Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Atsakovas D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negauta, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

4. Teisme (duomenys neskelbtini) d. gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodė, jog išvados pateikimo dieną atsakovui nėra taikomas atvejo vadybos procesas bei teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Konstatuoja, jog ieškovės V. B. reikalavimas pakeisti (duomenys neskelbtini) d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui E. Š. priteistą 150,00 Eur išlaikymo dydį neprieštarauja nepilnamečio interesams, tačiau konkretus išlaikymo dydis iš atsakovo D. B. turėtų būti nustatytas teismo, įvertinus visus byloje esančius duomenis. Prašo teismo leisti Tarnybos įgaliotam atstovui nedalyvauti planuojamuose civilinės bylos posėdžiuose bei remtis rašytine teismui pateikta išvada.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. patvirtinus taikos sutartį iš atsakovo nepilnamečiui vaikui buvo priteista 150,00 Eur išlaikymo suma. Vaikui augant padidėjo jo poreikiai, vaiką reikia vežioti į būrelius, mokėti už būrelius, už kurą, ieškovei nebeužtenka skiriamo vaiko išlaikymo sumos. Atsakovas nesirūpina vaiku nei finansiškai nei morališkai. Atsakovas paskutinį kartą vaiką yra matęs kai buvo vos gimęs. Atsakovas nemoka net ir 150,00 Eur vaikui priteisto išlaikymo, dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo ji kreipėsi į antstolį. Mano, kad atsakovas yra pajėgus mokėti išlaikymą vaikui po 320,00 Eur per mėnesį vaikui. Ji šiuo metu nedirba, tačiau ketina įsidarbinti, jai finansiškai padeda jos vyras. Su atsakovu ieškovė nebendrauja. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas, eismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

7. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

8. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) d. tėvai yra ieškovė V. B. ir atsakovas D. B. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (duomenys neskelbtini) d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nepilnamečių vaiko E. Š. išlaikymui D. B. įsipareigojo teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaikui po 150,00 Eur iki sūnaus E. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

10. Ieškovė į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo kreipėsi praėjus daugiau nei (duomenys neskelbtini) metams po teismo sprendimo, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindė pasikeitusia ieškovės turtine padėtimi bei pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais.

11. 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

12. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, t. y. prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

13. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (duomenys neskelbtini) d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria vaiko išlaikymui buvo priteista po 150,00 Eur, buvo priimta 2020 metais, todėl darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per (duomenys neskelbtini) metus neabejotinai išaugo, kadangi vaikas pradėjo lankyti mokyklą, įvairius būrelius. Ieškovė taip pat nurodė, jog dėl aktyvios vaiko fizinės veiklos vaikui reikalingas pagerintas, daug kalorijų ir vitaminų turintis maistas, todėl ieškovė vaikui maistui išleidžia apie 350,00 Eur per mėnesį, asmens higienos priemonės 30,00 Eur, kelionių ir kuro išlaidoms 50,00 Eur, kirpėjo paslaugoms 10,00 Eur, vitaminams, žuvų taukams, vaistams 40,00 Eur, vaiko laisvalaikiui 50,00 Eur, sezoniniams rūbams, drabužiams, mokyklinei uniformai, mokyklinėms prekėms 250,00 Eur, sveikatos draudimui 30,00 Eur.

15. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. B. šiuo metu nedirba, finansiškai jai padeda užsienyje dirbantis vyras. Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi.

17. Atsakovas duomenų apie gaunamą uždarbį nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų, jog yra nedarbingas ar iš dalies darbingas, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.

18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuriai tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nors duomenų apie gaunamas atsakovo pajamas nėra, atsakovas yra darbingas, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo indėlis prie vaiko išlaikymo turėtų būti didesnis, kad atsakovas gaunamos pajamos leidžia jam teikti didesnį išlaikymą vaikui, nei iki šiol teikė.

19. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikius, į tai, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, į tai, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo priteistas (duomenys neskelbtini) metais, o vaikas užaugo, pradėjo eiti į mokyklą, vaiko poreikiai taip pat pasikeitė, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, taip pat į tai, jog nors byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajams, tačiau atsakovas yra jaunas, darbingas ir neabejotinai turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, sprendžia, kad iki 320,00 Eur padidintas išlaikymas vaikui yra pakankamas, teisingas bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

20. Esant minėtoms aplinkybėms ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo D. B. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - (duomenys neskelbtini) d. (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis).

21. Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

23. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta valstybės teisė gauti būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog išlaidos valstybei sudaro (duomenys neskelbtini) Eur.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, valstybei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos (duomenys neskelbtini) Eur išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos(juridinio asmens kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630) (CPK 99 straipsnis).

25. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą sudaro 46,00 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (duomenys neskelbtini) d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą taikos sutarties dalyje sutartimi nustatytą 150,00 Eur išlaikymo dydį vaikui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 320,00 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - (duomenys neskelbtini) d.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) išlaidas dėl ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,00 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.