Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareikėjo M. M. skundą dėl anstolės E. R. veiksmų, suinteresuotas asmuo J. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. M. prašė sustabdyti vykdomuosius veiksmus, kadangi jis neturi turtinių įsipareigojimų išieškotojui AB (pavadinimas neskelbtinas) bankui ir perskaičiuoti antstolio vykdymo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio išlaidas. Nurodė, kad antstolė E. R. vykdo išieškojimą jo atžvilgiu pagal 2016-09-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo AB (pavadinimas neskelbtinas) banko naudai dėl 350,00 Eur skolos, metinių palūkanų ir 35,60 Eur atlygio antstoliui. 2016-09-15 gavęs registruotu laišku antstolės patvarkymą iškart nuvyko į antstolės kontorą ir nurodė, kad neturi jokių pajamų, išskyrus gaunamą pensiją. Antstolė išsiaiškino, jog iš jo pensijos bus išskaitoma po 20 procentų kas mėnesį ir patikino, jog jokių išieškomos sumos pasikeitimų ir padidėjimų nebus, tačiau vėliau pareiškėjas gavo iš antstolės registruotą laišką, jog yra areštuotas jam priklausantis žemės sklypas, paskaičiuotos išlaidos už įvairius antstolio veiksmus, kas sudaro papildomai 164,90 Eur be išieškomos sumos. Nesutiko su antstolės paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi niekur nesislapstė, atvyko į antstolės kontorą, pateikė visus paaiškinimus, leido daryti išskaitas iš senatvės pensijos, todėl mano, jog turto areštas ir už tai paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra perteklinis veiksmas.

Antstolė E. R. su skundu nesutiko ir atsisakė jį tenkinti. Patvarkyme atsisakyti patenkinti skolininko skundą nurodė, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 350,00 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo, išieškotojos J. M. naudai pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-09-12 vykdomąjį raštą. Skolininkui 2016-09-15 įteiktas raginimas sumokėti skolą iš karto. Tą pačią dieną skolininkui atvykus į antstolės kontorą, išaiškino, kad skola yra J. M., o ne (pavadinimas neskelbtinas) bankui, tai tik rašymo apsirikimo klaida, taip pat išaiškino, kad jei skolininkas nesumokės skolos per raginime nurodytą terminą, vykdymo išlaidų dydis keisis. Praėjus raginime nurodytam terminui pradėjo priverstinę skolos išieškojimo procedūrą, atliko užklausas, surašė turto arešto aktą, priėmė patvarkymą skirtą VSDFV Šilalės skyriaus Raseinių skyriui dėl išskaitų iš skolininko gaunamų pajamų darymo.

Suinteresuotas asmuo J. M. su skundu nesutiko, prašė atmesti ir priteisti iš pareiškėjo 150,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ruošiant atsiliepimus teismui. Nurodė, kad antstolės E. R. veiksmai yra teisėti, kadangi ji vykdė išieškojimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-370-519/2016.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo M. M. skundą tenkino iš dalies ir 2016-10-10 antstolės patvarkymu paskaičiuotas vykdymo išlaidas sumažino nuo 164,90 Eur iki 134,90 Eur. Kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolės E. R. kontoroje vykdomas 350,00 Eur skolos išieškojimas iš M. M. J. M. naudai. J. M., pateikdama vykdomąjį raštą vykdymui, sumokėjo 28,00 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. 2016-09-12 antstolė surašė raginimą, įpareigodama skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą, kurį pareiškėjas gavo 2016-09-15. Praėjus raginimo terminui, antstolė atliko užklausas, surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2016-10-10 apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų ir skolos išieškojimo.

Teismas sprendė, kad stabdyti vykdymo veiksmų nėra jokio teisinio pagrindo, antstolė veikė pagal įstatymo reikalavimus ir neviršijo jai teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Pripažino, jog antstolės vykdymo išlaidų paskaičiavimas, išskyrus perteklinius vykdymo veiksmus dėl užklausų iš Juridinių asmenų, Kelių transporto priemonių, Nekilnojamo turto, Ginklų fondo ir Socialinės paramos šeimai registrų, turto arešto ir atlyginimo už šiuos veiksmus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas sumažino vykdymo išlaidas 30,00 Eur, t. y. ta apimtimi, kiek buvo padaryti pertekliniai vykdymo veiksmai ir spręsdamas suinteresuoto asmens J. M. prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, pažymėjo, jog ypatingos teisenos bylose kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) M. M. prašo teismo nutarties dalį dėl 2016-10-10 antstolės E. R. patvarkymu paskaičiuotas vykdymo išlaidas sumažinti nuo 164,90 Eur iki 134,90 Eur, panaikinti ir priimti naują nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, sumažindamas vykdymo išlaidas tik 30,00 Eur, neįvertino, jog pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su antstole, nurodė savo pajamas iš ko gali būti išskaičiuojamas įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui J. M., todėl antstolei nebuvo jokios būtinybės tikrinti papildomai kitų registrų, areštuoti nekilnojamą turtą, o realios antstolės vykdymo išlaidos turėtų būti pripažintos tik būtinosios išlaidos kartu su raginimu, viso 35,60 Eur. Mano, kad atlygis antstolei už darbą taip pat turi būti perskaičiuotas, kadangi teismas pripažino, jog antstolė atliko perteklinius veiksmus tikrindama registrus ir areštuodama turtą. Panaikinus turto arešto aktą, turėjo būti panaikintas ir antstolės darbo užmokestis už nereikalingus ir perteklinius veiksmus, ko teismas nepadarė, todėl laiko, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. M. nesutiko, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) M. M. atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, jog antstolės E. R. kontoros Raseinių skyriuje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 350,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) M. M. išieškotojos J. M. naudai pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2016 m. rugsėjo 12 d. (1-6 v. b. l.), tą pačią dieną antstolė išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo dienos, kuris asmeniškai įteiktas skolininkui (pareiškėjui) 2016 m. rugsėjo 15 d. (8-9 v. b. l.). Antstolė 2016 m. rugsėjo 12 d. paskaičiavo vykdymo išlaidas, viso 35,60 Eur (7 v. b. l.). Skolininkas (pareiškėjas) per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl antstolė ėmėsi kitų veiksmų: užklausė LR Gyventojų registrą, VSDVF Šilalės skyriaus Raseinių skyrių, VĮ Nekilnojamo turto registrą, LR Kelių transporto priemonių registrą, LR Juridinių asmenų registrą, Valstybinį ginklų registrą bei Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą bei 2016 m. spalio 10 d. surašė turto arešto aktą (10-19 v. b. l.). Atlikusi visus šiuos veiksmus, antstolė perskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios padidėjo iki 164,90 Eur (21 v. b. l.).

Pirmos instancijos teismas, pripažindamas, jog antstolės veiksmai, atliekant užklausas iš LR Juridinių asmenų registro, LR Kelių transporto priemonių, VĮ Nekilnojamo turto, valstybinio ginklų fondo ir Socialinės paramos šeimai registrų, turto arešto buvo pertekliniai, todėl paskaičiuotas už jas vykdymo išlaidas atitinkami iš bendros vykdymo išlaidų sumos atėmė, taip sumažinant vykdymo išlaidas iki 134,90 Eur kartu su atlyginimu antstolei.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) nesutinka tik su 30,00 Eur sumažinta suma ir mano, kad pripažinus kai kuriuos antstolės veiksmus pertekliniais, turi būti sumažintas ir atlygis (80,00 Eur), antstolei už darbą. Pareiškėjas sutinka tik su pradine 35,60 Eur vykdymo išlaidų suma, nes jo manymu, jis su antstole bendradarbiavo, iškart atvyko į antstolės kontorą, geranoriškai nurodė apie savo gaunamas pajamas, todėl antstolei nebuvo būtinybės daryti jokių užklausų ir už tų veiksmų atlikimą skaičiuoti vykdymo išlaidas. Kadangi skolininkas iš esmės nesutinka su atlyginimu antstolei, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skolininko pareigos mokėti vykdymo išlaidas.

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, atsiras pareiga mokėti vykdymo išlaidas, tame tarpe ir atlyginimą antstolei (CPK 609 straipsnis, 610 straipsnis).

Skolininko nurodyti argumentai, kad jis iškart po raginimo įvykdyti reikalavimą gavimo geranoriškai bendradarbiavo su antstole ir nurodė savo gaunamas pajamas iš VSDFV yra normalus skolininko elgesys, bendradarbiaujant su išieškotoju priverstinio vykdymo procese, ir nagrinėjamu atveju tai negali būti pagrindas visiškai atleisti skolininką nuo pareigos mokėti atlygį antstoliui. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas per raginime nustatyta terminą, sprendimo neįvykdė.

Instrukcijos 50 punkto 1 lentelėje numatyta atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą apskaičiavimo tvarka. Jo dydis išreiškiamas procentine išraiška nuo išieškotinos sumos. Aptariamos 1 lentelės 5 punkte nurodyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 289,62 iki 579,24 euro, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 19 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 79,99 euro. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skolos dydis yra 350,00 Eur, todėl antstolis turi teisę gauti atlyginį, kuris yra lygus 19 procentų nuo išieškomos sumos (350,00 Eur), bet ne mažiau kaip 79,99 Eur nuo tada, kai prasideda priverstinis išieškojimas, skolininkui neįvykdžius reikalavimo per raginime nustatytą terminą.

Nesutiktina su skolininko argumentais, jog antstolė nepagrįstai skaičiuoja sau atlygį už darbą, kadangi jis nurodė savo gaunamas pajamas iš VSDF, todėl antstolei nebuvo jokios būtinybės tikrinti papildomai kitų registrų, areštuoti nekilnojamą turtą. Antstolė privalo užklausti ir gauti oficialų atsakymą iš VSDFV apie skolininko gaunamas tikslias pajamas ir tik tada nusiųsti patvarkymą įstaigai dėl išskaitų darymo, tai yra normali, logiška ir neviršijanti antstolės įgaliojimų, vykdymo veiksmų atlikimo seka. Dėl antstolės padarytų užklausų iš kitų registrų ir turto arešto, pirmosios instancijos teismas pasisakė, pripažindamas šiuos veiksmus pertekliniais ir sumažindamas vykdymo išlaidas 30,00 Eur.

Nesutiktina taip pat su skolininko argumentais, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus kai kuriuos antstolės veiksmus pertekliniais, turėjo būti sumažinta ir antstolės atlygio (80,00 Eur) suma. Kaip minėta, atlygis antstoliui nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelėje, jis kinta (didėja) priklausomai nuo išieškomos sumos dydžio, teisę į šį atlyginimą antstolė įgyja nuo tada, kai pasibaigė raginime įvykdyti sprendimą geruoju terminas ir skolininkas per nustatytą terminą reikalavimo neįvykdo. Pabrėžtina, jog antstolės atlyginimo dydis, nustatytas Sprendimų vykdymų instrukcijoje, nėra skaičiuojamas ir nesidalina pagal konkrečius antstolės atliekamus vykdymo veiksmus. Nepriklausomai nuo to, kiek antstolė vykdymo veiksmų atliko: darė užklausų, surašė patvarkymų, paruošė dokumentų nuorašų, surašė turto arešto aktų ir dalį iš jų vėliau pirmosios instancijos teismui pripažinus pertekliniais, atlygis už darbą antstolei yra toks, koks nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelėje, šiuo atveju 80,00 Eur, t. y. tik 0,01 ct viršijantis nuo nurodytos 79,99 Eur sumos.

Įvertinus antstolio atliktus procesinius veiksmus bei už jų atlikimą numatytus vykdymo išlaidų dydžius matyti, kad antstolė pagrįstai ir tinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas. Todėl skolininkas privalo jas atlyginti, kadangi vykdymo išlaidų mokėjimas yra papildomi neigiami turtiniai padariniai, kurie atsirado dėl to, kad skolininkas gera valia neįvykdė sprendimo iki priverstinio vykdymo pradžios. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.