- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- 2-320-875/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Atsakovas
- Virginijaus H
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2-320-875/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00186-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.5.; 44.5.1.; 63.3.; 116.5.1.
2015 m. birželio 22 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „Minibank“ ieškinį dėl skolos, netesybų, procesinių palūkanų, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Virginijaus H. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Minibank“ prašo priteisti iš atsakovo Virginijaus H. D. 221,28 € skolą, kurią sudaro negrąžinta 170,35 € (588,18 Lt) paskola ir nesumokėtos 50,93 € (175,85 Lt) palūkanos (paslaugos mokestis), 140,24 € baudą vietoje 485,01 € delspinigių, priskaičiuotų taikant 1,3% dienos normą per 180 dienų nuo kredito grąžinimo termino suėjimo, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 € žyminį mokestį ir 175,22 € išlaidas už teisines paslaugas. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui negrąžinus 800,00 Lt paskolos, suteiktos pagal 2011-02-09 sudarytą Paskolos sutartį (toliau – Sutartis), ir nesumokėjus paslaugos mokesčio. Ieškovas prašo, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį būtų priimtas sprendimas už akių.
Nustačius, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (29, 30 b.l.), bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir 2011-02-09 sudarytos Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas (6-14, 16 b.l.), ieškovo 2015-01-05 aiškinamąjį raštą (17 b.l.), nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytą Sutartį 2011-02-09 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (15 b.l.) suteikė atsakovui 800,00 Lt kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovas turėjo grąžinti suteiktą kreditą nuo 2011-03-10 iki 2011-08-10, kiekvieno mėnesio dešimtą dieną sumokėdamas 191,00 Lt įmoką, iš viso šešias įmokas 1146,00 Lt sumai, įskaitant bendrą vartojimo kredito kainą (mokėjimo palūkanas). Kaip nurodoma ieškinyje, suėjus trečiosios - šeštosios įmokų mokėjimo terminams, atsakovas įmokų nesumokėjo, todėl ieškovas pagal Sutarties 9.1 punktą taikydamas 1,3% delspinigius už laiku negrąžintą sumą kiekvieną uždelstą dieną (pradžioje tik už trečią, vėliau – už trečią ir ketvirtą įmokas ir t.t.) per 180 dienų priskaičiavo iš viso 485,01 € delspinigių, bet vietoje jų prašo priteisti beveik tris su puse karto mažesnę 140,24 € baudą.
2. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos. Ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovą, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje. Vartojimo kreditas atsakovui suteiktas paskolos forma. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas vartojimo kredito sutarties sudarymo ir vykdymo metu dar nebuvo priimtas. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas nuo trečiosios įmokos nebe mokėjo kredito grąžinimo įmokų, negrąžino kredito Sutartyje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Sutarties 2.3.1, 4.2 ir 6.1 punktų reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 170,35 € (? 588,18 Lt) bendrą vartojimo kredito sumą ir 50,93 € (? 175,85 Lt) bendrą vartojimo kredito kainą (mokėjimo palūkanas).
3. Dėl netesybų. Reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dydis yra 221,28 €. Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 140,24 € baudą. Iš pridedamų bendrųjų Sutarties sąlygų 9.1 punkto matyti, kad šia Sutartimi yra nustatyti 1,3% (vieno procento) dydžio delspinigiai, kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami už nesumokėtą sumą. Kadangi ieškovas reikalauja 3,46 karto mažesnių delspinigių, kuriuos po sumažinimo vadina bauda, tai reiškia, kad faktiškai ieškovas taiko 0,376% dydžio delspinigius, kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojamus už nesumokėtą sumą, o metinis delspinigių dydis yra 137,24 % (365 d. X 0,376 proc./d.).
Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-721/2002, Nr. 3K-3-866/2002, Nr. 3K-3-218/2003, Nr. 3K-3-1070/2003, Nr. 3K-3-316/2005, Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).
Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne tik 0,376 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokių reikalauja ieškovas, bet net už juos gerokai mažesni 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Sutarties 9.1 nustatytas delspinigių dydis net ir po to, kai ieškovas savanoriškai sumažino jį keturis kartus, vis dar viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį kiek daugiau nei dvidešimt septynis kartus.
Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant Sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Taigi turint omenyje ir taip aukštas sutartines palūkanas, tradiciškai taikomas „greitųjų“ kreditų atveju, bei didelę metinę kredito normą, įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai net ir po sumažinimo, kurį savanoriškai pritaikė ieškovas, yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Be to, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį teismas ex officio gali mažinti tiek įskaitines, tiek šalių susitarimu nustatytas išimtines netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės. Dėl šių priežasčių ieškovo argumentai apie Sutartyje esą numatytas išimtines netesybas nepagrindžia reikalaujamų priteisti delspinigių, kuriuos ieškovas po sumažinimo vadina bauda, dydžio.
Remiantis tuo, kas aukščiau pasakyta, įvertinant pradinę paskolos sumą (800,00 Lt) ir tą aplinkybę, kad atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui dvi pirmąsias įmokas 382,00 Lt sumai, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistinų delspinigių dydis mažintinas dar šešis kartus, vietoje reikalautų 140,24 € priteisiant 23,37 € delspinigių.
4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas ir priteistus delspinigius.
5. Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Priteisti 175,22 € procesinių dokumentų paruošimo teismui išlaidas kreditorius taip pat reikalauja iš dalies nepagrįstai. Kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų dokumentų, nurodyta suma buvo sumokėta UAB „Ekonomistas“ vien tik už procesinių dokumentų (ieškinio projekto) parengimą (19-22 b.l.).
Pagal analogiją taikant CPK 98 straipsnio 2 dalį, išlaidos, susijusios su teisine pagalba, turi būti priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir teisininko darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkto redakcijoje, galiojusioje ieškinio parengimo ir pateikimo metu, buvo numatyta, kad už ieškinį gali būti priteisiama ne didesnė kaip trijų minimalių mėnesio algų dydžio suma. Minimali mėnesio alga nuo 2015-01-01 yra 300,00 € (TAR, 2014-09-25, Nr. 2014-12823). Todėl jokiu atveju už ieškinio paruošimą neturėtų būti priteisiama daugiau kaip 900,00 €. Tačiau tai, kad reikalaujama ne maksimalios sumos, nereiškia, kad už kiekvieną ieškinį galima reikalauti ženklios dalies nurodytos sumos. Net ir gerokai mažesnė suma teismo gali būti pripažinta akivaizdžiai nepagrįsta, jei neatitiks Rekomendacijų 2 punkte pateikiamų kriterijų, kuriais teismas turi vadovautis nustatydamas konkrečią priteistiną sumą.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iki šiol Lietuvos teismuose jau yra pareikšti mažiausiai 499 vienarūšiai UAB „Minibank“ ieškiniai. Teismas pažymi, kad UAB „Minibank“ teikiami vienarūšiai ieškiniai kyla iš kasdieninės kreditoriaus veiklos ir iš esmės yra šabloniniai, todėl reikalaujama 175,22 € išlaidų kompensacija yra aiškiai per didelė, lyginant ją su reikalavimo suma ir ypač su suteikto kredito suma. Kadangi priteistina suma, įskaitant negrąžintą kreditą mokėjimo palūkanas ir delspinigius yra smulki (74,38 €), o juridinis reikalavimo pagrindas visiškai nesudėtingas (paskola, vartojimo kreditas), atliktas techninis darbas minimalus, nes procesinio dokumento priedų nuorašai, kaip ir priklauso, patvirtinti paties kreditoriaus, žyminis mokestis taip pat sumokėtas paties kreditoriaus, tai reikalavimas priteisti 19,47% (175,22 € X 100%/900,00 €) maksimaliai galimos sumos už teisinę pagalbą paruošiant ieškinio projektą, teismo vertinimu, yra aiškiai nepagrįstas. Nurodyto dydžio kreditoriaus reikalaujamos išlaidos visiškai neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų būtinumo ir pagrįstumo kriterijų. Tokiu būdu teismo ginama kreditoriaus procesinė teisė prieštarautų jos paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas nėra sudėtingas, ieškinio reikalavimai kyla iš kasdieninės ieškovo veiklos ir todėl ieškinys yra šabloniškas, analogiški ieškiniai daug kartų reikšti kituose teismuose kitiems atsakovams, ieškinio suma yra smulki, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji nei ieškovui, nei ieškinio projektą parengusiai įmonei, be to, šabloninio ieškinio parengimas nereikalauja specialių žinių, ieškovui už ieškinio projekto parengimą priteistina 86,89 € (? 300,00 Lt), kaip analogiškoje situacijoje ir priteisė Šiaulių apygardos teismas 2014-12-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-981-357/2014, ir išaiškino 2015-06-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-503-357/2015.
6. Dėl žyminio mokesčio. Nepaisant to, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinas visas minimalaus dydžio paprastasis žyminis mokestis, kurį, atsižvelgiant į nedidelę ieškinio sumą, ieškovas turėjo sumokėti pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovui priteistinas 20,00 € žyminis mokestis, sumokėtas 2015-01-14 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (5 b.l.).
7. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 €, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos (1 b.l.).
Visos litais nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Virginijaus H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 170,35 € (vieno šimto septyniasdešimties eurų 35 ct) skolą, 50,93 € (penkiasdešimties eurų 93 ct) mokėjimo palūkanas, 23,37 € (dvidešimt trijų eurų 37 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 244,65 € (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 65 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 € (dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 86,89 € (aštuoniasdešimt šešių eurų 89 ct) išlaidas už ieškinio parengimą ieškovui UAB „Minibank“, juridinio asmens kodas 301850677, J. Janonio g. 17, LT-92238 Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke, banko kodas 72300.
Atmesti ieškinį dalyje dėl nepriteistų delspinigių ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.