Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-753-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-753-817/2019Nutartis · 2019-12-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
II-753-817/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05048-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
Skundas Nr. II-753-817/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05048-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. lapkričio 4 d. d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. spalio 5 d. 9.04 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,49 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti Nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad jis neviršijo leistino greičio, važiavo techniškai tvarkinga transporto priemone, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, be to važiavo gatve, kurioje eismo sąlygos ir pats kelias pareiškėjui yra puikiai žinomos. Šio aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, mažino jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Be to, pažeidimas padarytas šeštadienio rytą, šviesiu paros metu, kas atitinkamai mažino tikimybę sukelti eismo įvykį. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (nesukeltas eismo įvykis, žmonės nesužaloti, jokiam turtui žala nepadaryta ir pan.). Pareiškėjas alkoholį vartojo iš vakaro, ryte visiškai nesijautė neblaivus, todėl pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Pareiškėjas pažymėjo, jog pritaikius alkotesterio paklaidą, jo neblaivumas buvo 0,47 promilės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje 10.05 val. pareiškėjo iškvepiamame ore nustatyta 0,26 promilės alkoholio, o paimto kraujo mėginyje – 0,33 promilės etilo alkoholio. Pareiškėjas nurodė, kad 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,5 promilės. Taigi, didžiojoje dalyje Europos valstybių pareiškėjui administracinio nusižengimo teisena iš viso nebūtų pradėta. Šios priežastys, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad pareiškėjo neblaivumas nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad jam būtų tikslinga atimti teisę vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl neturint teisės vairuoti transporto priemones, net kelionė į darbą, juolab įsteigus (duomenys neskelbtini), yra/bus apsunkinta. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, jis nuolat dirbo, planuoja kurti verslą, kurti šeimą, yra socialiai integruotas, todėl yra kompleksas faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį šios priemonės terminą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti, nurodė, kad A. S. padarytas pažeidimas yra įrodytas, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, taip pat ir jų visuma, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas paskirti švelnesnę negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę.

Teisme A. S. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, pažymėjo, kad dėl pažeidimo labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. 2019 m. spalio 5 d. 9.04 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Jam Nutarimu už šį nusižengimą buvo paskirta minimali piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad 2019 m. spalio 5 d. 09:04:29 val. A. S. iškvėptame ore alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0718 nustatytas 0,49 promilių neblaivumas. Alkotesterio patikros sertifikato kopija patvirtina, kad minėto alkotesterio paklaida (nuo 0,01 iki 1,00 promilės) yra ± 0,017 promilės. Teismas, įvertinęs alkotesterio paklaidą, daro išvadą, kad jo neblaivumas buvo 0,473 promilės. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Pareiškėjo pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jo kraujyje, paimtame 2019 m. spalio 5 d. 10.10 val., tai yra praėjus 1 val. 06 min. po pūtimo į alkotesterį, nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 0,33 promilės (b. l. 31). Medicininės apžiūros akte nurodyta, kad 2019 m. spalio 5 d. 10.07 val. A. S. iškvėptame ore alkotesteriu nustatytas 0,26 promilių neblaivumas (b. l. 32). Taigi iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti gydymo įstaigoje atliktos medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti bei kraujo tyrimo rezultatai kitiems bylos duomenims neprieštarauja. Remiantis teismų praktika administracinių nusižengimų bylose, matyti, jog, vadovaujantis moksliškai patvirtinta formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-41-2013). Kaip jau buvo minėta, policijos pareigūnai sertifikuotu alkotesteriu A. S. neblaivumo (girtumo) laipsnį – 0,49 promilės (teismui pritaikius paklaidą – 0,473 promilės) nustatė 2019 m. spalio 5 d. 09:04:29 val., ligoninėje kraujo mėginys paimtas 2019 m. spalio 5 d. 10.10 val., nustatytas 0,33 promilių girtumas. Taigi tarp A. S. tikrinimo alkotesteriu ir jo kraujo mėginio paėmimo praėjo 1 valanda ir 6 minutės. Per šį laikotarpį alkoholio koncentracija A. S. kraujyje neabejotinai sumažėjo ir, aukščiau minėtos formulės pagrindu atlikti skaičiavimai parodo, kad 1 valandą ir 6 minutes iki kraujo mėginio paėmimo A. S. kraujyje galėjo būti daugiau nei 0,4 promilės etilo alkoholio. Tad A. S. kraujo mėginys ir antrą kartą pripūstos 0,26 promilės ligoninėje, ne tik kad nepaneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto jo automobilio vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio – 0,473 promilės (pritaikius alkotesterio paklaidą), bet ir jį patvirtina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu.

A. S. prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu. Šiuo atveju pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - jam nustatytas 0,473 promilių neblaivumas. Pažeidėjas turi pakankamą gyvenimišką patirtį, nemažą vairavimo stažą, todėl turėjo suprasti ir numatyti tokio nusižengimo galimas pasekmes. Aplinkybės, kad A. S. gyvena (duomenys neskelbtini), planuoja kurti šeimą, jo dirbamo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonių vairavimu, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir asmeniniams savo bei šeimos narių interesams užtikrinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes. Juolab kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat aplinkybė, kad jis gyvena ne (duomenys neskelbtini), jam buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė A. S. nuo šio nusižengimo padarymo.

Skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, dėl pažeidimo gailisi, turtinė žala nepadaryta, žmonės nesužaloti, eismo įvykis nesukeltas. Teismas pažymi, jog šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos skiriant A. S. minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą. A. S. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo daromo pažeidimo galimas pasekmes, tai, kad dėl jo teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad pareiškėjas buvo laiku sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Jei vairuodamas neblaivus A. S. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio nusižengimo ar net nusikaltimo. Tai, kad A. S. pažeidimo, už kurį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, dieną nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat nėra išskirtinai teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, nes taip ir turi elgtis kiekvienas žmogus.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu A. S. paskirta teisinga – minimali nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. lapkričio 4 d. d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė