- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-25
- Bylos Nr.
- ATP-370-519/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00537-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimo, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį 50 eurų bauda. Priteista iš M. M. nukentėjusiosios J. M. naudai 600 eurų jos patirtų išlaidų už advokato darbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 18 d. apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame pėsčiųjų take, dėl palaido M. M. priklausančio „Prancūzų buldogo“ veislės šuns įvykusio ginčo metu, vartojo keiksmažodžius, įžeidžiančius žodžius (žiurke, kale, idiotai, durniai, srute ir pan.) J. M. ir jos sūnaus D. M. atžvilgiu, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais veiksmais M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-06-29 nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti jo patirtas atstovavusio advokato išlaidas – 350 eurų. Teigia, kad teismo išvada, jog jis padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra neteisinga ir prieštaraujanti byloje esantiems objektyviems įrodymams, t. y. teismas netinkamai vertino susiklosčiusio ginčo esmę, liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus. Nurodo, kad tyrėja atsainiai surašė dokumentus netyrusi gauto, galbūt, melagingo J. M. pareiškimo, kadangi tyrėja nematė jo ligoto šuns, nepatikrino pateikiamų įrodymų, o tik liepė pasirašyti ant jos surašyto protokolo dėl neva padaryto chuliganizmo. Teigia, kad jokių keiksmažodžių J. M. ir jos suaugusio pilnamečio sūnaus atžvilgiu nesakė, pati J. M., eidama su sūnumi, vartojo necenzūrinius žodžius – vadino jį „latru“, „bomžu“, „kandžiulniku“, nors jis alkoholio visiškai nevartoja. Nurodo, kad iš pradžių J. M. teigė, jog tuomet aplink nebuvo nei vieno žmogaus, tačiau po įvykio praėjus dviem mėnesiams atsirado liudytoja V. B., kuri teigė, jog iš automobilio aikštelės girdėjo, ką jis su J. M. kalbėjo. Tvirtina, kad tokie liudytojos parodymai yra melagingi, nes tuo metu aikštelėje žmonių nebuvo, kadangi jis, parsinešdamas savo ligotą šunį, matė, jog aikštelė buvo tuščia. Tai gali patvirtinti liudytoja N. A. bei R. B.. Teigia girdėjęs, kaip J. M. vaikščiojo pas daugiabučių namų gyventojus (pas A. G., K. ir kt.), prašydama, kad pastarieji liudytų jos naudai.
Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo teigiamą charakteristiką, į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka (tik yra tas pats protokolas surašytas dėl kurio ir vyksta šis ginčas), į jo amžių, sveikatos būklę ir kitas lengvinančias aplinkybes, todėl mano, kad yra nepagrįstai nubaustas.
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, jog advokatas rengė J. M. ieškinį ar patikslintą ieškinį, be to, bylos medžiagos apimtis ir sudėtingumas neduoda pagrindo spręsti esant tokias advokato darbo sąnaudas, kurios lemtų būtinybę priteisti didesnį nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teigia, kad už advokato dalyvavimą vieninteliame 2016-06-29 teismo posėdyje, kuris truko apie 1 val., negali būti priteisiama 600 eurų už atstovavimą. Mano, kad iš jo priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas yra labai didelis, nepagrįstas objektyviais duomenimis, nedetalizuota, kas sudaro tokią atstovavimo sumą – kelionė į teismą, didelės apimties byla ir pan. Taip pat pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. Dėl to teigia, kad nepagrįstai iš jo priteistos J. M. turėtos atstovavimo išlaidos.
Apeliantas skunde teigia, kad nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, o įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad nors J. M. teigė, jog jis atliko administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus – necenzūriniais žodžiais išplūdo ją, tačiau tokius jos teiginius paneigia liudytojų N. A., R. B. parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji J. M. prašo M. M. apeliacinį skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą bei priteisti jai iš M. M. 200 Eur už advokato pagalbą paruošiant atsiliepimus į jo apeliacinį skundą. Teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teismas objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl M. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nutarime apylinkės teismo išdėstytą įrodymų vertinimą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. M. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Skundžiamu nutarimu M. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame pėsčiųjų take, dėl palaido M. M. priklausančio „Prancūzų buldogo“ veislės šuns įvykusio ginčo metu, vartojo keiksmažodžius, įžeidžiančius žodžius (žiurke, kale, idiotai, durniai, srute ir pan.) J. M. ir jos sūnaus D. M. atžvilgiu, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas atliktas viešoje vietoje ir/ar yra pažeista viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – tai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame pėsčiųjų take, nes jame pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Pagal teismų praktiką pažeidimas laikoma padarytu viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne, svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 2K–796/2007, 2K–210/2008). Byloje abejonių, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – tarp daugiabučių namų esančiame pėsčiųjų take, nekyla.
Apeliantas pirmosios instancijos teisme teigė bei apeliaciniame skunde teigia, kad įvykio dieną – 2016-04-18 J. M. ar jos sūnaus necenzūriniais žodžiais nevadino, tai jį nukentėjusioji išvadino „latru“, „bomžu“, „kandžiulniku“, kad teisme kaip liudytoja apklausta V. B. melavo. Tokius M. M. teiginius nepadarius teisės pažeidimo paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.
Apelianto skundo teiginys, jog J. M. vaikščiojo pas daugiabučių namų gyventojus (pas A. G., K. ir kt.), prašydama, kad pastarieji liudytų jos naudai, yra nepagrįstas, tokio teiginio nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs duomenys, be to, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas.
J. M. tiek savo paaiškinime, tiek ir teisme nurodė, kad jai einant su sūnumi ir vedantis šunį, pribėgus palaidam M. M. šuniui, tarp jos ir M. M. įvyko konfliktas, kurio metu M. M. ją ir jos sūnų išvadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais: „žiurkė“, „bukagalvė“, „kalė“, „idiotai“, „durniai“, „srutė“ ir pan., pasakė „ko žvygi kaip žiurkė“. Tokius J. M. parodymus patvirtina kartu su ja įvykio vietoje buvęs D. M. savo paaiškinime (7 b. l.) bei policijos pareigūno M. M. 2016-04-19 tarnybiniame pranešime pažodžiui perrašyti J. M. pranešimo teiginiai (5 b. l.). Objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji yra suinteresuota apkalbėti M. M., byloje nėra, todėl nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad tarp jos ir M. M. įvyko žodinis konfliktas ir jo metu M. M. nukentėjusiąją ir jos neįgalų sūnų išvadino įvairiais žodžiais, yra nuoseklūs, netikėti jais nėra pagrindo. Be to, tokius J. M. parodymus patvirtina liudytojos V. B. parodymai, jog ji eidama iš draugės automobilių stovėjimo aikštelėje išgirdo, kaip rėkė moteris – J. M., „padėkit, paimkit šunį“, girdėjo kad du tamsios spalvos šunys pjovėsi, kaip tamsiai apsirengęs vyriškis, panašus į M. M., koneveikė J. M. – „ko žvygi kaip kalė“ ir dar kažką sakydamas nuėjo. Liudytoja nurodė, kad šį įvykį ji stebėjo 50-100 metrų atstumu, nepriėjo padėti J. M., nes paniškai bijo šunų bei nurodė, kad apie šį įvykį ji su J. M. kalbėjo praėjus mėnesiui, kai pati J. M. pasiteiravo kuo viskas jai tada pasibaigė. Netikėti šios liudytojos parodymais nėra pagrindo, nes jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, parodymus ji davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, šios liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir paties apelianto prašymu teisme apklaustų liudytojų N. A. ir R. B. parodymai, jog jos girdėjo tarp M. M. ir J. M. įvykusį konfliktą, atkreipė į tai dėmesį. Nors liudytojos N. A. ir R. B. nurodo, kad jos negirdėjo, jog M. M. būtų sakęs necenzūrinius žodžius J. M. ar jos sūnaus atžvilgiu, tačiau, vertinant šių liudytojų parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad jos yra apelianto kaimynės, kad įvykį stebėjo 40–300 metrų atstumu, be to, incidento metu lojo ir M. M. šuo, ir nukentėjusiosios šuo, todėl liudytojai negalėjo girdėti visų apelianto nukentėjusiajai pasakytų žodžių.
Nukentėjusiosios išvardinti jai ir jos sūnui tiriamo įvykio metu išsakyti M. M. žodžiai pagal lietuvių kalbos žodyne pateiktas žodžių „žiurkė“, „bukagalvė“, „kalė“, „idiotai“, „durniai“, „srutė“, „ko žvygi kaip žiurkė“ reiškia neigiamą, menkinantį žmogaus apibūdinimą, tačiau jie nėra necenzūriniai žodžiai. Nei nukentėjusioji, nei jos sūnus D. M., nei teisme apklaustos liudytojos nenurodė nei vieno keiksmažodžio, kuris būtų vertinamas kaip necenzūrinis žodis. Dėl to konstatuojama, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įvykio metu M. M. vartojo keiksmažodžius. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad konflikto metu M. M. pasakė nukentėjusiąją ir jos sūnų įžeidžiančius žodžius ir dėl to pašaliniai asmenys – liudytojos N. A. ir R. B. bei V. B. atkreipė dėmesį, daroma išvada, jog tokiais veiksmais – išsakant įžeidžiančius žodžius nukentėjusiosios ir jos neįgalaus sūnaus atžvilgiu – M. M. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl iš esmės M. M. yra pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Dėl to administracinio teisės pažeidimo bylą M. M. atžvilgiu nutraukti, kaip to apeliaciniu skundu prašo apeliantas, nėra pagrindo.
ATPK 174 straipsnyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Skundžiamu nutarimu M. M. paskirta nuobauda už jo padarytą teisės pažeidimą yra artima nuobaudos vidurkiui, atsižvelgus į tai, kad nenustatyta M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tačiau su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš bylos matyti, kad M. M. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo metu apeliantas buvo sulaukęs 65 metų, todėl ši aplinkybė pripažintina M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir M. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos taip pat matyti, kad apeliantas gyvenamojoje vietoje kaimynų charakterizuojamas teigiamai (16 b. l.). Iš pažymos apie M. M. baustumus matyti, kad jis policijos pareigūno 2016-04-27 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį, tačiau Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-08-10 nutarimu minėtas policijos pareigūno nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla apelianto atžvilgiu buvo nutraukta. Dėl to laikoma, kad M. M. yra administracine tvarka nebaustas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apeliantui paskirta 50 eurų bauda yra per didelė, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas keičiamas sumažinant M. M. paskirtą baudą iki minimumo – 28 eurų.
Apeliantas skunde teigia, kad nepagrįstai iš jo priteistos nukentėjusiosios J. M. turėtos išlaidos už jos atstovavimą teisme. Nors ATPK nereglamentuoja proceso išlaidų už atstovavimą teisme atlyginimo, tačiau apylinkės teismas pagrįstai vadovaudamasis ATPK 249 straipsnio 2 dalies nuostata, jog ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų bylų nusižengimų bylų procesui. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti išieškomos iš kalto asmens. Toks teisės reglamentavimas nelaikomas atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimu. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai iš M. M. priteisė nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, šios išlaidos pagrįstos advokato išrašytu pinigų priėmimo kvitu, kuriame nurodyta, kad suteiktos paslaugos „atstovimas“ (24 b. l.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, kuris vyko ne vieną valandą, kaip skunde teigia apeliantas, o apie keturias valandas, taip pat į bylos sudėtingumą (administracinio teisės pažeidimo byla, kurią sudarė 18 lapų), į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą (nedidelis chuliganizmas), į tai, kad M. M. yra pensininkas, duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nėra, daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu iš M. M. priteista nukentėjusiosios turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti suma yra per didelė, todėl ji mažinama per pusę.
Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą nukentėjusioji J. M. taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą, jog adv. D. Činčiuvienei už dokumento surašymą ji sumokėjo 200 Eur. Kadangi pagal ATPK nuostatas dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę per 14 dienų nuo skundo išsiuntimo dienos raštu pateikti išsamius atsiliepimus į skundą, nukentėjusioji šia teise pasinaudojo ir pateikė išsamų atsiliepimą į M. M. apeliacinį skundą. Iš bylos matyti, kad nukentėjusiosios atsiliepimas surašytas trijuose lapuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios turėtos išlaidos už atsiliepimo surašymą tenkinamos tik iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarimą pakeisti.
Iš nutarime M. M. suformuluoto kaltinimo pašalinti teiginį, jog jis „vartojo keiksmažodžius“.
Pripažinti M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų.
M. M. pagal ATPK 174 straipsnį paskirtą 50 eurų baudą sumažinti iki 28 eurų.
Iš M. M. nukentėjusiosios J. M. naudai priteistą 600 eurų jos patirtų išlaidų už advokato darbą atlyginimą sumažinti iki 300 eurų.
Iš M. M. nukentėjusiajai J. M. išieškoti 50 eurų už jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.