Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2015 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-32638417-15, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. T. apskrities VPK Šilalės r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado P. D. 2015 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-32638417-15 nubaustas 434 € bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2015 m. birželio 13 d. 20 val. (duomenys neskelbtini)., J. Č. g., vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keldamas grėsmę aplinkinių saugumui, iš chuliganiškų paskatų važiuodamas žalia veja staigiai stabdė, taip priversdamas automobilį slysti ir išgąsdino piliečius, buksavo ratais ant žalios vejos. Vėliau toje pačioje gatvėje esančioje nesaugomoje automobilių aikštelėje chuliganiškai ir nesaugiai vairavo automobilį, t. y. suko saulės ratus keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Tokiu būdu T. B. kaltinamas pažeidęs KET 4, 5, 150.5, 9 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismo posėdžio metu T. B. palaikė savo skunde išdėstytus motyvus, parodė, jog jis 2015 m. birželio 13 d. su automobiliu AUDI 80 buvo (duomenys neskelbtini)., J. Č. gatvėje esančioje automobilių aikštelėje, kurioje su draugais P. T. ir M. D. tarėsi važiuoti į kaimo šventę, tačiau automobilio staigiai nestabdė, „saulučių“ su automobiliu nesuko. Jam atvykus į automobilių aikštelę tos „saulutės“ jau buvo „pripaišytos“. Sutinka tik su tuo, jog automobilis galėjo būtų truputį užvažiavęs ant žalios vejos. Prie jo priėjus girtam E. D., jie apsižodžiavo ir pastarasis paskambino policijai. Jis su automobiliu išvyko namo, tačiau po kurio laiko grįžo atgal į minėtą automobilių aikštelę. Tuomet atvykę policijos pareigūnai nufotografavo jo automobilį. T. B. paaiškino jiems, kad ne jis „paišė saulutes“. Pareiškėjas parodė, jog su E. D. seniai nesutaria.

Liudytojas P. T. parodė, kad 2015 m. birželio 13 d. jis, M. D. ir T. B., automobilių stovėjimo aikštelėje šnekėjosi apie kaimo šventę. Tuomet prie T. B. priėjo girtas E. D. ir pradėjo kabinėtis. Po to, E. D. paskambino policijai. P. T. taip pat tuoj paskambino policijai ir pranešė, jog E. D. pateikė melagingą pranešimą, ir kad važiuoti policijai nereikia. P. T. paaiškino, kad E. D. yra jo kaimynas, turintis didelių sveikatos problemų.

Liudytojas M. D. parodė, kad 2015 m. birželio 13 d. su T. B. buvo susitarę susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje. T. B. atvažiavo su automobiliu. Jam bendraujant su P. T. bei T. B., prie jų priėjo girtas E. D. ir pradėjo kivirčytis su T. B.. Tada E. D. paskambino policijai. T. B. išvažiavus namo, liudytojas matė kaip atvažiavo policija. M. D. parodė, kad E. D. turi sveikatos problemų, invalidumą, dažnai teikia melagingus pranešimus. Pasak M. D. jis niekada nėra matęs, kad T. B. chuliganiškai vairuotų.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, vaizdo įrašu, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, liudytojo parodymais (ATPK 256 str.).

T. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., padarymą. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, t. y. pagal ATPK 124² str. 2 d., būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimų faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)648/2011).

Ištyrus administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame esančiais užfiksuotais duomenimis grindžiamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu, kitus įrodymus, bei įvertinus posėdyje dalyvavusio administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. bei liudytojų P. T. ir M. D. paaiškinimus matyti, kad kaltinimas nepakankamai pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Tiesioginių ir objektyvių įrodymų byloje nėra. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (ATPK 257 straipsnis), pripažintina, kad byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad galėtų padaryti objektyvią išvadą, jog T. B. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. T. B. pripažįsta, jog 2015-06-13 buvo (duomenys neskelbtini)., J. Č. g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau su automobiliu neatliko jokių chuliganiškų veiksmų, t.y. žalia veja nevažiavo, staigiai nestabdė, automobilis neslydo, ratai ant vejos nebuksavo, automobilis „saulučių“ nedarė. Jo automobilis tiesiog stovėjo aikštelės pakraštyje, gal truputį užvažiavęs ant žalios vejos, tačiau jokio pavojaus eismo ar žmonių saugumui nekėlė. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai P. T. bei M. D., kurie tuo metu buvo su T. B.. Liudytojai parodė, kad tą dieną T. B. su automobiliu AUDI 80 atvažiavo į automobilių aikštelę ir jie kalbėjosi apie kaimo šventę. Jokių „saulučių“ T. B. nedarė, nebuksavo, chuliganiškai nevairavo. Prie jų priėjęs girtas E. D. pradėjo kabinėtis prie T. B. ir iškvietė policiją, neva T. B. chuliganiškai vairuoja. E. D. policijai pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jam besėdint ant vejos prie aikštelės, iš nugaros atvažiavo tamsios spalvos automobilis ir staigiai stabdydamas atslydo iki jo kojų. Tuomet vairuotojas T. B. atbulai buksuodamas nuvažiavo nuo vejos link Bijotų k. Po kurio laiko grįžęs minėtas automobilis aikštelėje važinėdamas ratais „piešė saules“, keldamas pavojų aplinkinių saugumui. Tada E. D. iškvietė policijos pareigūnus. Iš patrulio D. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog gavęs minėtą E. D. pranešimą, jis su specialiste V. M. atvyko į nurodytą pažeidimo vietą ir aikštelėje rado stovintį automobilį AUDI 80, kurio vairuotojo nebuvo. Apklausę pranešėją E. D. nustatė, jog automobilį AUDI 80 chuliganiškai vairavo T. B.. Pastarasis pareigūnams prisipažino, jog galėjo būti užvažiavęs ant vejos, tačiau neigė chuliganiškai vairavęs ir su pažeidimu nesutiko. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareigūnas pastebėjo aikštelėje stovintį automobilį AUDI 80 ir išpieštas automobilio padangomis „saules“, kur padangų žymės vedė iki pat minėto stovinčio automobilio. T. B. posėdžio metu tvirtino, jog jam atvykus į minėtą aikštelę, ant aikštelės dangos palikti ratų pėdsakai jau buvo padaryti kitų automobilių. Byloje nėra duomenų, kad automobilio buksuojančio rato žymės yra padarytos, būtent, T. B. vairuojamu automobiliu. T. B. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu ir bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo. Jo duoti parodymai sutampa su liudytojų parodymais duotais teismo posėdžio metu. Tuo tarpu dėl E. D. rašytinio paaiškinimo objektyvumo ir patikimumo kyla pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad T. B. ir E. D. sieja konfliktiški santykiai. Be to, kaip nurodė liudytojai P. T. ir M. D., E. D. turi sveikatos problemų. M. D. parodė, jog E. D. daug kartų yra melagingai pranešęs apie įvykius, kurių nebūdavo. Šį liudytojo teiginį, patvirtina Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-07-15 ir 2014-07-14 nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. A2.9.-421-761/2013 ir Nr. A2.9.-352-439/2014, kuriuose E. D. nubaustas už žinomai melagingus specialiųjų tarnybų iškvietimus. Taigi E. D. paaiškinimas yra subjektyvus, įrodymais neparemtas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismo nuomone, T. B. nepagrįstai ir neteisėtai yra nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., padarymą, jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog T. B. padarė ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nesurinkta. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taigi iš byloje esančių duomenų daryti vienareikšmiškos išvados, kad 2015-06-13 apie 20.00 val. T. B. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini)., J. Č. g. automobiliu iš chuliganiškų paskatų važiavo žalia veja, staigiai stabdė, priversdamas automobilį slysti bei suko saulės ratus keldamas pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, negalima. Todėl darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų, vienareikšmiškų ir neginčytinų T. B. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

Teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių T. B. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., padarymo, skundžiamas 2015-06-19 Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK nutarimas Nr. 93N-32638417-15 naikintinas ATPK 302 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena T. B. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti 2015 m. birželio 19 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 93N-32638417-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą T. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Šilalės rajono apylinkės teismą.