Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. O. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9044-1079/2019 pagal pareiškėjų I. N. A. O. ir K. O. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti santuokos nutraukimą bendru sutarimu, kai santuoką prašo nutraukti Lietuvos Respublikos pilietė (nurodanti, kad gyvena Lietuvos Respublikoje) ir N. gimęs asmuo (nurodantis, jog gyvena Didžiojoje Britanijoje).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas.

10. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pareiškėjų K. O. (Lietuvos pilietės, nurodančios, jog gyvena Lietuvos Respublikoje) ir I. N. A. O. (gimusio N, nurodančio, jog gyvena Didžiojoje Britanijoje) prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs civilinėje byloje esant tarptautinį (užsienio) elementą, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, savo iniciatyva tikrino, ar byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo klausimą.

11. Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“).

12. Spręsdamas dėl ieškinio priėmimo teismas patikrina, ar turi jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo klausimą. Šis patikrinimas vykdomas vadinamuoju keturių žingsnių metodu: 1) teismas turi patikrinti, ar turi jurisdikciją pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį; 2) jeigu neturi, vertinama, ar taikytinas reglamento „Briuselis II bis“ 6 straipsnis (t. y. vertinama, ar atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą kurioje nors ES valstybėje narėje, ar yra kurios nors jų pilietis); 3) jeigu atsakovas turi gyvenamąją vietą vienoje iš ES valstybių narių ar vienos jų pilietybę, teismas turi patikrinti jurisdikciją pagal reglamento „Briuselis II bis“ 7 straipsnio 1 dalį, siekdamas nustatyti, kurios kitos ES valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą reikalavimą; 4) jeigu atsakovas neturi gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir nėra pilietis, tuomet teismas jurisdikciją nustato taikydamas nacionalinę teisę pagal reglamento „Briuselis II bis“ 7 straipsnio 2 dalį.

13. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio taikymui svarbu nustatyti ne tik sutuoktinių nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau ir tai kiek laiko iki pareiškimo padavimo asmenys toje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gyveno. Nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą vertintina kurioje šalyje pareiškėjai deklaravę gyvenamąją vietą, kaip toje šalyje jie yra prisitaikę gyventi, ar moka kalbą, ar turi darbą, taip pat, privaloma įvertinti kokia yra pareiškėjų pilietybė, koks yra jų ryšys su Lietuva (šeimos ir socialiniai ryšiai).

14. Pareiškėja (apeliantė) prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodo, jog jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registrų duomenimis – pareiškėja (apeliantė) yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę. Kaip jau minėta, pareiškėjo I. N. A. O. nurodoma gyvenamoji vieta – Didžioji Britanija.

15. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjos (apeliantės) nuolatinė gyvenamoji vieta šioje byloje yra pagrindinis jurisdikcijos nustatymo kriterijus – nustačius, kad Lietuvos Respublikoje yra nuolatinė jos gyvenamoji vieta, jurisdikcija pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 4 įtrauką priklausytų Lietuvos Respublikos teismams (yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas). Jeigu pareiškėjos (apeliantės) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1, 2, 4 įtraukas jurisdikcija priklausytų Jungtinės Karalystės teismams ir Lietuvos Respublikos teismai šios bylos nagrinėti negalėtų.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino nuolatinės pareiškėjos (apeliantės) gyvenamosios vietos pagal Teisingumo Teismo suformuluotus kriterijus, kur pareiškėja (apeliantė) gyveno bent metus iki prašymo padavimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo nutraukti santuoką priėmimo klausimą, atsižvelgė į Gyventojų registro duomenis bei kitoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, ir, nustatęs, jog pareiškėja (apeliantė) yra deklaravusi išvykimą, nors procesiniuose dokumentuose nurodo, jog jos gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjų prašymo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog tik nustačius, kad Jungtinė Karalystė yra nuolatinė pareiškėjos (apeliantės) gyvenamoji vieta pagal Teisingumo Teismo suformuluotus kriterijus, būtų pagrindas konstatuoti, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kur yra pareiškėjos (apeliantės) nuolatinė gyvenamoji vieta ir trukmė joje pagal Teisingumo Teismo suformuluotus kriterijus, todėl, nenustačius nurodytų aplinkybių, negalima nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką bendru sutikimu yra teismingas Jungtinės Karalystės teismams ar Lietuvos Respublikos teismams. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.

19. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai pareikštas ieškinys yra susijęs su tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nurodyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo. Jei ieškovas teismo nustatytu terminu pateikia atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba nurodo įrodymus, kurių negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, teismas priima ieškinį. Atsisakymas priimti Lietuvos Respublikos teismams neteismingą ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), prieš tai nepritaikius trūkumų šalinimo instituto, taikomas tais atvejais, kai teismui iš pateikto ieškinio turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.