Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų I. N. A. O. ir K. O. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas 30 dienų terminas pareiškimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams šalinti, t. y. pateikti teismui papildomus duomenis: duomenis apie pareiškėjų turimas pilietybes (asmens dokumentų kopijas); duomenis apie pareiškėjų nuolatinę gyvenamąją vietą ir kiek laiko toje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gyvena; duomenis apie darbo vietą; duomenis apie pareiškėjos vaiko lankomą ugdymo įstaigą; duomenis kaip pareiškėja yra susijusi su jos nurodyta gyvenamąja vieta Lietuvoje; pateikti nepilnamečio vaiko gimimo įrašą ar gimimo liudijimą, ar dokumento patvirtintą kopiją, patvirtinančią kad pareiškėjas yra/nėra nepilnamečio vaiko B. I. J. O., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; pateikti teismui duomenis apie pareiškėjo turimą/neturimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Jeigu pareiškėjas I. N. A. O. yra nepilnamečio vaiko B. I. J. O., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, t. y. aptariant šalių susitarimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo jį auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas.

2019 m. birželio 13 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų pašalinimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėja K. O. yra Lietuvos pilietė, todėl ir kreipėsi į Lietuvos teismą dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjai pažymėjo, kad teismas buvo pasirinktas pagal K. O. gyvenamąją vietą Lietuvoje, kurioje ji gyvena atvykusi į Lietuvą. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad I. N. A. O. nėra vaiko B. I. J. O. tėvas. Pareiškėjai teismui nepateikė prašomos informacijos apie gyvenamąją vietą ir gyvenimo trukmę užsienio valstybėje, darbo vietą, vaiko gyvenamąją vietą ir kt., nurodydami, kad šių duomenų teismui pateikti negali, kadangi Jungtinės Karalystės institucijos tokių pažymų neišduoda.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti pareiškėjų pareiškimą.

Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuriam konkrečiam teismui teisminga konkreti civilinė byla (kuris teismas turi jurisdikciją ją nagrinėti). Teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus. Nustatęs, kad pagal taikytinas Europos Sąjungos, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Spręsdamas dėl ieškinio priėmimo teismas patikrina, ar turi jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktas.

Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“).

Jurisdikcijos patikrinimas pagal reglamento „Briuselis II bis“ vykdomas vadinamuoju keturių žingsnių metodu: 1) teismas turi patikrinti, ar turi jurisdikciją pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį; 2) jeigu neturi, vertinama, ar taikytinas reglamento „Briuselis II bis“ 6 straipsnis (t. y. vertinama, ar atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą kurioje nors ES valstybėje narėje, ar yra kurios nors jų pilietis); 3) jeigu atsakovas turi gyvenamąją vietą vienoje iš ES valstybių narių ar vienos jų pilietybę, teismas turi patikrinti jurisdikciją pagal reglamento „Briuselis II bis“ 7 straipsnio 1 dalį, siekdamas nustatyti, kurios kitos ES valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą reikalavimą; 4) jeigu atsakovas neturi gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir nėra pilietis, tuomet teismas jurisdikciją nustato taikydamas nacionalinę teisę pagal reglamento „Briuselis II bis“ 7 straipsnio 2 dalį.

Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio taikymui svarbu nustatyti ne tik sutuoktinių nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau ir tai kiek laiko iki pareiškimo padavimo asmenys toje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gyveno. Nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą vertintina kurioje šalyje pareiškėjai deklaravę gyvenamąją vietą, kaip toje šalyje jie yra prisitaikę gyventi, ar moka kalbą, ar turi darbą, taip pat, privaloma įvertinti kokia yra pareiškėjų pilietybė, koks yra jų ryšys su Lietuva (šeimos ir socialiniai ryšiai).

Pareiškėjų byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos, sudarytos Jungtinėje Karalystėje, nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tiek iš pačio pareiškimo, tiek iš prašomos patvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, matyti, kad pareiškėjai santuokos metu bendrų vaikų nesusilaukė, bendro privalomo registruoti nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo. Iš pareiškėjų pareiškimo ir prašymo dėl trūkumų pašalinimo, akivaizdu, kad pareiškėjas I. N. A. O. gyvena Jungtinėje Karalystėje, pareiškėja K. O., nors ir nurodo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje, Gyventojų registro duomenimis yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Pareiškėjai susituokė Londone, Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini); pareiškėjos K. O. nepilnametis vaikas gimė (duomenys neskelbtini), taip pat Jungtinėje Karalystėje; kaip savo gyvenamąją vietą Lietuvoje K. O. nurodė vietą, kurioje ji gyvena atvykusi į Lietuvą. Paprašius pareiškėjų pateikti papildomus duomenis apie jų gyvenamąją vietą užsienyje, gyvenimo užsienyje trukmę, darbo vietą, vaiko gyvenamąją vietą ir pan., pareiškėjai nurodė, kad tokių dokumentų negali pateikti, nes Jungtinės Karalystės institucijos tokių pažymų neišduoda. Teismo prašomų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti ar turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą, pareiškėjai neteikė. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad abiejų pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta jau nuo 2013 m. pradžios yra Jungtinėje Karalystėje, nes kaip minėta – (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje pareiškėjai gimė vaikas, o (duomenys neskelbtini) ten pat pareiškėjai sudarė santuoką. K. O. į Lietuvą atvyksta tik, galimai, aplankyti artimųjų, paatostogauti ir pan., todėl nelaikytina, kad pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punktą, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o tokia byla turi būti nagrinėjama toje valstybėje, kurioje yra pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta, t. y. Jungtinėje Karalystėje. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turi tik pareiškėja K. O., todėl pareiškėjų prašymas negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose ir vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktu, pagal kurį jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylas turi valstybių narių, kurių pilietybę turi abu sutuoktiniai, teismai.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kad nei pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punktą, nei pagal b punktą pareiškėjų prašymas nėra nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose, pareiškėjų prašymą atsisakytina priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui. Teismas nevertina ar turi jurisdikciją nagrinėti bylą pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 6 ir 7 straipsnius, nes šie straipsniai nenumato išimtinės jurisdikcijos bylose dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu pareiškimu.

Pareiškėjams išaiškintina, jog su prašymu dėl santuokos nutraukimo turi kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų I. N. A. O. ir K. O. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir grąžinti pareiškimą jį padavusiems asmenims.

Išaiškinti pareiškėjams, kad dėl santuokos nutraukimo jie gali kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą.

Teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.