- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-545-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22206-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gretvėja“
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamam AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretvėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretvėja“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamam AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gretvėja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamam AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, kurį 2025 m. kovo 3 d. patikslino ir prašė priteisti iš atsakovo 10 474,00 eurų draudimo išmoką, 277,97 euro delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3. Teismas pažymėjo, kad būtent draudikui kyla pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-370-585/2020).
4. Teismas vertino, kad transporto priemonės registracijos dokumentų palikimas transporto priemonėje (paprastai) nelemia transporto priemonės vagystės, tačiau gali sukurti sąlygas lengvesniam transporto priemonės valdymui, naudojimui ir (ar) realizavimui, nes transporto priemonės valdytojas, turėdamas transporto priemonės registracijos dokumentus, sukuria aplinkiniams teisėto transporto priemonės valdytojo įspūdį. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusios situacijos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aptartose teismų nagrinėtose civilinėse bylose nustatytų faktinių aplinkybių tuo aspektu, kad nagrinėjamu atveju, įvykdžius vilkiko vagystę, vagystės vietoje buvo palikti vilkiko registracijos numeriai ir planšetinis kompiuteris.
5. Teismas nurodė, kad vagystės metu vilkiko registracijos numeriai buvo nuimti nuo vilkiko ir palikti vagystės vietoje, o vilkiko registracijos dokumentai buvo pagrobti kartu su vilkiku. Remiantis pirmiau aptartomis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 5.6, 5.7 punktų nuostatomis, teismas vertino, kad tokiu atveju atsakovui (draudikui) kilo pareiga nustatyti ir įvertinti, ar vilkiko registracijos dokumentų vilkike palikimas galėjo prisidėti prie draudžiamojo įvykio fakto ar kitaip buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti, konkrečiai – įvertinti, kokie neigiami padariniai galėtų realiai atsirasti, neteisėtam valdytojui valdant transporto priemonę, kuri neturi registracijos numerių, tačiau valdytojas turi registracijos dokumentus (tapo lengviau pasinaudoti transporto priemone, pasunkėjo jos suradimas ar palengvėjo pavogtos transporto priemonės realizavimas).
6. Teismas, iš esmės sutikdamas su atsakovo argumentais, pažymėjo, kad transporto priemonės vagystė yra neteisėtas veiksmas, už kurį asmeniui kyla (priklausomai nuo tokio veiksmo kvalifikavimo), atitinkamos rūšies teisinė atsakomybė, todėl vertino, kad tikimybė, jog asmuo, pavogęs transporto priemonę, ją valdys su registracijos numeriais, nurodytais transporto priemonės registracijos liudijime, yra labai maža, nes tokia transporto priemonė būtų greitai surandama.
7. Teismas vertino, jog būtent vilkiko registracijos dokumentų turėjimas palengvina vagystę įvykdžiusiam asmeniui galimybes naudotis pagrobta transporto priemone ir ją realizuoti, nes šių dokumentų turėjimas aplinkiniams sukuria įspūdį, kad asmuo yra teisėtas transporto priemonės valdytojas.
8. Teismas vertino, kad be laikinų registracijos numerių transporto priemonė gali būti gabenama kaip krovinys; net ir valdant transporto priemonę be numerių, tačiau turint registracijos dokumentus, jos valdytojas gali paaiškinti jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, kad registracijos numeriai pamesti ar pavogti. Pažymėjo, kad nei pagal Vokietijos, nei pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus nėra reikalaujama, jog asmuo, valdantis transporto priemonę, būtų ir jos savininkas, tačiau būtina turėti transporto priemonės registracijos dokumentus.
9. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad, įvykdžius ieškovei priklausiusio vilkiko vagystę, įvykio vietoje buvo palikti jo registracijos numeriai, nesudaro pagrindo spręsti, jog pagrobėjas nebeturėjo galimybės pasinaudoti vilkike paliktais jo registracijos dokumentais, siekdamas toliau naudotis, valdyti transporto priemonę ir (ar) ją realizuoti.
10. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, apskaičiuodamas mokėtiną draudimo išmoką ieškovei ir įrodinėdamas, kad transporto priemonės registracijos dokumentai ir be transporto priemonės registracijos numerių gali būti panaudojami ir palengvina asmeniui, pagrobusiam transporto priemonę, valdyti, naudoti transporto priemonę ir (ar) ją realizuoti, tinkamai vadovavosi aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir formuojama teismų praktika. Ieškovė, nesutikdama su apskaičiuotos draudimo išmokos sumažinimu, nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės registracijos dokumentų transporto priemonėje palikimas neturės jokios įtakos tolimesniam transporto priemonės neteisėtam valdymui be transporto priemonės registracijos numerių, nurodytų transporto priemonės registracijos liudijime, taip pat kad draudimo išmoką atsakovas sumažino, nesilaikydamas teisės aktų ir (ar) teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gretvėja“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Gretvėja“ ieškinį patenkinti visa apimtimi; priteisti ieškovės UAB „Gretvėja“ naudai iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Sprendime teismas padarė išvadą, kad registracijos dokumentų palikimas vilkike sudarė palankesnes sąlygas naudotis pavogta transporto priemone, leido sudaryti teisėto valdymo įspūdį, t. y. leido ja toliau naudotis, valdyti ir netgi realizuoti. Tačiau padarydamas tokią išvadą teismas vertino ne faktinį ryšį tarp registracijos liudijimo palikimo ir žalos atsiradimo (vagystės padarinių palengvinimo Taisyklių 5.7 p. nurodytu būdu), o kėlė hipotezę dėl galimo šių padarinių atsiradimo, remdamasis, be kita ko, netinkama ir neteisinga teismų praktikos bei teisės aktų interpretacija.
11.2. Tokią išvadą teismas padarė darydamas prielaidą, kad transporto priemonė gali būti perregistruota kito asmens vardu suklastojus savininko sutikimą, taip pat kad turint registracijos liudijimą galima gauti tranzitinius ar laikinus numerius, taip pat transporto priemonė gali būti gabenama kaip krovinys.
11.3. Sprendimu teismas patvirtino, jog draudikas, norintis sumažinti draudimo išmoką pagal Taisyklių 5.7 p., yra atleidžiamas nuo priežastinio ryšio tarp registracijos dokumentų palikimo ir vagystės padarinių palengvinimo įrodinėjimo. Šio sprendimo palikimas galioti paneigtų Draudimo įstatymo 98 str. 7 ir 8 d. reikalavimus bei pačių Taisyklių 5.7 p. nuostatą, kurie reikalauja, kad toks priežastinis ryšys būtų įrodytas.
11.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią preziumuojama, kad registracijos liudijimo palikimas transporto priemonėje gali sukurti sąlygas lengvesniam transporto priemonės valdymui, naudojimui ir (ar) realizavimui.
11.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos ir Vokietijos teisės aktų nuostatas dėl pagrobtos transporto priemonės registracijos liudijimo panaudojimo galimybių palengvinant vilkiko vagystės pasekmes.
11.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 20 proc. draudimo išmokos sumažinimas yra tinkamas ir proporcingas.
11.7. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, viena vertus, pripažino, jog byloje nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodomais teismų praktikos išaiškinimais, tačiau tuo pačiu savo išvadas motyvavo ta pačia teismų praktika, konstatuotina, kad teismas pažeidė kasacinio teismo praktikoje išplėtotas precedento taikymo taisykles ir priėmė prieštaringą, atitinkamai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
11.8. Atsakovas neįrodė, kad registracijos liudijimo palikimas vilkike apskritai turėjo kokios nors realios įtakos vagystės faktui (t. y., draudžiamojo įvykio atsiradimui) ar žalos atsiradimui (tapo lengviau pasinaudoti transporto priemone bei pasunkėjo jos suradimas ar palengvėjo pavogtos transporto priemonės realizavimas) (CPK 12, 178 str.).
11.9. Priešingai nei nurodoma sprendime, valstybinių registracijos numerių palikimas vagystės vietoje turi esminės reikšmės sprendžiant, ar registracijos liudijimas gali būti panaudotas pagrobėjo ir tokiu būdu palengvinti pagrobėjo galimybę naudotis transporto priemone sąlygas, ją realizuoti.
11.10. Nei Lietuvoje, nei Vokietijoje transporto priemonė negali būti teisėtai valdoma (naudojama eisme) be valstybinių registracijos numerių, o tai savo ruožtu lemia, kad vilkiko pagrobėjai, eksploatuodami vilkiką keliuose be valstybinių registracijos numerių, nebūtų galėję išvengti policijos pareigūnų ar kitokių institucijų dėmesio ir teisėtai „tęsti kelionę“, kaip kad buvo teigiama atsakovo atsiliepime į ieškinį.
11.11. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad „net ir valdant transporto priemonę be numerių, tačiau turint registracijos dokumentus, jos valdytojas gali paaiškinti jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, kad registracijos numeriai pamesti ar pavogti“ Tačiau Lietuvos teisės aktai draudžia transporto priemonei be valstybinių numerių laikinai dalyvauti eisme net ir turint galiojantį registracijos liudijimą. ANK 415 str. 3 d. įtvirtinta, kad įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
11.12. Nepagrįstos yra teismo išvados dėl to, kad transporto priemonė Vokietijos Federacinės Respublikos kelių transporto priemonių eisme gali būti eksploatuojama su laikinais numeriais, be kita ko, kaip neregistruota transporto priemonė, o registracijos liudijimas gali būti panaudojamas tiek siekiant gauti laikinus numerius, tiek registruojant transporto priemonę Vokietijos Federacijos Respublikos ar kitoje užsienio valstybėje, jau ją išgabenus iš šalies.
11.13. Teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, neva laikinai transporto priemonės registracijai užtenka pateikti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir transporto priemonės registracijos dokumentą. Ši teismo išvada grindžiama ne teisės aktų nuostatomis, o selektyviai parinkta informacija iš „Regitra“ interneto svetainės.
11.14. Pagal teismų praktiką, kuria priimdamas spendimą rėmėsi teismas, minimalus draudimo išmokos sumažinimo dydis (20 proc.) buvo pripažintas pagrįstu ir proporcingu kitokių faktinių aplinkybių kontekste, o ypač akcentuojant neatsargų ir aplaidų automobilio savininko elgesį - tai, kad pavogtas automobilis buvo pastatytas nesaugioje vietoje (ant šaligatvio) bei kad jame buvo paliktas ne tik registracijos liudijimas, bet ir iš lauko pusės matomi vertingi daiktai. Vilkiko vagystės atveju atsakovas nei vienos iš minėtų aplinkybių (išskyrus registracijos liudijimo palikimą) neįrodinėjo, byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Vadinasi, teismo išvada, kad 20 proc. draudimo išmokos sumažinimas remiantis teismų praktika yra tinkamas, buvo grindžiama precedentinės reikšmės neturinčiais teismų sprendimais, todėl laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimo atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Tam, kad išmoka būtų sumažinta teisėtai, draudikui nebūtina tiesiogiai įrodyti, jog dokumentai buvo faktiškai panaudoti. Pakanka, kad būtų nustatyta, jog jų buvimas transporto priemonėje sudarė palankesnes sąlygas pasinaudoti, realizuoti ar paslėpti transporto priemonę – tai ir yra „prisidėjimas prie žalos atsiradimo“ taikytų draudimo taisyklių 5.7 punkto prasme, t. y. draudėjo veiksmai (ar neveikimas) padidina riziką, apsunkina situacijos suvaldymą ar sudaro papildomas galimybes žalai atsirasti ar padidėti. Šiuo atveju – registracijos liudijimo palikimas transporto priemonėje yra veiksnys, kuris pagal savo pobūdį sudaro sąlygas tiek transporto priemonės realizavimui, tiek teisėto valdymo iliuzijos sukūrimui .
12.2. Teismas rėmėsi analogiškomis bylomis, kuriose registracijos dokumentų palikimas buvo vertinamas kaip pagrindas sumažinti draudimo išmoką. Nors kiekviena byla nagrinėjama individualiai, bendri principai, susiję su draudimo taisyklių taikymu ir draudėjo pareigų nevykdymo vertinimu, yra universalūs ir gali būti taikomi šioje byloje.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantė teigia, kad registracijos liudijimas yra bevertis vien dėl to, kad be valstybinių numerių jis negalėtų būti panaudotas. Toks požiūris iš esmės prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje ne kartą konstatuota, kad dokumentas sukuria teisėto valdymo iliuziją, nepriklausomai nuo to ar kartu yra valstybiniai numeriai.
12.4. Pažymėtina, kad draudikui nagrinėjamu atveju buvo suteikta teisė, vadovaujantis draudimo taisyklių nuostatomis, mažinti išmoką iki 50 proc., tuo atveju, jei draudėjas transporto priemonėje paliko registracijos liudijimą ar kitus dokumentus. Atsižvelgdamas į aplinkybes, atsakovas pasirinko ne maksimalų leistiną mažinimo dydį, bet tik 20 proc. - draudikas įvertinęs visas įvykusio draudžiamojo įvykio aplinkybes, priėmė sprendimą, atlikdamas proporcingą draudimo išmokos sumažinimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje draudimo išmoka, esant analogiškoms aplinkybėms, kuomet transporto priemonėje paliekami transporto priemonės registracijos dokumentai, buvo mažinama 25–40 proc. ribose. Tai rodo, kad 20 proc. mažinimas šiuo atveju yra itin nuosaikus ir visiškai atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.
12.5. Apeliantė mėgina sumenkinti registracijos dokumento reikšmę, teigdama, kad dokumentas tapo bevertis, nes vilkiko valstybiniai numeriai buvo rasti įvykio vietoje. Valstybiniai numeriai, palikti įvykio vietoje, nėra pakankama priemonė apsaugoti nuo neteisėto disponavimo transporto priemone, kai joje paliktas originalus registracijos liudijimas. Šis dokumentas yra pagrindinis teisėto valdymo įrodymas ir gali būti panaudotas siekiant įteisinti transporto priemonės valdymą ar naudoti ją, pvz. pavogtą transporto priemonę gabenti kaip krovinį. Šiuo atveju, svarbu vertinti ne vien dokumento faktinį panaudojimą, bet ir jo potencialą palengvinti neteisėtus veiksmus. Transporto priemonės registracijos dokumento palikimas transporto priemonėje yra pripažįstamas esminiu draudimo sąlygų pažeidimu, nes tai ženkliai išplečia vagystės padarinių pasekmes. Todėl teismo ir atsakovo vertinimas dėl registracijos dokumento reikšmės – pagrįstas tiek faktine, tiek teisine prasme, o apeliantės bandymai sumenkinti šio dokumento vertę neatitinka nei teismų praktikos, nei racionalaus rizikos vertinimo.
12.6. Apeliantės pateiktos transporto priemonių registravimo tvarkos citatos ir „Regitra“ perregistravimo reikalavimai neturėtų būti vertinami kaip pagrįsti, kadangi šiuo atveju nagrinėjama transporto priemonės vagystė Vokietijoje. Tačiau, net jei oficialiai perregistruoti transporto priemonės neįmanoma, turint registracijos dokumentą galima: suklastoti pirkimo-pardavimo dokumentus; naudoti transporto priemonę kelyje su laikinais ar vogtais numeriais; pateikti ją kaip krovinį su lydinčiais dokumentais sienos kirtimui; įtikinti trečiuosius asmenis dėl teisėto disponavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos mažinimo dėl draudžiamojo įvykio, t. y. transporto priemonės vagystės, kai draudėjas nesilaikė draudimo taisyklėse nustatytos pareigos nepalikti transporto priemonėje jos registracijos liudijimo.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys per tarpininką uždarąją akcinę bendrovę „Domus Financing“ 2023 m. kovo 23 d. dieną sudarė sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, kuria ieškovas pas atsakovą apsidraudė dvidešimt vilkikų DAF. Draudimo laikotarpis nuo 2023 m. kovo 18 d. iki 2024 m. kovo 17 d. (imtinai). Be kitų, draudžiama rizika įtraukta ir vagystė.
16. 2024 m. sausio 28 d. Vokietijos mieste (duomenys neskelbtini) , apie 1 val. nakties vilkikas (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas. Apie tai ieškovė atsakovą informavo el. paštu. Gauto pranešimo pagrindu atsakovas užvedė žalos administravimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Atsakovas 2024 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad išmokama draudimo išmoka mažinama 20 proc. dėl draudėjo pareigų nevykdymo, t. y. draudikui nepateikto originalaus registracijos pažymėjimo, kuris buvo paliktas transporto priemonėje. Atsakovas nurodė, kad nustatyta žalos suma yra 52 370,00 eurai, draudimo išmokos mažinimo suma – 10 474,00 eurai, pritaikius 10 proc. draudimo išskaitą, ieškovui mokėtina suma sudaro 37 706,40 eurus be PVM.
18. Ieškovė 2024 m. balandžio 12 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl skubaus draudimo išmokos išmokėjimo, nurodydama, kad transporto priemonės registracijos dokumentų palikimas transporto priemonėje nelėmė padarytos žalos dydžio, nes vilkiko vagystės vietoje buvo palikti jo registracijos numeriai. Ieškovė prašė persvarstyti priimtą sprendimą ir nemažinti mokėtinos draudimo išmokos.
19. Atsakovas 2024 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo ieškovą, kad atsakovas apskaičiavo 37 706,40 euro dydžio draudimo išmoką. Atsakovas nurodė, kad žalos suma yra 52 370,00 eurų, mažintinas draudimo išmokos dydis – 10 474,00 eurų (20 proc. draudimo išmoka mažinama dėl nepateikto originalaus registracijos pažymėjimo, kuris buvo paliktas transporto priemonėje (draudėjo pareigų nevykdymo) ir, atlikus 10 proc. išskaitą, galutinė mokėtina suma yra 37 706,40 euro be PVM.
Dėl draudimo išmokos mažinimo dėl draudžiamojo įvykio, t. y. transporto priemonės vagystės, kai draudėjas nesilaikė draudimo taisyklėse nustatytos pareigos nepalikti transporto priemonėje jos registracijos liudijimo
20. Apeliantė teigia, kad registracijos liudijimo palikimas neturėjo jokio priežastinio ryšio su įvykusia vagyste ar žalos atsiradimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog registracijos dokumentų palikimas vilkike sudarė palankesnes sąlygas naudotis pavogta transporto priemone, leido sudaryti teisėto valdymo įspūdį, t. y., leido ja toliau naudotis, valdyti ir netgi realizuoti. Tačiau, padarydamas tokią išvadą teismas vertino ne faktinį ryšį tarp registracijos liudijimo palikimo ir žalos atsiradimo (vagystės padarinių palengvinimo Taisyklių 5.7 p. nurodytu būdu), o kėlė hipotezę dėl galimo šių padarinių atsiradimo, remdamasis, be kita ko, netinkama ir neteisinga teismų praktikos bei teisės aktų interpretacija. Išvadą, kad transporto priemonė gali būti perregistruota kito asmens vardu suklastojus savininko sutikimą, taip pat kad turint registracijos liudijimą galima gauti tranzitinius ar laikinus numerius, taip pat transporto priemonė gali būti gabenama kaip krovinys, teismas padarė darydamas prielaidą.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors registracijos liudijimo palikimas transporto priemonėje įtakos vagystei nedaro, tačiau vertinamas kaip draudėjo pareigų nevykdymas, sudarantis sąlygas lengviau pasinaudoti automobiliu bei apsunkinti jo suradimą, taip pat kaip pavogtos transporto priemonės realizavimo palengvinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2003; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 24–27, 30, 34, 35 punktai). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad registracijos dokumentų palikimas sudarė palankesnes sąlygas naudotis pavogta transporto priemone, leido sudaryti teisėto valdymo įspūdį. Net jei faktinio disponavimo įrodymų nėra, pats dokumento buvimas transporto priemonėje kelia riziką ir prisideda prie žalos atsiradimo tikimybės. Šiuo atveju priežastinis ryšys įrodytas, kadangi registracijos liudijimo palikimas transporto priemonėje sudarė sąlygas lengviau pasinaudoti automobiliu bei apsunkinti jo suradimą. Automobilis nėra surastas, tai reiškia, kad vagiams pavyko pasinaudoti pavogta transporto priemone, o palankesnes sąlygas ja pasinaudoti sudarė registracijos dokumentų palikimas vilkike.
22. Apeliantės manymu, priešingai nei nurodoma sprendime, valstybinių registracijos numerių palikimas vagystės vietoje turi esminės reikšmės sprendžiant, ar registracijos liudijimas gali būti panaudotas pagrobėjo ir tokiu būdu palengvinti pagrobėjo galimybę naudotis transporto priemone sąlygas, ją realizuoti. Teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog „net ir valdant transporto priemonę be numerių, tačiau turint registracijos dokumentus, jos valdytojas gali paaiškinti jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, kad registracijos numeriai pamesti ar pavogti“. Teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, neva laikinai transporto priemonės registracijai užtenka pateikti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir transporto priemonės registracijos dokumentą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina nepagrįstais.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju vagystės metu vilkiko registracijos numeriai buvo nuimti nuo vilkiko ir palikti vagystės vietoje, nereiškia, kad transporto priemonė nebegalėjo būti panaudota. Pažymėtina, kad transporto priemonės registracijos dokumentas yra pagrindinis teisėto valdymo įrodymas ir gali būti panaudotas siekiant įteisinti transporto priemonės valdymą ar naudoti ją, pvz. pavogtą transporto priemonę gabenti kaip krovinį. Taip pat transporto priemonę galėjo panaudoti su kitais numeriais, nes priemonė gali būti identifikuojama pagal registracijos liudijime nurodytą identifikacijos numerį, kuris būna išgraviruotas ant pačios mašinos. Registracijos liudijimas leidžia ne tik identifikuoti transporto priemonę, bet ir atlikti veiksmus, susijusius su jos perregistravimu, eksploatacija su laikinais numeriais ar kaip krovinį pervežant per sieną. Dėl apeliantės argumentų dėl informacijos Regitros interneto svetainėje, teisėjų kolegija pažymi, kad tai nereiškia, jog vis tiek nebuvo sudarytos sąlygos lengviau pasinaudoti automobiliu. Asmenys, pavogę transporto priemonę gali neteisėtai siekti įteisinti transporto priemonę, nes registracijos dokumento turėjimas sukuria teisėto valdymo iliuziją, palengvina transporto priemonės realizavimą ar eksploatavimą.
24. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią preziumuojama, kad registracijos liudijimo palikimas transporto priemonėje gali sukurti sąlygas lengvesniam transporto priemonės valdymui, naudojimui ir (ar) realizavimui. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos ir Vokietijos teisės aktų nuostatas dėl pagrobtos transporto priemonės registracijos liudijimo panaudojimo galimybių palengvinant vilkiko vagystės pasekmes.
25. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.).
26. Nagrinėjamu atveju nutartyse, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, faktinės aplinkybės nėra analogiškos, tačiau iš esmės situacija labai panaši ir teismas rėmėsi būtent tik tomis analogiškomis aplinkybėmis dėl registracijos liudijimo palikimo transporto priemonėje, kuri buvo pavogta. Minėtose bylose registracijos dokumentų palikimas buvo vertinamas kaip pagrindas sumažinti draudimo išmoką. Sutiktina su atsakovu, kad nors kiekviena byla nagrinėjama individualiai, bendri principai, susiję su draudimo taisyklių taikymu ir draudėjo pareigų nevykdymo vertinimu, yra universalūs ir gali būti taikomi šioje byloje.
27. Taip pat apeliantė teigia, kad 20 proc. draudimo išmokos sumažinimas buvo neproporcingas. Apeliantės teigimu, pagal teismų praktiką, kuria priimdamas spendimą rėmėsi teismas, minimalus draudimo išmokos sumažinimo dydis (20 proc.) buvo pripažintas pagrįstu ir proporcingu kitokių faktinių aplinkybių kontekste, o ypač akcentuojant neatsargų ir aplaidų automobilio savininko elgesį - tai, kad pavogtas automobilis buvo pastatytas nesaugioje vietoje (ant šaligatvio) bei kad jame buvo paliktas ne tik registracijos liudijimas, bet ir iš lauko pusės matomi vertingi daiktai. Vilkiko vagystės atveju atsakovas nė vienos iš minėtų aplinkybių (išskyrus registracijos liudijimo palikimą) neįrodinėjo, byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Vadinasi, teismo išvada, kad 20 proc. draudimo išmokos sumažinimas remiantis teismų praktika yra tinkamas, buvo grindžiama precedentinės reikšmės neturinčiais teismų sprendimais, todėl laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.
28. Taisyklių 5.7 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonėje palikus transporto priemonės registracijos liudijimą, užvedimo raktelius, atsarginius užvedimo raktelius, apsauginės signalizacijos sistemos valdymo pultelius, vertingus daiktus, nestacionariai sumontuotą papildomą įrangą – šiuo atveju draudimo išmoka mažinama iki 50 proc., jeigu tai prisidėjo prie draudžiamojo įvykio fakto ar kitaip buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko ne maksimalų leistiną mažinimo dydį, bet 20 proc. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, įvertinęs visas įvykusio draudžiamojo įvykio aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą sumažinti draudimo išmokos dydį tik 20 proc. ir tai yra proporcingas draudimo išmokos sumažinimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje draudimo išmoka, esant analogiškoms aplinkybėms, kai transporto priemonėje paliekami transporto priemonės registracijos dokumentai, buvo mažinama 25–40 proc. Tai rodo, kad 20 proc. mažinimas šiuo atveju visiškai atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.
29. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas atlyginti bylinėjimosi išlaidų neprašo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.