- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2-74-760/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01469-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- G. P., M. P.
- Advokatai
- Osvaldas Raščiukevičius, Visvaldas Petryla
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams M. P. ir G. P., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo:
1) atidalyti ieškovo D. S. nuosavybės dalį į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-7, adresas (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie atsakovų M. P. ir G. P. turimos šiame bute nuosavybės dalies, už tai įpareigojant atsakovus per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovui 14 000 Eur kompensaciją; arba teismui netenkinus šio reikalavimo, atidalyti atsakovų M. P. ir G. P. nuosavybės dalį į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-7, adresas (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie ieškovo D. S. turimos šiame bute nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovą per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovams 14 000 Eur kompensaciją; arba teismui netenkinus nei pirmo, nei antro reikalavimo dėl nuosavybės dalies atidalinimo, nustatyti naudojimosi butu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-7, adresas (duomenys neskelbtini), tvarką pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ir galiojančią šio buto kadastro duomenų bylą ir joje esantį patalpų išdėstymo planą, priskiriant ieškovui D. S. ir atsakovams M. P. ir G. P. bendrai naudoti laiptinę a (8.68 kv. m.), koridorių 3-1 (6.84 kv. m.), vonią 3-5 (1,78 kv. m.), tualetą 3-7 (2,18), o atskirai - ieškovui kambarį 3-6 (18.60 kv. m.), atsakovams - kambarį 3-4 (10.46 kv. m.), kambarį 3-3 (8.63 kv. m.) ir virtuvę 3-2 (16.41 kv. m.), bei įpareigojant atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovui 5 000 Eur kompensaciją;
2) Jei ieškovo D. S. nuosavybės dalis į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu nebūtų atidalyta ir prijungta prie atsakovų nuosavybės dalies, įpareigoti atsakovus per 9 (devynias) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (išskyrus atvejį, jei teismas sprendimu nustatytu naudojimosi juo tvarką), perduoti ieškovui aktualią kadastro duomenų bylą ir vieną komplektą raktų nuo šio buto durų, bei netrukdyti patekti į šį butą;
3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai G. P. ir M. P. su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo:
1) atidalinti ieškovui D. S. ir atsakovams M. P. ir G. P. priklausantį butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir ½ dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančią ieškovui D. S., priteisti atsakovams M. P. ir G. P.;
2) priteisti iš atsakovų M. P. ir G. P. ieškovo D. S. naudai 12 600 Eur piniginę kompensaciją;
3) priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 3 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) plotas 65.20 kv. m, su 5,87 kv. m. dydžio rūsiu su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-7 (1/2 iš 8,68 kv. m.), (toliau – butas), esantis daugiabučiame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims priklauso po ½ dalį nuo 9/100 buto priklausinio - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai butą įsigijo 2012-06-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kaip šeimos turtą. Ieškovas ½ dalį buto, kuris anksčiau priklausė atsakovams, įsigijo 2022-08-17 turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Ieškovui įsigijus ½ dalį buto, jis bendravo su atsakove dėl jo pardavimo kitiems asmenims. Šalys sutarė, kad ieškovas įkels buto skelbimą į internetinę svetainę ir nurodys savo kontaktinius duomenis, o potencialiems pirkėjams susisiekus su juo, jis juos nukreips pas atsakovę. Iš byloje pateiktos internetinės svetainės išrašo www.aruodas.lt nustatyta, kad buvo nurodyta parduodamo buto kaina 35 000 Eur. Butas nebuvo parduotas.
Ieškovas per atstovą advokato padėjėją Visvaldą Petrylą 2023-06-14 pretenzija kreipėsi į atsakovus, pasiūlydamas jiems už 15 000 Eur sumą įsigyti iš ieškovo jo buto dalį, arba ieškovas išperka jų dalį už 15 000 Eur. Atsakovai 2023-06-20 pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje pasiūlė ieškovui išpirkti jo buto dalį už 6000 Eur sumą. Ieškovas 2023 m. liepos 21 d. pateikė ieškinį teismui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Dėl kilusio ginčo esmės ir teisinio kvalifikavimo
Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio ieškovas suformulavo teismui alternatyvius reikalavimus, t. y. arba atidalyti ieškovo D. S. nuosavybės dalį į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-7, adresas (duomenys neskelbtini) ją prijungiant prie atsakovų M. P. ir G. P. turimos šiame bute nuosavybės dalies, už tai įpareigojant atsakovus per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovui 14 000 Eur kompensaciją; arba teismui netenkinus šio reikalavimo, atidalyti atsakovų M. P. ir G. P. nuosavybės dalį į butą, ją prijungiant prie ieškovo D. S. turimos šiame bute nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovą per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovams 14 000 Eur kompensaciją; arba teismui netenkinus nei pirmo, nei antro reikalavimo dėl nuosavybės dalies atidalinimo, nustatyti naudojimosi butu, tvarką pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ir galiojančią šio buto kadastro duomenų bylą ir joje esantį patalpų išdėstymo planą, priskiriant ieškovui D. S. ir atsakovams M. P. ir G. P. bendrai naudoti laiptinę a (8.68 kv. m.), koridorių 3-1 (6.84 kv. m.), vonią 3-5 (1,78 kv. m.), tualetą 3-7 (2,18), o atskirai - ieškovui kambarį 3-6 (18.60 kv. m.), atsakovams - kambarį 3-4 (10.46 kv. m.), kambarį 3-3 (8.63 kv. m.) ir virtuvę 3-2 (16.41 kv. m.), bei įpareigojant atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovui 5 000 Eur kompensaciją.
Nors ieškovas vienu iš alternatyvių reikalavimų prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką, tačiau atsakovai sutinka atidalyti bendrąją nuosavybę, todėl šioje byloje dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo teismas plačiau nepasisako.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Nustatyta, kad šioje byloje nei viena iš šalių nereiškė reikalavimo dėl turto atidalijimo natūra. Ieškovas nurodė, kad jį tenkintų buto atidalijimas bet kuriam bendraturčiui, o atsakovai teigė, kad jie sutiktų su atidalijimu, turtą priteisiant jiems, nes jie neturi kito būsto ir neturėtų galimybės jį įsigyti už kompensaciją.
Ieškovas neneigė atsakovų argumento, kad ½ dalis buto yra vienintelis jų gyvenamasis būstas, kad jie šiame bute gyvena iki šiol kartu su nepilnamečiais vaikais. Ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad D. S. neketina gyventi įsigytame bute. Jis neginčijo aplinkybės, kad ½ dalį buto įsigijo komerciniais tikslais. Yra pagrindas teigti, kad atsakovai turi didesnį interesą naudotis butu natūra. Atsižvelgiant į šalių išreikštas procesines pozicijas (kad ieškovą tenkintų turto atidalijimas bet kuriam bendraturčiui, o atsakovai sutiktų su turto atidalijimu tik jiems), teismas butą atidalija jį priteisiant atsakovams, o ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atidalijamo buto rinkos vertės ir ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio.
Dėl turto rinkos vertės nustatymo ir priteistinos kompensacijos dydžio
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Teisinga kompensacija yra vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis). Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2021 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2021 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).
Šioje nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai sutiko, kad piniginė kompensacija turi būti apskaičiuota pagal buto rinkos kainą. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad buto rinkos vertė yra 30 000 Eur ir atitinkamai prašė priteisti 15 000 Eur kompensaciją. Atsakovai pateikė nekilnojamojo turto rinkos vertės konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad buto rinkos vertė turto apžiūros dieną (2023-08-09) yra 25 200 Eur. Atitinkamai atsakovai prašė priteisti ieškovui 12 600 Eur kompensaciją (25200 : 2).
Esant tarp šalių ginčui dėl atidalijamo turto rinkos vertės bei siekiant teisingai nustatyti viso bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto rinkos kainą, buvo paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui R. G. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš ekspertizės akto nustatyta, kad nekilnojamojo turto – buto su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei buto priklausinio – 9/100 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2023-12-22) yra 28 500 Eur.
Atsižvelgiant į byloje gautą ekspertizės aktą, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 14 000 Eur kompensaciją. Atsakovai nesutiko su ekspertizės akte nustatyta buto rinkos verte. Nurodė, kad vertinant ginčo butą buvo padaryti esminiai teisės aktų pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos ekspertizės rezultatams – buto vertei. Teigė, kad atliekant turto vertinimą ekspertas R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos 62.2. ir 62.4. punktų reikalavimus. Nurodė, kad teismo ekspertas lyginamuosius objektus atrinko subjektyviai, kurie yra palankiausi tam, kad byloje būtų nustatyta kaip įmanoma aukštesnė buto kaina, kas yra palanku ieškovui. Prašė teismo vadovautis ne byloje atliktos ekspertizės aktu, o atsakovų pateikta nekilnojamojo turto rinkos vertės konsultacine išvada (toliau – Konsultacinė išvada) ir priteisti 12 600 Eur kompensaciją. Ekspertas R. G. apklaustas teisme apie atliktą ekspertizę ir surašytą ekspertizės aktą nurodė, kad buto vertinimą atliko ir ekspertizės aktą surašė vadovaujantis teisės aktais, savo patirtimi. Apskaičiavo labiausiai tikėtiną buto rinkos vertę. Tris lyginamuosius objektus atrinko remdamasis Registrų centro duomenimis, kurie labiausiai atitiko vertinamo buto parametrus (statybos metus, lokaciją, plotą, būklę ir t. t.). Nurodė, kad nėra tinkama lyginti su daug objektų ir po to taikyti dideles pataisas, kaip, kad buvo padaryta konsultacinėje išvadoje. Nurodė, kad atlikdamas ekspertizę neturėjo jokio subjektyvumo.
Turto vertinimas – tai turto vertės nustatymas (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnį, turto vertė nustatoma: 1) vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, kurių taikymas išsamiai nurodytas Turto ir verslo vertinimo metodikoje; 2) laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų; 3) taikant teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijus, išsamiai nurodytus Turto ir verslo vertinimo metodikoje.
Turto vertinimo ataskaitos turinio ir formos reikalavimai yra numatyti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau –Metodika). Metodikos 62 punkte numatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo: 62.1. lyginamojo metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes; 62.2. analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; 62.3. padarytų šios metodikos 58.2. punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes; 62.4. taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.
Ekspertizės akte nurodyta, kad vertinant butą buvo taikytas lyginamasis metodas. 2.6 punkte „Lyginamasis metodas“ bei 1 lentelėje yra aprašyta: lyginamojo metodo esmė, jo atlikimo būdas, nurodyti objektai su kuriais buvo lyginamas vertinamas objektas, jų pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, palyginamųjų objektų rinkimo šaltiniai, nurodytos atliktų sandorių kainų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės, taikytos formulės.
Ekspertizės akte nurodyta tvarka, pagal kurią, buvo atrinkti lyginamieji objektai : ekspertas, atsižvelgdamas į vertinamo turto rūšį, tipą, paskirtį, jo dislokacijos ir fizines savybes, atliko užklausą valstybės įmonės Registro centro duomenų bazėse („NT sandorių kainų paieška“) pagal eksperto suformuluotus atrankos kriterijus: turto paskirtį, sandorio laiką (sandoriai įvykdyti ne anksčiau nei 36 mėnesių iki vertės nustatymo datos), lyginamųjų objektų buvimo vietą (prioritetas teiktas verčių zonai, kurioje yra išsidėstęs vertinamas turtas), objekto plotą, bei kitus reikšmingus atrankos kriterijus. Iš visų eksperto užklausoje esančių lyginamųjų sandorių, atitinkančių vertintojo užduotus kriterijus, vertintojas parinko, labiausiai panašius į vertinamą turtą lyginamuosius sandorius (objektus). Ekspertas skaičiavimuose naudojo tuos sandorius, apie kuriuos disponavo daugiausia informacijos (t. y. tokių sandorių ir parduoto turto detalės ekspertui geriau žinomos nei likusių). Atrinkęs tinkamus palyginamuosius sandorius ekspertas pažymėjo visas nepanašias (skirtingas) vertinamo ir palyginamųjų objektų savybes ir atlikęs turto sandorių kainų pataisas, pagal nurodytą formulę apskaičiavo koreguotą vertinamo objekto vertę, kiekvieno lyginamojo sandorio pagrindu.
Taip pat, ekspertizės akte nurodyta, kad atrinkęs tinkamus palyginamuosius sandorius ekspertas pasižymėjo visas nepanašias (skirtingas) vertinamo ir palyginamųjų objektų savybes ir atlikęs turto sandorių kainų pataisas, apskaičiavo koreguotą vertinamo objekto vertę, kiekvieno lyginamojo sandorio pagrindu. Koreguota lyginamojo objekto vertė apskaičiuota pagal formulę: KVi = PKi *K1* K2* K3*...*Kn (1); KV - koreguota lyginamojo objekto vertė; PK - palyginamojo objekto (analogo) pardavimo kaina; K1, K2, K3, Kn - pataisos, įvertinančios vertinamojo ir palyginamojo objektų parametrų skirtumus. Lyginamaisiais vienetais ekspertas pasirinko 1 kv. m (kvadratinio metro) įsigijimo kainą. Ekspertas ekspertizės akte nurodė, bei parodė apklaustas teisme, kad darydamas analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, jis taikė kokybinį skaičiavimo modelį – t. y. taikė ekspertiniu būdu nustatytas pataisas. Sandorių kainų pataisos buvo nustatytos remiantis: eksperto asmenine profesine patirtimi bei sukauptomis žiniomis, naudojantis vidine analitine informacija bei rinkos monitoringo duomenis aktualius turto vertinimo dienai. Atliekant ekspertizę buvo vertinama ir buto būklė, atsižvelgta, kad bute nėra vidaus durų, ant sienų yra pelėsis.
Metodikos 58.1 punkte nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip tris per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Iš ekspertizės akto matyti, kad buvo pasirinkti trys lyginamieji objektai. Jų kainų intervalas 17500 – 35000 Eur; ploto intervalas 39,41 – 69,29 kv. m, pastato aukštų intervalas 1-2, visų objektų būklė – gera. Iš Konsultacinės išvados nustatyta, kad vertinimo objekto rinkos vertei pagrįsti buvo atrinkti 9 lyginamieji objektai; kainų intervalas nuo 6000 Eur iki 35000 Eur, ploto intervalas nuo 34,73 – 69,29 kv. m., pastato aukštų intervalas 1-2, objektų būklė nenurodyta. Tai, kad ekspertizės akte nurodyti trys, o Konsultacinėje išvadoje devyni lyginamieji objektai, nereiškia, kad ekspertizė metu nustatyta turto rinkos vertė yra neteisinga.
Pažymėtina, kad Konsultacinėje išvadoje nurodyta buto rinkos vertė skiriasi nežymiai (ekspertizės akte nurodyta turto vertė 28500 Eur, Konsultacinėje išvadoje – 25200 Eur). Tiek ekspertizės akte, tiek Konsultacinėje išvadoje, taikytas lyginamasis vertinimo metodas. Abiejų dokumentų lyginamųjų objektų pardavimo sandorių laikotarpiai nuo 2020 m. iki 2023 m. Iš dokumentų lyginamųjų objektų lentelių matyti, kad ekspertizės akte du iš trijų lyginamųjų objektų sutampa su Konsultacinėje išvadoje lygintais objektais (Lauko gatvėje, Skaudvilė; Kelmės gatvėje, Skaudvilė). Trečiasis objektas pasirinktas lyginimui taip pat yra panašus pasirinktam Konsultacinėje išvadoje, t. y. pagal lokaciją (Mechanizatorių gatvėje, Skaudvilėje), bei pardavimo kainą (17500 Eur), tačiau jo sandorio sudarymo data yra vėlesnė (2022 m. spalio mėn.) nei pasirinkto objekto Konsultacinėje išvadoje (2021 m. sausio mėn.).
Atkreiptinas dėmesys į atliktų vertinimų datas - ekspertizės akte numatyta turto vertė apskaičiuota 2023 m. gruodžio 22 d., Konsultacinėje išvadoje turto vertė apskaičiuota 2023 m. rugpjūčio 9 d., t. y. vertinimai atlikti skirtingais finansinių metų ketvirčiais. Iš Statistikos departamento būsto kainų indeksų pateiktos lentelės (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S7R251#/) matyti, kad būsto kainų indeksas butų daugiabučiuose namuose 2023 m. IV ketvirtį lyginant su 2023 m. III ketvirčiu (222,97) kilo – 223,04. Eksperto R. G. nustatyta buto rinkos vertė nelaikytina ženkliai didesnė nei nagrinėjamos bylos, nei esamos nekilnojamojo turto rinkos pardavimo kontekste. Vertinant aukštą kelerių pastarųjų metų infliacijos lygį šalyje, manytina, kad ekspertizės akte nurodyta turto rinkos vertė yra tikslesnė, nes atidalinant, sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovų atstovo nurodytą aplinkybę, kad ekspertas lyginamuosius objektus pasirinko subjektyviai, siekdamas nustatyti kaip įmanoma aukštesnę buto kainą.
Pažymėtina, kad ekspertizę byloje atliko ekspertas R. G. LR Teisingumo ministro 2015-03-23 įsakymu Nr. 1R-79 yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir jis turi teisę atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizes. Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas R. G. išduotas 2004 m. lapkričio 4 d. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto R. G. kvalifikacija ar jo kompetencija. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ekspertas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar būtų šališkas. R. G. dėl atliktų lyginamųjų objektų atrankos paaiškino teismo posėdžio metu. Nurodė, kad lyginamuosius objektus parinko iš visų turimų sandorių, kurie jo manymu buvo panašiausi. Ginčo butas pakankamai tvarkingas ir kokybiškai suremontuotas, išskyrus tai, kad trūksta vidaus durų ir viena siena apipelijusi. Atrinkti trys lyginamieji objektai vieni iš brangiausių ir didžiausių, tačiau jie labiausiai atitiko vertinamą butą, tiek pagal jo lokaciją, tiek pagal kitus kriterijus. Teigė, kad šalių butas yra vienas iš geriausių ir brangiausių butų toje vietovėje.
Tai, kad ekspertizės akto vizualus lyginamųjų objektų ir struktūros išdėstymas neatitinka esamo Konsultacinėje išvadoje, nereiškia, kad toks ekspertizės aktas neatitinka Metodikos reikalavimų. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir Metodikoje įtvirtintą reglamentavimą, visos sudaromos turto ar verslo vertinimo ataskaitos yra skirtingos, jas rengiant turi būti atliekamas individualus turto vertinimas, atsižvelgiant į individualias vertinamo turto savybes tam tikrą dieną, naujausias mokslo, praktikos ir rinkos tendencijas. Kiekviena vertinimo ataskaita yra unikali – tai vienas iš esminių individualaus turto vertinimo reikalavimų.
Pažymėtina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).
Atsižvelgiant į aptartų teisės aktų nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismo ekspertizės aktas neturi esminių jam keliamų reikalavimų pažeidimų, ekspertizės turinys nėra prieštaringas, išvada apie turto rinkos vertę pagrįsta tyrimu. Vien tai, kad atsakovai nesutinka su teismo eksperto nustatyta ginčo turto rinkos verte, savaime nėra pakankamas pagrindas laikyti šį įrodymą neteisėtu ir juo nesivadovauti priimant sprendimą byloje.
Teismas iš bylos duomenų sprendžia, kad atidalijamo turto – buto su priklausiniu rinkos vertė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu yra 28 500 Eur. Atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį – ½, bei ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl priteistinos kompensacijos dydžio, iš atsakovų ieškovui priteistina 14 000 Eur kompensacija. Teismo vertinimu šis kompensacijos dydis yra teisingas, labiausiai atitinka šalių interesus, užtikrina interesų balansą. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ½ buto atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovai yra sutuoktiniai. Jų pareiga sumokėti kompensaciją ieškovui yra solidari, todėl 14 000 Eur kompensacija priteistina solidariai iš abiejų atsakovų.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovai, iš kurių priteisiama kompensacija turi galimybę ją išmokėti. Tai patvirtina duomenys apie gaunamas pajamas. Iš M. P. banko sąskaitos išklotinės matyti, jog laikotarpiu nuo 2022-09-01 iki 2024-03-06 gavo 29855,65 Eur pajamų. Atsakovas yra įmonės MB „M“ dalininkas ir vadovas. Iš MB „M“ banko išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-03-03 iki 2024-03-01 įmonės įplaukos sudarė 105512,10 Eur sumą.
Dėl priteistos kompensacijos mokėjimo termino
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus 14 000 Eur piniginę kompensaciją sumokėti ieškovui per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovai atsiliepime į ieškinį buvo nurodę, kad jie sutinka su ieškinyje nurodyta kompensacijos išmokėjimo terminu. Atsakovas M. P. duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad kompensaciją turi galimybę sumokėti per 7 mėnesius, nes turi mokėti mokesčius, išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.
Atsakovai viso proceso metu teigė, kad jie gali sumokėti bendraturčiui kompensaciją už atidalijamą turtą. Atsakovas M. P. teikdamas paaiškinimus apie savo finansinę padėtį nurodė, kad šeimos mėnesio pajamas sudaro 3-4 tūkstančiai Eur. Pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad M. P. gauna pajamų užsienio valstybėje, taip pat ir iš vykdomos MB „M“ veiklos. Iš turimų duomenų teismas daro išvadą, jog atsakovai pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą per ieškovo prašomą 5 mėnesių laikotarpį. Nėra pagrindo atidėti sprendimo įvykdymo terminą dar ilgesniam laikotarpiui, nes procesas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tarp šalių vyksta jau ilgą laiką, todėl nustačius dar ilgesnį laikotarpį bus pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 220 Eur žyminis mokestis, 600 Eur sumokėtų už teismo atliktą ekspertizę bei 870 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti: 120 Eur už rašytinę pretenziją atsakovams ir 750 Eur už ieškinio parengimą. Byloje yra pateikti bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Viso ieškovas patyrė 1690 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismui patenkinus vieną iš ieškovo nurodytų alternatyvių reikalavimų, laikytina, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (870 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, pagrindo mažinti šias išlaidas nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovų priteistinos 1690 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 845 Eur.
Patenkinus ieškinį visiškai, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Nors atsakovų atstovas nurodė, kad didžiąja dalimi bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės, tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė. Priešingai, nustatyta, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo teismui, kreipėsi į atsakovus dėl bendrosios dalinės nuosavybės pardavimo, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, siūlė atsakovams už 15 000 Eur sumą įsigyti iš ieškovo jo buto dalį, nurodė, kad jis gali išpirkti jų dalį už 15 000 Eur. Ir tik po to, kai atsakovai pateikė ieškovui atsakymą, kuriame siūlė ieškovui parduoti jiems savo turto dalį už 6000 Eur sumą, kuri kaip vėliau nustatyta daugiau nei du kartus mažesnė nei turto rinkos vertė, ieškovas pateikė teismui ieškinį. Todėl laikytina, kad ieškovas į teismą kreipėsi pagrįstai. Teismas nenustatė, kad ieškovo procesinis elgesys būtų netinkamas. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu net sumažino savo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo nuo 15 000 Eur iki 14 000 Eur. Byloje buvo siūloma ginčą spręsti taikiai, tačiau taikaus susitarimo pasiekti nepavyko dėl abiejų šalių nesutarimo dėl turto rinkos vertės. Todėl teismas šiuo atveju neturi pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,64 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Patenkinti patikslintą ieškinį visiškai.
Atidalyti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (su rūsiu 5,87 kv. m.; su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-7 (1/2 iš 8,68 kv. m.)) esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei priklausinį 9/100 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (su rūsiu 5,87 kv. m.; su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-7 (1/2 iš 8,68 kv. m.)) esantį adresu Tauragės r. sav., Skaudvilė, Turgaus a. 1-3, bei priklausinį ½ dalį iš 9/100 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso D. S. priteisti atsakovams M. P. ir G. P.. Nustatyti, kad po atidalijimo visas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (su rūsiu 5,87 kv. m.; su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-7 (1/2 iš 8,68 kv. m.)) esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys 9/100 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka atsakovams M. P. ir G. P.
Priteisti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 000 Eur kompensaciją už D. S. atidalinamą ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (su rūsiu 5,87 kv. m.; su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-7 (1/2 iš 8,68 kv. m.)) esantį adresu Tauragės r. sav., Skaudvilė, Turgaus a. 1-3, bei priklausinį ½ dalį iš 9/100 ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įpareigoti atsakovus M. P. ir G. P. 14 000 Eur kompensaciją sumokėti ieškovui D. S. per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 845 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.