- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- ATP-128-282/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00912-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Pažeidėjas
- A. M.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Iš teismui pateiktos A. M. administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad jam Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. A. M. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. apie 3.59 val. Radviliškio r. kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva 75 km vairavo automobilį „DAF“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (neblaivumas 0,84 promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. su pareiškimu kreipėsi į apylinkės teismą (2017-03-07), prašydamas sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi pažeidėjo prašymo netenkino. Tokį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad sutrumpinus beveik perpus įstatyme numatytą ir taip paskirtą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Nesutikdamas su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi, A. M. pateikė skundą, prašydama minėtą teismo nutartį panaikinti ir sutrumpinti 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiam laikui.
Skunde pažeidėjas nurodo, kad nuo specialios teisės atėmimo praėjo daugiau kaip pusė termino, jokių teisės pažeidimų per šį laikotarpį jis nepadarė, paskirtą 300 eurų baudą sumokėjo, išklausė paskaitų kursą ir yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, turi pastovią gyvenamą vietą, šeimą, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nustatytas girtumas tik nežymiai viršijo leistiną alkoholio normą, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, padarė reikiamas išvadas, ateityje žada nedaryti pažeidimų, dėl teisės vairuoti atėmimo prarado darbą ir nuolatines pajamas, todėl laiko, kad yra nubaustas dvigubai, nes dėl pažeidimo prarado ir pragyvenimo šaltinį. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis gyvena rajone, yra virš 50 metų amžiaus, negali susirasti nuolatinio darbo, jau daugiau nei 6 mėnesius yra registruotas darbo biržoje ir dėl to materialiai nukenčia ne tik jis, bet ir jo šeima, o ypač jo dukra, kuri studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, kuriai negali suteikti paramos.
Pasak apelianto ATPK 20 straipsnyje nurodyti nuobaudos tikslai jau yra pasiekti ir specialiosios teisės atėmimo terminas gali būti sutrumpintas. Skunde pažymima, kad ATPK neišskiria pavojingų pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. normos negali būti aiškinamos plečiamai ir taip nustatomos papildomos įstatymo nenumatytos sąlygos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimus. Nauji (papildomi) apribojimai asmeniui negali būti sukuriami, o ir esami negali būti aiškinami taip, kad dėl tokio aiškinimo asmeniui būtų nustatomi papildomi jo teisių apribojimai (nutartis Nr. N-3-389-2005). Apeliantas akcentuoja, kad šiuo atveju visos minimo straipsnio sąlygos yra įvykdytos, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas likusiam laikui.
Apibendrindamas skunde pažeidėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nesutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas, prieštarauja teisingumo, lygybės prieš įstatymą principams bei formuojamai teismų praktikai (nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-91-366/2017, ATP-119-360/2017, ATP-213-290/2017), todėl turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas prašo netenkinti A. M. skundo ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Pirmiausia, atsakant į skunde išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad visos A. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ir kitos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos priimant Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, skiriant apeliantui minimalų ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą specialios teisės atėmimo terminą. Dar sykį vertinti tas pačias aplinkybes, kurios jau įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir taip argumentuojant lengvinti pažeidėjo teisinę padėtį – nėra pagrindo.
Taigi, iš teismui pateiktos medžiagos, pažeidėjo teikto prašymo apylinkės teismui, skundžiamos nutarties ir pateikto skundo akivaizdu, jog A. M. suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numatė ATPK 329 str., galiojęs iki 2016-12-31, kur buvo nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Priešingai nei mano pažeidėjas, ATPK 329 str. dispozicija reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą, net jei visos ATPK 329 str. numatytos formalios sąlygos egzistuoja. Todėl visiškai nepagrįsti skundo teiginiai, kad atsisakydamas sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą teismas ATPK 329 str. nuostatas aiškino plečiamai, sukurdamas papildomas nepagrįstas ir pažeidėjui nenaudingas sąlygas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse, pakeitusiame Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, išvis nebenumatyta galimybė teismui sutrumpinti paskirtą specialios teisės atėmimo terminą.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog jo nurodytos nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-91-366/2017, ATP-119-360/2017, ATP-213-290/2017 nagrinėjamu atveju negali būti laikomos precedentiniais sprendimais nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra nei analogiškos, nei labai panašios su apelianto paminėtose bylose nustatytomis, todėl teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, paminėtomis nutartimis nesivadovauja.
Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad apylinkės teismas, spręsdamas specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo klausimą, atsižvelgė į visus duomenis apie pažeidėjo asmenybę bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertino jo darbinę veiklą ir šeiminę padėtį ir kt. sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis. Duomenys apie sumokėtą paskirtą 300 eurų baudą, apie tai, kad jis atestuota pagal 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, apie sveikatos būklę, apie tai, kad jis nuo 2016-08-11 registruojasi darbo biržoje, kad gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, šeiminę padėtį, kad paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo metu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė – yra A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl manyti, kad jie nebuvo žinomi apylinkės teismui ir kad į juos teismas neatsižvelgė, nėra pagrindo, tuo labiau, kad šie duomenys aptarti ir skundžiamoje nutartyje.
Teismui sprendžiant dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, būtina atsižvelgti ne tik į pažeidėjo elgesį po to, kai jis prarado teisę vairuoti transporto priemones, bet ir į tai, kaip jis elgėsi naudodamasis šia teise. Iš tikrųjų, ATPK 34 str. nustatyta – jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau tai, kad asmuo nelaikomas baustu už atitinkamą pažeidimą, savaime nepaneigia fakto apie administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris vertintinas kartu su visais kitais reikšmingais duomenimis, apibūdinančiais pažeidėjo asmenį. Pažeidėjas savo skunde akcentuoja tai, kad nuobaudos vykdymo metu naujų teisės pažeidimų nepadarė, tačiau būtina pažymėti, kad A. M. ne pirmą kartą administracine tvarka buvo nubaustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam (2004 m. balandžio 1 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1300 Lt (377 Eur) bauda). Nors nuo pastarojo pažeidimo iki naujai padarytos pažeidimo, dėl kurio A. M. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu atimta teisė vairuoti transporto priemones, yra praėjęs ilgas laiko tarpas, tačiau tai byloja apie tam tikrą pažeidėjo elgesio dėsningumą, rodo, kad anksčiau taikyta administracinė nuobauda – bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pakankamai nepaveikė jo taip, kad jis neblaivus automobilio nebevairuotų. Nors galiojančių administracinių nuobaudų A. M. neturėjo, tačiau 2016 m. rugpjūčio 10 d. apie 4 val. A. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,86 promilės neblaivumas, kuris, kitaip nei skunde teigia apeliantas, net du kartus viršija leistiną normą (0,4 promilės). Beveik promilę siekiantis A. M. nustatytas neblaivumas ir ankstesnis jo baustumas už analogišką teisės pažeidimą leidžia spręsti, kad padarytas teisės pažeidimas, dėl kurio jis laikinai neteko teisės vairuoti transporto priemonių, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuobaudos tikslai jau pasiekti, kaip savo skunde teigia apeliantas.
Pažymėtina, kad A. M. skunde deklaruojamos aplinkybės, susijusios su prarastu vairuotojo darbu ir negalėjimu susirasti kito darbo, be kita ko, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl įstatymų leidėjas neatsitiktinai nustatė griežtą atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojui neblaiviam ir lengvinti tokio pažeidėjo teisinę padėtį, vadovaujantis vien formaliais ir pažeidėjo interesus atitinkančiais argumentais, nėra pagrindo. Taip pat paminėtina, kad teisę vairuoti transporto priemones A. M. prarado būtent vykdydamas savo kaip vairuotojo darbines funkcijas, vairuodamas ne savo, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką su puspriekabe. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubausto asmens, jo šeimos interesais – nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai apelianto naudai, nes visas šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats A. M., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl jo padaryto pažeidimo, riziką. Kartu pažymėtina, kad A. M. jau daugiau kaip pusę metų neturi teisės vairuoti transporto priemones ir duomenų apie kliūtis apelianto dukrai studijuoti kolegijoje Šiauliuose, vykdyti kitą veiklą byloje nėra, todėl ir nėra pagrindo prielaidai, kad dėl nesutrumpinto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino A. M. bus pažeisti jo vaiko interesai.
Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad sutrumpinus A. M. specialiosios teisės atėmimo terminą, ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
Dėl to, kas išdėstyta, skundžiama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teismas
nutaria:
A. M. atskirąjį skundą atmesti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.