Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant G.Liogailienei,dalyvaujant M. M., jo gynėjai advokatei Lionei Užubalienei, nukentėjusiajai J. M., jos atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, pensininkui, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2016-04-18, apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), tarp daugiabučių namų Nr. 6, Nr. 2, Nr. 4, esančiame pėsčiųjų take dėl palaido M. M. priklausančio ,,Prancūzų buldogo“ veisles šuns įvykusio ginčo metu, vartojo keiksmažodžius, įžeidžiančius žodžius ( žiurke, kale, idiotai, durniai, srute ir pan.) J. M. ir jos sūnaus D. M. atžvilgiu, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais veiksmais M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

M. M. dėl šio administracinio teisės pažeidimo neprisipažino, paaiškino, kad jis savo prancūzų buldogų veislės šunį vedžiojo su pavadėliu 4 metų ilgio, tik be antsnukio. Antsnukio uždėti nėra galimybės dėl tokios šuns veislės. Jis ėjo pieva, o šaligatviu ėjo nukentėjusioji su sūnumi. Jie taip pat vedėsi šunį už pavadėlio. Nukentėjusiosios šuo pradėjo loti ant jo šuns, tada ir jo šuo pradėjo loti. Moteris pasiėmė savo šunį ant rankų ir pradėjo šaukti, kad jis pasiimtų savo šunį. Jis patraukė šunį už pavadėlio, pasiėmė ant rankų savo šunį ir nuėjo namo. Tarp moters ir jo buvo 3-4 metrų atstumas. Kai patraukė šunį , jis tai moteriai pasakė,, palaukite pone, čia nieko baisaus“. Daugiau jis nei moteriai, nei jos sūnui nieko nesakė, jokių keiksmažodžių nevartojo. Tai jo atžvilgiu moteris rėkė, vadino „kandžiulninku“, „latru“, grasino parašyti pareiškimą į policiją. Jo šuo yra senas ir serganti, jis nieko blogo nedaro. Laiptais šuo nepalipa, reikia jį nešti. Jis iš matymo pažįsta nukentėjusiąją , matė, kaip M. sūnus vedžioja juodą šuniuką. Jis jau yra nubaustas administracine tvarka dėl to, kad vedžiojo šunį be antsnukio, tačiau šį nutarimą yra apskundęs. Jis nepadarė jokio pažeidimo, prašo bylą nutraukti.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad balandžio 18 d. vėlai vakare ji su savo neįgaliu sūnumi grįžo iš sodo. Ji nešėsi maišelį su rūbais, jie taip pat vedėsi šuniuką juodos spalvos pudeliuką. Ėjo tarp daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Sūnus jai pasakė, kad ateina žmogus ir atsiveda juodą šunį, kuris visada ant jų Meškio puola. Ji iš tolo pradėjo sakyti , kad jie bijo šio šuns, kad M. pasiimtų šunį. Tačiau M. kažką murmėjo, jai atrodė, kad jis išgėręs. M. keikėsi, bet ji manė, kad jis ant šuns keikė. Tačiau vėliau suprato, kad tai jai ir jos sūnui skirti keiksmai. Jis vadino kale , bukagalve, žiurke, bukaprote, „ko žvygi kaip žiurkė“ ir pan. Šunys susipjovė , tada ji pasiėmė ant rankų savo šuniuką, pradėjo šaukti „gelbėkit“. M. šuo bandė įkąsti jos šuniui, buvusiam ant rankų. M. neskubėjo patraukti šuns , vėliau pakėlė ant rankų , už 2-3 žingsnių vėl paleido. Po šio įvykio labai išsigando neįgalus sūnus, o M. vėl demonstratyviai palaidą šunį vedžiojasi. Ji turi nuotraukas, kad M. po šio įvykio šunį palaidą vedžiojasi ir toliau. Ji anksčiau su M. jokių reikalų neturėjo, tik žinojo, kad šunį vedžiojasi. Jų šunys maždaug vienodo dydžio. Ji pasakė M., kad kreipsis į policiją. Sekančią dieną internetiniame policijos puslapyje parašė pareiškimą, nurodė įvykio aplinkybes , nurodė savo duomenis. Ji norėjo, kad M. jos atsiprašytų, nes gyvenime pasitaiko visokių atvejų, tačiau M. nepripažįsta kaltės, jos neatsiprašė. Ji turėjo kreiptis į advokatą , turėjo išlaidų. Prašo priteisti jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Liudytoja N. A. parodė, kad ji balandžio 18 d. vakare dirbo gėlyne, nes gyvena pirmame aukšte, tame pačiame name kaip ir M.. Ji išgirdo moters balsą, po to stipriai susilojo šunys. Ji matė, kad M. pasiėmė savo šunį, o M. pasiėmė savo šunį ant rankų. Ji nelabai suprato, kas įvyko. Ji matė viską apie 40 metrų atstumu. Ji necenzūrinių žodžių negirdėjo. Ji mano, kad moteris šaukė ant M.. Ji žino, kad M. šuo serga, velka užpakalines kojas.

Liudytoja R. B. parodė, kad ji pažįsta M. iš matymo. Ji gyvena 2 aukšte tame pačiame name kaip ir M.. Vakare apie 21 val. ji gamino valgį, buvo atidarytas virtuvės langas. Ji išgirdo , kad kažkas šūkaliavosi. Tada pasižiūrėjo per langą. Pamatė, kad pykstasi M. ir M.. Ji matė maždaug 300 metrų atstumu. Kas ką sakė, ji negali pasakyti. Ji pati turi šunį, kurį vedžioja, mato kaip ir M. sūnus vedžioja , ir M. vedžioja šunis. M. šuo serga, jis nešasi šunį.

Liudytoja V. B. parodė, kad ji pažįsta M. , nes kartu mokėsi su ja. Ji kaip tik tą vakarą ėjo iš draugės . Nuo automobilių stovėjimo aikštelės viską matė. Iš pradžių ji išgirdo, kad rėkia moteris – padėkit, paimkit šunį. Ji girdėjo, kad pjovėsi šunys. Pamatė M. su sūnumi, kurie turėjo šunį ir juodai apsirengusį vyrą su šunimi. Vyras, kuris iš išvaizdos yra labai panašus į salėje esantį M., koneveikė M. – sakė „ko žvygi, kale“. Dar kažką šnekėdamas tas vyras nuėjo. M. sūnus buvo labai išsigandęs, stovėjo kaip stabo ištiktas. Ji viską matė , tačiau tą vakarą nepriėjo prie M. ir nieko jai nesakė. Ji paniškai bijo šunų. Vėliau, kai susitiko su ja, paklausė, kaip baigėsi šis konfliktas ir pasakė, kad ji matė šį konfliktą. Dėl to M. paprašė paliudyti teisme.

Motyvuojamoji dalis

M. M. kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai- nukentėjusiosios M., liudytojų parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-4); tarnybinis pranešimas (b. l. 5); J. M., D. M., M. M. paaiškinimai (b. l. 6, 7, 8); kooperatinės bendrovės ,,R.“ raštas, kuriame nurodyta, kad M. šuo sunkiai valdo užpakalinę kūno dalį, nenatūraliai sėdi, turi judėjimo problemų (b. l. 9); pažyma apie administracines nuobaudas iš ko matyti, kad M. administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 10). Iš charakteristikos ( b.l.16) matyti, kad M. M. charakterizuojamas gerai;

Iš charakteristikos matyti, kad J. M. charakterizuojama gerai; iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad D. M. yra darbingas 40 proc. Iš teisinių paslaugų sutarties matyti, kad advokatė Danutė Činčiuvienė atstovauja nukentėjusiąją M. R. teisme, iš kvito matyti, kad už darbą advokatei sumokėta 600 eur.

J. M. teismui pateiktų nuotraukų teismas nevertina, nes negalima nustatyti asmenų tapatybės, fotografavimo laiko ir šuns veislės.

M. M. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją. Jie neatitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Pagal LR ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo.

Teismas laiko įrodytomis aplinkybes, kad M. M. savo veiksmais (garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais nukentėjusiosios atžilgiu) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kadangi dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta žmonių rimtis, triukšmą girdėjo ne tik nukentėjusioji J. M., tačiau buvo labai išgąsdintas J. M. neįgalus sūnus, triukšmą girdėjo ir liudytojos R. B., N. A., V. B. . Nagrinėjamoje byloje pažeidimo padarymo vieta neabejotinai yra viešoji vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms.

M. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Jam skirtina bauda, artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

ATPK nėra reglamentuotas asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, tačiau nuo 2011-01-01 galiojančios redakcijos ATPK 249 str. 2 d. ( 2010 11 18 įstatymas Nr. XI-1142) nustato, jog ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Sutinkamai su LR BPK 106 str. 2 d. teismas, pripažinęs asmenį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kalto asmens priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. ( 2013 gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, įsigal. 2014-01-01)

Kadangi M. M. kaltės nepripažino, buvo rengiami net trys teismo posėdžiai, buvo kviečiama ir apklausiama nukentėjusioji bei liudytojai, teismas laiko, kad nukentėjusioji pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise turėti advokatą. Dėl to nukentėjusioji turėto išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens. Nukentėjusiosios turėtas išlaidas patvirtina atstovavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitas. Šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajai iš M. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

M. M. už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio pažeidimą paskirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Priteisti iš M. M. nukentėjusiosios J. M. naudai 600,00 (šešis šimtus) eurų jos patirtų išlaidų už advokato darbą.

Išaiškinti , kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk., LT32 7180 0000 0014 1038 Šiaulių Bankas, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 Medicinos Bankas, UAB, LT74 4010 0510 0132 4763 DnB Bankas, AB, LT0S 70440600 07887175 SEB Bankas, AB, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:16057399749.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.