Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“, L. K., V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. K. nurodė, kad jo tėvai buvo J. K. ir P. K.. Mama mirė (duomenys neskelbtini), tėvas – (duomenys neskelbtini). Tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu su tėvais gyveno mamos sesuo O. A., kuri mirė apie (duomenys neskelbtini), iki tėčio mirties. Iki tėčio mirties gyveno ir sesuo L., taip pat jis su savo žmona J. K.. Buvo gyvenamasis namas, lauko virtuvė, kluonas, tvartas ir garažas. Žemės sklypas jam priklauso. Jo vardu įregistruoti trys ūkiniai pastatai. Po tėčio mirties sodyboje liko gyventi jis su žmona ir sesuo. Jis prižiūrėjo ir tvarkė sodybą, mokėjo mokesčius. Žemės sklypas – 14 ha, žemę dirbo. Po tėčio mirties naudojosi visais namų apyvokos daiktais. Sesuo L. turi negalią nuo vaikystės, todėl negalėjo prižiūrėti sodybos. Brolis gyveno kitur. Į notarą nesikreipė, nes neturėjo pinigų ir pan. Po tėčio mirties liko arklys ir žemės ūkio technika, kuriais taip pat naudojosi ir kuriuos vėliau pardavė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Laimutis Ramanauskas nurodė, jog pareiškimas įrodytas, todėl jį prašo tenkinti.

Liudytoja A. O. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra R. kaimynė. Nuo 1986 metų gyvena ten. Kartu su J. gyveno L. ir R., o po jo mirties jie ten liko gyventi. Po J. mirties namais rūpinosi R. – jis visada ten dirbo. Pas R. niekada nebuvo jokių įsiskolinimų. J. turėjo arklį, o po jo mirties juo rūpinosi R..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K.. Iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymos matyti, kad Kapsuko rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, (duomenys neskelbtini) kaimo 1986 - 1990 metų ūkinėje knygoje, įrašytas J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ūkis. Šeimos narių sąraše įrašytas R. K., J., gimęs (duomenys neskelbtini). Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1968 m.), tvartas (1938 m.), daržinė (1938 m.). Iš 2024 m. sausio 18 d. d. Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. rašto dėl informacijos suteikimo matyti, kad po J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo Marijampolės 6 – jame notaro biure negauta ir paveldėjimo byla neužvesta. Iš Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarės L. V. 2024 m. sausio 23 d. liudijimo matyti, kad po J. K. mirties įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo Kalvarijos savivaldybės notaro biure nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. sausio 23 d. negauta, paveldėjimo byla neužvesta.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoti asmenys L. K. ir V. K. atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pareiškimu. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.

Teismui nurodomas aplinkybes, kad po J. K. mirties likusį turtą tvarkė ir naudojosi kaip savo jo sūnus R. K. patvirtina byloje pateikti ir aukščiau aptarti įrodymai (Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažyma, notarių pažymos) bei byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymai.

Tokiu būdu R. K. išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėjas įrodė, kad jis priėmė palikimą po tėvo J. K. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo J. K. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 39,65 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausantį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 39,65 Eur (trisdešimt devynių eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.