Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi-dailide, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. J. 2017 m. spalio 30 d. apie 12.48 val. Petro Vileišio g. 32, Vilniuje vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,05 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad išvakarėse, 2017 m. spalio 29 d., buvo išgėręs. Pirmadienį negėrė, bet dar buvo neblaivus. Buvo namuose, nesiruošė niekur važiuoti, tik norėjo perstatyti automobilį. Užkabino kitą automobilį veidrodėliais, truputį apgadino važiuodamas atbuline eiga. Dėl žalos atlyginimo į jį nesikreipė nei draudimo bendrovė, nei nukentėjusysis. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. A. atsakomybei, kuri yra gera pažįstama, gali daryti tik teigiamą įtaką.

Kaltinamojo V. J. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Liudytojo M. M. (M.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017 m. spalio 30 d. apie 11.50 val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Petro Vileišio g. 32, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė neblaivus vairuotojas. Atvykęs į įvykio vietą jis rado patrulius, kurių tarnybiniame automobilyje sėdėjo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. J., kuris į alkotesterį pripūtė 1,81 promilę. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, paklaustas, ar vartojo alkoholį, vairuotojas atsakė, kad vakar gėrė degtinę, kad kieme kabino automobilį. Įvykio kortelėje buvo nurodyta, kad neblaivus vairuotojas kieme kabino 2 automobilius. Vienas vairuotojas buvo atėjęs į vietą, apžiūrėjo savo automobilį „Audi“ ir pasakė, kad automobilis neapgadintas. Automobilio „Peugeot“ vairuotojas nebuvo rastas, todėl už pastarojo automobilio valytuvo jis paliko šaukimo šaknelę (b. l. 16-18).

Liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. spalio 30 d. jai priklausantis automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo ryto stovėjo namo, esančio Petro Vileišio g. 32, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Minėtą automobilį ji paliko tvarkingą, jokių apgadinimų nebuvo, ji su minėtu automobiliu niekada nedalyvavo eismo įvykyje. 2017 m. spalio 30 d. apie 16.00 val. grįžusi po darbo namo ir priėjusi prie savo automobilio už valytuvo ji rado pranešimą iš policijos įstaigos, kad būtina atvykti pagal šaukimą administracinio nusižengimo medžiagos nagrinėjimui. Po to ji apžiūrėjo savo automobilį ir pastabėjo, kad apgadintas automobilio dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis ir priekinės dešinės pusės durys. Ji suprato, kad jos stovintį kieme automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo kliudyti kitas automobilis. Paties įvykio ji nematė. Eismo įvykio metu jai padaryta nedidelė turtinė žala, apie 100 eurų, dėl kurios atlyginimo ji kreipėsi į draudimo bendrovę. Jokių pretenzijų ji niekam neturi (b. l. 23-24).

Liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. spalio 30 d. apie pietus jis ėjo pro automobilių stovėjimo aikštelę Antakalnio rajone, Vilniuje, gatvės neatsimena, ir pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bandė išvažinėti ir kliudė automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių apdailos plastikinę juostelę bei apibraižė veidrodėlį. Apie tai jis pranešė į policijos įstaigą. Asmens, vairavusio automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis neapibūdins, vairuotojo veido bruožų jis neįsidėmėjo, labai arti prie minėto vairuotojo jis nėjo (b. l. 28-29).

Specialisto išvada Nr. T-A 11208/2017(01), kurioje nurodyta, kad ištyrus V. J. kraują, paimtą 2017 m. spalio 30 d 13.05 val., jame nustatyta mažiausia koncentracija – 2,05 promilės etilo alkoholio (b. l. 52).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. J. 2017 m. spalio 30 d. apie 12.48 val. Petro Vileišio g. 32, Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,05 promilės etilo alkoholio. Taigi kaltinamojo V. J. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

BK 40 straipsnis numato, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas nustačius šių sąlygų visumą: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertintina tai, kad kaltinamasis V. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Jis neteistas (b.l. 73-74), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo (b.l. 75-76), dirba (b.l. 72), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l. 114). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis V. J. praeityje niekada nebuvo teistas, nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, per 4 metus buvo 3 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 2 – už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje – ant vejos, bei už greičio viršijimą), paskirtąsias baudas yra sumokėjęs, iki nagrinėjamo įvykio paskutinį kartą buvo baustas beveik prieš dvejus metus (2016 m. sausio 29 d.). Kaltę pripažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, akivaizdu, jog išgyvena dėl tokių savo veiksmų, tai rodo jo kritišką požiūrį į savo nusikalstamą elgesį ir leidžia teigti, jog asmuo dėl to gailisi. Taigi konstatuotina, kad kaltinamojo asmenybė atitinka sąlygas atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d). Byloje yra pateiktas M. A. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šį prašymą laiduotoja ir kaltinamasis palaikė teismo posėdžio metu. M. A. paaiškino pažįstanti kaltinamąjį 7 metus, jo veiksmus laiko atsitiktiniais, nurodė, jog dės pastangas, kad daugiau tai nepasikartotų.

Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–86-895/2015).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. A. neteista (b.l. 107), Administracinių nusižengimų registre duomenų apie jos baustumą nėra (b.l. 108), Respublikiniame priklausomybės ligų centre 5 metų laikotarpyje nekonsultuota ir negydyta (b.l. 109), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b.l. 106). Teismo posėdžio metu nustatyta, kad M. A. gyvena atskirai nuo kaltinamojo, ji nurodė, kad tarpusavio santykiai draugiški, jie susitinka maždaug porą kartų per savaitę. Nors teismo posėdžio metu M. A. kaip galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam nurodė iš esmės jo teigiamą elgesį praeityje, tačiau įvertinus tiek kaltinamojo, tiek M. A. asmenybes, jų teigiamas charakteristikas, tarpusavio draugiškus santykius, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, manytina, kad M. A. yra tinkama būti laiduotoja ir gali daryti teigiamą įtaką V. J., kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos BK 40 straipsnio išvardintos sąlygos ir pagrindai atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamojo bei M. A. prašymai tenkintini, V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato ir laiduotoja paskiriant M. A..

Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, V. J. nustatytą girtumo laipsnį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BPK 67 str.), užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Teisinga ir protinga laikytina tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, įtariamojo asmenybę, nėra per griežta. Tačiau tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nereiškia, kad kaltinamo asmens interesas yra aukščiau visuomenės ir valstybės intereso, kad būtų užtikrinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Kaip minėta, V. J. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis, o kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo įstatymo numatytą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl V. J. apsvaigus nuo alkoholio vairuotas VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Tačiau, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad kitai transporto priemonei padaryti nežymūs apgadinimai, savininkė A. K. apklausoje nurodė, kad turtinė žala apie 100 eurų, pretenzijų niekam neturi; į V. J. asmenybę, tai, kad nustatytas pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų bei bausmės paskirties, todėl netaikytina. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. (V. J.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį M. A. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) terminui, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Panaikinti kaltinamajam V. J. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuosavybės teise priklausančiam automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. J. skirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00863766) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

V. J. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. A. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.