Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai perleido kitam asmeniui areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą, tai yra laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2011-08-19, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai perleido E. L. , gim. (duomenys neskelbtini), 2009-08-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 336-1N/2009 areštuotą ir jam patikėtą saugoti didelės, 50 000 Lt vertės turtą, ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas AB DnB NORD bankui (šiuo metu – AB DNB bankas) 50 000 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. D. gynėjas advokatas Laimonas Strauka prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. gynėjo advokato Laimono Straukos apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo V. D. gynėjo apeliaciniame skunde.

BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Pagal BK 246 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tuomet, jei aptarti veiksmai atliekami su didelės vertės aprašytu, areštuotu turtu arba didelės vertės turtu, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BK 248 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Kaip matyti iš nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginčija apygardos teismo remiantis faktiniais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, kad V. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be kitų statinių, ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje buvo pastatytas rąstinis pirties pastatas, kurį V. D. , laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2011 m. rugpjūčio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, t.y. jau po to, kai buvo priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartis areštuoti skolininkams V. D. ir B. D. nuosavybės teise priklausantį, 2006-07-10 užregistruotu hipotekos lakštu (reg. Nr. 3820, identifikavimo kodas 03120060007334) įkeistą turtą, siekdamas sugrąžinti skolą A. Š. , leido nusigriauti ir išsivežti E. L. , tokiu būdu pastarajai šį pastatą perleisdamas, tačiau teigia, kad šiuose V. D. veiksmuose nėra BK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes pastarasis nežinojo, kad E. L. perleidžiamas rąstinis pirties pastatas galėjo būti ir buvo hipotekos lakštu įkeistas AB DNB bankui ir kartu su kitu jam priklausančiu turtu areštuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, kadangi Nekilnojamojo turto registre buvo ir šiuo metu yra užregistruotas statinys – pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: 3I1/ž, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: pagalbinės ūkio paskirties, statybos pabaigos metai: 1950 m., baigtumo procentas: 100%, fizinio nusidėvėjimo procentas kadastro duomenų nustatymo metu, t.y. 1997-12-24: 70 %, statybinė medžiaga: medis su karkasu, masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rinkos vertė 2006 m. kovo 1 d.: 3144 Lt, ir tai patvirtina, kad bankui buvo įkeistas ir vėliau teismo nutartimi areštuotas būtent šis pastatas, o ne ant minėto pastato pamatų savavališkai pastatyta rąstinė pirtis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos gynėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Nr. 336-1N/2009 areštavo sutuoktiniams V. D. ir B. D. nuosavybės teise priklausančius ir 2006-07-10 užregistruotu hipotekos lakštu (reg. Nr. 3820, identifikavimo kodas 03120060007334), siekiant užtikrinti prievolių AB DNB bankui pagal 2006-07-04 kreditavimo sutartį Nr. 467-06 IL tinkamą vykdymą, įkeistus daiktus, t.y. (duomenys neskelbtini) esančius tris žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ant vieno iš jų, t.y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius: pastatą-gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, pažymėjimas plane 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, pažymėjimas plane 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, pažymėjimas plane 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, pažymėjimas plane 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė sudaro 1 502 002 Lt (hipotekos lakšto 4 punktas). Šia nutartimi teismas įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus V. D. ir B. D. , kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių, bei pavedė saugoti įkeistus daiktus ir uždraudė perleisti šiuos daiktus kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šių daiktų priklausiniai, reikalauti padalyti šiuos daiktus ar atskirti priklausinius nuo šių daiktų (t. 1, b.l. 3-4). Faktiniai bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis V. D. , dar prieš kreipiantis į AB DNB banką dėl kredito suteikimo, užsakė jam bei sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, kurį atliko UAB Korporacija „Matininkai“. Iš šios bendrovės vertintojų sudarytos 2006-05-10 nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. 06-05-III-191 ir turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad 2006 m. balandžio 27 d. buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas sutuoktiniams V. D. ir B. D. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad viename iš trijų sutuoktiniams priklausančių žemės sklypų, t.y. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų pastatų, t.y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1/p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2I1/p, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5I1/p, naujai pastatytos pirties su gyvenamosiomis patalpomis, be unikalaus numerio, bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra geros fizinės būklės nebaigtas statyti, vieno aukšto su mansarda tašytų rąstų pirties pastatas, statomas pagalbinio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3I1/ž, vietoje. Šio pastato užstatymo plotas apie 91 m², pagrindiniai pastato konstrukcijų elementai: pamatai – betono, sienos – tašytų rąstų, pertvaros – medinės, perdengimas – medinių konstrukcijų, stogas – šlaitinis, čerpių dangos, su stoglangiais, pastato užstatymo plotas 91 m², bendras pastato plotas – apie 125 m². Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad vertinami pastatai, t.y. tiek 1A1/1p, 2I1/9, 5I1/p, tiek ir 3I1/ž, yra rekonstruoti, po rekonstrukcijos pastatų kadastriniai matavimai neatlikti, pakitimai neįregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Vertinimo užsakovas nepateikė pastatų rekonstrukcijos projekto ir patvirtinto rekonstrukcijos leidimo (t. 1, b.l. 73-75, 94-104). Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas vienas iš šį turto vertinimą atlikusių UAB Korporacijos „Matininkai“ vertintojų V. G. , kuris ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad V. D. užsakymu atliko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą. V. D. aprodė jiems turimą turtą, buvo apžiūrėti turto vertės nustatymo pažymoje bei turto įvertinimo ataskaitoje nurodyti objektai, t.y. žemės sklypai ir statiniai. Gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, taip pat buvo du rąstiniai statiniai – pirtis su gyvenamosiomis patalpomis, kuri nebuvo įregistruota ir neturėjo unikalaus numerio, bei nebaigta statyti pirtis, kuri buvo statoma ant nugriauto pastato pamatų 3I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sienos, stogas, viduje buvo neįrengta, seno ūkinio pastato toje vietoje nebuvo. Šie pastatai nebuvo tinkamai suregistruoti, tačiau turtas buvo sukurtas, todėl įvertintas pagal faktą (t. 2, b.l. 53-54). Be to, būtent toks pastatas, t.y. rąstinė pirtis, pastatyta ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje UAB Korporacijos „Matininkai“ vertintojų buvo užfiksuota ir 2008 m. gegužės 31 d., kreditoriaus AB DNB banko užsakymu atliekant sutuoktiniams V. D. ir B. D. priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą (nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 08-05-III-245(11), AB DNB banko kreditavimo byla Nr. A-B 095-00683, b.l. 5-28), tokį pastatą 2009 m. rugpjūčio 11 d., t.y. sekančią dieną po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dėl įkeistų daiktų arešto priėmimo, fotonuotraukoje užfiksavo ir AB DNB banko atstovai (t. 1, b.l. 58). Taigi, šie faktiniai duomenys patvirtina, kad tiek nuteistajam V. D. priklausančio turto vertinimo, atlikto pastarojo užsakymu UAB Korporacijos „Matininkai“ vertintojų, metu, t.y. 2006 m. balandžio 27 d., tiek šio turto įkeitimo metu, t.y. 2006 m. liepos 10 d., kaip ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dėl įkeisto turto arešto priėmimo metu, t.y. 2009 m. rugpjūčio 10 d., V. D. ir jo sutuoktinei priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje stovėjo ne gynėjo akcentuojamas, Nekilnojamojo turto registre 1997-12-24 fiksuotas 1950 m. užbaigtas statyti, 70 % nusidėvėjimo ūkinis pastatas iš medžio su karkasu ar šio pastato pamatai, bet geros fizinės būklės nebaigta statyti vieno aukšto su mansarda tašytų rąstų pirtis šlaitiniu čerpių stogu. Nors nuteistasis V. D. šio pastato, kaip ir kitų rekonstruotų pastatų, kadastrinių matavimų neatliko ir pastato pakitimų Nekilnojamojo turto registre neįregistravo, taip pat nei turto vertintojams, nei AB DNB bankui nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio statinio projekto ir statybos leidimo, tačiau, kaip jau minėta, V. D. užsakymu UAB Korporacijos „Matininkai“ vertintojų parengtoje nuteistajam ir jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitoje kaip ūkinis pastatas (3I1/ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įvardinta geros fizinės būklės rąstinė pirtis, o ne 1950 m. pastatytas avarinės būklės pastatas iš medžio su karkasu ar jo pamatai, ir nurodyta šio pastato vertė – 100 000 Lt, o visas nekilnojamasis turtas įvertintas 1 802 000 Lt, nes be minėto pastato dar buvo vertinamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 209 000 Lt, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 223 000 Lt, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 670 000 Lt, kiti rekonstruoti pastatai, t.y. gyvenamasis namas (1A1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 120 000 Lt, ūkinis pastatas (2I1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė 90 000 Lt, garažas (5I1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė – 90 000 Lt, taip pat pirtis su gyvenamosiomis patalpomis be unikalaus numerio, nustatyta vertė – 300 000 Lt (t. 1, b.l. 73-75, 91-104). Nuteistasis V. D. šią nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą pasirašė, tuo patvirtindamas, kad sutinka su šiame dokumente išvardintu turtu ir jo įvertinimu, įskaitant 100 000 Lt vertės rąstinę pirtį, pastatytą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje, ir būtent tokią turto įvertinimo ataskaitą kartu su fotonuotraukomis, kuriose be kita ko užfiksuotas jau minėtas nebaigtas statyti rąstinis pirties pastatas su šlaitiniu čerpių stogu, o ne avarinės būklės ūkinis pastatas ar jo pamatai, pateikė AB DNB bankui, kreipdamasis dėl kredito suteikimo (AB DNB banko kreditavimo byla Nr. A-B-095-00683, b.l. 29), po ko banko atstovams nustačius, kad pateiktoje nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje nurodytas sutuoktiniams nuosavybės teise priklausantis turtas yra pakankamas prievolių įvykdymo užtikrinimui, tarp AB DNB banko ir sutuoktinių V. D. bei B. D. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 467-06IL dėl 600 000 Lt dydžio kredito suteikimo. Kaip jau minėta, tinkamam prievolių pagal šią kreditavimo sutartį vykdymo užtikrinimui skolininkai V. D. ir B. D. hipotekos lakštu, kuris Hipotekos registre buvo užregistruotas 2006-07-10 (reg. Nr. 3820, identifikavimo kodas 03120060007334), banko naudai įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį 1 502 002 Lt bendros vertės turtą. Šiame hipotekos lakšte išvardinti tokie įkeičiami daiktai: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, yra 670 000 Lt; 2) gyvenamasis namas (pažymėjimas plane: 1A1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, yra 120 000 Lt; 3) ūkinis pastatas (pažymėjimas plane: 2I1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, yra 90 000 Lt; 4) ūkinis pastatas (pažymėjimas plane: 3I1/ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, yra 100 000 Lt; 5) ūkinis pastatas (viralinė) (pažymėjimas plane: 4I1/ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių susitarimu nustatyta 1 Lt; 6) garažas (pažymėjimas plane: 5I1/p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, yra 90 000 Lt; 7) kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), kurių vertė šalių susitarimu nustatyta 1 Lt; 8) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, yra 209 000 Lt; 9) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, yra 223 000 Lt (t. 1, b.l. 6-9). Šie hipotekos lakšte, kuris be kita ko patvirtintas ir nuteistojo V. D. , kaip vieno iš skolininko, parašu, užfiksuoti duomenys rodo, kad AB DNB bankui tinkamam prievolių užtikrinimui buvo įkeistas tokios sudėties, būklės ir vertės V. D. ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris faktiškai egzistavo tuo metu, kai V. D. užsakymu buvo įvertintas UAB Korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertintojų, t.y. 2006 m. balandžio 27 d. (išskyrus 300 000 Lt įvertintą baigtą statyti rąstinę pirtį su gyvenamosiomis patalpomis, nes šis pastatas neturėjo unikalaus numerio), taigi – ir 100 000 Lt įvertinta nebaigta statyti vieno aukšto su mansarda rąstinė pirtis šlaitiniu čerpių stogu, pastatyta ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje, o ne Nekilnojamojo turto registre fiksuotas 1950 m. iš medžio su karkasu pastatytas avarinės būklės pastatas, masinio vertinimo metu 2006 m. kovo 1 d. įvertintas 3144 Lt (t. 1, b.l. 10-12), ar šio pastato pamatai, ką iš esmės patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme liudytoja apklausta AB DNB banko Teisės departamento teisininkė O. Ž. , kuri parodė, kad turto įkeitimo atveju bankas statinį vertina kaip turtinį vienetą, įregistruotą VĮ Registrų centre, kurio vertę nustato vertintojas pagal faktinę būklę. Šiuo atveju statiniai buvo registruoti, tik neįregistruota jų rekonstrukcija, ir įkeisti bankui tokie, kokie buvo faktiškai, nes tokie buvo pateikti vertinimo ataskaitoje. Kadangi atlikus pastato rekonstrukciją unikalus numeris nesikeičia, tai bankas nereikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad statiniai pastatyti teisėtai, turtas įkeičiamas preziumuojant, kad įkeičiami ir visi jo pagerinimai. Šiuo konkrečiu atveju hipotekos lakšte nurodyta, kad ūkinis statinys stovi konkrečiame žemės sklype, turi unikalų numerį ir yra nustatyta konkreti jo vertė (t. 3, b.l. 39-40). Jau minėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, kurios nuteistasis V. D. įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, buvo areštuotas būtent pirmiau aptartu hipotekos lakštu (reg. Nr. 3820, identifikavimo kodas 03120060007334) įkeistas sutuoktiniams V. D. ir B. D. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl pagrįsta apygardos teismo išvada, kad V. D. , leisdamas trečiajam asmeniui nusigriauti ir išsivežti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje pastatytą rąstinį pirties pastatą, perleido teismo nutartimi areštuotą turtą. Tokia teismo išvada, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprieštarauja byloje esančiame 2012-04-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. (8.4)-2D-5859 nurodytoms aplinkybėms, kad pagal 2006-2007 metais galiojančius teisės aktus 125 m² bendrojo ploto namo statybos darbams atlikti buvo privaloma parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą, bei, kad norint įregistruoti tokį pastatą Nekilnojamojo turto registre, buvo būtina pateikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris galėjo būti išduotas tik pateikus statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai statybos leidimą, o jo neturint (statant savavališkai), minėtas aktas negalėjo būti išduotas (t. 1, b.l. 174), juolab, kad tiek turto įkeitimo bei arešto metu, tiek šiuo metu galiojantys teisės aktai numato galimybę įteisinti be projekto ir leidimo statomus statinius, ką patvirtina ir AB DNB banko Turto vertinimo skyriaus eksperto K. T. 2010-10-07 V. D. ir B. D. priklausančio turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte Nr. Kt101014a užfiksuoti duomenys, kad pirties ir kitų neregistruotų statinių, įskaitant ūkinį pastatą, įteisinimas nėra apsunkintas ar kaip nors suvaržytas (t. 1, b.l. 65). Apeliaciniame skunde nuteistojo V. D. gynėjas teigia, kad nuteistasis, perleisdamas minėtą rąstinę pirtį tretiesiems asmenims, nesuprato, kad šiam turtui yra taikomi atitinkami apribojimai, tačiau toks gynėjo teiginys be pirmiau aptartų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad V. D. buvo gerai žinoma, kokios sudėties, būklės ir vertės jam ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą jis įkeitė bankui, o tuo pačiu – ir kokios sudėties bei vertės turtas yra areštuotas, todėl turi būti saugomas ir negali būti perleistas kitiems asmenims, yra paneigtas ir paties V. D. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuomet pastarasis pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad žinojo, jog rąstinio pirties pastato negali parduoti be kreditoriaus sutikimo, ir kokios pasekmės dėl tokių veiksmų gali kilti, bet A. Š. jam darė spaudimą, reikalavo grąžinti skolą arba atiduoti minėtą pastatą, jis pinigų tuo metu neturėjo, nebuvo kitos išeities, todėl sutiko šį pastatą atiduoti už skolą (t. 2, b.l. 88), o taip pat šioje byloje liudytoja apklaustos antstolio padėjėjos S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš kurių matyti, kad antstolio padėjėjai S. S. , atliekančiai vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių išieškotojo AB DNB banko naudai, 2011 m. rugpjūčio 19 d. atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, įkeisto turto buvimo vietos adresu, ten buvęs V. D. , kuriam ji įteikė dokumentus dėl įkeisto (areštuoto) nekilnojamojo turto vertės nustatymo, paaiškino, kad vieno iš įkeistų pastatų, o būtent ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra, jis išmontuotas ir išvežtas už skolas (t. 2, b.l. 37-38). Taigi, esant tokių aplinkybių visumai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad V. D. areštuotą ir jam patikėtą turtą – rąstinį pirties pastatą, pastatytą ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje kitam asmeniui perleido veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato, kad šiam turtui taikomi apribojimai, t.y. turtas yra areštuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, ir šiuos nustatytus apribojimus sąmoningai pažeidė, nors buvo įpareigotas minėtą turtą saugoti ir neperleisti jo kitiems asmenims.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija apygardos teismo nustatytą V. D. inkriminuoto neteisėtai perleisto areštuoto turto vertę. Bylos duomenimis, pirmiau paminėta nebaigta statyti rąstinė pirtis buvo vertinama ne vieną kartą. 2006 m. balandžio 27 d. UAB Korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertintojai nustatė, kad šio pastato vertė yra 100 000 Lt. Tokia pati pastato vertė šių vertintojų buvo nustatyta ir 2008 m. gegužės 21 d. (nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 08-05-III-245(11), AB DNB banko kreditavimo byla Nr. A-B 095-00683, b.l. 5-28), o 2010 m. spalio 7 d. AB DNB banko Turto vertinimo skyriaus ekspertas šį pastatą įvertino 50 000 Lt (t. 1, b.l. 64-69), kas viršija BK 248 straipsnio 4 dalyje numatytą 250 MGL sumą, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu sudarė 32500 Lt. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad V. D. inkriminuotas neteisėtai perleistas areštuotas turtas nebuvo įvertintas nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pabaigoje, t.y. 2011 m. rugpjūčio 19 d., tačiau byloje nėra tokių duomenų, jų nepateikė ir pats apeliantas, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. minėto pastato vertė žymiai sumažėjo, o juo labiau, kad sumažėjo taip, jog nesiekė BK 284 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos 250 MGL (32500 Lt) sumos, dėl ko V. D. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad V. D. inkriminuota neteisėtai perleista rąstinė pirtis iš viso negalėjo būti vertinama, nes galimybės vertinti savavališkai statomą statinį nenumato Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, tačiau toks apelianto teiginys prieštarauja minėto įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2012-05-01) 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms, kad turtas – tai materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, o nekilnojamasis turtas – tai žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties, arba turtas, kuris tokiu pripažįstamas įstatymuose, bei 4 straipsnio nuostatai, kad turto vertinimo objektas yra bet koks Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis materialus ir nematerialus turtas.

Apeliantas, ginčydamas V. D. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, taip pat nurodo, kad AB DNB bankui nebuvo padaryta žala. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad žala nėra būtinasis BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis, todėl neturi reikšmės teisiniam V. D. veiksmų įvertinimui. Kita vertus, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei AB DNB banko, šioje byloje Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu pripažinto civiliniu ieškovu (t. 1, b.l. 76), įgaliotosios atstovės advokatės K. Balevičienės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, V. D. neteisėtai perleidus areštuotą turtą, t.y. 50 000 Lt vertės ūkinį pastatą, kuriuo buvo užtikrintas tinkamas prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymas, kitam asmeniui, kreditorius – AB DNB bankas prarado galimybę išieškoti skolą iš šio konkretaus 50 000 Lt vertės turto. Ta aplinkybė, kad tame pačiame V. D. priklausančiame žemės sklype buvo ir yra pastatytas dar vienas rąstinis pastatas, t.y. pirtis su gyvenamosiomis patalpomis, šios žalos bankui niekaip nepaneigia. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad AB DNB bankas nėra pareiškęs civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje, tačiau, kaip matyti iš AB DNB banko įgaliotosios atstovės paaiškinimų, šią aplinkybę sąlygojo tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nustatęs, jog skolininkai V. D. ir B. D. per 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, kuria buvo areštuotas pastariesiems priklausantis įkeistas turtas, AB DNB bankui skolos pagal kreditavimo sutartį negrąžino, 2009 m. spalio 1 d. nutartimi nutarė už skolą įkeistą turtą parduoti iš varžytinių. Vadovaujantis teismų praktika, hipotekos teisėjo nutartis išieškoti iš įkeisto turto yra prilyginama teismo sprendimui dėl skolos priteisimo, taigi, pagal minėtą 2009 m. spalio 1 d. nutartį visa negrąžinto kredito suma jau yra priteista, dėl ko pakartotinis civilinis ieškinys ir nebuvo pareikštas.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde kaip pavyzdį formuojantį teismų praktiką nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-360/2012. Tačiau nurodytu teismo procesiniu sprendimu asmuo, kuris buvo kaltinamas neteisėtai perleidęs aprašytą didelės vertės turtą – automobilį kitam asmeniui, išteisintas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį teismui nustačius, kad kaltininkui inkriminuojamam neteisėtai perleistam automobiliui nebuvo taikyti jokie suvaržymai – jis nebuvo areštuotas, jam nebuvo taikytas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o transporto priemonės aprašas neatitiko įstatymo reikalavimų – automobilis buvo apžiūrėtas tik kaip daiktinis įrodymas, o ne pagal turto arešto akto registro įstatymą, dėl ko teismas padarė išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamajam inkriminuojamas automobilis buvo grąžinamas pagal pakvitavimą su formaliu pasižadėjimu jo neparduoti, nepaslėpti, nesunaikinti, nesugadinti ar neteisėtai neperleisti. Taigi, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos aplinkybėms, nustatytoms Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-360/2012, todėl vertinti apeliaciniame skunde minimą nuosprendį kaip precedentą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam V. D. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. D. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, ko iš esmės neginčija ir pats apeliantas.

Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę V. D. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą teisingumui, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) bei numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki septynerių metų. Teismas taip pat įvertino, kad V. D. yra neįgalus, jo darbingumo lygis sudaro 35 % (t. 2, b.l. 85-86), praeityje buvo nusikaltęs, tačiau teistumas išnykęs (t. 1, b.l. 185), duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nežymiai viršijanti BK 246 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės minimalią ribą, nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. D. gynėjo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą atmesti.