- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2-33-446/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00631-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Atsakovas
- O. K., uždarosios akcinės bendrovės „Tytuvėnų sodai“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams O. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tytuvėnų sodai“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų O. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tytuvėnų sodai“ 6522,52 Lt nuostolių atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 196 Lt žyminį mokestį ir 267 Lt laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010 m. spalio 28 d. dėl atsakovo O. K., vairavusio UAB „Tytuvėnų sodai“ priklausantį traktorių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „SEB VB LIZINGAS“ priklausanti, UAB „VERNISAŽAS“ naudojama transporto priemonė MERCEDES BENZ 313, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu traktorius, vairuojamas atsakovo O. K., nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. UADB „SEESAM LIETUVA“, vykdydama paslaugų sutarties Nr. 12 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl automobilio MERCEDES BENZ 313, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino UAB „SEB VB LIZINGAS“ traktoriumi padarytą žalą, išmokėdama 6522,52 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, UADB „SEESAM LIETUVA“ kompensavo išmokėtą 6522,52 Lt draudimo išmoką. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Atsakovai – traktoriaus vairuotojas O. K. ir transporto priemonės savininkas UAB „Tytuvėnų sodai“ – padarytų nuotolių ieškovui neatlygino, todėl patirtus nuostolius iš jų solidariai prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas O. K. ieškinį jo atžvilgiu prašė atmesti, nuostolius ieškovui prašė priteisti iš traktoriaus savininko – UAB „Tytuvėnų sodai“. Jis nurodė, kad eismo įvykio dieną – 2010 m. spalio 28 d. UAB „Tytuvėnų sodai“ priklausantį traktorių vairavo jis. Eimo įvykis įvyko dėl jo kaltės, jam sukant į kairę nepraleidus jį lenkiančios transporto priemonės. Eismo įvykio dieną jis nelegaliai dirbo UAB „Tytuvėnų sodai“ – rinko bendrovei priklausančiuose soduose obuolius, juos bendrovės traktoriumi veždavo į bendrovei priklausantį sandėlį. Baigiantis darbo dienai, paskutinio reiso metu įvykdė avariją. Traktorių jam perdavė bendrovės direktorius S. V. B., kurą traktoriui užpildavo arba direktorius, arba jo nurodymu kitas bendrovės sandėlyje dirbęs darbuotojas. Jokie traktoriaus dokumentai jam nebuvo perduoti. Kad dirba nelegaliai, jis suprato, tačiau dėl to niekur nesikreipė. Atlyginimą jam, kaip ir kitiems soduose derliaus nuėmimo metu dirbusiems darbininkams mokėdavo grynais proporcingai surinktų obuolių kiekiui. 2011 m., 2012 m. rudenį obuolių surinkimo metu jis taip pat nelegaliai dirbo bendrovėje „Tytuvėnų sodai“ traktoriaus vairuotoju.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tytuvėnų sodai“ atstovas ieškinį bendrovei prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Pagal bylos medžiagą nukentėjęs asmuo yra UAB ,,SEB VB lizingas“, tačiau žalą UADB ,,SEESAM Lietuva“ atlygino UAB ,,Vernisažas“, t. y. automobilio valdytojui, o ne jo savininkui. Kadangi žala atlyginta ne eismo įvykio metu nukentėjusios transporto priemonės savininkui, t. y. žala automobilio valdytojui atlyginta neteisėtai, todėl ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Be to, nėra duomenų, kad apmokėta 6522,52 Lt sąskaita, ieškovo pateiktas dokumentas - preliminarus pasiūlymas. Be to, atstovo nuomone, turėtų būti taikoma subsidiari atsakomybė - draudikų biuras pareiškia ieškinį transporto priemonės valdytojui ir, negavęs visos sumos iš kalto asmens, nukreipia išieškojimą į asmenį, kuris neapdraudė transporto priemonės, nes žala atsirado dėl transporto priemonės valdytojo kaltės padarius eismo įvykį. Visi nuostoliai, susiję su O. K. įvykdytu eismo įvykiu turėtų būti priteisti iš jo, o ne iš UAB „Tytuvėnų sodai“. Tarp UAB „Tytuvėnų sodai“ ir atsakovo O. K. nebuvo sudaryta darbo sutarti, jis nebuvo bendrovėje įdarbintas. Traktorius buvo patikėtas bendrovėje dirbusiam atsakovo O. K. tėvui, kuris neteisėtai traktorių perdavęs vairuoti savo sūnui. Be to, atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti praleidus CK 1.125 str. 7 d. nustatytą 1 metų terminą ieškiniui, kilusiam iš draudiminių teisinių santykių, pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Iš Šiaulių m. VPK Kelmės rajono PK informacijos apie eismo įvykį (48-49 b. l.), eismo įvykio schemos, administracinės teisės pažeidimo protokolo, nutarimo, esančių Kelmės rajono policijos komisariato administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 67N-563066-10, matyti kad 2010 m. spalio 28 d. 16 val. Kelmės rajone, Šedbarų kaime, kelio Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis 37 kilometre O. K., vairuodamas traktorių T25A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba be valstybinių numerio ženklų, įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotą, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be galinių šviesos ir posūkio žibintų, priklausantį UAB „Tytuvėnų sodai“, sukdamas į kairę, nepraleido jį lenkiančios transporto priemonės – automobilio MERCEDES BENZ 313, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje, su šiuo automobiliu susidūrė ir jį apgadino. Nustatyti šie automobilio MB 313, valst. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės sugadinimai : šoninės durys, apdaila, galinis sparnas, šoninis apšvietimo žibintas, priekinės durelės. Automobilis 2010 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK nutarimu O. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 6 d. numatytus pažeidimus ir nubaustas 120 Lt bauda.
2006 m. balandžio 26 d. paslaugų tiekimo sutartimi Nr. 12 (52-53 b. l.) uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Seesam Lietuva“ įsipareigojo atlikti teisės aktuose Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir išmokos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui mokėjimą.
Iš ieškinio (46-47 b. l.) ir mokėjimo nurodymo (67 b. l.) matyti, kad UADB „Seesam Lietuva“, vykdydama paslaugų tiekimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2010 m. lapkričio 29 d. už automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą pervedė UAB „Vernisažas“ 6522,52 Lt draudimo išmoką.
Iš mokėjimo nurodymo (68 b. l.), pažymos apie draudimo išmokos kompensavimą (69 b. l.) matyti, kad ieškovas 2010 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu UADB „Seesam Lietuva“ kompensavo UAB „Vernisažas“ išmokėtas draudimo išmokas.
Iš administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagos, aptartų rašytinių įrodymų visumos, atsakovo O. K. paaiškinimų matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdomo UAB „Vernisažas“, įvyko dėl atsakovo O. K. kaltės, jam vairuojant atsakovei UAB „Tytuvėnų sodai“ priklausantį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu traktorių su priekaba.
Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Šio įstatymo tikslas – nustatyti pirmiau išvardytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Pagal šio įstatymo 11 str. nuostatas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. buvo 2500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500000 eurų dėl žalos turtui. Draudimo išmoka, išmokėta 2010 m. spalio 28 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtam valdytojui – UAB „Vernisažas“ – neviršijo eismo įvykio metu galiojusių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatytų dydžių. Draudiminiai sutartiniai santykiai, kilę iš automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo, eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo šiam automobiliui tvarka ir sąlygos šioje byloje neanalizuojamos, tai nėra šios bylos dalykas, todėl teismas dėl to nepasisako. Abejonių teismui ieškovo pateikti mokėjimo pavedimai, faktas, kad automobilio savininkui ar jo teisėtam valdytojui žala, padaryta eismo įvykio metu, atlyginta šių asmenų tarpusavio sutarčių nustatyta tvarka, nekelia.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, todėl ieškovas, atlyginęs 2010 m. spalio 28 d. Kelmės rajone, Šedbarų kaime įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytą turtinę žalą, pagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Eismo įvykio, t. y. žalos padarymo metu, traktorius, kurį vairuojant buvo pažeisti KET reikalavimai ir atsirado žala, nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovo pareiga išmokėti eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką kyla ne iš draudimo sutarties, o įstatymo pagrindu. Ieškovą su atsakovais ne tik nesieja sutartiniai draudimo teisiniai santykiai, bet ir pati ginčo esmė yra ne draudimo teisiniai santykiai, ne ginčas tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo sutarties sąlygų teisėtumo ar jų pažeidimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Atsakovo UAB „Tytuvėnų sodai“ atstovo reikalavimas šioje byloje taikyti CK 1.125 str. 7 d. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą nepagrįstas ir netenkintinas. Reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį ieškovas reiškia transporto priemonės savininkui ir eismo įvykio kaltininkui Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Ieškovas draudimo bendrovei draudimo išmokas kompensavo 2010 m. gruodžio 20 d. (68 b. l.), nuo šio momento įgijo regresinio reikalavimo teisę, todėl 2012 m. spalio 1 d. (3 b. l.) kreipdamasis į teismą dėl šios išmokos išieškojimo su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio senaties termino nepraleido.
Vienas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad žala padaryta nedrausta transporto priemone – traktoriumi, kuris nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei UAB „Tytuvėnų sodai“. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Taigi, ši pareiga tenka atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tytuvėnų sodai“.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi, atsakovė UAB „Tytuvėnų sodai“, būdama traktoriaus savininkė, neturėjo teisės leisti atsakovui O. K. vairuoti traktorių, nes šis nebuvo apdraustas. Traktorius yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl atsakovės UAB „Tytuvėnų sodai“ vadovas turėjo suvokti apie naudojamo traktoriaus galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Bendrovės vadovas, patikėdamas traktorių naudoti, pažeidė Įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu.
Iš atsakovo O. K. paaiškinimų matyti, kad eismo įvykio dieną jis faktiškai dirbo UAB „Tytuvėnų sodai“ – vairavo šiai bendrovei priklausantį traktorių, rinko bendrovės obuolius, gavo atlygį už darbą, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, atlyginimas išmokėtas grynais į rankas, t. y. faktiškai dirbo nelegaliai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino atsakovo O. K. nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. K. parodė, kad eismo įvykio dieną tiek jis , tiek jo sūnus Ovidijus UAB “Tytuvėnų sodai“ dirbo nelegaliai, sūnus bendrovei priklausančiu traktoriumi vežė obuolius iš sodų į bendrovės sandėlį, kur jis autokaru obuolius iškraudavęs. Obuolių rinkimo metu beveik visi bendrovėje dirbę darbuotojai dirbo nelegaliai, tik vienas kitas buvo legaliai įdarbintas. Bendrovės vadovas S. V. B. jo asmeniškai prašė vairuoti traktorių, kadangi jis neturėjo traktorininko pažymėjimo, tokiam darbui rekomendavo savo sūnų. Traktorių sūnus pasiėmė iš sandėlio vadovo S. V. B. leidimu ir nurodymu. Kurą traktoriui užpildavo pats bendrovės vadovas S. V. B.. Kai sūnus gavo pirmą pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, jis kreipėsi į S. V. B., kuris atvykęs į jų namus, laišką perskaitė ir patikino, kad tą laišką galima išmesti, žalą atlygins bendrovė.
Liudytoja R. K. parodė, kad 2010 m. spalio 28 d. jos sūnus O. K. UAB „Tytuvėnų sodai“ dirbo nelegaliai, vežė bendrovei priklausančius obuolius bendrovės traktoriumi iš sodų į sandėlį. Važiuodamas į sandėlį su obuoliais pakrauta priekaba, padarė avariją, S. V. B. žadėjo apmokėti visus nuostolius, tvirtino, kad traktorius buvo draustas.
Liudytoja B. B. parodė, kad su atsakovu Ovidijumi ji kartu dirbo soduose, rinko obuolius, kuriuos traktoriumi į sandėlį veždavo Ovidijus. Ji nežino, kam priklauso sodai, traktorius, tačiau patvirtino, kad juos į darbą veždavo S. V. B., kuris už atliktus darbus atlyginimus mokėdavo „vokeliuose“.
Liudytojas V. P. parodė, kad jis UAB ,,Tytuvėnų sodai“ dirbo sezoninius darbus – rudenį rinkdavo obuolius. Tokius darbus UAB „Tytuvėnų sodai“ jis dirbo nelegaliai tą rudenį, kai O. K. padarė avariją, ir rudenį prieš eismo įvykį. Į sodus nuveždavo S. V. B., atlyginimus prie sandėlio mokėdavo jam nepažįstama moteris, apie gautą atlygį už darbą jis kažkur pasirašydavęs. Apie oficialų įdarbinimą kalbos nebuvo, su S. V. B. dėl įdarbinimo nesitarė, mokamas atlyginimas už darbą jį tenkino. Kasdien obuolius rinkdavo 5-6 žmonės, toks darbas tęsdavosi apie mėnesį laiko, kol obuoliai iš sodų būdavo surinkti ir suvežti į sandėlį. Jis rinko obuolius, juo kraudavo į traktorių, su kuriuo tą rudenį, kai įvyko eismo įvykis, dirbo O. K.. Tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jis su kitais dirbančiaisiais jau buvo baigę darbą, stovėjo prie sandėlio, kuris priklauso S. V. B., esančio Šedbarų kaime, iš sodo iki sandėlio juos parvežė S. V. B., tą dieną už obuolių rinkimą mokėjo atlyginimus. Kam priklauso traktorius, kurį vairavo Ovidijus, jis nežino, jame buvo sukrauti iš sodų jo ir kitų darbininkų surinkti obuoliai, kurie buvo vežami į sandėlį.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo, o pagal CPK 12, 178 straipsnių taisykles, bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kai kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo nei, kad jo nebuvo.
Iš atsakovo O. K. paaiškinimų, liudytojų parodymų, faktinių aplinkybių visumos – eismo įvykį O. K. padarė vairuodamas UAB „Tytuvėnų sodai“ priklausantį traktorių, veždamas bendrovės obuolius, darytina išvada, kad UAB „Tytuvėnų sodai“ priklausančia transporto priemone atliko bendrovės naudai darbus. Atsakovė UAB „Tytuvėnų sodai“ neįrodė, kad O. K. savavališkai būtų užvaldęs bendrovei priklausantį traktorių, jį naudojęs savo reikmėms. Taigi, O. K. faktiškai dirbo bendrovėje, nors darbo sutartis raštu nebuvo sudaryta, tarp O. K. ir UAB „Tytuvėnų sodai“ susiklostė darbo teisiniai santykiai, nors jie įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įforminti, O. K. eismo įvykį sukėlė ir trečiajam asmeniui padarė žalą darbo metu, vykdydamas darbines funkcijas, darbdavio nurodymus.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatas samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Į darbuotoją, kaltą dėl autoavarijoje padarytos žalos, atgręžtinio reikalavimo teisę turi darbdavys, kuris draudikui atgręžtinio reikalavimo tvarka sumokėjo draudimo išmoką. Iš darbdavio išreikalauta draudimo išmokos suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai ir gali būti priteisiama, esant darbuotojo kaltei, atsižvelgiant į darbuotojo materialinės atsakomybės ribas (DK 254–255 straipsniai), atlygintinos žalos dydžio nustatymo taisykles (DK 257 straipsnis). Tačiau ši darbuotojo atsakomybė nesudaro pagrindo ieškovui reikalauti pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas išmokėtos draudimo išmokos tiesiogiai iš darbuotojo, kuris sukėlė autoavariją darbo metu, vykdydamas darbines funkcijas. Nustačius, kad atsakovas O. K. eismo įvykio metu faktiškai dirbo UAB „Tytuvėnų sodai“, atliko darbdavio jam pavestus darbus su darbdaviui priklausančia transporto priemone, darytina išvada, kad ieškinys atsakovui O. K. pareikštas nepagrįstai, todėl jis šio atsakovo atžvilgiu atmestinas. Visa draudimo išmoka priteistina iš atsakovės UAB „Tytuvėnų sodai“ – transporto priemonės savininkės, didesnio pavojaus šaltinio valdytojos.
Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas yra pagristas ir tenkintinas, jos priteistinos nuo ieškovo pareiškimo dėl įsakymo išdavimo priėmimo dienos teisme, t. y. 2012 m. spalio 2 d.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tačiau šios išlaidos taip pat turi būti pagrįstos ir realios. Kadangi ieškinys patenkintas vieno atsakovo atžvilgiu, todėl iš jo ieškovui priteistinos su bylos nagrinėjimu patirtos išlaidos - žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį teismui, - 196 Lt (2, 45 b. l.) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.) , ir išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, vykdant 2012 m. lapkričio 16 d. teismo nutartį (81-82 b. l.), - 267 Lt (74 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 8 p.).
Ieškinį patenkinus iš atsakovės UAB „Tytuvėnų sodai“ priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 65,65 Lt (1 b. l.) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).
Ieškinys atsakovo O. K. atžvilgiu atmestas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 2 d., jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Iš teismui pateikto prašymo (156 b. l.), sąskaitos už teisines paslaugas (157 b. l.), pinigų priėmimo kvito (158 b. l.) matyti, kad atsakovas O. K. už dokumentų rengimą teismui, jo atstovavimą teisme advokatei V. Pluščiauskienei sumokėjo 800 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Ši byla nėra sudėtinga, tačiau ji buvo nagrinėta parengiamajame ir teismo posėdžiuose skirtingu laiku, atsakovą atstovavusi advokatė dalyvavo visuose posėdžiuose, pateikė raštu prieštaravimus ir atsiliepimą į ieškinį, todėl teismas vertina, jog prašomas priteisti 800 Lt dydžio advokato atlyginimas, nėra akivaizdžiai per didelis, atitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijų, neviršijantis Rekomendacijų nustatyto maksimalus advokato užmokesčio, todėl jis priteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, CPK 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tytuvėnų sodai“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui 6522,52 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du litus 52 ct) nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. spalio 2 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 463 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš O. K. atmesti.
Priteisti iš Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro O. K. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tytuvėnų sodai“ 65,65 Lt (šešiasdešimt penkis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
2012 m. spalio 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-757-446/2012 O. K. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.