- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-655-582/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08853-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Dmitrijus Korsakovas (pran.)
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- H. G., R. G. G.
- Kategorijos
- 4.1Kiti civilinio proceso įstatymų reguliuojami teisiniai santykiai
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Dmitrijaus Korsakovo (pranešėjas), Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-327-568/2011 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems asmenims H. G., R. G. G. dėl nuosavybės teisių ir atsakovo priešieškinį ieškovei I. P. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. P. ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-09 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-100409-00003, 2010-04-09 statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-20-100409-00001 bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-15 reikalavimą Nr. (15.29)-2D-4012 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ((duomenys neskelbtini) ).
Ieškovė nurodė, kad jos atstovei 2010-04-19 buvo įteikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-09 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-100409-00003, statybos sustabdymo aktas Nr. SSU-20-100409-00001 bei 2010-04-15 raštas Nr. (15.29)-2D-4012, kuo skubiau, bet ne vėliau, kaip iki 2010-05-17 savo lėšomis likviduoti savavališkos rekonstrukcijos padarinius – atstatyti į buvusią padėtį rekonstruojamo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjautas dvi medines sijas, panaikinti iškirstą angą mediniame perdenginyje, panaikinti lauko sienoje įrengtas duris, taip, kad nebūtų pažeisti gyvenamojo namo bendraturčių interesai ir pašalinta minėto rekonstruojamo gyvenamojo namo konstrukcijų avarijos grėsmė. Pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, savavališkos statybos akte nurodė, kad I. P. savavališkai vykdo statybos darbus – rekonstruoja gyvenamąjį namą, neturėdama statybos leidimo, supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais. Statybos sustabdymo akte nurodyti darbai – laiptų į pastogę įrengimas, nupjaunant dvi medines sijas ir patalpose 1-3 iškertant medinėje perdangoje angą, bei durų lauko sienoje įrengimas, padidinant buvusią lango angą, buvo atlikti dar 2004-2006 m., todėl akivaizdu, kas skundžiamuose aktuose nurodyti faktai – kad yra vykdomi kokie nors statybos darbai, neatitinka tikrovės. Aktai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais. Pabrėžė, kad laiptus į palėpę įsirengė dėl to, kad kitu būdu patekti į palėpę ji negalėjo. Nurodo, kad statybos –rekonstrukcijos darbus ji atliko 2004-2006 m., todėl sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi būti taikomos teisės normos, galiojusios šių teisinių santykių susiformavimo metu, o statybos priežiūros skyrius, priimdamas sprendimą dėl savavališkos statybos šalinimo, rėmėsi teisės normomis, galiojusiomis jo surašymo, o ne statybos vykdymo metu, tuo pažeidė materialinės teisės normas bei teisėtus ieškovės lūkesčius. Atsakovas, spręsdamas savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi po savavališkos statybos atlikimo įsigaliojusiomis teisės normomis, todėl toks atsakovo įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas. Be to, reikalavimas atstatyti statinį į buvusią padėtį yra neįmanomas.
Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę I. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2010-04-15 reikalavimą Nr. (15.29)-2D-4012, t. y. likviduoti savavališkos statybos padarinius – atstatyti į buvusią padėtį rekonstruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjautas dvi medines sijas, panaikinti iškirstą angą mediniame perdenginyje, panaikinti lauko sienoje įrengtas duris, taip kad nebūtų pažeisti gyvenamojo namo bendraturčių interesai ir pašalinta rekonstruojamo gyvenamojo namo konstrukcijų avarijos grėsmė, sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų aktų, kadangi jie surašyti laikantis teisės aktų nuostatų. Ieškovės atlikti darbai jų atlikimo metu ir surašant aktus buvo priskiriami statinio rekonstravimo darbams, tokiems darbams pagal Statybos įstatymo 13 str. buvo privaloma turėti statybos projektaciją bei statybos leidimą. Ieškovės atlikti darbai neturint leidimų buvo tinkamai kvalifikuoti ir pripažinti savavališka statyba. Pagal Statybos įstatymo 38 str., tokiu atveju privalėjo būti surašytas savavališkos statybos aktas, pareikalauta sustabdyti pradėtus darbus ir priimtas sprendimas, ką daryti su savavališkos statybos padariniais. Vadovaujantis Statybos įstatymu ir buvo surašyti ieškovės ginčijami aktai, pareikalauta iki 2010 m. gegužės 17 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius. Nėra teisinio pagrindo naikinti šių administracinių aktų. Senaties terminas savavališkai statybai fiksuoti atitinkamiems aktams surašyti nėra numatytas nei Statybos įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Yra nustatyti tik procedūriniai terminai. Tačiau kaip yra pasisakęs LVAT, tie procedūriniai terminai nėra naikinamieji ir senaties termino reikalavimui pašalinti savavališkos statybos terminus nėra. Savavališka statyba yra tęstinis pažeidimas ir egzistuoja tol, kol nėra visiškai pašalinamas. Taigi argumentai, kad reikėtų naikinti aktus, nes pažeisti procedūriniai reikalavimai yra nepagrįsti. Teisės aktai nenumato galimybės atlikti savavališką statybą, jeigu nėra pakenkiama statinio konstrukcijoms. Aktai yra surašomi ne dėl to, kad pažeidžiamos namo konstrukcijos, o dėl to, kad statybos darbai atliekami neturint leidimo. LVAT yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos aktas yra tik faktines aplinkybes konstatuojantis dokumentas ir pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, dėl to šis aktas negali būti skundžiamas ir byla nagrinėjama teisme, nes CPK 5 str. leidžia kreiptis į teismą tik dėl pažeistų teisių gynimo. Pagal šios dienos teisės aktus ieškovės atlikti darbai yra priskiriami kapitalinio remonto darbams, bet esmės tai nekeičia, nes vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu ir kapitalinio remonto darbams yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, įskaitant ir bendraturčio sutikimą. Šiuo atveju tokio sutikimo nėra gauta. 2009 m. buvo kita institucija – Kauno apskrities viršininko administracija, 2009 m. aktu nebuvo pareikalauta iš ieškovės pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo tik pareikalauta pateikti eksperto išvadą. Vėliau Statybos inspekcija, perėmusi ankstesnės institucijos veiklą, eksperto išvados pagrindu pareikalavo pašalinti savavališkos statybos pagrindus. Taigi negalima teigti, kad tie aktai yra vienodi ar analogiški. Statybą leidžiančius dokumentus išduoda Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri nėra įtraukta į šią bylą, nėra pateikta jos išvada ar kiti dokumentai, patvirtinantys, kad tokia statyba yra galima. Teismui priėmus sprendimą leisti gauti statybą patvirtinančią dokumentaciją, būtų išspręstas klausimas, kuris nėra teismo kompetencijoje, nes ne teismas turi duoti sutikimą už bendraturtį. Bendraturčio sutikimas nėra šios bylos dalykas, jis nagrinėjamas kitoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas įpareigojo ieškovę I. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti inspekcijos 2010-04-15 reikalavimą Nr. (15.29)-2D-4012, t. y. likviduoti savavališkos statybos padarinius – atstatyti į buvusią padėtį rekonstruojamo namo, esančio J. K. g. 21, Kaune, nupjautas dvi medines sijas, panaikinti iškirstą angą mediniame perdenginyje, panaikinti lauko sienoje įrengtas duris, taip kad nebūtų pažeisti gyvenamojo namo bendraturčių interesai ir pašalinta rekonstruojamo gyvenamojo namo konstrukcijų avarijos grėsmė, sutvarkyti statybvietę; priteisė iš ieškovės 623 Lt išlaidų už konstrukcinę ekspertizę H. G., 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų G. R. G. ir 23,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė I. P. yra bendrasavininkė pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė pripažino aplinkybę, jog įsigijus nuosavybėn dalį patalpų, buvo būtina atlikti stogo remonto darbus, nes bėgo vanduo, apie tai ir buvo kalbama su Regina G. G., ji davė žodinį sutikimą, todėl įsirengė laiptinę ir pasidarė įėjimą į palėpę, negavus jokio leidimo, nes apie tai buvo susitarta žodžiu su bendrasavininke ir darbai buvo atlikti 2005-2006 m. (b. l. 162). Teismas sprendė, kad visi veiksmai, atlikti ieškovės, yra neteisėti, ji tokius veiksmus atliko savavališkai, negavusi bendraturtės sutikimo ir neturėdama atitinkamai parengto projekto dėl tokių veiksmų atlikimo. Tokiu būdu, tik teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymu nustatyta tvarka. Teismas įvertino aplinkybę, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 2p., statybos leidimas statinio rekonstravimui yra privalomas, tačiau net pati ieškovė patvirtino tą aplinkybę, jog tokio leidimo ji neturėjo, be to, ji tose patalpose negyvena, nes ten gyvena tik sesers vaikai, ji apsilanko tik grįžusi iš užsienio ir negyvena pastoviai jau apie 4 metus. Pažymėjo, kad pasikeitus statybos įstatymo normoms, statytojas (šiuo atveju pati ieškovė) galėtų įgyvendinti savo teises ir kitu būdu, įteisinant atliktus rekonstrukcijos darbus, tačiau šia teise ji nepasinaudoja nuo 2010-10-01, kuomet reikia gauti tik bendraturčių sutikimą ir atitinkamos institucijos rašytinį pritarimą. Taip pat teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovė tik giną savo pažeistas teises, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, jog savo, kaip statytojo pareigą, ji pilnai įvykdė, todėl teismas sprendė, jog atsakovas priešieškiniu pagrįstai prašo įpareigoti ieškovę likviduoti savavališkos statybos padarinius.
Teismas įvertino ir tai, jog atsakovo surašytas savavališkos statybos aktas yra tik faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, ir jis negali sukelti teisinių pasekmių, tokiu būdu, nepažeidžia ieškovės teisių, o visgi į teismą galima kreiptis tik siekiant apginti pažeistas ar ginčijamas teises ar įstatymu saugomus interesus (CPK 5 str. 1 d.). Be to, toks aktas surašomas nustačius konkrečias aplinkybes ir jas fiksuojant, todėl negali būti taikomas ir senaties terminas, nes pats savavališkos statybos faktas yra laikomas kaip tęstinis pažeidimas iki to momento, kol nebus pašalinti jo padariniai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, konstatavęs savavališkos statybos faktą, nepagrįstai sprendė, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka tik teismas (CK 4.103 str. 3 d.). Nuo 2010-10-01 įsigaliojus LR statybos įstatymo pakeitimams (LR įstatymas Nr. XI-992, Žin., 2010, Nr. 84-4401), priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teismo kompetencija, kiek tai susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu, yra apribota, nes įstatymų leidėjas nustatė ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarka, kuri taikoma ir toms statyboms, kurios buvo pradėtos iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir ieškovei galint iki 2012-12-31 šia tvarka pasinaudoti (LR statybos įstatymo 24 str. 4 d.), teismas privalėjo priešieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į CK 1.123 str. 1 d., kuri numato, kad jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Taigi, nepasibaigus LR statybos įstatymo 24 str. 4 d. nurodytam terminui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti priešieškinį ir įpareigoti ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip tai numatyta LR statybos įstatymo 28 str. 7 d.
2. Teisiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas teismo argumentas, jog nagrinėjamoje byloje svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ieškovė apie 4 metus pastoviai ginčo turte negyvena, kad ieškovei priklausančiose patalpose gyvena jos sesers vaikai. Tai, kad ieškovė šiuo metu yra išvykusi, jokiu būdu nesuponuoja išvados, jog ji prarado teisę Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Statybos įstatymo 28 str. 3 d.). Šia teise ieškovė objektyviai negali iki šiol pasinaudoti tik dėl to, kad R. G. G. ir H. G. neduota sutikimo kaip statinio - gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) - bendraturtės. Tuo tarpu Statybos įstatymo 23 str. aiškiai numato, kad siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus būtina pateikti statinio ir/ar žemės bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 7 d. 4. p, 8 d. 5 p., 6 p., 10 d. 4 p., 5 p.). Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti duomenys, jog bendraturtės R. G. G. ir H. G. neduoda sutikimo pertvarkyti ieškovei priklausančią gyvenamojo namo dalį, dėl ko tame pačiame teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-304-454/2011, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, sprendime dėl jų nepasisakė ir tuo pažeidė įrodymų pakankamumo civiliniame procese principą. Be to, teismui buvo pateikta Kauno apygardos teismo 2011-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1936-324/2011, kurioje teismas pažymėjo jog abiejose bylose, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-304-454/2011 ir nagrinėjamoje byloje, yra pareikšti vienas su kitu susiję reikalavimai, todėl turi būti sprendžiamas bylų sujungimo klausimas. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjęs teisėjas ex officio privalėjo spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo (CPK 136 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas sprendimu galėjo įpareigoti ieškovę atstatyti statinį į pradinę padėtį tik konstatavęs, jog ieškovės padaryti pažeidimai yra esminiai, t.y. nustatęs, kad tokie rekonstrukcijos (pagal dabar galiojančius įstatymus - kapitalinio remonto) darbai apskritai yra negalimi ir šiems darbams atlikti negali būti išduoti reikiami statybą leidžiantys dokumentai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovės atlikti statybos darbai inter alia pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad dėl 2005-2006 m. atliktų statybos darbų buvo sukelti kokie tai neigiami padariniai aplinkai ir visuomenės interesams. Priešingai, kad tokia statyba yra galima patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent Kauno technologijos universiteto architektūros ir statybos instituto statinio techninės ekspertizės aktas, iš kurio matyti, jog I. P. priklausančių patalpų pastogėje įrengus angą, gyvenamojo namo konstrukcijų mechaninis atsparumas ir pastovumas neleistinai nesumažėjo (išvados 2 p.). Tai reiškia, jog atsakovo konstatuoti pažeidimai nėra esminiai ir tokiems rekonstrukcijos darbams gali būti išduoti statybą leidžiantys dokumentai. 2011-11-09 teismo posėdyje apklaustas (civilinėje byloje Nr. 2-304-454/2011) ekspertizę atlikęs ekspertas V. D., priešingai nei sprendė teismas, patvirtino ne tik aplinkybes, jog yra įrengti laiptai ir pats patekimas į palėpę, bet ir aplinkybę, kad tuo būdu, kokiu buvo įrengta anga perdangoje, įtakos kitų namo konstrukcijų stabilumui ir pastovumui neturėjo, kad skirti namo atstatymo į pradinę padėtį darbus yra neracionalu ir sudėtinga. Tačiau teismas šių bylai reikšmingų aplinkybių netyrė ir įrodymų nevertino, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas, įpareigodamas ieškovę vykdyti atsakovo reikalavimą, nepalikdamas ieškovei teisės Statybos įstatyme nustatyta tvarka įteisinti atliktus statybos darbus, pažeidė ne tik materialinės teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką, bet ir teisingumo bei protingumo principus, teisėtus ieškovės lūkesčius į teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, tai, kad įstatymas suteikė teisę statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai reikalauti, kad statytojas nugriautų savavališką statinį, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nereiškia, kad kiekvienu atveju savavališkai pastatyti statiniai yra besąlygiškai nugriaunami. Vadovaujantis LR Konstitucijos 109 str., Teismų įstatymo 1 str. 1 d., CPK 6 str., pagrindinė teismo funkcija - teisingai išspręsti šalių ginčą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių savo funkcijų tinkamai neatliko.
Šalies argumentai
4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-09 savavališkos statybos aktas Nr.SSA-20-100409-0003 yra tik faktinių aplinkybių konstatavimo aktas ir nesukelia ieškovei jokių pasekmių, kadangi būtent ginčijamų aktų pagrindu ieškovė yra įpareigota atstatyti statinį į pradinę padėtį. Ieškovė pažymi, kad dar 2009-01-08 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyrius, reaguodamas į bendraturtės skundą, patikrino faktines aplinkybes ir nustatęs, kad perdangoje yra įrengta anga ir laiptai, surašė reikalavimą ir įpareigojo I. P. pateikti nepriklausomų ekspertų išvadą, kuri atsakytų ar angos namo perdangoje ir laiptų įrengimas tenkina pirmąjį esminį statinio reikalavimą „mechaninis atsparumas ir pastovumas", nustatytą Statybos įstatymo 4 str. 1 d. bei atstatyti gyvenamojo namo perdangos pažeistų sijų pastovumo ir stabilumo funkciją. Taigi, be leidimo ieškovės 2005-2006 m. atlikti statybos darbai buvo užfiksuoti dar 2009-01-08 ir viešojo administravimo subjektas šiuo klausimu jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., H. G. 2010-03-18 pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Kadangi po 2009-01-08 faktinių aplinkybių konstatavimo ieškovė jokių savavališkų statybos darbų nevykdė, statybos inspekcija neturėjo jokio įstatyminio pagrindo surašyti naują faktinių aplinkybių konstatavimo aktą bei priimti tuo pačiu klausimu antrą administracinės procedūros sprendimą, įpareigojant ieškovę atstatyti gyvenamojo namo konstrukcijas į pradinę padėtį. Atsakovas, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko priimdamas naujus sprendus, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.
5. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės trečiojo asmens H. G. naudai 623 Lt už konstrukcinę ekspertizę, kurią H. G. iniciatyva atliko VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro ekspertas V. D., kadangi jokie savarankiški reikalavimai ieškovei nebuvo reiškiami. Be to, atlikti ekspertizę nebuvo jokio reikalo, kadangi Kauno technologijos universiteto architektūros ir statybos instituto statinio techninės ekspertizės akte yra duota aiški išvada, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), mechaninis atsparumas ir patvarumas nėra pažeistas ir yra galimybė vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal parengtus Narbuto projektinius pasiūlymus. Kadangi rekonstrukcijos darbai apimtų ir įėjimo į palėpę darbus, ruošti atskirus projektus yra neracionalu ir netikslinga (Statybos įstatymo 20 str. 2 d.). H. G. iniciatyva atlikta ekspertizė vertintina kritiškai ir dėl to, jog ji atlikta naudojantis tos pačios įstaigos eksperto (įmonės direktoriaus) V. L. išvadomis, kurias ekspertas padarė net neapžiūrėjęs ieškovei priklausančių patalpų, o remdamasis nuotraukomis, kurios yra gautos neteisėtu būdu. Kita vertus, ekspertas V. D. nenustatinėjo priežastinio ryšio ir šiuo klausimu ekspertizės akte išvados neteikė. Kad dėl ieškovės atliktų rekonstrukcijos darbų namui žalos nepadaryta 2011-11-09 teismo posėdyje patvirtino ekspertas V. D..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuo 2010-10-01 įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, teismo kompetencija, kiek tai susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu, yra apribota, nes įstatymų leidėjas nustatė ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką. Taip pat nesutinka, kad teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 str. 4 d., turėjo priešieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovė iki 2012-12-31 galėjo pasinaudoti ikiteismine savavališkos statybos įteisinimo tvarka. Vadovaujantis CK 4.103 str., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, o koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Minėtame straipsnyje taip pat reglamentuota, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka, o būtent pagal LR statybos įstatymo 28 str. 7 d. nuostatas. Statybos įstatymo 28 str. pastabose nurodyta, kad tik straipsnio nuostatos dėl įstatymo 1 priede nurodytų įmokų įsigalioja nuo 2013-01-01. Todėl teismo teisė priimti vieną iš Statybos įstatymo 28 str. 7 d. numatytų sprendimų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra apribota ar sustabdyta kažkuriam laikotarpiui. Apeliantė grįsdama minėtus apeliacinio skundo argumentus nepagrįstai remiasi Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 str. 4 d. Minėtoje nuostatoje kalbama apie procedūrą kai statytojas savo noru kreipiasi į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus tais atvejais, kai savavališka statyba statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos dar nėra nustatyta ir statytojas ketina tokią statybą įteisinti. Ginčo atveju ieškovės atlikti savavališkos statybos darbai buvo užfiksuoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos savavališkos statybos aktu dar iki minėtų nuostatų įsigaliojimo, t. y. iki savavališkos statybos akto surašymo nebuvo ieškovės savanoriško kreipimosi dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimo. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 str. 4 d., nereiškia, kad nuo 2013-01-01 teismo teisės, kiek tai susiję su sprendimais dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, bus platesnės. Nuo 2013-01-01 statytojai ir toliau galės savo noru kreiptis dėl neįteisintos statybos įteisinimo ne teismine teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nebus lengvinančių sąlygų dėl administracinių nuobaudų skyrimo, t.y. už savavališkos statybos įteisinimą reikės sumokėti nustatytas įmokas. Nuo 2010-10-01 įsigaliojusios statybos įstatymo nuostatos taip pat neapribojo ir neatidėjo Inspekcijos pareigos imtis Statybos įstatymo 28 str. 1 ir 2 d. reglamentuotų veiksmų nustačius savavališkos statybos atvejus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas privalėjo priešieškinį palikti nenagrinėtu, nepagrįsti ir prieštaraujantys imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Be to, atsakovo priešieškinį palikus nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 1 p., kaip nurodo apeliantė, aplinkybių kliudančių išnagrinėti bylą pašalinimas priklausytų ne nuo atsakovo veiksmų, o nuo statytojos veiksmų, kuriems Inspekcija negalėtų daryti įtakos. Todėl atsakovas prarastų galimybę pasinaudoti CPK 297 str. 2 d. įtvirtinta teise, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas palikti pareiškimą nenagrinėtu, vėl kreiptis į teismą bendra tvarka.
2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog savavališkos statybos aktas yra tik faktinių aplinkybių konstatavimo aktas ir negali sukelti ieškovei teisinių pasekmių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas ir pats savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-909/2011). Be to, atsakovo specialistai savavališkos statybos aktą, statybos sustabdymo aktą bei reikalavimą pagrįstai ir teisėtai surašė vadovaudamiesi galiojančių teisės aktų nuostatomis (Statybos įstatymo 28 str. 1 ir 2 d.), kadangi ieškovės atlikti statybos darbai atitiko Statybos įstatymo 2 str. 71 d. apibrėžtą savavališkos statybos sąvoką. Todėl, ieškovei nenurodžius ir teismui nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. nurodytų akto panaikinimo pagrindų, pagrįstai ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.
3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Inspekcijos 2010-04-15 reikalavimas Nr. (15.29)-2D-4012 negalėjo būti priimamas, nes dar 2009 metais buvo užfiksuoti ieškovės atlikti darbai, t. y. praėjo daugiau nei vieneri metai, ir viešojo administravimo subjektas tuo pačiu klausimu jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą 2009-01-08. Tokius argumentus apeliantė nepagrįstai grindžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 23 str. 6 d. nuostatomis, nes savavališkos statybos fiksavimo ir padarinių šalinimo procedūrą bei terminus reglamentuoja Statybos įstatymas ir ginčijamų aktų priėmimo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243. Tai yra specialieji teisės aktai, kuriais Inspekcija privalo vadovautis vykdydama statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Be to, 2009-01-08 Kauno apskrities viršininko administracijos reikalavimas nelaikytinas viešojo administravimo subjekto administraciniu sprendimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kadangi minėtu reikalavimu iš statytojos buvo pareikalauta tik pateikti nepriklausomų ekspertų išvadą. Iki 2010-04-15 Inspekcijos reikalavimo Nr. (15.29)-2D-4012 priėmimo, kito viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kaip to reikalauja Statybos įstatymo 28 str. nuostatos nebuvo priimta.
4. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas sprendimu galėjo įpareigoti ieškovę atstatyti statinį į pradinę padėtį tik konstatavęs, kad ieškovės padaryti pažeidimai yra esminiai. Kaip reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str. 8 d., teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Teismas nebūtinai privalo leisti statytojui savavališkos statybos padarinius šalinti įteisinimo būdu, teismas byloje esančius įrodymus, įvertinęs pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais gali priimti vieną iš Statybos įstatymo 28 str. 7 d. numatytų sprendimų dėl įpareigojimo šalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl teismas įvertinęs, kad ieškovė nederindama savo veiksmų su gyvenamojo namo bendraturčiais, neturėdama statybą pateisinančių dokumentų, atliko statybos darbus savavališkai, ko pasėkoje sukėlė neigiamas pasekmes gyvenamojo namo mechaniniam patvarumui ir pastovumui, padarė žalą gyvenamojo namo bendraturčiams, pagrįstai patenkino priešieškinį dėl įpareigojimo atstatyti gyvenamojo namo nupjautas medines sijas, panaikinti iškirstą angą mediniame perdenginyje, panaikinti lauko sienoje įrengtas duris.
5. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 ir 6 p. nuostatomis, ieškovė norėdama gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai įteisinti, privalo gauti gyvenamojo namo ir žemės sklypo po juo bendraturčių rašytinius sutikimus. Kadangi tretieji asmenys tokį sutikimą atsisako duoti, jų atsisakymas nėra pripažintas nepagrįstu, teismas dar ir dėl to negalėjo priimti Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatyto sprendimo, nes priešingu atveju teismo sprendimas būtų neįvykdomas. Taip pat atsakovas pažymi, jog apeliantė, būdama ieškove ir vienoje ir kitoje byloje, prašymo dėl bylų sujungimo teismui nereiškė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys R. G. G., H. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui) negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas nenagrinėtinas teismų (L V AT 2010-11-02 sprendimas administracinė byla Nr. A525-1315/2010). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad savavališkos statybos aktas pažeidė statybos norminių aktų reikalavimus ar neatitinka faktinių aplinkybių. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. balandžio 9 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-100409-0003 yra tik faktinių aplinkybių konstatavimo aktas ir nesukelia ieškovei jokių pasekmių, nes jame nenumatyti jokie įpareigojimai. Šiame akte tik deklaruojama, kad ieškovė vykdė (-o) savavališką statybą, nurodyta, kokie buvo atlikti gyvenamojo namo statybos darbai, ir tai yra prevencinis dokumentas, nes jis turėjo užkirsti kelią tolimesniems ieškovės atliekamiems pažeidimams. Nėra pagrindo jį ginčyti, nes ieškinio padavimo metu ieškovei jis nesukelia jokių teisinių pasekmių.
2. Atsakovo reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra pagrįstas, nors reikalavimas neatima teisės ieškovei kreiptis dėl savavališkos statybos įteisinimo. Iš ieškovės elgesio matyti, kad ji nenori įteisinti savavališką statybą, nes dėl jos nesikreipė anksčiau ir dabar nesikreipia. Taip pat ji neparuošė jokio projektinio pasiūlymo ir jo nepateikė tretiesiems asmenims, todėl jie ir negalėjo duoti sutikimo savavališkos statybos įteisinimui, nes nežinojo visų sąlygų. Ieškovės argumentai, kad ji turi teisę iki 2012-12-31 įteisinti savavališką statybą ir iki to laiko negalima jos versti atlikti pareigą, yra nepagrįsti, nes šis terminas yra galutinė data savavališkos statybos įteisinimui, t.y. iki to laiko turi būti statyba įteisinta, bent jau turi būti atliekami tam tikri veiksmai, tačiau ieškovė iki šios dienos nesiėmė jokių savavališkos statybos įteisinimo veiksmų.
3. Šalinant savavališkos statybos padarinius taip pat reikalingas projektas, ir tokiu būdu ieškovė galėtų išspręsti savo poreikius ir pašalinti padarinius. Tretieji asmenys siūlė ieškovei ginčą išspręsti pasirašant taikos sutartį, kurioje būtų numatyta ir savavališkos statybos padarinių šalinimo sprendiniai. Tačiau tiek iš ieškinio, tiek iš apeliacinio skundo akivaizdžiai matyti, kad ieškovė nesutinka su savavališkos statybos aktu nustatytomis aplinkybėmis, nepateikia jokių įrodymų, kad kitoje apeliantės cituojamoje byloje būtų pateikiami sprendiniai dėl padarinių šalinimo.
4. R. G. G. ir H. G. byloje dalyvavo kaip tretieji asmenys atsakovo pusėje. Kadangi ieškinys buvo atmestas, o atsakovo priešieškinis patenkintas, tuo pagrindu teismas priteisė iš ieškovės H. G. turėtas išlaidas už ekspertizės atlikimą. Ekspertizė yra susijusi tiek su ieškinio, tiek su priešieškinio reikalavimais, patvirtina trečiųjų asmenų nurodomas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai šios išlaidos priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų ir priteistos iš ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo pateikti duomenys, jog bendraturtės R. G. G. ir H. G. neduoda sutikimo pertvarkyti ieškovei priklausančią gyvenamojo namo dalį, dėl ko tame pačiame teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-304-454/2011, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, sprendime dėl jų nepasisakė ir tuo pažeidė įrodymų pakankamumo civiliniame procese principą. Teismui buvo pateikta Kauno apygardos teismo 2011-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1936-324/2011, kurioje teismas pažymėjo jog abiejose bylose, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-304-454/2011 ir nagrinėjamoje byloje, yra pareikšti vienas su kitu susiję reikalavimai, todėl turi būti sprendžiamas bylų sujungimo klausimas. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjęs teisėjas ex officio privalėjo spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo (CPK 136 str. 4 d.).
Civilinė byla Nr. 2-327-568/2011 buvo nagrinėjama pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems asmenims H. G., R. G. G. dėl nuosavybės teisių ir atsakovo priešieškinį ieškovei I. P. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (LITEKO duomenimis ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme gautas 2010-05-19, 2010-09-30 byla pradėta nagrinėti parengiamajame posėdyje, 2011-11-29 byloje paskelbtas sprendimas).
Civilinė byla Nr. 2-304-454/2011 (naujas numeris 2-1193-454/2012) buvo nagrinėjama pagal ieškovės I. P. patikslintą ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, atsakovėms R. G. G., H. G., tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miestos žemėtvarkos skyriaus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, ir atsakovių Reginos G. G. ir H. G. priešieškinį ieškovei I. P. dėl teisės rengti žemės sklypo detalųjį planą, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius (LITEKO duomenimis ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme gautas 2008-10-14, 2009-02-18 byla pradėta nagrinėti parengiamajame posėdyje, 2012-02-27 byloje paskelbtas sprendimas).
Kauno apygardos teismas 2012-10-20 nutartyje konstatavo, kad abiejose byloje pareikšti reikalavimai yra susiję nuosavybės teisėmis į daiktus bei daiktinių teisių įgyvendinimo teisėtumo aspektu ir nurodė, kad: „Civilinėje byloje Nr. 2-327-568/2011 ginčijami savavališkos statybos aktai yra surašyti 2010 m. balandžio 9 d., t.y. iki Statybos įstatymo pakeitimų priėmimo ir įsigaliojimo (iki 2010 m. spalio 1 d.). Pagal jų surašymo metu galiojusią CK 4.103 straipsnio redakciją teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti ( CK 4.103 str. 3 d.). Nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojanti CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą šiuo metu reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.), kurio 7 dalyje numatyta, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Tuo vadovaujantis sutiktina su atskirojo skundo teiginiu, kad, net ir nustačius savavališkos statybos atvejus, statytojams yra suteikta teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus, būtina pateikti bendraturčių sutikimus, nagrinėjamos bylos atveju – atsakovių sutikimus. ... Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, jog abiejose bylose yra pareikšti vienas su kitu susiję reikalavimai. Atskirojo skundu pagrįstai nurodoma, jog tokiu atveju bylos nagrinėjimo sustabdymas pažeidžia CPK 7 str. įtvirtintus civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, CPK 261 straipsniu nustatytą galimybę priimti dalinį sprendimą dėl savarankiškų ieškininių reikalavimų, be teisėto pagrindo apriboja ieškovės teisę pasinaudoti aukščiau nurodyta savavališkos statybos įteisinimo procedūra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustatęs nurodomus faktus, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ne bylos sustabdymo, o bylų sujungimo klausimą (CPK 136 str. 4 d., 273 str. 2 d.).
CPK 136 str. 4 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
Nepaisant Kauno apygardos teismo 2011-10-20 nutartyje padarytos išvados, kad civilinėje byloje Nr. 2-327-568/2011 ir civilinėje byloje Nr. 2-304-454/2011 pareikšti reikalavimai yra susiję nuosavybės teisėmis į daiktus bei daiktinių teisių įgyvendinimo teisėtumo aspektu ir pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ne bylos sustabdymo, o bylų sujungimo klausimą, nepaisant CPK 136 str. 4 d. įtvirtintos galimybės sujungti bylas, kuriose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium, šios dvi bylos sujungtos nebuvo, dėl ko šiose bylose priimti sprendimai prieštarauja vienas kitam.
Skundžiamu Kauno miesto apylinkės 2011-11-29 sprendimu nuspręsta įpareigoti ieškovę I. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti inspekcijos 2010-04-15 reikalavimą Nr. (15.29)-2D-4012, t.y. likviduoti savavališkos statybos padarinius – atstatyti į buvusią padėtį rekonstruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjautas dvi medines sijas, panaikinti iškirstą angą mediniame perdenginyje, panaikinti lauko sienoje įrengtas duris, taip kad nebūtų pažeisti gyvenamojo namo bendraturčių interesai ir pašalinta rekonstruojamo gyvenamojo namo konstrukcijų avarijos grėsmė, sutvarkyti statybvietę.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė I. P. negavo bendraturčių sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus ir atitinkamos instancijos rašytinį pritarimą, todėl turi likviduoti savavališkos statybos padarinius.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimu nuspręsta pripažinti ieškovei I. P. teisę be atsakovių R. G. G. ir H. G. sutikimų įstatymų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus: leidimą statyti naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyti ieškovei I. P. šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Teismas sprendimu konstatavo, kad norint gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą – turi būti bendraturčių sutikimas, o atsakovių atsisakymas duoti sutikimą įstatymų nustatyta tvarka gauti ieškovei statybą leidžiančius dokumentus yra nepagrįstas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos daro išvada, kad skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, o priešieškinys buvo patenkintas, dėl to, kad ieškovė rekonstrukcijos darbus neįteisino negavusi bendraturčių sutikimo, tačiau kitoje civilinėje byloje, kuri tuo pačiu metu buvo nagrinėjama tame pačiame teisme, ta pati ieškovė prašė pripažinti nepagrįstu atsakovių-bendraturčių atsisakymą duoti sutikimą įstatymų nustatyta tvarka gauti ieškovei I. P. statybą leidžiančius dokumentus ir teismas pripažino ieškovei I. P. teisę be atsakovių (bendraturčių) R. G. G. ir H. G. sutikimų įstatymų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus.
Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.). Šioje byloje teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė rekonstrukcijos darbus neįteisino negavusi bendraturčių sutikimo, žinodamas apie tai, kad tame pačiame teisme nagrinėjama byla, kurioje ieškovė prašė pripažinti nepagrįstu šių bendraturčių atsisakymą duoti sutikimą, privalėjo bylas sujungti ir ginčus spręsti vienoje byloje, nes neišsprendus ieškovės reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-304-454/2011 (naujas numeris 2-1193-454/2012), nebuvo galima padaryti išvados šioje byloje.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesujungdamas bylų, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o šio pažeidimo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme negalima.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.