Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjai T. B. ir R. B. (toliau kartu – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, prašydami: 1) nustatyti Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Ežerėlio girininkijos 113 kvartalo 23 taksacinio miško žemės sklypo (toliau – ir taksacinio miško sklypas) ribą pagal UAB ,,Žemetra“ 2015 m. lapkričio 26 d. parengtoje miško ribos nustatymo schemoje M1:500 nustatytus miško sklypo ribos posūkio taškus 1-2-3-4 ir šioje schemoje nustatytas šių taškų koordinates (toliau – ir UAB ,,Žemetra“ schema); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT, Tarnyba) 2015 m. spalio 15 d. parengtą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 939 (toliau – ir Patikrinimo aktas) su priedais; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. (12-2)-D8-8140 (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjai paaiškino, jog 2011 m. gruodžio 19 d. jie įsigijo 247/281 dalis žemės sklypo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Kita žemės sklypo dalis, kurioje, VMT duomenimis, yra valstybinės reikšmės miško plotas – taksacinio miško sklypo dalis, priklauso Lietuvos Respublikai ir ją patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Žemės sklype yra pastatytas T. B. priklausantis ūkio pastatas, kurio dalis (apie 6 kv. m) pagal VMT parengtus dokumentus neva patenka į taksacinio miško sklypo dalį. Pareiškėjams kilo abejonių dėl kadastrinių matavimų metu nustatyto ginčo žemės sklypo ir jame esančio taksacinio miško sklypo koordinačių lyginimo su grafiškai pagal kartografinę medžiagą nustatytomis koordinatėmis (LKS-94) bei atitinkamai dėl taksacinio miško sklypo dalies, patenkančios į ginčo žemės sklypą, ribos nustatymo tikslumo, koordinatės buvo nustatytos grafiškai pagal kartografinę medžiagą, naudojant 1:10 000 mastelį, bet tikslieji kadastriniai matavimai vietovėje nebuvo atlikti, o iš NŽT 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 1SS-1899-(10.5) pateiktos nuomonės tapo aišku, kad grafiškai nustatytų taksacinio miško sklypo dalies, patenkančios į ginčo žemės sklypą, ribų koordinačių ir koordinačių, nustatytų atliekant kadastrinius matavimus vietovėje, ribos tikslumas gali skirtis 4 m ir daugiau, todėl jie kreipėsi tiek į VMT, tiek į Ministeriją, prašydami patikslinti (pakeisti) šias ribas. Pareiškėjų teigimu, VMT, 2015 m. spalio 15 d. atlikdama patikrinimą, kurio metu pagal Ministerijos duotą pavedimą turėjo atlikti taksacinio miško sklypo ribos tiksliuosius kadastrinius matavimus, po patikrinimo parengtuose dokumentuose nepateikė jokios informacijos apie tokių kadastrinių matavimų atlikimą, nenurodė nustatytų taksacinio miško sklypo ribos posūkio taškų koordinačių, nelygino jų su anksčiau grafiškai nustatytomis koordinatėmis, nepateikė išvados dėl grafiškai ir vietovėje nustatytų koordinačių lyginimo, jų atitikimo, t. y. dėl galimos paklaidos (ne)buvimo, taip pat nevertino grafinių, pagal kartografinę medžiagą nustatytų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenų atitikties faktinėms miško naudmenoms vietovėje. Pareiškėjų nuomone, grafiniais duomenimis nustatyta taksacinio miško sklypo riba yra netiksli (neteisinga) ir jokio miško (medžių ar kirtimo) toje dalyje, kur stovi jiems priklausantis pastatas, nėra ir niekada nebuvo, tai patvirtina byloje esantys dokumentai, be kita ko, bendrosios kompetencijos teismo skirtos ekspertizės išvados, įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo metu parengti teritorijų planavimo dokumentai, NŽT 2013 m. gegužės 29 d. sutikimas statyti statinį, Kauno rajono savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Be to, pareiškėjai tvirtino, jog, kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl taksacinio miško sklypo ribos, sprendžiant šį ginčą turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio nuostatomis.