Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-09 · Civilinė byla Nr. 2A-16-368/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-09
Bylos Nr.
2A-16-368/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00631-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės, „Tytuvėnų sodai“, LR transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
O. K., UAB „Tytuvėnų sodai“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-16-368/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00631-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 44.5.2.4; 73.2.6.1 ; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Tytuvėnų sodai“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-446/2013 pagal ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams O. K. ir UAB „Tytuvėnų sodai“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų O. K. ir UAB „Tytuvėnų sodai“ 6522,52 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-28 dėl atsakovo O. K., vairavusio UAB „Tytuvėnų sodai“ priklausantį traktorių, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „Vernisažas“ transporto priemonė. Teigė, kad šiuo įvykio metu traktorius, vairuojamas atsakovo O. K., nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. UADB „Seesam Lietuva“ atlygino traktoriumi padarytą žalą, išmokėdama 6522,52 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo UADB „Seesam Lietuva“ išmokėtą 6522,52 Lt draudimo išmoką. Tvirtina, kad išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Pažymi, kad atsakovai padarytų nuotolių jam neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Tytuvėnų sodai“ ieškovui LR transporto priemonių draudikų biurui 6522,52 Lt nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 463 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atmetė ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš O. K.. Priteisė iš LR priemonių draudikų biuro O. K. 800 Lt atstovavimo išlaidas, taip pat priteisė iš UAB „Tytuvėnų sodai“ 65,65 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, įvyko dėl atsakovo O. K. kaltės, jam vairuojant atsakovei UAB „Tytuvėnų sodai“ priklausantį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą traktorių su priekaba. Teismas netenkino atsakovo UAB „Tytuvėnų sodai“ reikalavimą taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sprendė, kad atsakovas UAB „Tytuvėnų sodai“, būdamas traktoriaus savininkas, neturėjo teisės leisti atsakovui O. K. vairuoti traktorių, nes traktorius nebuvo apdraustas. Teismo vertinimu, bendrovės vadovas, patikėdamas traktorių naudoti, pažeidė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Nurodė, kad tarp O. K. ir UAB „Tytuvėnų sodai“ susiklostė darbo teisiniai santykiai, nors jie įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įforminti, kadangi O. K. eismo įvykį sukėlė ir trečiajam asmeniui padarė žalą, vykdydamas darbines funkcijas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atsakovo O. K. atžvilgiu buvo atmestas, remdamasis civilinio proceso kodekso (toliau CPK 93) straipsnio nuostatomis, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Skųsdamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) LR transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti sprendimo dalį ir netenkinti bendraatsakio O. K. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė procesines teisės normas. Pažymi, kad elgėsi sąžiningai ir nežinojo, kad tarp bendraatsakių susiklostė darbiniai santykiai.

Šalies argumentai

Skųsdamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) UAB „Tytuvėnų sodai“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškinio, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad ieškovas eismo įvykiu metu padaryta žalą atlygino ne tam asmeniui, todėl negali reikšti regresinių reikalavimų.

Atsiliepdamas į apelianto LR transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą, atsakovas UAB „Tytuvėnų sodai“ pabrėžia, kad sutinka su teismo motyvais.

Atsiliepdamas į apelianto LR transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą, atsakovas O. K. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. skundžiamą sprendimo dalį. Mano, kad skundas yra nepagrįstas ir teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas.

Atsiliepdamas į apelianto UAB „Tytuvėnų sodai“ apeliacinį skundą, ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir tenkinti jo skundą, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pažymi, kad draudimo išmokos mokėjimo momentu UAB „Vernisažas“ buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas ir transporto priemonės savininkas. Atkreipė dėmesį į tai, kad AB „SEB lizingas“ nekėlė draudimo išmokos išmokėjimo tinkamumo klausimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) LR transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas skunde kelia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismui iš dalies tenkinus apelianto ieškinį.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. O šio kodekso 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, kad ieškinys atsakovo O. K. atžvilgiu buvo atmestas, remdamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš apelianto atsakovui O. K. 800 Lt atstovavimo išlaidas.

Apeliantas neginčija atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau teigia, kad byloje elgėsi sąžiningai.

Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovas O. K. nebuvo transporto priemonės valdytojas, ir to, jog negalėjo reikalauti iš jo išmokėtos draudimo išmokos. Tai patvirtina ir teisinis reglamentavimas, pagal kurį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.), taip pat kasacinio teismo išaiškinimai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbo teisiniai santykiai, kurie buvo susiklostę tarp O. K. ir UAB „Tytuvėnų sodai“, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įforminti, t. y. O. K. nelegaliai dirbo UAB „Tytuvėnų sodai“ ir su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Akivaizdu, kad UAB „Tytuvėnų sodai“ nustatyta tvarka neįforminus darbo santykių su O. K. (DK 93–95 str.) ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie O. K. priėmimą į darbą (DK 98 str. 1 d., Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243.), apeliantas neturėjo objektyvių galimybių sužinoti, kad bendraatsakius sieja susitarimas dėl darbo santykių ir kad O. K. turėjo teisėtą pagrindą vairuoti transporto priemonę, o už draudimo sutarties sudarymą buvo atsakingas išimtinai transporto priemonės savininkas UAB „Tytuvėnų sodai“ (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d.).

Kolegijos vertinimu, UAB „Tytuvėnų sodai“ nebendradarbiavimas su ieškovu ir nesąžiningas elgesys (pvz., prieštaravimuose UAB „Tytuvėnų sodai“ nurodė, kad transporto priemonę O. K. užvaldė prieš savininko valią), lėmė aplinkybes, kad ieškovas pareiškė ieškinį ir atsakovui O. K., ir dėl to O. K. patyrė atstovavimo išlaidas.

Teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai byloje taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias normas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), todėl sprendimo dalis, kuria iš ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro atsakovui O. K. buvo priteistos 800 Lt atstovavimo išlaidos, keistina, ir šios išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „Tytuvėnų sodai“.

Taip pat iš atsakovo UAB „Tytuvėnų sodai“ apeliantui priteistinas 72 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d.) (2 tomas, 3 b. l.).

Apelianto (atsakovo) UAB „Tytuvėnų sodai“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Savo skundą apeliantas grindžia aplinkybe, kad draudimo išmoka sumokėta ne tam subjektui, todėl, jo manymu, ieškovas turto savininkui neatlygino įvykio metu patirtos žalos ir negali reikšti regresinių reikalavimų.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui turto draudimo sutarties pagrindu išmokėjus draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Pagal LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimo išmoka – draudiko ar biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o šio straipsnio 15 punkte įtvirtinta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad LR transporto priemonių draudikų biuras 2012-10-29 kompensavo UADB „Seesam Lietuva“ 2010-11-30 nukentėjusiajam asmeniui UAB „Vernisažas“ išmokėta 6522,52 Lt draudimo išmoką, (1 tomas, 66–69 b. l.).

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti.

LR transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui AB SEB lizingo raštą, kuriame pažymėta, kad nukentėjusysis asmuo UAB „Vernisažas“ 2010-11-29 (t. y. prieš draudimo išmokos išmokėjimą) buvo visiškai atsiskaitęs su lizingo bendrove už automobilį, t. y. buvo teisėtas automobilio savininkas (CK 6.567 str. 1 d.) (2 tomas, 26 b. l.).

Kolegija sprendžia, kad nėra kliūčių priimti Biuro pateiktus papildomus įrodymus, ir, įvertindama prieš tai minėtas aplinkybes, atmeta apelianto skundą kaip nepagrįstą.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą.

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro (į. k. 125709291) atsakovui O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) buvo priteistos 800 Lt atstovavimo išlaidos, ir šias 800 Lt išlaidas priteisti iš atsakovo UAB „Tytuvėnų sodai“ (į. k. 162507449).

Kitą Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tytuvėnų sodai“ ieškovui LR priemonių draudikų biurui 72 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVilija Valantienė