Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-784-175-2014;

Teisėjas Arturas Rauktys Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00035-2012-5;

2014 m. spalio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistojo R. S. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 3 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. Pritaikius BK 64¹ str. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirtos bausmės dalį pridėjus prie Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės, R. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn.

A. R. A. civilinis ieškinys patenkintas iš nuteistųjų R. S., S. J., R. P. solidariai priteisiant 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. P. bei S. J., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su S. J., kurios buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, R. P., bei D. J., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri dėl amžiaus, nėra nusikaltimo subjektas, 2012 m. sausio 21 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, S. J. sužinojus ir perdavus informaciją R. S. ir R. P., jog nukentėjęs A. R. A. su savimi turi daug pinigų, sutarė, kad reikia tuos pinigus pagrobti ir sutarė, kad S. J. liepiama D. J. iš mobiliojo ryšio telefono parašys trumpąją žinutę, kada A. R. A. neblaivus išeis iš S. J. tėvo R. Z. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir bus galima A. R. A. apiplėšti; 2012 m. sausio 21 d. apie 21 val. D. J. parašydama trumpąją žinutę informavo R. S. ir R. P., kurie laukė prie R. Z. G. namų, o S. J. tuo metu su D. J. palydėjo laiptais išgėrusį A. R. A. į gatvę iš namo, kur A. R. A. laukė R. S. ir R. P., kurie panaudodami fizinį smurtą, tai yra suduodami ranka ir koja mažiausiai keturis smūgius į įvairias kūno vietas A. R. A., dėl ko šis pargriuvo ant žemės, taip padarydami A. R. A. poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairės alkūnės sąnario sumušimą, paviršinę muštinę žaizdą pakaušyje su odos nubrozdinimu ir poodinę kraujosruvą, suplėšė A. R. A. marškinius ir iš marškinių kišenės pagrobė piniginę 25 Lt vertės ir joje buvusius 2 200 Lt, tuo padarydami A. R. A. nežymų sveikatos sutrikdymą ir turtinę 2 225 Lt žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija, nesant pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl R. S. kaltės padarius BK 24 str. 3 d. 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nuosprendžio motyvų plačiau neanalizuoja ir jų nevertina.

Apeliaciniame skunde ginčijamas bausmės individualizavimo bei suėmime išbūto laiko įskaitymo (neįskaitymo) į paskirtą bausmę klausimas, todėl aukštesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. S. skundą, pasisako dėl tos nuosprendžio dalies, kuri susijusi su nuteistajam paskirta bausme.

Teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais taip pat atsižvelgdamas į kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

R. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 str. 3 d. 180 str. 1 d. BK 180 str. (straipsnio, keisto 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233, redakcija nuo 2007-07-21) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas R. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinus 1/3 R. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 mėn. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas, taip pat įvertino ir kitas aplinkybės, kurios, teismo manymu, yra reikšmingos individualizuojant bausmę.

Nuteistasis R. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, anksčiau teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Paminėtos aplinkybės R. S. apibūdina kaip linkusį pažeidinėti įstatymų reikalavimus, taip pat leidžia daryti išvadą, kad anksčiau taikytos švelnesnio pobūdžio poveikio priemonės (auklėjamojo poveikio priemonės, įpareigojimai, bausmės vykdymo atidėjimas) teigiamos įtakos nuteistojo asmenybės formavimuisi ir jo elgesiui neturėjo. Šios aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog R. S. atžvilgiu bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe iš savanaudiškų paskatų siekiant neteisėtai gauti pinigų iš nukentėjusiojo, nusikaltimas padarytas panaudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, nusikaltimas baigtas. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei tai, kad R. S. jau ir anksčiau teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu kitiems asmenims priklausančio turto pasisavinimu, rodo nuteistojo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas bendrąsias elgesio taisykles, jo nenorą pasitaisyti. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis R. S. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 59 str. 1 d. 2 p.). Paminėtas nuteistojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai, atsižvelgdamas į BK 91 str. 3 d. nuostatas, R. S. skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės vidurkis. Paskirta bausmės individualizuota tinkamai, nelaikytina aiškiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga padarytam nusikaltimui. Dar labiau ją švelninti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendė ir R. S. suėmime ir sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į nuosprendžiu paskirtą bausmę klausimą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad į bausmės laiką įskaitomas suėmimo laikas nuo 2014 m. kovo 14 d. ir pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, teisingai į R. S. paskirtos bausmės laiką įskaitydamas pagal 2011-12-07 nuosprendį iš dalies atliktą bausmę, nepagrįstai ir neteisingai įskaitė R. S. šioje byloje suėmime išbūtą laiką.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-13 nutartimi R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeistą į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Remiantis šia nutartimi dėl R. S. buvo išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu R. S. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas 2013-04-26 ir patalpintas į areštinę (2 t. b. l. 114), vėliau – 2014-03-14 pargabentas į Lietuvą. 2014-03-16 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas terminas – 3 mėn., šį terminą skaičiuojant nuo 2014-03-16 (2 t. b. l. 124, 125). Vadovaujantis BK 66 str. teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Į bausmės laiką turi būti įskaičiuotas faktinis konkrečioje byloje kaltinamojo (nuteistojo) suėmime išbūtas laikas. Šioje byloje R. S. Europos arešto orderio pagrindu faktiškai sulaikytas 2013 m. balandžio 26 d., todėl būtent nuo šios dienos skaičiuojamas R. S. suėmime išbūtas laikas, kuris įskaitytinas į Šakių rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičiamas (BPK 329 str. 1 p.).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. S., išlaidas iki 2014-09-23 sudaro 120 Lt dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į bausmės laiką įskaičiuotas R. S. suėmimo laikotarpis nuo 2014 m. kovo 14 d. ir Į R. S. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2013-04-26.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 120 Lt, iš nuteistojo R. S. nepriteisti.