Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1396-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
2A-1396-413/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Jolita Cirulienė
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
R. G. G., H. G.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1396-413/2012;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Artūras Šafronas;
Procesinio sprendimo kategorijos:30.2;30.9.1; 121.14; 121.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. ir atsakovių R. G. G. ir H. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo ir 2012 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-6849-454/2012 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovėms R. G. G. ir H. G., tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dėl nuosavybės teisės gynimo, ir atsakovių R. G. G. ir H. G. priešieškinį dėl teisės rengti žemės sklypo detalųjį planą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Šalys yra 590 kv. m žemės sklypo, gyvenamojo namo 1A1m, pagalbinio ūkio/ūkinio pastato 2I1m ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos gyvenamajame name, plane pažymėtos Nr. I-2, 1-3, I-7, I-8, kurių bendras plotas 35,16 kv. m; 5/6 dalys namų valdos žemės sklypo; 8/18 dalys ūkinio pastato 2I1m; ½ dalis kitų statinių. Kita dalis nurodyto turto priklauso atsakovėms. Be to, pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovė naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, atsakovės - sklypo dalimis, pažymėtomis raide B1 ir B2. Sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide C1 ir C2, šalys naudojasi bendrai. Ieškovė nori įteisinti pagal A. N. įmonės parengtą projektą jai priklausančių gyvenamųjų patalpų rekonstrukciją, atsidalinti gyvenamojo namo pastogę, savo naudojamame žemės sklypo dalyje, plane pažymėta raide A, statyti naują namų ūkio paskirties pastatą (garažą) ir parengti prijungimui prie turimo žemės sklypo apie 320 kv. m įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto detalųjį planą. Kadangi paminėtiems veiksmams atlikti pagal teisės aktų reikalavimus reikalingas atsakovių sutikimas, o tokį sutikimą jos duoti atsisako, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama:

1. Pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą įstatymų nustatyta tvarka gauti ieškovei I. P. statybą leidžiančius dokumentus: leidimą statyti naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėta raide A, ir, baigus statybos darbus, įregistruoti naujai sukurtą daiktą ieškovės vardu bei pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus be atsakovių sutikimo.

2. Pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą įstatymų nustatyta tvarka gauti ieškovei I. P. statybą leidžiančius dokumentus: leidimą rekonstruoti statinį - gyvenamojo namo lAlm (unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas/patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. N. įmonės parengtus projektinius pasiūlymus, ir, atlikus rekonstravimo darbus, įregistruoti daiktines teises į rekonstruotą daiktą ieškovės I. P. vardu bei pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus be atsakovių sutikimo.

3. Pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą ieškovei organizuoti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano rengimą (planavimo tikslas - apie 320 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, sklypo būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties) ir prijungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą prie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus be atsakovių sutikimo.

4. Pripažinti ieškovei teisę be žemės (unikalus Nr. 1901-0021/0052) bendraturčių atsakovių sutikimo išsipirkti 5/6 dalis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, atitinkamai atsakovėms pripažinti teisę įsigyti 1/6 dalį įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, nustatant, kad proporcingai turimai žemės sklypo daliai ieškovė ir atsakovės dengia visas išlaidas, susijusias su detalaus plano rengimu.

5. Atidalinti gyvenamojo namo lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastogę, nustatant, kad ieškovė naudosis, valdys ir disponuos virš jai priklausančio buto/patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančią pastogės dalį, VĮ Registrų centras Kauno filialo parengtame plane pažymėta indeksu 2-1 (16.18 kv. m), o atsakovės naudosis, valdys ir disponuos virš joms nuosavybės teise priklausančio buto/patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastogės dalį, plane pažymėta indeksu 2-2 (17.43 kv. m).

Šalies argumentai

Priešieškiniu atsakovės prašė pripažinti joms teisę rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (dėl 320 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimo). Savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais atsakovės grindė tuo, kad pagal A. N. įmonės parengtą projektinį pasiūlymą ieškovei rekonstruojant gyvenamojo namo dalį, iš 1-3 patalpos būtų projektuojami laiptai į numatomą įrengti mansardą, tačiau šie laiptai jau yra įrengti, savavališkai nupjovus laikančiąsias namo konstrukcijas - medinio perdengimo sijas, ir taip suformavus angą pateikimui į palėpę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. balandžio 9 d. surašė ieškovei Savavališkos statybos aktus ir 2010 m. balandžio 15 d. pareikalavo kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2010 . gegužės 17 d., likviduoti savavališkos rekonstrukcijos padarinius - atstatyti į buvusią padėtį nupjautas dvi medines sijas, panaikinti iškirstą angą mediniame perdenginyje, panaikinti lauko sienoje įrengtas duris taip, kad nebūtų pažeisti bendraturčių interesai ir būtų pašalinta rekonstruojamo namo konstrukcijų avarijos grėsmė. Dėl savavališkai ieškovės atliktų gyvenamojo namo statybos/rekonstrukcijos darbų suskilinėjo gyvenamojo namo pamatai, įtrūko atsakovėms priklausančių patalpų sienų tinkas, vienos iš lauko sienų viršutinė dalis pavirto į išorę ir deformavosi, dėl ko neįmanoma atidaryti šioje sienoje esančio lango, o nupjautų perdengimo sijų vienas galas iki šiol yra nepritvirtintas, visu svoriu remiasi į pertvarinę, nelaikančią sieną, sukeldamas tolimesnius gyvenamojo namo konstrukcijų pokyčius. Atsakovės nesutinka su garažo statyba dėl to, kad iki šiol nežinoma, kurioje vietoje ir kokio dydžio bus statomas šis statinys, neaišku, ar bus laikomasi nustatytų priešgaisrinių atstumų, nepateikta jokia šį statinį charakterizuojanti informacija. Iš patikslinto ieškinio neaišku, ar ieškovė nori statyti namų ūkio paskirties pastatą (garažą), ar namų ūkio pastatą su garažu. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl detalaus plano rengimo ir laisvos valstybinės žemės prijungimo, pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, o reikalavimas pripažinti jai teisę įsigyti ir prijungti 5/6 dalis įsiterpusios laisvos valstybinės žemės negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi šį klausimą sprendžia valstybės įgaliota institucija per detaliojo planavimo procedūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovei teisę be atsakovių R. G. G. ir H. G. sutikimų įstatymų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus: leidimą statyti naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) nustatė ieškovei šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; 3) pasibaigus terminui gauti projektinę dokumentaciją, įpareigojo ieškovę savo lėšomis nugriauti savavališkai atliktą statinio rekonstrukciją. Priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių R. G. G. ir H. G. 319 Lt žyminio mokesčio, 1300 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 1210 Lt išlaidų už ekspertizes. Priteisė solidariai iš atsakovių 72,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Papildomu 2012 m. liepos 11 d. sprendimu teismas nusprendė ieškovės reikalavimus: 1) pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą – leidimą rekonstruoti statinį; 2) pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą ieškovei organizuoti detalaus plano rengimą; 3) pripažinti ieškovei teisę be atsakovių sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus – leidimą rekonstruoti statinį; 4) pripažinti ieškovei teisę be atsakovių sutikimo perimti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas organizuoti žemės sklypo detalaus plano rengimą; 5) nustatyti, kad proporcingai turimai žemės sklypo daliai ieškovės ir atsakovė dengia visas išlaidas, susijusias su detalaus plano rengimu; 6) pripažinti ieškovei teisę be žemės bendraturčių sutikimo įsipirkti 5/6 dalis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, palikti nenagrinėtais.

1. Dėl naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu šalys taikai susitarė dėl pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir bylą nutraukė (t. 3, b. l. 23, 24, 47,48).

2. Dėl ieškovės teisės be atsakovių sutikimo gauti leidimą statyti naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu žemės sklypo dalyje, plane pažymėta raide A, ir baigus statybos darbus atlikti teisinę registracija pagal A. N. įmonės parengtus projektinius pasiūlymus. Teismas sprendė, kad atsakovių abejonės dėl to, kurioje sklypo dalyje bus statomas statinys, kokie bus išlaikomi atstumai, ar bus privažiavimas atsakovėms prie joms priklausančio ūkinio pastato, yra nepakankamai argumentuotos, kadangi ieškovės priešprojektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad statinys bus statomas žemės sklypo dalyje, kuriuo naudojasi ieškovė.

3. Dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Atsižvelgdamas į atsakovių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus: 2010-04-09 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-100409-00003 (t 2., b. l. 135-140), Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-01-07 patikrinimą vietoje, UAB „Įraža“ statinio ir statinio projekto eksperto J. R. 2009-01-19 išvadą „Dėl pastato konstrukcijų techninės būklės“, VĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011-06-22 Nr. 11-89 statinio dalinės ekspertizės aktą (3 t. b. l. 33-35) ir prieštaravimus tarp atliktų ekspertizių, teismas sprendė, kad tik ieškovei kreipusis dėl statybos leidimo šie neaiškumai gali būti pašalinti. Teismas sprendė, kad kiti ieškovės reikalavimai dėl statybos ir rekonstrukcijos įteisinimo yra priešlaikiniai ir išvestiniai, todėl plačiau nenagrinėtini bei netenkintini.

4. Dėl detalaus plano regimo. Iš šalių susirašinėjimo medžiagos ir kitų bylos dokumentų teismas sprendė, kad nėra pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, t. y. byloje nėra duomenų, jog buvo pradėta procedūra dėl detaliojo plano rengimo sąlygų išdavimo bei atsisakyta šias sąlygas išduoti neesant kito bendraturčio sutikimo (Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“). Siekdamas neužkirsti kelio ateityje šalims pasinaudoti tokia teise, ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl teisės pripažinti be bendraturčio sutikimo perimti detaliojo plano organizatoriaus teises teismas paliko nenagrinėtais. Ieškinio reikalavimus dėl išlaidų rengiant detalųjį planą bei pripažinimo teisės į didesnę išperkamo sklypo dalį teismas vertino kaip išankstinius, todėl paliko juos nenagrinėtais.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas priteisė iš atsakovių solidariai pašto išlaidas valstybei (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Nustatęs, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 50 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas solidariai iš atsakovių priteisė ieškovės bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovės atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieškovės ieškinio dalį paliko nenagrinėta, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Žemesnės instancijos teismas

- pripažinti ieškovei I. P. teisę be atsakovių G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo perimti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas organizuoti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalaus plano rengimą (planavimo tikslas - apie 320 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, sklypo būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties) ir prisijungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

- pripažinti ieškovei I. P. teisę be žemės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendratučių G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo išpirkti 5/6 dalis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės, atitinkamai atsakovėms pripažinti teisę įsigyti 1/6 dalį įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto;

- nustatyti, kad proporcingai turimai žemės sklypo daliai ieškovė ir atsakovės dengia visas išlaidas, susijusias su detalaus plano rengimu (CK 4.76 str.);

- išspręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, klausimą;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 47-51).

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl detalaus plano rengimo. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo ieškovei teisės be bendraturčių (atsakovių) sutikimo perimti žemės sklypo detalaus plano organizatoriaus teises ir pareigas, netinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos procese, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias detalųjį planavimą, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2008-10-22 nutartis c. b. Nr. 2A-732-159/2008; 2009-04-30 nutartis c. b. Nr. 2A-322-125/2009; Šiaulių apygardos teismo 2011-06-06 nutartis c. b. Nr. 2A-292-357/2011; Panevėžio apygardos teismo 2012-02-21 nutartis civ. byla Nr. 2A-106-212/2012). Apeliantės nuomone, teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota teismo išvada, jog nebuvo pasinaudota ikiteismine tvarka. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad buvo pradėta procedūra dėl detaliojo plano rengimo sąlygų išdavimo bei atsisakyta šias sąlygas išduoti. Konstitucinis teismas 2002 m. liepos 2 d. nutarime yra pabrėžęs, kad ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta, tačiau jos teisinis reguliavimas neturi paneigti asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės ginti savo teises ir laisves teisme. Taigi, laikytis ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos vienais atvejais gali būti privalu, kitais atvejais tai gali priklausyti tik nuo šalių valios. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo klausimu šalims nepavyko susitarti nei iki kreipimosi į teismą, nei vykstant ginčui teisme. Priešingai, nei sprendė teismas, ieškovė išnaudojo visas galimybes taikiai susitarti su atsakovėmis, tačiau taikiai susitarti nepavykus, kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl išperkamos laisvos valstybinės žemės dalių. Ginčo šalys iš principo nesutaria dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės, t. y. šalys nesutaria, ar sprendžiant klausimą dėl išperkamos laisvos valstybinės žemės dalių taikytinas lygių dalių principas, įtvirtintas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte, ar vis tik ginčo teisiniams santykiams taikytina CK 4.76 str. nuostata, numatanti, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas. Tol, kol nėra išspręstas šis tarp šalių kilęs ginčas, lieka neaišku, kokiomis proporcijomis jos turi dengti ir detalaus plano rengimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatos numato, kad kai prašymus įsigyti ar išsinuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės nuomininkai, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas pagal jų rašytinį susitarimą, o jei tokio nėra - lygiomis dalimis. Tačiau nagrinėjamu atveju norą įsigyti laisvą valstybinę žemę yra pareiškę ne keli besiribojančių su laisva valstybine žeme žemės sklypų savininkai, o vieno ir to paties žemės sklypo bendraturčiai. Teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju taikytinas paminėto Vyriausybės nutarimo 2.15 punktas, o ne CK 4.76 str. nuostatos, iš principo yra ydinga. Tokios išvados ydingumą rodo tai, kad bendraturčiai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsigyjamos laisvos valstybinės žemės plotas priklausytų nuo bendratučių skaičiaus, o ne nuo jų turimo turto (žemės) dalies. Taikant lygių dalių principą, atsakovė R. G. G. perleidusi dalį jai priklausančio turto (žemės) savo dukrai H. G., įgyja prieš ieškovę nepagrįstą pranašumą - įsigyti ne 1/2, o 2/3 dalis laisvos valstybinės žemės. Tuo tarpu ginčo teisiniams santykiams taikant CK 4.76 str. nuostatas, nepriklausomai nuo bendratučių skaičiaus, kiekvienas bendraturtis įgytų teisę išsipirkti ar išsinuomoti laisvą valstybinės žemės dalį proporcingai jo valdomai turto daliai, t.y. kiekvienas bendraturtis įgytų tiek teisių ir pareigų nekilnojamojo daikto atžvilgiu, kiek sudarytų šio bendraturčio nuosavybės teise valdoma to daikto dalis. Tokios nuomonės laikosi ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2 t. b. l. 50). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl taikytinos materialinės teisės normų taikymo ginčo teisiniams santykiams, todėl teismas privalėjo tarp šalių kilusį ginčą išspręsti iš esmės, ir tokiu būdu užkirsti kelią bet kokiems šalių ginčams kilti ateityje. Palikus ieškinį dalyje nenagrinėtu, teismas ginčo iš esmės neišsprendė.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sprendimu ieškovės ieškinį tenkintino 50 proc., priteisė ieškovės naudai atitinkamai 50 proc. patirtų jos bylinėjimosi išlaidų. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Ieškovės patirtos išlaidos už ekspertizę, kurią teismo pavedimu atliko Kauno technologijos universiteto architektūros ir statybos institutas, yra susijusios su ieškovės reikalavimu be atsakovių (bendraturčių) sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus naujo statinio statybai, gyvenamojo namo rekonstrukcijai, kartu pašalinant savavališkos statybos padarinius pagal A. N. parengtus projektinius pasiūlymus. Todėl tenkinus šiuos ieškovės reikalavimus, teismas visas šias išlaidas privalėjo priteisti iš atsakovių. Išlaidų mažinimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi šios išlaidos buvo patirtos dėl atsakovių nepagrįstų skundų ir prašymų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės atstovė taip pat prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai (t. 4, b.l. 177-181). Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamosios sprendimo dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas 1997 m. birželio mėn. 13 d. nutarimo „Dėl įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ apžvalgos 22 punkte (Teismų praktika, 1997, Nr.7) išaiškino, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais, tuo tarpu skundžiamo papildomo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka sprendimo motyvuojamosios dalies. Teismas, priimdamas tiek 2012 m. vasario 27 d. sprendimą, tiek ir 2012 m. liepos 11 d. papildomą sprendimą, motyvuojamoje dalyje aiškiai pasisakė, kad priešlaikiniais ir išvestiniais laiko, todėl netenkina, ieškovės reikalavimų dėl statybos ir rekonstrukcijos įteisinimo (reikalavimai buvo pareikšti - baigus statybos darbus, įregistruoti naujai sukurtą daiktą I. P. vardu; atlikus rekonstravimo darbus, įregistruoti daiktines teises į rekonstruotą daiktą I. P. vardu). Tačiau išdėstydamas papildomo sprendimo rezoliucinę dalį, pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtais visiškai kitus ieškovės reikalavimus, o būtent - reikalavimą pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą - leidimą rekonstruoti statinį bei reikalavimą pripažinti ieškovei teisę be atsakovių sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus.

2. Papildomu sprendimu teismas iš esmės pakeitė 2012 m. vasario 27 d. sprendimo turinį dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus - leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo lAlm, adresu J. K. g. 21, Kaune, dalį pagal A. N. įmonės parengtus projektinius pasiūlymus. 2012 m. vasario 27 d. sprendimo 5-ajame, 6-jame bei 7-ajame lapuose teismas analizavo aplinkybes dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai teisę be bendraturčių (atsakovių) R. G. G. ir H. G. sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus - leidimą rekonstruoti statinį, tačiau motyvuodamas savo išvadas iki galo jų teismas neužbaigė. Šią aplinkybę pripažino ir apeliacinės instancijos teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartyje (civ. b. 2S-1395-413/2012). Išanalizavus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, galima išvada, kad teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu ieškovės reikalavimą be bendraturčių sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus - leidimą rekonstruoti ieškovei priklausančią gyvenamojo dalį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į 2012 m. vasario 27 d. sprendimo 5-jame ir 6 -jame lape teismo išdėstytus motyvus. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė: ,, CK 4.75 str. 1 d. reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą - statyti naują statinį, tuo padidinant dalį nuosavybėje, rekonstruoti, remontuoti patalpas, kai dėl to gali keistis dalys nuosavybėje, daikto valdymas ar naudojimo sąlygos, - realizuojama bendru susitarimu su kitais nuosavybės subjektais. Visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, derinant savo interesus. <...>. Viena iš sąlygų statinio sąlygų sąvadui gauti yra žemės sklypo bendraturčių sutikimai, o kita - statinio bendraturčių sutikimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003 konstatavo, kad „bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu. <...>. ...bendraturčio laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti duoti sutikimą privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų“. 2012 m. vasario 27 d. sprendimo 7 - jame lape teismas pažymėjo, kad esant prieštaravimams tarp byloje pateiktų ekspertų išvadų, tinkamai paruošti techninę dokumentaciją galima tik gavus nustatyta tvarka statybos leidimą. ,,<...> norint įteisinti atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją ar parengti projektą tinkamai, reikia pasirūpinti projektine dokumentacija ir gauti leidimą.“ Toliau sprendime teismas nurodo, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies nuostatos leidžia teismui savo sprendimu įpareigoti ieškovę per tam tikrą laiką parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl pripažinimo nepagrįstu atsakovių atsisakymo duoti sutikimą įstatymų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus: leidimą statyti naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu, leidimą rekonstruoti statinį - gyvenamąjį namą lAlm, esantį (duomenys neskelbtini), be atsakovių sutikimo“. Nors teismas minties ir nebaigė, tačiau loginė seka leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismas praleido žodį „tenkintinas“. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2012 m. vasario 27 d. sprendimu teismas pripažino ieškovei teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus, o ne statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, skunde išdėstyti argumentai patvirtina skundžiamo papildomo sprendimo ydingumą, dėl ko papildomas sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą dėl 2012 m. vasario 27 d. teismo sprendimo atsakovės prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ( t. 4, b. l. 123-125). Nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl detaliojo planavimo. Atsakovės taip pat pageidauja būti detalaus planavimo organizatorėmis ir kiekvieno posėdžio metu ieškovei ir jos atstovei buvo siūloma kartu pasirašyti prašymą dėl detalaus planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. Ieškovė siūlė atsakovei atvykti į Aleksoto seniūniją atgaline data. Ieškovė siekia ne detalaus planavimo organizatoriaus teisių, kaip numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punktas, o išimtinių teisių būti detalaus planavimo organizatore be bendraturčių sutikimo. Dėl tokių jos veiksmų ir neduodamas sutikimas.

2. Dėl laisvos valstybinės žemės. Ieškovė nepagrįstai siekia išsipirkti laisvos valstybinės žemės 5/6 dalis ir nesant tokio susitarimo nepasirašo prašymo dėl detalaus plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Toks ieškovės reikalavimas prieštarauja Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatoms numatančioms, kad kai prašymus įsigyti ar išsinuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės nuomininkai, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas pagal jų rašytinį susitarimą, o jei tokio nėra - lygiomis dalimis. Šis klausimas galėtų išsispręsti bendru susitarimu, atlikus detalų planavimą arba Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu ikiteismine tvarka. Kadangi šiandien nėra žinomas nei besiribojančio sklypo dydis, konkrečios ribos, nei išsipirkimo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad reikalavimas yra priešlaikinis, yra visiškai pagrįsti, ieškovės ieškinys turėjo būti ne paliktas nenagrinėtu, o atmestas.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą dėl 2012 m. liepos 11 d. teismo sprendimo atsakovės prašo skundą atmesti (t. 5, b. l. 3-9). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovė praleido terminą prašyti priimti papildomą sprendimą ir šio termino neprašo atnaujinti.

2. Apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kadangi nenurodyta konkreti skundžiama sprendimo dalis. Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktą sprendime turi būti teismo išvada ieškinį patenkinti arba ieškinį atmesti, todėl apeliantės prašymas „pripažinti pertekliniais reikalavimus“ yra nesuprantamas.

3. Apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo apeliantė nurodė septynis reikalavimus, tačiau žyminis mokestis sumokėtas tik už vieną iš reikalavimų.

Atsiliepimas

4. Dėl apeliacinio skundo reikalavimų esmės atsakovės savo motyvus išdėstė atsiliepime į apeliacinį skundą dėl 2012 m. vasario 27 d. sprendimo ir savo apeliaciniame skunde.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 92-99). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl leidimo statyti naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu ir teisės rengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovės nesutinka dėl ieškinio reikalavimo statyti namų ūkio pastatą su garažu dėl tos priežasties, kad nėra nurodyta projektuojamo garažo vieta. Ieškovės plane yra pažymėtas ūkio pastatas ir kito ūkio pastato dalis, kurią buvo reikalaujama nugriauti, ant kurių būtų statomas garažas. Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl ūkio pastato dalies nugriovimo, tačiau reikalavimo dėl garažo statybos ir jo projektuojamos vietos nepatikslino. Tuo pažeidžiama ieškovių teisė žinoti ir įvertinti būsimos statybos padarinius bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui.

2011 m. rugsėjo 23 d. ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas dėl taikaus ginčo sprendimo ir siūloma į gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą įtraukti sprendinius, kurių nėra priešprojektiniame pasiūlyme, t.y. 1) numatyti rekonstrukcijos projekte pakeisti supuvusius rąstus (atliekama bendraturčių lėšomis per pusę), 2) įtraukti į rekonstrukcijos projektą konstrukcinį sprendimą, kaip bus sutvirtinama pertvara tarp 1-3 - 1-4 bei 1-1 - 1-2 patalpų ir pritvirtintos nupjautos (gulinčios ant nelaikančios pertvaros) perdangos sijos, pateikti išvadą dėl namo pamatų atsparumo; 3) įtraukti į rekonstrukcijos projektą konstrukcinį sprendimą, kad statomo stogo konstrukcijos statiniai esamoje namo dalyje bus atremiami ne į palėpės perdangą, o į pamatus arba bus sustiprinama pertvarinės sienos konstrukcija; 4) atlyginti R. G. G. sienos 1-4 suveržimo ir virtuvės bei koridoriaus remonto išlaidas 4 302 Lt (paskaičiuota be soc. draudimo ir PVM išlaidų darbui); 5) įtraukti į rekonstrukcijos projektą konstrukcinį sprendimą - per visą rekonstrukcijos metu iškeltos sienos ilgį įrengti įtaisą kopėčioms užkabinti, užlipimui ant R. G. G. esamo stogo dalies; 6) numatyti rekonstrukcijos projekte savo sąskaita paaukštinti kaminą ir R. G. G. įdėklą aukščiau būsimo stogo; 7) įtraukti į rekonstrukcijos projektą konstrukcinį sprendimą, kaip R. G. G. namo dalyje keičiant stogo konstrukcijas bus rekonstruojamas stogas. Ieškovė dėl nurodytų sprendinių nepasisakė, namas dėl jos atliktų savavališkų statybos darbų yra avarinės būklės ir kelia grėsmę saugumui. Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimas, leidžiantis ieškovei rengti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statybai be atsakovių sutikimo, pažeidžia atsakovių nuosavybės teises.

Be to, ieškovė atliko savavališkos statybos darbus - išpjovė laikančiąsias konstrukcijas - perdengimo sijas, dėl ko atsirado namo konstrukcijoje tam tikri pavojingi padariniai: pasviro išorinė namo lauko siena, patalpoje sutrūkinėjo tinkas, buvo užspaustas langas. Ieškovė nepripažįsta savavališkos statybos ir dėl jos atsiradusių padarinių. Dėl šios priežasties ieškovės priešprojektiniame pasiūlyme nėra užsiminta apie savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl priešieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį paliko nenagrinėtu tuo pagrindu, kad neužkirsti kelio atsakovėms ateityje pasinaudoti teise tapti detalaus planavimo organizatorėmis. Teismas pažeidė CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, nes nevertino bylos medžiagoje esančių įrodymų: 1) žemės sklypo detalus planas nėra atliktas; 2) atsakovės tiek ikiteisminio susirašinėjimo metu, tiek ir kiekvieno posėdžio metu bei dviejuose projektuose dėl taikos sutarties pasirašymo siūlė ieškovei pasirašyti taikos sutartį šioje dalyje ir kartu organizuoti detalųjį planavimą, tačiau ieškovė atsisakė. Nurodytos aplinkybės pagrindžia prielaidą, kad su ieškove susitarti nepavyks ir žemės sklypo detalus planavimas liks neįgyvendintas, tuo pažeidžiant atsakovių teises.

3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles, CPK 263 straipsnyje įtvirtintus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo pagrindus ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytas sprendimo motyvuojamosios dalies taisykles, t. y. 1) nenurodytos visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsikirtimas į ieškinį; 2) teismo išvados nepagrįstos bylos medžiagoje esančiais įrodymais; 3) visiškai nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiami atsikirtimai į ieškinį, patvirtinantys statinio būklę ir būtinybę darant rekonstrukciją atlikti tam tikrus darbus - UAB „Skena“ ekspertizės ir VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ ekspertizių išvadas. Dėl šių ekspertizių išvadų pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė. Nors teismas nurodė, kad yra prieštaravimai tarp UAB „Įraža“ ir VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ išvadų, tačiau tinkamai paruošti techninę dokumentaciją galima tik gavus nustatyta tvarka statybos leidimą, tačiau lieka neaišku, kuo grindžiama tokia teismo išvada, nes statybos leidimas išduodamas tik paruošus techninę dokumentaciją, o ne priešingai. Be to, ekspertizių išvadose yra konstatuojami faktai, t. y. įrodymai (CPK 177 str.), kuriais grindžiami atsikirtimai į ieškinį ir nesutikimo motyvai. Tam, kad pašalinti prieštaravimus, teismas paskyrė statinio teismo ekspertizę, dėl kurios išvadų teismo sprendime nepasisakyta, kadangi: 1) UAB „Įraža“ neturi Aplinkos ministerijos išduoto atestato, t.y. ekspertizes atlieka nelegaliai ir už šią veiklą Statybos įstatyme yra nustatyta 40 000 Lt bauda; 2) kaip konstatavo SPSC atestavimo komisija, tiek UAB „Įraža“, tiek KTU Architektūros ir statybos institutas ekspertizes atliko ne pagal Statybos įstatymą; 3) teismo ekspertizė buvo paskirta pagal ieškovės atstovės prašymą įmonei, kuri jau trys mėnesiai buvo likviduota. Prie prašymo buvo pateiktas nesančios įmonės atestatas, suteikiantis teisę atlikti statinio ekspertizę. Dėl nurodytų aplinkybių turėjo būti priimta teismo atskiroji nutartis (CPK 299 str.).

Šalies argumentai

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė ieškinyje nurodė 10 reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas patenkino iš jų tik du, tačiau konstatavo, kad ieškinį patenkino 50 proc. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas bylinėjimosi išlaidas: žyminio mokesčio 638 Lt, advokato pagalbai 2600 Lt, už ekspertizes 2420 Lt (420 Lt + 2000 Lt). Nors teismas ieškinį patenkino tik iš dalies, atsakovėms bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos. Nesuprantami pirmosios instancijos teismo motyvai dėl reikalavimų, kuriuos teismas paliko nenagrinėtais. Jeigu jie buvo atmesti, tai turėjo būti įvertinta paskirstant bylinėjimosi išlaidas, priešingu atveju turėjo būti grąžintas žyminis mokestis.

Apeliaciniu skundu atsakovės taip pat prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti termino praleidimo pasekmes ir bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b. l. 1212-16). Apeliantės nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

1. Dėl žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad už kiekvieną ieškinį (reikalavimą) mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. CPK 138 straipsnyje nurodyta, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesiniams dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Šių normų analizė pagrindžia išvadą, kad nesumokėjus žyminio mokesčio pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti ieškovės reikalavimų. Už ieškinio 8 reikalavimus ieškovė sumokėjo 504 Lt, t. y. perpus mažiau, nei reikėjo mokėti. Be to, ieškovė pareiškė du papildomus reikalavimus, tačiau sumokėjo tik 133 Lt dydžio žyminį mokestį, t. y. kaip už vieną reikalavimą.

2. Dėl termino pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo. Ieškovė praleido terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti ir neprašė šio termino atnaujinti. CPK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, neįvykdęs imperatyvios CPK 75 straipsnio 1 dalies normos, pažeidė CPK 2 straipsnyje įtvirtintą vieną iš Civilinio proceso tikslų - tinkamai taikyti įstatymus, Civilinio proceso principus - teisingumo (CPK 6 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) bei atsakovių teises ir teisėtus interesus, kad byla būtų išnagrinėta teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Dėl pirmosios instancijos teismo suteiktos galimybės pareikšti tuos pačius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra išankstiniai, o „siekiant neužkirsti ateityje kelio ieškovei ir atsakovėms pasinaudoti tokia teise, ieškinio reikalavimas ir priešieškinis dėl teisės pripažinimo be bendraturčio sutikimo perimti detaliojo plano organizatoriaus teises paliktini nenagrinėtais.“ Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei Civilinio proceso kodekso nurodytus principus, kadangi nesuvokiama situacija, kaip atsakovės galėtų pasinaudoti teise reikšti kokį nors reikalavimą, suteikiantį ieškovei teisę įgyvendinti savo menamas teises ir nepagrįstus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovės reikalavimai yra „išankstiniai“, „išvestiniai“ ar „pertekliniai“, t.y. nepagrįsti, vadovaujantis CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktu privalėjo juos atmesti ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Be to, atsakovės privalėjo atsikirtinėti į visus, tame tarpe ir „perteklinius“, reikalavimus.

Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą dėl 2012 m. vasario 27 d. teismo sprendimo ieškovės atstovė prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ( t. 4, b. l. 128-133). Nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl bendraturčių sutikimo. Projektiniuose pasiūlymuose (eksplikacija, b. l. 18, t. 1) yra aiškiai atskleista idėja statyti naują statinį (namų ūkio pastatą su garažu) žemės sklypo dalyje, kuria pagal sutartį naudojasi ieškovė. 2008-07-11 d. rašte atsakovė R. G. G. yra pažymėjusi, kad ieškovei garažą statant savo sklype teisės aktų nustatyta tvarka, jos (atsakovės) sutikimas nėra privalomas. 2008-11-24 atsiliepime į ieškinį atsakovės vėl gi nurodė, kad ,,garažą ieškovė planuoja statyti ant jai priklausančios žemės ir iš jai pačiai priklausančios ūkinio pastato dalies pusės“, todėl nepažeidžiant teisės aktuose numatytų reikalavimų, atsakovės sutikimas dėl statinio nėra būtinas. Taigi, atsakovės aiškiai pripažino, jog joms yra žinoma garažo statybos vieta, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog toks atsisakymas yra nepagrįstas. Be to, ieškovei atsisakius reikalavimo dėl dalies ūkinio pastato (eksplikacijoje pažymėto raide B2) nugriovimo, tikslinti reikalavimo dėl garažo statybos ir jo projektuojamos vietos nebuvo jokio pagrindo, kadangi nei projektuojamo garažo statybos vieta, nei matmenys nesikeitė. Ūkinis pastatas, eksplikacijoje pažymėtas raide N, jau seniai susidėvėjęs ir yra nugriautas. Atsakovės, nurodydamos skunde tikrovės neatitinkančias aplinkybes (kad garažas būtų statomas ant ūkinio pastato), siekia suklaidinti teismą ir sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Nepagrįstas, todėl atmestinas skundo argumentas, kad teismas sprendimu leisdamas ieškovei rengti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statybai be atsakovių sutikimo, pažeidžia atsakovių nuosavybės teises. A. N. įmonės projektiniuose pasiūlymuose yra aiškiai atskleista projektuojamo statinio architektūros ir pagrindinių sprendinių idėja. Projektiniuose pasiūlymuose projektuojami darbai nepažeis atsakovių teisėtų interesų, nes planuojami gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai numatomi atlikti tik ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies/patalpų erdvėse. Atsakovių reikalavimas į projektinius pasiūlymus įtraukti tam tikrus sprendinius yra aiškiai nepagrįstas, kadangi Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 punkte aiškiai nustatyta, kad statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirti statinio statybai įteisinti ir vykdyti, yra statinio projekto, o ne projektinio pasiūlymo, sudedamoji dalis. Taigi, priešingai nei teigia atsakovės, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėtinas aplinkybes, pilnai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovių atsisakymas duoti sutikimą ieškovei įgyvendinti savo, kaip statytojos teisę nėra pakankamai argumentuotas ir yra nepagrįstas. Pripažinus ieškovei teisę be bendraturčių sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal A. N. įmonės projektinius pasiūlymus, teismas pašalino tik kliūtį kreiptis ieškovei į kompetentingas institucijas dėl projektavimo sąlygų patvirtinimo bei statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Ieškovė yra tik galima statytoja ir įgyvendinti teisę į statybą bei tapti statytoja ji turės galimybę tik kompetentingoms institucijoms patvirtinus projektavimo sąlygas ir išdavus statybą leidžiančius dokumentus. Tai, kad teismas sprendime nepasisakė dėl eksperto V. D. atliktos ekspertizės, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimo dalį. Be to, nors atsakovės ginčija šio eksperto pateiktas išvadas, tačiau Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo komisija, išnagrinėjusi H. G. skundą, pažymėjo, kad ekspertas V. D. atliko statinio konstrukcinės dalies ekspertizę Kauno miesto apylinkės teismo pavedimu, o ne statybos įstatyme numatytu pagrindu, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog eksperto išvada neatitinka statybos įstatymo reikalavimų ir dėl to remtis ja negalima. Tiek ekspertas J. R., tiek ekspertas V. D. turi Aplinkos ministerijos išduotus kvalifikacinius atestatus, todėl abejoti šių asmenų duotomis išvadomis nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovių argumentas, kad teismas skyrė atlikti ekspertizę neegzistuojančiai įmonei - Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutui, taip pat yra nepagrįstas, nes Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 943 yra reorganizuotas (o ne likviduotas, kaip teigia atsakovės), prijungiant jį prie Kauno technologijos universiteto.

2. Dėl priešieškinio palikimo nenagrinėtu. Teismas, nustatęs priešieškinio trūkumus, siūlė atsakovėms patikslinti priešieškinį, tačiau atsakovės šia teise nepasinaudojo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį paliko nenagrinėtu tuo motyvu, kad atsakovės nepasinaudojo ikiteismine ginčo tvarka ir šia teise dar gali pasinaudoti, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (jo dalį). Kita vertus, net ir tenkinus atsakovių priešieškinį, teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių atsakovėms nesukeltų, nes teisė rengti detalųjį planą yra numatyta pačiuose teisės aktuose.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Negalima sutikti su atsakovių apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai iš atsakovių priteisė ieškovei išlaidas už ekspertizę, kurią teismo pavedimu atliko ekspertas V. D., nes ši ekspertizė yra susijusi su ieškovės reikalavimu, kurį teismas pilnai patenkino. Be to, reikalavimai (i) pripažinti atsakovių atsisakymą duoti sutikimą nepagrįstu bei (ii) baigus statybą/rekonstrukciją įteisinti statinį/rekonstrukciją ieškovės vardu, yra susiję su aukščiau nurodytu reikalavimu ir yra išvestiniai (ką beje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas), ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymui įtakos neturi. Tačiau teismas iš tiesų nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko ieškovė savo apeliaciniame skunde prašo bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręsti iš esmės.

Aatsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą dėl 2012 m. liepos 11 d. papildomo teismo sprendimo ieškovės atstovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b.l. 24-26). Nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl termino prašymui priimti papildomą teismo sprendimą paduoti. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 278 str. 2 d.). CPK 74 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Iš bylos duomenų matyti, kad sprendimas nagrinėjamoje byloje priimtas 2012 m. vasario 27 d., taigi 20 dienų terminas prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti suėjo 2012 m. kovo 18 d. - sekmadienį. Tokiu būdu, vadovaujantis CPK 74 str. 5 d., termino pabaigos diena laikytina po jos einanti darbo diena, t.y. 2012 m. kovo 19 d. Prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovė teismui pateikė 2012 m. kovo 19 d., taigi termino jam paduoti nepraleido.

2. Dėl žyminio mokesčio. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė, paduodama ieškinį ir patikslintą ieškinį, nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio, todėl teismas negalėjo nagrinėti ieškovės reikalavimų. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir paduodamos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 27 d. teismo sprendimo, klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nekėlė, todėl šia aplinkybe grįsti apeliacinį skundą negali. Be to, įstatymas numato, kad nesumokėta žyminio mokesčio dalis kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis valstybei priteisiama iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 96 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškiniu reiškė ne aštuonis savarankiškus reikalavus, kaip teigia atsakovės, o keturis, todėl ir žyminį mokestį sumokėjo už keturis reikalavimus. Pareikšdama patikslintą ieškinį ieškovė pagrįstai sumokėjo žyminį mokestį tik už vieną reikalavimą, kadangi patikslintu ieškiniu vieno iš ieškinio reikalavimų - pripažinti teisę be atsakovių sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus nugriauti jai priklausančią ūkinio pastato dalį - ieškovė atsisakė (tokio reikalavimo nebereiškė).

3. Dėl teismo pripažintų „išankstiniais“, „išvestiniais“, ar „pertekliniais“ reikalavimų. Atsakovės nurodo, kad vadovaujantis CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktu tokie reikalavimai turėjo būti atmesti. Žodžio „išankstinis“, „išvestinis“, ar „perteklinis“ reikšmė nėra tapati žodžio „nepagrįstas“ reikšmei. Teismas atmeta tik tuos reikalavimus, kurie yra nepagrįsti, t.y. neįrodyti byloje surinkta medžiaga. Išankstiniai reikalavimai paliktini nenagrinėtais, siekiant šaliai neužkirsti kelio ateityje kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Teismui pripažinus reikalavimus išvestiniais ar pertekliniais, pagrindo juos atmesti taip pat nėra, kadangi tokie reikalavimai nėra savarankiški, o išplaukia iš kitų reikalavimų, dėl kurių teismas priima vienokį ar kitokį sprendimą. Todėl teismui pripažinus, kad reikalavimas yra išvestinis ar perteklinis, toks reikalavimas pagrįstai paliekamas nenagrinėtu.

Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo jo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra (t. 4, b. l. 118-122). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl leidimo statyti naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu. Teismas, spręsdamas, ar pripažinti bendraturčiui teisę be kito bendraturčio sutikimo atlikti statybos darbus, turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, id est, ar bendraturtis, atsisakantis duoti sutikimą vykdyti statybos darbus, įvertinęs jam pateiktus statybos projektinius pasiūlymus, tinkamai motyvuoja tokį atsisakymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovių atsisakymas duoti sutikimą nėra pakankamai argumentuotas ir yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad „tik gavus technines sąlygas pagal statybos techninį reglamentą, bus aišku ar nepažeidžiamos atsakovių teisės <...>. Tačiau gauti technines sąlygas galima tik turint bendraturčių sutikimą. Jei tokio sutikimo nėra, negalima pradėti tinkamai procedūrą ruošiant dokumentus.

2. Dėl teisės rengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė nustatyti ieškovei šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pasibaigus terminui gauti projektinę dokumentaciją, ieškovė įpareigota savo lėšomis nugriauti savavališkai atliktą statinio rekonstrukciją. Todėl pagrįstai teigtina, priešingai nei nurodė apeliantė, kad teismas konstatavo savavališką statybą ir įpareigojo pašalinti jos padarinius.

3. Dėl priešieškinio reikalavimų. Pagal atsakovių suformuluotą priešieškinio reikalavimą jos prašė pripažinti teisę rengti žemės sklypo detalųjį planą, tačiau reikalavimo pripažinti teisę pateikti prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo be žemės sklypo bendraturtės ieškovės sutikimo teismui nereiškė. Visi žemės sklypo valdytojai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo. Teisę rengti žemės sklypo detalųjį planą atsakovėms numato teisės aktai. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, priešieškinio reikalavimo patenkinimas nebūtų atsakovėms sukėlęs jokių teisinių pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovės pageidauja rengti žemės sklypo detalųjį planą. Jokių duomenų, kad atsakovės būtų atsisakę rengti žemės sklypo detalųjį planą kartu su ieškove byloje taip pat nėra. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti jai teisę be žemės sklypo bendraturčių sutikimo perimti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą, atsakovėms, kaip žemės sklypo bendraturtėms, būtų apribota teisė dalyvauti joms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detaliajame planavime. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad „siekiant neužkirsti ateityje kelio ieškovei ir atsakovėms pasinaudoti tokia teise, ieškinio reikalavimas ir priešieškinis dėl teisės pripažinti be bendraturčio sutikimo perimti detaliojo plano organizatoriaus teises paliktini nenagrinėtais“. Apeliaciniame skunde atsakovės nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo dalies, kuria priešieškinis paliktas nenagrinėtu, neteisėtumą ar nepagrįstumą.

4. Dėl įrodymų vertinimo. Kiekvienu atveju teismas įvertina byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis jų visuma bei savo vidiniu įsitikinimu, išnagrinėja bylą bei priima sprendimą. Pagal CPK 218 straipsnio nuostatas, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, motyvuojamoje sprendimo dalyje pasisakė, kad „ieškovė pateikė UAB „Įraža“ statinio ir statinio projekto eksperto J. R. 2009-01-19 išvadą „Dėl pastato konstrukcijų techninės būklės“, kad įrengus angą gyvenamojo namo perdangoje virš patalpos 1-3, perdangos konstrukcija tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytą esminį statinio reikalavimą STR 2.01.01(l):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Byloje pateikta VĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011-06-22 Nr. 11-89 statinio dalies ekspertizės aktas <...>, nurodyta, jog gyvenamo namo <...> konstrukcijos netenkina statybos techninio reglamento STR 2.01.01(l):2005 <...> reikalavimų“. Taigi, įvertinus išdėstytą, nėra pagrindo teigti, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad „esant prieštaravimams išvadose, tinkamai paruošti techninę dokumentaciją galima tik gavus nustatyta tvarka statybos leidimą“. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „visiškai neaišku, kuo grindžiama teismo išvada, nes statybos leidimas išduodamas tik paruošus techninę dokumentaciją, o ne priešingai“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama statinio projekto sąvoka, pagal kurią statinio projektas tai yra normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Taigi statytojas, teikdamas prašymą leidimui statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, tarp kitų privalomų dokumentų turi pateikti atitinkamai statybos ar rekonstravimo projektą ( įstatymo 23 str. 7 d. 2 p. ir 8 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos, naujo statinio statybos ir organizuoti detaliojo plano parengimą be bendraturčių sutikimo.

Kaip jau minėta, šalys yra namų valdos - 590 kv. m žemės sklypo, gyvenamojo namo 1A1m, pagalbinio ūkio/ūkinio pastato 2I1m ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Kilus ginčui dėl ieškovės norimų atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos, naujo pastato (garažo) statybos darbų ir besiribojančios gretimos laisvos valstybinės žemės prijungimo prie šalims priklausančios namų valdos žemės sklypo detalaus planavimo organizavimo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovių sutikimo namų valdoje (duomenys neskelbtini): 1) gauti leidimą statyti naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, plane pažymėta raide A; 2) gauti leidimą rekonstruoti statinį - gyvenamojo namo lAlm dalį, kurioje yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos pagal A. N. įmonės parengtus projektinius pasiūlymus; 3) organizuoti žemės sklypo detalaus plano rengimą (planavimo tikslas - apie 320 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, sklypo būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties) ir prijungti šį laisvą įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat pripažinti ieškovei teisę be žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčių (atsakovių) sutikimo išsipirkti 5/6 dalis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, atitinkamai atsakovėms pripažinti teisę įsigyti 1/6 dalį įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, nustatant, kad proporcingai turimai žemės sklypo daliai ieškovė ir atsakovės dengia visas išlaidas, susijusias su detalaus plano rengimu.

Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).

CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, teismas privalo įvertinti įrodymus ir konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime draudžiama teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui spręsti pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl teisės gauti be atsakovių sutikimo leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo lAlm dalį, kurioje yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos pagal A. N. įmonės parengtus projektinius pasiūlymus (t. 1, b. l. 14-15, 27-28), teismas nusprendė nustatyti ieškovei šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o pasibaigus terminui gauti projektinę dokumentaciją - įpareigojo ieškovę savo lėšomis nugriauti savavališkai atliktą statinio rekonstrukciją. Taigi teismas sprendė ne dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, bet nustatęs byloje savavališkos statybos faktą (2010-04-09 savavališkos statybos aktas, t. 2, b.l. 136-137), išsprendė bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas peržengė ieškovės pareikšto reikalavimo ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Paminėtame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla (bylos Nr. 2-8201-775/2012) pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems asmenims H. G., R. G. G. dėl nuosavybės teisių ir atsakovės priešieškinį dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šioje byloje ieškovė prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. balandžio 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-100409-00003, 2010 m. balandžio 9 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-20-100409-00001 bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. balandžio 15 d. reikalavimą Nr. (15.29)-2D-4012 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (duomenys neskelbtini), o priešieškiniu atsakovė prašė įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2010 m. balandžio 15 d. reikalavimą Nr. (15.29)-2D-4012, t. y. likviduoti savavališkos statybos padarinius – atstatyti į buvusią padėtį rekonstruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjautas dvi medines sijas, panaikinti iškirstą angą mediniame perdenginyje, panaikinti lauko sienoje įrengtas duris taip, kad nebūtų pažeisti gyvenamojo namo bendraturčių interesai ir pašalinta rekonstruojamo gyvenamojo namo konstrukcijų avarijos grėsmė, sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-655-582/2012 panaikinusi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perdavusi bylą teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad nepaisant Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartyje padarytos išvados, kad civilinėje byloje Nr. 2-327-568/2011 ir civilinėje byloje Nr. 2-304-454/2011 pareikšti reikalavimai yra susiję nuosavybės teisėmis į daiktus bei daiktinių teisių įgyvendinimo teisėtumo aspektu ir pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ne bylos sustabdymo, o bylų sujungimo klausimą, nepaisant CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos galimybės sujungti bylas, kuriose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium, šios dvi bylos sujungtos nebuvo, dėl ko šiose bylose priimti sprendimai prieštarauja vienas kitam. Pažymėtina, kad prejudicinį šių bylų ryšį konstatavo ir pirmosios instancijos teismas (t. 3, b.l. 57), tačiau šių bylų nesujungė. Šiuos proceso teisės normų pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais, dėl kurių byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, apeliacinės instancijos teismas jų ištaisyti negali, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kartu sprendžiant paminėtų bylų sujungimo klausimą (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių (atsakovių) argumentais, kad spręsdamas klausimą dėl naujo statinio (garažo) statybos ieškovei priklausiančioje žemės sklypo dalyje, pirmosios instancijos teismas sprendimo tinkamai neargumentavo ir nenurodė motyvų, kodėl buvo atmesti atsakovių argumentai dėl jų nesutikimo tokio statinio statybai. Pažymėtina, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti jai teisę be atsakovių sutikimo statyti garažą pagal projekto autoriaus A. N. projektinę dokumentaciją (t. 1, b.l. 14, 18). Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad šioje byloje ieškovė savo reikalavimus tikslino ir patikslintu ieškiniu prašė vietoje garažo leisti jai statyti iš esmės naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu. Tokiam statiniui, kaip teisingai nurodė apeliantės, jokia projektinė dokumentacija nebuvo paruošta. Teismas šių aplinkybių netyrė, dėl jų nepasisakė, taigi ir nepaneigė atsakovių argumentų, kad ieškovė tinkamai nepagrindė tokio projekto įgyvendinimo sąlygų ir būdo. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Motyvų, pagrindžiančių teismo padarytą išvadą, nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai, kurie leidžia užtikrinti, kad priimamas dokumentas būtų logiškas ir aiškus, juo įtvirtinami įpareigojimai būtų pagrįsti nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad nagrinėdamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl valstybinės laisvos žemės sklypo detalaus planavimo organizatoriaus teisių ir šio sklypo dalių nustatymo, teismas šių reikalavimų nesilaikė. Visų pirma, palikdamas šalių reikalavimus nenagrinėtais, teismas nei pagrindiniame, nei papildomame sprendime nenurodė tokio sprendimo teisinių motyvų ir pagrindų, t.y. jeigu teismas sprendė, kad šio ginčo kategorijai yra nustatyta išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka, teismas privalėjo nurodyti tokią tvarką ir kaip šalys gali tokia tvarka pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 297 str. 1 d.). Antra, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad teismo išvada, jog nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, yra teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, jog dėl detalaus organizatoriaus teisių buvo kreiptasi į kompetentingą instituciją, tačiau tolimesnės planavimo procedūros yra neįmanomos, kadangi kilo šalių ginčas ir taikiai jo išspręsti ieškovė ir atsakovės negali. Trečia, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, teismas visiškai nevertino ir nesprendė, ar tokio ginčo sprendimas administracine tvarka iš viso yra įmanomas. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju teismas neatskleidė ginčijamo klausimo esmės, nepagrindė savo išvados nei materialinės, nei procesinės teisės normomis ir šie pažeidimai vertintini kaip esminis proceso normų pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą pripažinti sprendimą šioje dalyje neteisėtu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą nagrinėjęs teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti bylą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir dėl to priėmė neteisėtą procesinį sprendimą (CPK 329 str. 1 ir dalys). Nurodyti pažeidimai yra pagrindas sprendimui panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikinus 2012 m. vasario 27 d. sprendimą, kartu naikintinas ir 2012 m. liepos 11 d. papildomas sprendimas.

Grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir 2012 m. liepos 11 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėGintautas Koriaginas