- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2-10265-1080/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05856-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1 026,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 25,46 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. birželio 3 d. automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minsko pl., ties pastatu Nr. 14, Vilniuje, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, ir buvo apgadintas. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Ieškovė, vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d.), nuostolių dydį nustatė pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, ir išmokėjo draudėjui 1 026,92 Eur draudimo išmoką (1 156,92 Eur remonto kaštai – 130 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės teigimu, už jos patirtą žalą atsakinga atsakovė kaip Minsko plento Vilniuje savininkė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmojo prašymo netenkinus, sumažinti priteistinos žalos dydį; atsakovė taip pat prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2018 m. spalio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė sutartį Nr. A62-190/18, kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies (į kurią patenka Minsko plentas) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryti UAB „Grinda“ būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutarties nustatyta tvarka. Remiantis sutartimi, UAB „Grinda“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį statusą ir atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Kadangi Minsko plento valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „Grinda“, ji, būdama šios gatvės valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį, turi pareigą ne tik eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti Minsko plentą, bet ir atsakyti už žalą, kilusią dėl netinkamos šios gatvės priežiūros. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė turi įrodyti jos civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, tačiau atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovė grindžia tik abstrakčiais pastebėjimais, nenurodydama, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant gatvių priežiūrą. Atsakovės teigimu, ieškovė taip pat neįrodė ir žalos (nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjamos transporto priemonės gedimų tikrosios priežastys, byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi nurodyti automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl įvažiavimo į nurodytą duobę). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad automobilis laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu, todėl jo vairuotojui taikytini padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis, kokios buvo eismo sąlygos. Atsakovės nuomone, teismui nusprendus, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė, neįregistravusi gatvės valdymo perdavimo viešame registre, turi paneigti savo valdymo teisės prezumpciją, tačiau to nepadarė. Iš atsakovės pateiktos sutarties su UAB „Grinda“ matyti, kad UAB „Grinda“ negalėjo savarankiškai daryti ūkinio ar kitokio poveikio Minsko plentui. Pagal sutarties nuostatas užsakovas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė, įsipareigojo kontroliuoti sutarties vykdymą (vykdyti kontrolę ir priežiūrą) ir aptikus vykdymo trūkumus ar pažeidimus, duoti rangovui, t. y. UAB „Grinda“, būtinus nurodymus trūkumus ar pažeidimus pašalinti. Ši sutarties nuostata patvirtina, kad Minsko plento valdymas nebuvo perleistas kitiems asmenims. Byloje taip pat nėra duomenų, ar atsakovė kontroliavo UAB „Grinda“ dėl minėtos gatvės priežiūros. Būdama kelio savininke, atsakovė turi imtis veiksmų, kad eismas būtų organizuojamas saugiai, būtų pastatyti įspėjamieji kelio ženklai ar atitvarai, žymintys kliūtis kelyje. Duomenų, kad atsakovė ėmėsi tokių veiksmų, byloje nėra, todėl laikytina, kad atsakovė nevykdė jai teisės aktais keliamų pareigų bei bendrosios rūpestingumo pareigos, numatytos CK 6.263 straipsnyje, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės neveikimą, kaip neteisėtus veiksmus, ir taikyti jai civilinę atsakomybę.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame išdėstė papildomus argumentus dėl UAB „Grinda“ pripažinimo gatvės valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį, taip pat nurodė, kad atsakovės ir UAB „Grinda“ sutartyje yra aiškiai išreikšta sutarties šalių valia UAB „Grinda“ laikyti gatvės valdytoja, ši valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nurodoma, jog įvykis įvyko Minsko pl., ties pastatu Nr. 14, Vilniuje, tačiau byloje nėra pateikta eismo įvykio schema, eismo įvykio ar žalą sukėlusios duobės nuotraukų. Atsakovės nuomone, be šių duomenų nėra pakankamai informatyvios informacijos išvadai, kokiam subjektui priklausančioje teritorijoje įvyko autoįvykis ir kas yra atsakingas už patirtą žalą.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jos ir atsakovės sudarytoje sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad Minsko plentas yra perduodamas savarankiškam UAB „Grinda“ valdymui. Sisteminis sutarties aiškinimas suponuoja išvadą, kad privalomosios paslaugos yra teikiamos ir kiti darbai atliekami ne rangovo iniciatyva ir nuožiūra, o pagal užsakovo raštišką užsakymą, kuriame nurodomi konkreti vieta, darbų apimtis, terminai ir kt. informacija. Toks rangovo savarankiškumo neturėjimas teikiant privalomąsias paslaugas ir atliekant darbus leidžia teigti, kad rangovo pagal sutartį aptarnaujami objektai negali būti laikomi perduotais savarankiškam rangovo valdymui. Sutartyje šalys siekė tik nusistatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, keliančių grėsmę eismo dalyvių saugumui, šalinimo darbų atlikimo tvarką, kad rangovas kuo operatyviau galėtų juos pradėti ir atlikti. Be to, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl sutarties įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui, įsiteisėjusiais sprendimais konstatuota, jog pagal sutartį UAB „Grinda“ gatvių valdymo teisės neperėjo, gatvių valdytoja išliko Vilniaus miesto savivaldybė. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad policijos pažymoje nekonstatuota, kad visi automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio. Be to, administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimas savaime nešalina poreikio vairuotojo veiksmus vertinti civilinės atsakomybės prasme; jie gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, lėmusiu žalos atsiradimą. Pagal CK 6.263 straipsnį iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, taikytini didesnio atsargumo ir atidumo standartai. Šiuo atveju automobilio vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus, įpareigojančius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių ar juos sumažinti, taip pat atitinkamas Kelių eismo taisyklių nuostatas. Nustačius, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių, ir dėl šių priežasčių atsiradus žalai, atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, nuostoliai atsirado dėl paties vairuotojo veiksmų, pasireiškusių rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsakingai vairuojant automobilį. Teismui nenustačius pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl vairuotojo didelio neatsargumo, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, priteistinas žalos atlyginimas mažintinas CK 6.259 straipsnio pagrindu. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės nurodyti automobilio apgadinimai yra būtent aptariamo eismo įvykio pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) ir L. R. (draudėjas) 2020 m. lapkričio 19 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį TIA Nr. 664944901, kurios pagrindu ieškovė apdraudė transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartyje numatytas draudimo laikotarpis nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. Bylos duomenimis, 2021 m. birželio 3 d. transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Minsko plente, ties pastatu Nr. 14, įvažiavo į kelyje buvusią duobę ir buvo apgadinta. Ieškovė, remdamasi draudimo sutartimi, apskaičiavo eismo įvykio metu padarytą žalą ir 2021 m. birželio 14 d. išmokėjo transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko (draudėjo) nurodytam asmeniui (UAB „Baltijos autoremontas“) 1 026,92 Eur draudimo išmoką.
8. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, tai draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu vietoje draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi 1 026,92 Eur draudimo išmoką draudėjo nurodytam asmeniui, reikalauja ją priteisti iš, jos manymu, atsakingos už žalos padarymą atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkės ir valdytojos, kuriai tenka atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl Minsko plento trūkumo. Ieškovė 2021 m. liepos 1 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pretenziją, kuria informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už žalos ieškovės apdraustai transporto priemonei padarymą, bei paprašė per 15 dienų pervesti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą 1 026,92 Eur sumą. Atsakovei žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
10. Atsakovė su byloje pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o šio prašymo netenkinus – sumažinti priteistinos žalos dydį. Atsakovė nesutikimą su ieškovės ieškiniu iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais: pirma, atsakovė yra netinkama atsakovė pagal pareikštą ieškinį; antra, ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų; trečia, dėl žalos atsiradimo yra ir automobilio vairuotojo kaltės, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas arba žalos atlyginimo dydis sumažintas. Dėl kiekvieno iš nurodytų argumentų teismas pasisako atskirai.
Dėl tinkamo atsakovo byloje
11. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelio duobė yra kelio statybinės konstrukcijos trūkumas, t. y. statinio trūkumas, todėl atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos statinio būklės, jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 18 punktas).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad ji yra Minsko plento savininkė, taigi dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad ji yra netinkama atsakovė, nes sutartimi šios gatvės valdymą yra perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, todėl pagal ieškinį turėtų atsakyti būtent UAB „Grinda“ kaip statinio valdytoja.
13. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Grinda“ (rangovė) sudarė sutartį Nr. A62-190/18 (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies (į kurią patenka ir Minsko plentas) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sudaryti UAB „Grinda“ būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktus darbus Sutarties nustatyta tvarka. Sutarties 16.11 punkte šalys, be kita ko, susitarė, kad UAB „Grinda“ nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tame pačiame Sutarties punkte šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos), užsakovė savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei (UAB „Grinda“) pagal Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.
14. Teismų praktikoje pažymima, kad CK 6.266 straipsnis reglamentuoja tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, bet nenustato valdymo teisės perdavimo taisyklių (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020). Kilus ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininko valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl savininkui nekyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytą turtinę žalą, būtina vertinti, ar faktinės aplinkybės, įvertintos savininko teises ir pareigas reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, leidžia daryti išvadą, kad savininkas perdavė valdymo teisę į kelią (gatvę).
15. Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų teisių turinį skirstoma į privačios ir viešosios nuosavybės teisę. Privačios ir viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos, o CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nereguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje, kaip minėta, nėra ginčo, kad Minsko plento savininkė yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi atsakovės, kaip viešojo subjekto, nuosavybės teisės įgyvendinimas visų pirma reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės normų.
17. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; 3) kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalyje.
18. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Į bylą nėra pateiktų duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti Minsko plento valdymą patikėjimo teise kitam subjektui.
19. VSĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų pagal VSĮ 6 straipsnio 32 punktą yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei tenkanti gatvių taisymo bei priežiūros pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte. Pagal VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugos.
20. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama šios viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Taigi, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nesant byloje pateiktų įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą, kuriuo būtų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti Minsko plentą, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gatvės savininkė, pripažintina tinkama atsakove pagal ieškinį dėl gatvės trūkumais padarytos žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu. Kadangi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu, pirmiau aptarta Sutarties 16.11 punkto nuostata, pagal kurią UAB „Grinda“ laikoma Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies (įskaitant Minsko plentą) valdytoja, laikytina neturinčia esminės teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės kaip civilinės atsakomybės subjekto teisinio statuso, ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją. Kartu pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtoje analogiškoje civilinėje byloje pasisakė dėl tos pačios Sutarties sąlygų, įskaitant ir 16.11 punkto, turinio, konstatuodamas, jog minėta Sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atlieka pagal užsakovės (atsakovės) nurodymus ir pastarajai prižiūrint (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-594-603/2022 29–32 punktus). Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės argumentai, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų
22. Jau nurodyta, kad 2021 m. birželio 3 d. transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Minsko plente, ties pastatu Nr. 14, įvažiavo į kelyje buvusią duobę ir buvo apgadinta. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonei padaryta žala įvertinta 1 156,92 Eur. Ieškovė išskaitė draudimo sutartyje numatytą 130 Eur besąlyginę išskaitą ir išmokėjo 1 026,92 Eur draudimo išmoką automobilio savininko nurodytam asmeniui. Nurodytą sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
23. Ieškovės nurodytas eismo įvykio aplinkybes patvirtina šie byloje pateikti įrodymai: 1) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 4 d. Eismo įvykio informacija (ROIK: 07-21-9549802); 2) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 28 d. pažyma Nr. 10R-34676775-22 (ROIK: 07-21-9549802); 3) transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, iš kurių matyti priekinio kairės pusės rato apgadinimai; 4) UAB „Baltijos autoremontas“ 2021 m. birželio 4 d. sudaryta remonto sąmata Nr. E000150, pagal kurią remonto kaina – 1 156,92 Eur (įskaitant PVM); 5) UAB „Baltijos autoremontas“ 2021 m. birželio 11 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, pagal kurią už remonto darbus mokėtina suma – 1 156,92 Eur; 6) transporto priemonės savininko L. R. 2021 m. birželio 11 d. prašymas išmokėti draudimo išmoką; 7) 2021 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 21457260, patvirtinantis, kad ieškovė išmokėjo transporto priemonės savininko nurodytam asmeniui (UAB „Baltijos autoremontas“) 1 026,92 Eur draudimo išmoką.
24. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas reiškia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
25. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip Minsko plento Vilniuje savininkei ir valdytojai. Ieškovės pateikti pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina gatvės trūkumo – duobės gatvės važiuojamoje dalyje faktą, atsakovė ir trečiasis asmuo šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepaneigė, priešingas išvadas leidžiančių daryti aplinkybių neįrodinėjo, todėl teismas laiko šį faktą nustatytu.
26. Taigi byloje būtina nustatyti žalos faktą ir priežastinį ryšį. Šių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ginčija tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Grinda“.
27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
28. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ieškovė neįrodė, jog transporto priemonės apgadinimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę. Atsakovė, nesutikdama su prašomos priteisti žalos dydžiu, taip pat nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje nurodyta, jog transporto priemonės sugadinimai yra priekinės kairės pusės ratas, tuo tarpu UAB „Baltijos autoremontas“ į sąmatą įtraukė ir priekinės dešinės pusės padangos keitimą.
29. Teismo vertinimu, nagrinėju atveju tiek Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato dokumentuose (2021 m. birželio 4 d. Eismo įvykio informacijoje ir 2022 m. kovo 28 d. pažymoje) užfiksuotos aplinkybės, tiek transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos teikia pakankamą pagrindą spręsti, kad priekinio kairės pusės ratlankio ir padangos apgadinimus lėmė būtent įvažiavimas į kelyje buvusią duobę, juolab kad tokio pobūdžio pažeidimai yra būdingi automobiliui įvažiavus į duobę. Išskyrus subjektyvaus pobūdžio samprotavimus, atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad transporto priemonės rato apgadinimus šiuo konkrečiu atveju galėjo lemti ne įvažiavimas į duobę, bet kitos priežastys.
30. Atsakovė ir trečiasis asmuo byloje taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti transporto priemonės remonto sąmatos pagrįstumu. Pagal byloje pateiktą UAB „Baltijos autoremontas“ 2021 m. birželio 4 d. sudarytą remonto sąmatą Nr. E000150 transporto priemonės remonto kaina – 1 156,92 Eur (įskaitant PVM). Remonto sąmata yra išsami, parengta vadovaujantis specialia tam skirta kompiuterine programa „Audatex“, atsižvelgiant į detalių nusidėvėjimą, joje detalizuojami tiek konkretūs remonto darbai, tiek keičiamos dalys ir jų kainos. Iš remonto sąmatos matyti, kad be apgadintų priekinio kairės pusės ratlankio ir padangos keitimo, į sąmatą taip pat įtrauktas ir priekinės dešinės pusės padangos keitimas. Ieškovės teigimu, nors eismo įvykio metu buvo pažeistas priekinis kairės pusės ratas, šiuo atveju priekinės dešinės pusės padangos keitimas buvo būtinas tam, kad transporto priemonė galėtų būti eksploatuojama. Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, 1 priedo (Bendrieji motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai) 5.2 ir 5.3 punktuose numatyta, kad tos pačios ašies ratai turi būti vienodi, o tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties. Taigi, sutiktina su ieškove, kad pažeidus priekinę kairės pusės padangą ir ją keičiant, privalomai turėjo būti keičiama ir priekinė dešinės pusės padanga, nepaisant to, kad ji nebuvo pažeista. To nepadarius transporto priemonė neatitiktų teisės aktų keliamų techninių reikalavimų ir negalėtų būti eksploatuojama. Dėl to darytina išvada, kad būtinybę pakeisti dešinės pusės padangą lėmė būtent eismo įvykis, įvykęs dėl kelyje buvusios duobės.
31. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
32. Byloje ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštarauja, jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog eismo įvykis įvyko būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, t. y. transporto priemonei įvažiavus į skiriamaisiais ženklais nepažymėtą duobę Minsko plente, Vilniuje, dėl to buvo patirti automobilio padangos ir ratlankio apgadinimai, kurių remonto vertė tinkamai nustatyta automobilį remontavusios įmonės UAB „Baltijos autoremontas“. Atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad eismo įvykio aplinkybės ir patirtos žalos dydis bei priežastinis ryšys yra neįrodyti, savaime, t. y. nepateikus priešingų įrodymų, nėra pagrindas spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Eismo įvykis policijos pareigūnų buvo įregistruotas, policijos pateiktoje 2021 m. birželio 4 d. Eismo įvykio informacijoje nurodyta, kad vairuotojas nepasišalino iš eismo įvykio, taigi teismas neturi pagrindo policijos užfiksuotų duomenų vertinti kaip nepatikimų ir nepatvirtinančių eismo įvykio aplinkybių. Atsakovė ir trečiasis asmuo turėjo galimybes įvertinti ir pateikti savo atsikirtimus į ieškinį pagrindžiančius įrodymus, jeigu laiko, kad padaryti pažeidimai ir atlikti remonto darbai galimai nėra susiję su eismo įvykiu. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta. Todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės į bylą pateiktais įrodymais apie patirtos žalos dydį bei konstatuoti priežastinį ryšį tarp automobilio apgadinimų ir eismo įvykio.
33. Teismo įsitikinimu, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie patvirtina transporto priemonės apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su transporto priemonės įvažiavimu į duobę, teismas taip pat nemato pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais duomenimis apie transporto priemonei padarytos žalos dydį. Atsakovei nenuginčijus fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), taip pat nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis pirmiau nurodytomis atsakomybę be kaltės reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 026,92 Eur žalos atlyginimo pagrindas pripažintinas įrodytu.
Dėl vairuotojo kaltės
34. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, apie kurią buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ją esant.
35. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti transporto priemonės vairuotojo didelį neatsargumą. Atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo L. R. būtų elgęsis nerūpestingai. Priešingai, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Eismo įvykio informacijos matyti, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė.
36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civilinių bylų procese taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įpareigojanti šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
37. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti transporto priemonės vairuotojo didelį neatsargumą. Atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai ar neatidžiai, važiavęs itin dideliu greičiu arba pavojingai manevruodamas, būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, kad jis turėjo ir galėjo matyti arba žinoti apie kelio trūkumą bei jo išvengti, tačiau to nepadaręs prisidėjo prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). Atsakovės ir trečiojo asmens argumentai dėl galimos vairuotojo kaltės yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, tuo tarpu šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka būtent ja besiremiantiems asmenims, o ne ieškovei. Nenustačius transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo, nėra pagrindo spręsti dėl atlygintinos žalos mažinimo. Reiškiamos abejonės ir prielaidos nesudaro pagrindo išvadoms dėl vairuotojo kaltės buvimo, todėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atmesti ieškinį arba sumažinti prašomos priteisti žalos atlyginimą dėl paties vairuotojo kaltės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kaip Minsko plento, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkės ir valdytojos civilinės atsakomybės sąlygas dėl žalos, padarytos transporto priemonei įvažiavus į gatvėje esančią duobę. Priešingų aplinkybių atsakovei ir trečiajam asmeniui neįrodžius, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 026,92 Eur žalos atlyginimą pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
39. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir bylos teisiniam rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
40. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas už termino praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Palūkanų, pagal įstatymą mokamų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 25,46 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo pradelstos sumokėti 1 026,92 Eur sumos už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. rugsėjo 1 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, iš viso už 181 dieną (1 026,92 Eur x 5 proc. / 365 d. x 181 d.). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas sumokėti praleistas terminas, ir konstatavus atsakovės piniginę prievolę atlyginti žalą ieškovei, šis ieškinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
42. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 052,38 Eur sumą (1 026,92 Eur + 25,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 24 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 1 026,92 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt šešis eurus ir 92 ct) žalos atlyginimo, 25,46 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 46 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 052,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.