- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-1843-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04937-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Alma Urbanavičienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- V. B., G. B., J. B., J. A.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. B., G. B., J. B., J. A. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti 2001 m. vasario 20 d. UAB „Lazdynų būstas“ ir V. B. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 2923, iškeldinti atsakovus V. B., G. B., J. B. ir J. A. (toliau kartu – atsakovai) su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti solidariai iš atsakovų 4568,04 Lt skolos ir delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta, kad V. B. su šeima nuo 1970 m. gyveno bute (duomenys neskelbtini); čia deklaruota jo, G. B. ir J. B. gyvenamoji vieta. 2001 m. vasario 20 d. V. B. ir UAB „Lazdynų ūkis“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 2923 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią nuomotojas suteikė teisę nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotai naudotis 63,80 kv. m bendrojo ploto gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini). Ieškovo, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“, 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-766 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo“ ir 2008 m. gruodžio 1 d. aktu perduotos valdyti patikėjimo teise visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, teigimu, atsakovas V. B. nevykdo Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – nemoka nuomos mokesčio (skola už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. sudaro 4285,98 Lt). Ieškinyje nurodoma, kad V. B. ne kartą ragintas nutraukti neteisėtus veiksmus ir sumokėti skolą, informuotas apie galimybę pasiūlyti skolos grąžinimo būdus, įspėtas, jog, negrąžinus skolos, ieškovas kreipsis į teismą dėl jos priteisimo, Nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, tačiau atsakovas į tokius pranešimus nereagavo. Kadangi per įspėjime nurodytą terminą subnuomininkas gyvenamųjų patalpų neatlaisvino ir jų raktų ieškovui negrąžino, tai šis kreipėsi į teismą prašydamas priteisti skolą ir iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį J. A. atmetė; ieškinį V. B., G. B. ir J. B. tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš šių atsakovų solidariai 4285,98 Lt skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, 282,06 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas pažymėjo, kad asmenų galimybės įgyvendinti teisę į būstą keitėsi atsižvelgiant į teisės į teisinį reguliavimą; kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nuo 2003 m. sausio 1 d., vietoje Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pradėjus veikti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo būti pakeistos; jos negali būti nutrauktos remiantis naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, inter alia 11 straipsnio 4 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas nustatė ilgalaikį V. B. ryšį su ginčo būstu, kuriame jis įregistruotas 1970 m., gyveno kartu su šeima, ir atsižvelgęs į aplinkybę, kad Nuomos sutartis su juo, kaip pagrindiniu nuomininku, sudaryta 2001 m. vasario 20 d. (iki 2002 m. gruodžio 31 d.), remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, jog nuomos santykiams privalo būti taikomos CK normos, bet ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimai. Teismas nurodė, kad Nuomos sutartimi V. B. įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė – nemokėjo buto nuomos mokesčio nuo jo padidinimo, nors apie mokesčio apskaičiavimo tvarkos pakeitimą buvo tinkamai informuotas. Pažymėjęs, kad nuomos sutarties atlygintinumas reiškia, jog tokios sutarties sudarymu nuomotojas tikisi gauti nuompinigių už kitai šaliai perduodamą laikinai valdyti ir naudotis turtą, nuomos mokesčio mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų, pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų V. B., G. B. ir J. B. 4285,98 Lt skolos ir 282,06 Lt delspinigių. Teismas atmetė ieškinį J. A. kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis), nes byloje nebuvo duomenų, kad skolos susidarymo laikotarpiu jis gyveno bute (duomenys neskelbtini), subnuomojo ar kad buvo nuomininko šeimos narys. Atsakovo argumentas, kad Nuomos sutartyje nenustatyta nuomos kaina ir nuomos mokesčio apskaičiavimo mechanizmas, todėl ji yra niekinė, atmestas kaip teisiškai nepagrįstas. Teismas nurodė, jog aukščiau išdėstytos aplinkybės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą, todėl sprendė, kad Nuomos sutarties su V. B. nutraukimas ir jo bei šeimos narių iškeldinimas būtų neproporcingas teisės pažeidimams, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas reikalavimas nutraukti 2001 m. vasario 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus tenkinti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kaip pagrindą buto nuomos sutarčiai nutraukti ieškovas nurodė ne tik sutarties pažeidimą, kuomet atsakovai nemoka nuomos mokesčio, bet ir, neturėdami raštiško ieškovo leidimo, suteikė teisę tretiesiems asmenims naudotis butu. CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Tuo tarpu atsakovai savo prievolių pagal sutartį nevykdė, nereagavo į ieškovo siūlymus išdėstyti skolos grąžinimą, įspėjimus, kad bus kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo ir nuomos sutarties nutraukimo. Tokio pobūdžio nuolatiniai nuomos sutarties pažeidimai yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį. CK 6.611 straipsnyje pateikta ,,nuolat“ samprata, kuri reiškia, kad nuompinigių ar komunalinių mokesčių nemokėjimas turi trukti ne mažiau kaip tris mėnesius. Kartu įstatymų leidėjas sutarties šalims nustatė galimybę susitarti dėl ilgesnio termino. Nagrinėjamu atveju šalys dėl ilgesnio termino nesusitarė, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad nuomos mokesčio atsakovai nemoka nuolat, o tai yra esminis sutarties pažeidimas, leidžiantis ieškovui nutraukti nuomos sutartį.
2. Tai, kad atsakovai pažeidė sutartį ne tik nemokėdami nuomos mokesčio, bet ir subnuomodami būstą tretiesiems asmenis, patvirtina Vilniaus miesto 2 apylinkės 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kurioje nurodoma, kad 2011 m. birželio 15 d. ieškinys su priedais buvo įteiktas atsakovo giminaitei J. Š., nes atsakovas vasaros laikotarpiui gyvena sodyboje. Be to, AB ,,Informacinio verslo paslaugų įmonės“ mokėjimų lentelėje už šildymą, vandenį pagal atsiskaitymo knygelę Nr. 4008100, atsispindi už kokį laikotarpį ir kada mokesčius mokėjo pats atsakovas, kada ,,nenurodyti“ asmenys. Asmenims, kurie nėra šeimos nariai, ieškovas nėra davęs sutikimo gyventi nuomojamame bute.
3. CK 6.609 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios nuomos patalpos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamas gyvenamąsias patalpas visam išvykimo laikui paliekama tik CK 6.591 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Pasibaigus šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 6.59 str. 3 d.), pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą (CK 6.591 str. 4 d.). Tai, kad nuomininkas V. B. ir jo šeimos nariai naudosis jiems suteiktu būstu tik pagal tikslinę paskirtį, t. y. jame gyvens, nustatyta nuomos sutartyje. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, susijusių su trečiųjų asmenų apgyvendinimu. Taigi atsakovas socialiniu būstu nesinaudoja, gyvena nuosavame name, ginčo butą naudoja ne pagal paskirtį ir nepagrįstai jį suteikia tretiesiems asmenims naudotis.
4. Kita svarbi aplinkybė, kad atsakovai neatitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje numatytų sąlygų, nuomos santykiai tęstis nebegali ir turi būti nutraukiami. Atsakovams V. B. ir G. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir negyvenamieji statiniai, miško sklypas, sodo sklypas, esantys Prienų raj., Jiezno sen., Šilinių k., o taip pat sodo sklypas su gyvenamuoju namu, esantis Vilniaus raj., Riešės sen., Skirgiškių k., Braškių g. 18. Socialinis būstas gali būti suteikiamas tik tiems asmenims, kurie neturi nuosavo būsto, ir kurie neturi nei pakankamai pajamų, nei turto, kad galėtų jį įsigyti, tačiau kai asmens finansinė padėtis pasikeičia, jis nebegali pretenduoti į socialinį būstą, nes priešingu atveju būtų pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principai bei būtų paneigiama, socialinio būsto, kaip vieno iš socialinės paramos formų, prasmė.
5. Kadangi atsakovai iš esmės pažeidė sutartį, egzistuoja visos būtinos sąlygos vienašališkam sutarties nutraukimui.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė ieškinyje neprašė iškeldinti atsakovų tuo pagrindu, kad jo naudojamas būstas niekada nebuvo socialinio būsto statuse. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybė, kad atsakovas subnuomoja būstą tretiesiems asmenims nebuvo nustatyta. Laikinam pasisvečiavimui būsto savininko leidimo nereikia gauti. Tai, kad atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, reikšminga būtų tik tuo atveju, jei nuomojamas būstas būtų socialinis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo SĮ „Vilniaus būstas“ ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus, 2013 m. liepos 12 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą nepakeistą.
Bylą kasacine tvarka pagal ieškovo SĮ „Vilniaus būstas“ kasacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2014 m. balandžio 04 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo dalis atmesti ieškovo reikalavimą nutraukti 2001 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 2923 ir iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus m. savivaldybei priklausančio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nurodė, kad ginčą sprendę teismai neįvertino visų aplinkybių, svarbių nustatant, ar prašoma skirti teisinė priemonė (sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš nuomojamo buto nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų) yra proporcinga.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik apeliacinio skundo ribų apimtyje (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą šioje byloje, neteisingai vertino aplinkybes nustatant, ar prašoma skirti teisinė priemonė (sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš nuomojamo buto nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų) yra proporcinga, todėl pirmos instancijos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo dalis dėl proporcingumo nutraukiant savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinant iš nuomojamos patalpos, keistina.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2001 m. vasario 20 d. atsakovas V. B. ir UAB „Lazdynų ūkis“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 2323, patvirtintą 2001 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr.61V, kurios pagrindu nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 63,80 kv. m. bendrojo ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Kadangi gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą, todėl, nagrinėjant atsakovų padarytus nuomos sutarties pažeidimus, jų pobūdį ir tokių pažeidimų teisinius padarinius, taikytinos atitinkamos Civilinio kodekso normos. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigojo suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Taigi nuomos sutartis yra atlygintinė, turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama. Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.). Šios nuomos sutartys turi būti sudaromos rašytine forma. Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šie pagrindai ir teisiniai padariniai nustatyti CK 6.611 straipsnyje. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Šiame kontekste aktualu tai, kad Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, judgment of 18 January 2001, par. 99; J. S. v. United Kingdom, no. 25154/94, judgment of 18 January 2001, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste. Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį, neįgalų, bylos nagrinėjimo metu sumažinusį skolą už komunalines paslaugas, bute gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį ir t.t., tačiau, kurie pagal išgales vykdo sutartinius įsipareigojimus, pripažįsta skolas, ėmėsi priemonių joms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2012).
Nagrinėjamoje byloje, nustatyta, kad pagal 2001 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nuostatas nuomininkas V. B. įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nuomininkas bei jo šeimos nariai pareigos mokėti nuomos mokestį tinkamai nevykdė. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas V. B. nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, atmetė ieškovo reikalavimą nutraukti Nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus V. B., G. B. ir J. B. iš ieškovui priklausančio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, motyvuojant tuo, jog V. B. ginčo bute gyvena itin ilgą laiką, laiko jį nuolatine gyvenamąja vieta, tai viešai deklaruodamas registre, skolos už būsto nuomą dydis palyginti nedidelis, V. B. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti teisę privatizuoti butą, tačiau ieškinys buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš ginčo būsto būtų neproporcingas, pažeistų protingumo ir sąžiningumo principus. Sutikdama su apeliantu, teisėjų kolegija pažymi, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai nenustatęs ir neįvertinęs bylos aplinkybių bei ieškovo teikiamų argumentų. Nors ieškovas įrodinėjo, kad atsakovų materialinė padėtis gera, jie turi galimybių sumokėti nuomos mokestį, bet, piktnaudžiaudami socialinėmis garantijomis, to nedaro, teismas tokių aplinkybių detaliau nevertino ir plačiau dėl atsakovo finansinės padėties bei galimybių sumokėti skolą nepasisakė, taip pat nevertino V. B. elgesio, šiam nereaguojant į ieškovo siųstus pranešimus, kuriais jis ragintas nutraukti neteisėtus veiksmus ir sumokėti skolą, informuotas apie galimybę pasiūlyti skolos grąžinimo būdus, neatsižvelgė į V. B. poziciją, išreikštą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad jis tikslingai nemoka ir neketina mokėti nuomos mokesčio.
Byloje nustatyta, kad atsakovams V. B. ir G. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir negyvenamieji statiniai, miško sklypas, sodo sklypas Prienų r., Jiezno sen., Šilinių k., sodo sklypas su gyvenamuoju namu, Vilniaus r., Riešės sen., Skirgiškių k., Braškių g. 18. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad asmuo turi turto, nesudaro pagrindo nutraukti nuomos teisinius santykius dėl to, jog nuomotojai neatitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, nes iki 2002 m. gruodžio 31 d. sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys negali būti nutrauktos dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokia aplinkybė svarbi sprendžiant dėl apelianto prašomų taikyti CK 6.611 straipsnyje nustatytų padarinių, vertinant šios priemonės proporcingumą ir pagrįstumą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Taigi asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2012; kt.). Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, sprendžiant dėl atsakovui taikytinų Nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), vertintina ir tai, ar jis tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu (plačiąja prasme – jos teikiama parama), ar ši parama jam būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisių išsinuomoti būstą. Byloje nustačius, kad atsakovas turi galimybių mokėti nuomos mokestį, tačiau tikslingai (piktavališkai) jo nemoka ir toliau neketina to daryti, turi kitą gyvenamąjį būstą, taigi, iš esmės pripažinus juos būstą naudojant ne pagal tokio pobūdžio nuoma siekiamus tikslus, spręstina dėl griežčiausių Nuomos sutarties pažeidimo padarinių taikymo – iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, kurie tokiu atveju nebūtų laikomi neproporcingais siekiamiems tikslams.
Remiantis šalių į bylą pateiktais įrodymais, vadovaujantis materialiosios teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas panaikina ginčijamo pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą dalyje dėl iškeldinimo ir priima naują sprendimą dalyje - nutraukti 2001 m. vasario 20 d. nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra pateiktos tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, o kitų instancijų teismų tokio išlaidų paskaičiavimo byloje nėra, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių pagal byloje esančius dokumentus ( LR CPK 88 str. 1 d. 3p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinys atsakovams V. B., G. B., J. B., J. A. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, panaikinti, ieškinį šioje dalyje tenkinti.
Nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2001 m. vasario 20 d. nuomos sutartį Nr. 2923, sudarytą tarp UAB „Lazdynų būstas“ ir V. B.;
Iškeldinti atsakovus V. B., G. B. ir J. B. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini);
Priteisti iš atsakovų V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)G. B., a.k. ((duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 10,11 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.