- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- AN2-94-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05048-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas A. S. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. lapkričio 4 d. d. nutarimas Nr. 10ANR_N-20110-2019 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės (toliau – Institucija) 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. spalio 5 d., 9.04 val. Vilniuje, Drujos g. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,49 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su nutarimu, A. S. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. S. skundą, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi Institucijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apelianto skundo netenkino. Apylinkės teismas konstatavo, kad skundžiamu nutarimu A. S. paskirta teisinga – minimali nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apelianto skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su jo planavimu kurti šeimą, gyvenamąją vietą ne Vilniaus mieste, patiriamais nepatogumais, teisės vairuoti transporto priemones būtinumu darbinėms funkcijoms atlikti teismas nevertino kaip išimtinių, sudarančių pagrindą spręsti, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniame skunde A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir priimti naują nutarimą, taikant apeliantui ANK 35 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą iki 6 mėnesių.
4.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iki galo nenustatė, jog jis: charakterizuojamas teigiamai; nustatytas neblaivumo laipsnis (iškvėptame ore) nežymiai viršija leistiną ribą ir dėl to jokių realių pasekmių nekilo; pats pažeidimas nustatytas ryte – 9:04 val., t. y. faktiškai praėjus pakankamai laiko tarpui nuo tikrojo alkoholio vartojimo momento; puikiai suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti prieš pradedant vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo jo nesklido alkoholio kvapas, tiek jo reakcija, tiek ir jo judesiai visiškai atitiko blaivumo laipsnį; nejautė jokio pašalinio alkoholio poveikio jo sveikatos ar reakcijos būklei/būsenai (jo nekankino pagirios, atitinkamų kūno dalių ir (ar) organų skausmai, šalčio krėtimas ar kt.); nuo pat vairavimo pradžios momento su juo važiavo kitas asmuo (keleivis), kuris turėjo specialiąją teisę vairuoti transporto priemones ir buvo blaivus. Visos šios aplinkybės, pasak apelianto, tik patvirtina, jog jo elgesys iš tikrųjų buvo daugiau atsitiktinio negu tyčinio pobūdžio.
4.2. Apeliantas nurodo, kad jis po darbo susitiko su draugu ir vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžęs namo apie 22 val., miegojo, pabudęs ryte pavalgė, išgėrė kavos ir puikiai juosdamasis sėdo už automobilio vairo. Jis galėjo sąžiningai klysti ir tinkamai neįvertinti likusio alkoholio kiekio iškvėptame ore. Pažeidimas buvo padarytas ne darbo dieną, 9:04 val., reali žala niekam nepadaryta, nebuvo pažeisti jokie kiti KET taisyklių reikalavimai. Pabrėžė, kad jis buvo sustabdytas ne todėl, kad jo vairavimas keltų įtarimų, o todėl, kad vyko reidas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino nustatyto neblaivumo, kuris nežymiai viršijo leistiną normą ir, įvertinus alkotesterio paklaidą (0,02 promilės) jo naudai, buvo nustatytos 0,47 promilės, medicininėje įstaigoje jo naudai buvo nustatytas būtent mažėjantys, o ne didėjantys alkoholio promilių iškvėptame ore bei kraujyje laipsniai. Neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas nusižengimo pavojingumas.
4.3. Pažymėjo, kad prieš pradedant vairuoti jis suprato, kad valdys padidinto pavojaus šaltinį, elgėsi atsakingai ir tinkamai, įvertino savo būklę vairavimo metu. A. S. situacija nėra ir negali būti visiškai identiška, panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo byloms. Konkrečiu nagrinėjamu atveju asmuo vyko ne vienas, todėl net ir preziumavęs, kad tuo metu jis dar galėjo būti neblaivus (pagiringas, apsvaigęs nuo alkoholio), transporto priemonės valdymą be jokių sunkumų ir (ar) pasekmių sau/kitiems jis galėjo perduoti tuo metu kartu su juo vykusiam keleiviui. Apeliantas turi pakankamą gyvenimišką patirtį, nemažą vairavimo stažą, todėl puikiai suprato savo veiksmus, kadangi visiškai nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. A. S. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina ne tik darbo funkcijos tinkamai vykdyti, bet ir asmeniniams savo bei jo šeimos narių interesams užtikrinti, todėl asmuo buvo ir yra suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie iš esmės paskatintų ar įtakotų šios specialiosios teisės netekimą, elgiasi atsakingai bei numato galimas pasekmes. Pasak apelianto, yra pagrindas manyti, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, o nusižengimas, už kurį jis nubaustas šioje byloje, yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo jo nihilistinio požiūrio į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles bei poveikio priemones už jų pažeidimą, todėl turi būti vertinama jo naudai.
4.4. Apeliantas nurodo, kad atsakomybės nevengė, visą jam paskirtą piniginę baudą jis sumokės iš karto, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, niekam žalos nepadarė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi pakankamai ilgą vairavimo stažą, galiojančių nuobaudų neturėjo ir neturi, charakterizuojamas teigiamai, be to, savo iniciatyva išklausys 4 val. kursus pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Pažymėjo, kad steigia įmonę, dirbs ne tiks sau, tačiau ir valstybės poreikių tenkinimui, gyvena kaimo (Vilniaus rajono) vietovėje, teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek darbo, tiek šeimos poreikiams tenkinti.
4.5. Skunde taip pat nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, jog kiekvienu atveju neteisėto elgesio pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio, tiek proporcingumo konkrečiai padarytai veikai, aspektais. Pasak apelianto, jis dirba ne tik dienomis, vakarais, bet ir savaitgaliais. Nuvykti į darbą iš kaimo (Vilniaus rajono), ne tik į Vilniaus miestą, tačiau ir į kitus Lietuvos miestus bei rajonus nuo jo gyvenamosios vietos nutolusius mažiausiai virš 50 km atstumu, reikiamą dieną, reikiamu metu viešuoju transportu yra tiesiog neįmanoma, todėl netekęs teisės vairuoti jis visiškai neteks ir vykdomo darbo pobūdžio statybos verslo srityje. Pastebėjo, kad jo partneriai ne tik jį teigiamai charakterizuoja, bet ir sutinka tarpininkauti, kad iš jo nebūtų atimta teisė vairuoti, nes tik taip nenukentės abipusiai jų vykdomi didelio maštabo statybos darbų projektai ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybės narėse. Pasak A. S., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, konstitucinio teisingumo, lygiateisiškumo principai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucija A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą, taip pat paskyrė minimalios trukmės ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje (ANK 34 straipsnio 5 dalies 2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
9. Apeliantas mano, kad tokių aplinkybių, kaip kaltės pripažinimas, nuoširdus gailestis, teigiama asmens charakteristika, bei kitų 4.1. punkte nurodytų aplinkybių visuma, sudaro pagrindą švelninti jam skirtą nuobaudą. Apylinkės teismas konstatavo, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir nesudaro pagrindo neskirti apeliantui teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ar trumpinti šios sankcijos taikymo terminą. Su tokiais argumentais apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.
10. Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje, priešingai nei mano apeliantas, vertindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo tikslingumą, teisingai ir pagrįstai darė išvadą, jog nepaisant to, kad A. S. buvo nustatytas lengvas girtumas,. šios aplinkybės nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina, ir tai savaime nėra priežastis, kuria remiantis būtų galima pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Vis tik net ir įvertinus alkotesterio matuoklio rodmenų galimą paklaidą, A. S. veiksmų kvalifikavimas nesikeičia, kadangi atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tuomet, kai transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio neblaivumas viršija 0,4 promilės. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių vairuotojo poelgių. Apie tokių teisės pažeidimų padarinius nuolat ir sistemingai visuomenė informuojama, tačiau šio labai pavojingo elgesio A. S. neatsisakė. Apeliantas ir anksčiau nesilaikė kitų jam kaip vairuotojui puikiai žinomų pareigų, yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su KET reikalavimų pažeidimais, t. y. netinkamu naudojimusi asmeniui suteikta vairavimo teise.
11. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, jog jis veikos padarymo metu važiavo savaitgalį, niekam nepadarė žalos, pripažino kaltę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių nuobaudų neturėjo ir neturi, charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kurios ir lėmė Institucijos sprendimą, nors ir nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, su kuo pagrįstai sutiko ir pirmosios instancijos teismas, skirti A. S. minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kas rodo, jog individualizuojant nuobaudą įvertinti tiek veikos pavojingumas, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys. Tačiau šios aplinkybės nėra tos ir tokios reikšmės, kad remiantis jomis galima būtų trumpinti draudimo naudotis teise vairuoti terminą. O apelianto teiginys, jog transporto priemonę vairavo savaitgalį, kai eismo intensyvumas įprastai būna mažas, niekaip nepateisina jo vairavimo būnant neblaiviam ir neduoda pagrindo teigti, jog jo veika buvo mažiau pavojinga, priešingai, tai rodo jo atmestiną požiūrį į galiojančius teisės aktus bei įstatymo leidėjo draudimą vairuoti neblaiviam. Juo labiau, kaip pats pabrėžė, jam, kaip ilgą vairavimo stažą turinčiam vairuotojui, buvo žinomos jo, kaip vairuotojo pareigos ir gresianti atsakomybė už tokių pareigų nevykdymą.
12. A. S. siekis pateisinti savo itin neatsakingą elgesį, kad nusižengimą padarė suklydęs, t. y., nepakankamai įvertinęs savo būseną, alkoholinius gėrimus jis vartojo iš vakaro, prieš sėsdamas už vairo nejautė jokių girtumo požymių, nelaikytinas sąžiningu suklydimu vertinant situaciją, nes jis pats žinojo, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, kaip patyręs vairuotojas, turėjo atsakingai elgtis prieš vairuodamas automobilį. Faktai, kad A. S. neblaivumas buvo patikrintas policijos reido metu, o ne dėl įtartino automobilio manevravimo ar pan., taip pat niekaip nelengvina pažeidėjo atsakomybės. Pažymėtina, jog asmenims apskritai yra draudžiama vairuoti neblaiviems, todėl minėtos aplinkybės pagrįstai nebuvo vertinamos. Be to, pažymėtina ir tai, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad A. S. sėdo už vairo būdamas neblaivus (0,49 promilės), rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia, o padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio. Ir nors, kaip akcentuoja apeliantas, jokia žala nei turtui, nei žmonių sveikatai jo veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusižengimo pavojingumo nesumenkina. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, o ne už vairuojant neblaiviam sukeltas pasekmes. Jeigu vairuodamas neblaivus A. S. sukeltų pasekmes kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, arba turtui, jo veiksmai būtų kvalifikuoti pagal kitus ANK ar BK straipsnius, numatančias griežtesnę atsakomybę.
13. Vertinant už padarytą administracinį nusižengimą paskirtą administracinio poveikio priemonę jos proporcingumo aspektu pažymima ir tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. A. S. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones, kaip jis teigia, jam yra būtina, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir, priešingai negu teigiama skunde, proporcingumo reikalavimo nepažeidžia. A. S. skundo argumentai dėl laikino specialiosios teisės netekimo neigiamų padarinių ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantas skunde nurodė, kad jis dirba statybos verslo srityje ne tik dienomis, vakarais, bet ir savaitgaliais, tačiau jo užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Nors A. S. teigia, kad jam nuvykti į darbą tiesiog neįmanoma, nes gyvena kaimo vietovėje Vilniaus rajone, tačiau, kaip ir mieste, taip ir rajone važiuoja viešasis transportas, teikiamos pavėžėjimo paslaugos. Taigi akivaizdu, jog pasiekti reikiamas vietas apeliantas turės galimybę ir kitu būdu, o ne tik pačiam vairuojant nuosavą automobilį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. S. turėtų kokių tai sveikatos problemų, dėl ko jam būtų itin sudėtinga naudotis viešojo transporto teikiamomis paslaugomis. Apeliantas taip pat neturi mažamečių vaikų, kuriuos reikėtų vežioti į ugdymo įstaigas, neprižiūri ir jokių kitų asmenų, kurių poreikiams patenkinti būtų reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.
14. Aplinkybės, kad A. S. steigia įmonę, dirbs ne tik sau, bet ir valstybės poreikių tenkinimui, gyvena kaimo vietovėje, taip pat nėra pagrindas sutrumpinti jam skundžiamos administracinio poveikio priemonės terminą. Akivaizdu, jog planus, kurių negalės įgyvendinti tik dėl savo paties kaltės, A. S. turės keisti, ir kilusias finansines bei šeimos problemas privalės spręsti kitais būdais nei ketino iki nusižengimo padarymo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
15. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą teisės pažeidimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė. O, tai, kad savo iniciatyva išklausys 4 val. kursus pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, tai paties apelianto pasirinkimo teisė ir tai vertintina teigiamai, be to, pasibaigus atimtos specialiosios teisės terminui ir siekiant susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą šis sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas būtinas.
16. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas A. S. skundą išnagrinėjo laikydamasis ANK įtvirtintų reikalavimų, pasisakė dėl visų esminių skundo argumentų, išdėstė aiškius skundo atmetimo motyvus. Nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.