavo, kad Nuotrauką Nr. 1 ir Nuotrauką Nr. 2 buvo ne tik laikomos pareigūnės socialinio tinklo FB asmeninės paskyros nuotraukų albume, bet ir 2019-05-08 ir 2020-05-09 buvo naudojamos kaip pagrindinės asmeninės paskyros nuotraukos (kurios buvo demonstruojamos kaip pagrindinė nuotrauka apie savaitę laiko nuo jų paskelbimo). Buvo nustatyta, kad šios dvi nuotraukos taipogi buvo prieinamos 2022-05-26 ir 2022-05-27 dienomis. Pagal pranešimuose (skunduose) pateiktus duomenis, taip pat pagal šias nuotraukas FB mačiusių pareigūnų A. S., D. B. ir N. K. parodymus, pagal datas užfiksuotas ant nuotraukų, padaryta išvada, kad pareiškėja šias nuotraukas į FB įkėlė 2019-05-08 ir 2020-05-09. Pareiškėja paaiškino, kad Nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2 galėjo tapti viešos (viešai prieinamos) 2022 m. pradžioje, kai ji pakeitė savo paskyros privatumo nustatymus, norėdama labiau viešinti VPGT skelbiamą informaciją dėl prevencijos priešgaisrinės saugos srityje. Kaip nurodyta Išvadoje, pareigūnė pirminiame paaiškinime nurodė, kad iki šiol (laikytina iki 2022-05-26 – kai su ja buvo susisiekta telefonu apie jos FB paskyroje matomas nuotraukas) net nežinojo ir niekada nematė jos FB paskyroje Nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 su 2022 m. uždrausta simbolika bei įtaria, kad uždrausta simbolika bei užrašai galėjo atsirasti pačiam FB sugeneravus tokius rėmelius (kai ji tariamai prieš tai paspaudė „patinka“ ant kito asmens nuotraukos). Analogiškus argumentus S. M. pateikė ir paaiškinime policijoje dėl padaryto administracinio nusižengimo. Tačiau, 2022-10-12 teikdama papildomą paaiškinimą, pareiškėja patvirtina, kad tai ji pati galėjo uždėti rėmelius su uždrausta simbolika ant nuotraukų, kuriose ji dėvi tarnybinę VPGT pareigūnės uniformą, todėl nuotraukų su uždraustąja simbolika sukūrimo faktas šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra įrodytas. Papildomame paaiškinime pareiškėja teigia, kad jos paskyra buvo nevieša, o jai būnant uždaroje grupėje galėjo būti tokios (su draudžiamaisiais ženklais ir simbolika – tyrėjos pastaba) nuotraukos ir jos buvo skirtos tik jai ir jos artimųjų ratui, sveikinant per tam tikras datas. Šie paaiškinimo argumentai paneigti A. S. ir D. B. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019-05-08 ir 2020-05-09 S. M. keitė savo paskyros (profilio) nuotraukas, įkeldama atitinkamai Nuotrauką Nr. 1 ir Nr. 2 ir jos buvo pakeistos atitinkamai praėjus apie savaitę laiko nuo jų paskelbimo. Pareiškėja teigia, kad paskyra buvo nevieša (nes jos teigimu buvo uždėti privatumo nustatymai), skirta tik artimųjų asmenų ratui, tačiau net ir artimųjų asmenų ratui (tarp kurių galėjo būti ir ne tik S. M. artimieji giminaičiai) tokių nuotraukų, kuriose ji yra užfiksuota dėvinti tarnybinę VPGT uniformą ir užsidėjusi rėmelius su draudžiamąja simbolika bei užrašais, reiškiančiais pasididžiavimą priešiškos valstybės pergalėmis, rodymas prilygintinas viešam demonstravimui. Nuotrauką Nr. 1 „patinka“ pažymėjo 12 (dvylika) žmonių ir 1 (vienas) žmogus parašė komentarą, o Nuotrauką Nr. 2 „patinka“ pažymėjo 7 (septyni) žmonės.Pareiškėja teigia, kad patikrinusi savo FB paskyrą, nuo 2016 m. iki pat 2022-05-27 nerado veiksmų žurnale, kad ji asmeniškai buvo paskelbusi savo nuotraukas su uždrausta simbolika 2018-2022 metais, nors visi kiti veiksmai buvo matomi. Šiuos argumentus paneigia pirmiau nurodytų pareigūnų paaiškinimai ir pačios pareiškėjos vėliau tikti parodymai, jog tai ji pati ant savo įkeltos nuotraukos su VPGT uniforma galėjo uždėti aptariamus rėmelius su sovietine simbolika.
Pareiškėja paaiškinime nurodė, kad jos manymu simbolika, kuri buvo vaizduojama ant jos nuotraukų, tik nuo 2022 m. balandžio mėnesio buvo perkvalifikuota, kaip uždraustoji ir už tai pradėta taikyti administracinė atsakomybė. Šie pareiškėjos paaiškinimo argumentai Išvadoje įvertinti kritiškai, kadangi 2015 m. birželio 25 d. patvirtintoje LR ANK 524 str. 1 d. taipogi buvo numatyta administracinė atsakomybė už sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų platinimą, naudojimą susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitokį demonstravimą, o 2022-04-19 LR ANK 524 str. pakeitimo įstatymu buvo praplėsta prieš tai nurodyto straipsnio dispozicija (sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas) ir nustatyta griežtesnė sankcija už šį administracinį nusižengimą. Sutiktina su Išvadoje konstatuotais faktais, kad akivaizdžiai įrodyta, jog S. M. pati sukūrė Nuotrauką Nr. 1 ir Nr. 2 (jos teigimu, norėdama pasveikinti savo artimuosius gegužės 9 d. proga) , 2019-05-08 ir 2020-05-09 atitinkamai jas padarė pagrindinėmis FB asmeninės paskyros nuotraukomis ir viešai jas demonstravo apie savaitę laiko , 2022-05-26 ir 2022-05-27 pareigūnės nuotraukos buvo viešai prieinamos jos FB paskyros nuotraukų albume , FB paskyrą S. M. panaikino ne 2022-05-26 (kai tik gavo informaciją apie galimai daromus pažeidimus bei po bendravimo su žurnalistu), o tik kitą dieną – 2022-05-27 (ir tik po N. K. skambučio jos tiesioginiam vadovui A. J.). Apibendrinus šias aplinkybes, galima teigti, kad tokie S. M. atlikti veiksmai laikytini viešu sovietinės simbolikos demonstravimu.
LVAT tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019). Išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent Išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT administracinėse bylose Nr. A-504-520/2018, Nr. A-689-552/2018).
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos - paskirta už tai, kad ji pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 72 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 2 str. 4 d. nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 str. 1 d. 7 p. kyla, kuomet yra nustatoma minėtų aplinkybių visuma. Sutiktina su atsakovo Išvadoje nurodytais argumentais, kad pareigūnės veiksmuose nustačius tyčinį, sąmoningą siekimą viešai demonstruoti asmenines fotonuotraukas su draudžiamąja simbolika ir parinktomis frazėmis reiškiant palaikymą ir pasididžiavimą Lietuvai priešiškai valstybei, įvertinus jos veiksmų pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes, pareiškėjos veikimas gali būti vertinamas kaip žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis, kas yra viena iš atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą kilimo sąlygų. Pareiškėja – vidaus tarnybos pareigūnė, jos pagrindinė užduotis – teisėtvarkos užtikrinimas, kelio daromiems nusikaltimams ir teisės pažeidimams užkirtimas (Statuto 21 str. 2 p.), tuo tarpu ji nuo 2019-05-08 vykdė priešingus teisei veiksmus. Pareiškėja pati sukūrė Nuotraukas Nr. 1 ir Nr.2, uždėjo ant jų rėmelius su draudžiamąja simbolika ir priešiškos valstybės pergalę palaikančiais užrašais. Nuotraukose ji dėvi VPGT pareigūnės tarnybinę uniformą, nuotraukas skelbė socialiniame tinkle „Facebook“ . Pareiškėja elgėsi netinkamai, pažeisdama pareigūno statusą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėja buvo supažindinta su tarnybinės etikos normų reikalavimais (2022-01-10). VPGT pareigūnams (kaip ir kitiems valstybės tarnautojams) yra keliami aukštesni elgesio reikalavimai , negu kitiems piliečiams. Darytina išvada, kad atitinkamas pareigūno elgesys tarnyboje ir ne tarnybos metu gali turėti įtakos neigiamam kitų asmenų požiūriui į valstybės tarnybą apskritai. Pareiškėja turėjo laikytis Statuto ir VGPT etikos kodekso reikalavimų ir vengti elgesio, kuris skatintų asmenis suformuoti neigiamą nuomonę apie Tarnybą. Pareiškėjos elgesys, kai ji ant nuotraukos, kurioje dėvi tarnybinę uniformą, uždėjo rėmelius su draudžiamąja simbolika ir frazėmis, išreiškiančiomis palaikymą priešiškai valstybei bei nuo 2019-05-08 iki 2022-05-27 laikė jas „Facebook“ asmeniniame profilyje, pažeidžia tarnybinės etikos reikalavimus. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Statuto 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus bei Etikos kodekso 7.1, 7.4, 11.1, 11.3 p. nuostatas. Pareiškėja galėjo suvokti, kad viešai demonstruodama Nuotraukas Nr.1 ir Nr.2 ji daro atitinkamas pasekmes sukeliantį teisės pažeidimą. Ji galėjo pasirinkti elgtis kitokiu , nekeliančiu neigiamų pasekmių, būdu, tačiau sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms. Pareiškėjos profesinės žinios ir gyvenimiškoji patirtis buvo pakankama tinkamai suvokti ir įvertinti pasekmes, kurias sukels minėtų Nuotraukų sukūrimas ir jų viešas demonstravimas. Pareiškėjos kaltės forma – netiesioginė tyčia. Pareiškėjai nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktais. Pareiškėja leido kilti neigiamoms pasekmėms (nuotraukos buvo paskelbtos „Facebook“ tinklapyje, apie jas atsakovą informavo pašaliniai asmenys, nurodydami pareigūnės nelojalumą valstybei ir tarnybai. Pareiškėja savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai pareigūnai tarnybos ir ne tarnybos metu gali elgtis netinkamai, nederamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip menkinant ir griaunant pasitikėjimą VPGT sistema ir joje dirbančiais pareigūnais. Laikytina, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjos veika vertintina kaip žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą VPGT ir ją kompromituojanti. Tarnybinio patikrinimo metu tarnybinį nusižengimą sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Pareiškėjos tiesioginis viršininkas A. J., apklaustas teisme liudytoju, patvirtino, kad pareiškėja pareiginga, gerai išmanė savo darbą, nebausta. Liudytojas paaiškino, kad jis nematė pareiškėjos Facebook paskyros ir joje esančių nuotraukų. Pareiškėja jį raštu informavo apie jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą 2022-06-23, šis pranešimas nebuvo įregistruotas.
Laikytina, kad pareiškėja darė trunkamąjį pažeidimą, jis pradėtas 2019-05-08 jai sukūrus ir įkėlus Nuotrauką Nr.1 į savo asmeninę „Facebook“ paskyrą ir padarius ją pagrindine nuotrauka, tokiu būdu pradėjus viešai demonstruoti , o daromo trunkamojo pažeidimo data laikytina 2022-05-27, pareiškėjai panaikinus asmeninę paskyrą (panaikinus „Facebook“ erdvėje esančias Nuotraukas Nr.1 ir Nr.2). Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja pažemino pareigūno vardą. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos, ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.
Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lemtų paskirtos tarnybinės nuobaudos- atleidimo iš vidaus tarnybos - panaikinimą. Teismo vertinimu, Departamento direktorius priėmė pagrįstą ir teisėtą 2022-11-25 Įsakymą, todėl pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, netenkinami ir išvestinai reikalavimai įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Tarnybos vyriausiosios specialistės pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Atmestus pareiškėjos skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjos S. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.