Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-304-454/2011 pagal I. P. ieškinį atsakovėms R. G. G., H. G., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, atsakovių priešieškinį dėl teisės rengti žemės sklypo detalųjį planą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

tenkindamas atsakovių prašymą, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-304-454/2011, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-327-568/2011. Sprendė, kad civilinės bylos Nr. 2-327-568/2011, kurioje yra pareikštas ieškinys dėl savavalinės statybos akto ir statybos sustabdymo akto panaikinimo bei priešieškinis dėl rekonstruojamo namo atstatymo į buvusią padėtį, ir civilinės bylos Nr. 2-304-454/2011, kurioje ieškiniu prašoma be atsakovių sutikimo leisti atlikti rekonstrukcijos darbus, gauti leidimą rekonstruoti namą, nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs.

Neatsižvelgta į konkrečias bylos aplinkybes, nesiaiškinta, ar nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, ar stabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bylos nagrinėjimo sustabdymas pažeidžia civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), neatitinka bylos sustabdymo paskirties, sudaro sąlygas vilkinti bylos išnagrinėjimą, apriboja ieškovės teisę pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo procedūra, numatyta Statybos įstatyme.

Civilinėje byloje Nr. 2-327-568/2011 ginčijami aktai (savavalinės statybos aktas, savavalinės statybos sustabdymo aktas) yra surašyti 2010 m. balandžio 9 d., t.y. iki Statybos įstatymo pakeitimų priėmimo ir įsigaliojimo (2010 m. spalio 1 d.), pagal kurį net ir nustačius savavalinės statybos atvejus, statytojams yra suteikta teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus, būtina pateikti bendraturčių sutikimus, nagrinėjamos bylos atveju – atsakovių sutikimus. Atsakovės tokių sutikimų neduoda, todėl ieškovė negali pasinaudoti įstatymo suteikta teise ne ginčo tvarka kreiptis dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo. Bendraturčių sutikimai yra būtini ir norint rekonstruoti gyvenamąjį namą. Kadangi ieškovė siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus 2005–2006 m. atliktų darbų (laiptų į palėpę bei fasado elemento pakeitimo) įteisinimui ir gyvenamojo namo dalies rekonstravimui, yra reiškiamas bendras reikalavimas – pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai pagal parengtus projektinius pasiūlymus. Ieškovė nereiškia atskiro reikalavimo – pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą gauti statybą leidžiančius dokumentus jau atliktų darbų įteisinimui. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta net ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, ar projektiniame pasiūlyme numatyti statybos darbai apskritai yra galimi, t. y., ar statybą leidžiantys dokumentai ieškovei gali būti išduoti. Dėl to, priešingai nei sprendė teismas, visų pirma būtina išspręsti nagrinėjamoje byloje reiškiamus reikalavimus.

Net ir konstatavęs jog nagrinėjamos bylos yra susijusios, teismas ex officio privalo spręsti klausimą, ar nėra tikslinga šias bylas sujungti ir jas nagrinėti kartu (CPK 136 straipsnis).

Neatsižvelgta į aplinkybę, jog byloje pareikšti keli savarankiški reikalavimai (dėl ūkinio pastato su garažu statybos, detalaus plano rengimo ir t.t.), dėl kurių gali būti priimtas dalinis sprendimas. Vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, teismas privalėjo dėl pareikštų savarankiškų reikalavimų priimti dalinį sprendimą, o ne stabdyti visą bylą.

Prašo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 232 str. nustatyta tvarka byloje yra priimta nutartis nagrinėti šiuos ieškovės reikalavimus:

„1. pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą įstatymų nustatyta tvarka gauti ieškovei I. P. statybą leidžiančius dokumentus: leidimą statyti naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, žemės sklypo plane pažymėta raide A, ir, baigus statybos darbus, įregistruoti naujai sukurtą daiktą ieškovės vardu; leidimą rekonstruoti statinį - gyvenamojo namo lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas/patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Narbuto įmonės parengtus projektinius pasiūlymus ir, atlikus rekonstravimo darbus, įregistruoti daiktines teises į rekonstruotą daiktą ieškovės P. vardu; 2. Pripažinti nepagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą ieškovei organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano rengimą (planavimo tikslas - apie 320 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, sklypo būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties) ir prijungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3. Pripažinti ieškovei teisę be atsakovių sutikimo įstatymų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus: leidimą statyti naują statinį - namų ūkio pastatą su garažu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, žemės sklypo plane pažymėta raide A, ir, baigus statybos darbus, įregistruoti naujai sukurtą daiktą ieškovės vardu; leidimą rekonstruoti statinį - gyvenamojo namo lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas/patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Narbuto įmonės parengtus projektinius pasiūlymus ir, atlikus rekonstravimo darbus, įregistruoti daiktines teises į rekonstruotą daiktą ieškovės vardu. 4. Pripažinti ieškovei teisę be atsakovių sutikimo perimti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano rengimą (planavimo tikslas - apie 320 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, sklypo būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties) ir prisijungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5. Atidalinti gyvenamojo namo lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pastogę, nustatant, kad ieškovė naudosis, valdys ir disponuos virš jai priklausančio buto/patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančią pastogės dalį, VĮ Registrų centras Kauno filialo parengtame plane pažymėta indeksu 2-1 (16.18 kv.m.), o atsakovės naudosis, valdys ir disponuos virš joms nuosavybės teise priklausančio buto/patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią pastogės dalį, plane pažymėta indeksu 2-2 (17.43 kv.m.). 5. Pripažinti ieškovei teisę be žemės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendratučių atsakovių sutikimo išsipirkti 5/6 dalis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, atitinkamai atsakovėms pripažinti teisę įsigyti 1/6 dalį įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto; 7. Nustatyti, kad proporcingai turimai žemės sklypo daliai ieškovė ir atsakovės dengia visas išlaidas, susijusias su detalaus plano rengimu...“

Atsakovės pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti joms teisę rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Teismas konstatavo, kad kiti priešieškininiai reikalavimai nėra aiškiai suformuluoti. Be kitų aplinkybių, kuriomis atsakovės grindžia atsikirtimus į ieškinį, nesutikimą su ieškiniu jos motyvuoja tuo, jog ieškovė namą rekonstruoja savavališkai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-04-09 ieškovei surašė savavališkos statybos aktus ir 2010-04-15 pareikalavo kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2010-05-17, likviduoti savavališkos rekonstrukcijos padarinius - atstatyti į buvusią padėtį nupjautas dvi medines sijas, panaikinti iškirstą angą mediniame perdenginyje, panaikinti lauko sienoje įrengtas duris taip, kad nebūtų pažeisti bendraturčių interesai ir būtų pašalinta rekonstruojamo namo konstrukcijų avarijos grėsmė.

Byloje nėra šalių procesinių dokumentų, pateiktų 2010 m. gegužės 19 d. Kauno m. apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje nr. 2-327-568/2011 pagal I. P. ieškinį atsakovui valstybinei statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Reginai G. G., H. G. dėl daiktinių teisių gynimo ( teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų ir apie pastarojoje byloje priimtus teismo procesinius dokumentus), tačiau iš procesinių dokumentų sustabdytoje byloje bei šalių paaiškinimų matyti, jog ieškinio reikalavimas civilinėje byloje nr. 2-327-568/2011 yra pareikštas dėl savavalinės statybos akto ir statybos sustabdymo akto panaikinimo, priešieškinis - dėl rekonstruojamo namo atstatymo į buvusią padėtį.

Taigi, abiejose byloje pareikšti reikalavimai yra susiję nuosavybės teisėmis į daiktus bei daiktinių teisių įgyvendinimo teisėtumo aspektu.

Privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojantis CPK 163 straipsnio 3 punktas įtvirtina negalimumą nagrinėti bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal šį punktą yra tik tada, jei tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Spręsdamas ginčo klausimą, pirmosios instancijos teismas bylų prejudicinio ryšio nenurodė. Faktų, dėl kurių gali būti pasisakyta tik kitoje byloje, teisėjų kolegija nenustatė.

Civilinėje byloje Nr. 2-327-568/2011 ginčijami savavališkos statybos aktai yra surašyti 2010 m. balandžio 9 d., t.y. iki Statybos įstatymo pakeitimų priėmimo ir įsigaliojimo (iki 2010 m. spalio 1 d.). Pagal jų surašymo metu galiojusią CK 4.103 straipsnio redakciją teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti ( CK 4.103 str. 3 d.). Nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojanti CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą šiuo metu reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.), kurio 7 dalyje numatyta, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Tuo vadovaujantis sutiktina su atskirojo skundo teiginiu, kad, net ir nustačius savavališkos statybos atvejus, statytojams yra suteikta teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus, būtina pateikti bendraturčių sutikimus, nagrinėjamos bylos atveju – atsakovių sutikimus. Tokio sutikimo nebuvimas yra ginčo dalykas byloje, kurios nagrinėjimą pirmosios instancijos teismas sustabdė.

Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, jog abiejose bylose yra pareikšti vienas su kitu susiję reikalavimai. Atskirojo skundu pagrįstai nurodoma, jog tokiu atveju bylos nagrinėjimo sustabdymas pažeidžia CPK 7 str. įtvirtintus civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, CPK 261 straipsniu nustatytą galimybę priimti dalinį sprendimą dėl savarankiškų ieškininių reikalavimų, be teisėto pagrindo apriboja ieškovės teisę pasinaudoti aukščiau nurodyta savavališkos statybos įteisinimo procedūra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustatęs nurodomus faktus, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ne bylos sustabdymo, o bylų sujungimo klausimą ( CPK 136 str. 4 d., 273 str. 2 d.).

Nekonkretizavęs prejudicinio ryšio, apylinkės teismas netinkamai pritaikė CPK 163 straipsnio trečiojo punkto nuostatas. Tokio ryšio nenustatęs, apeliacinės instancijos teismas nutartį dėl bylos sustabdymo panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės. Nemotyvuotas atsakovių prašymas dėl bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 punkte numatytu pagrindu atmestinas.

Bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismo dėmesys atkreiptinas į priešieškinio trūkumus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį. Klausimą išspręsti iš esmės. Netenkinti atsakovų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl tame pačiame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje nr. 2-327-568/2011 pagal I. P. ieškinį atsakovui valstybinei statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims R. G. G., H. G. dėl daiktinių teisių gynimo.