Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui M. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. D. 1 886,55 EUR nuostolių atlyginimą, 42,00 EUR žyminį mokestį ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1 886,55 EUR sumai atsakovui priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančias pas jį ar trečiuosius asmenis.2016-10-05 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos - areštuotas atsakovo M. D. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant arba esant nepakankamai – piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis neviršijant 1 886,55 EUR sumos, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.Atsakovas M. D. pateikė prašymą panaikinti 2016-10-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei ieškinį palikti nenagrinėtu, nes pagal atsakovą ieškinio pagrindą sudaro ieškovo teiginys, jog atsakovas, žinodamas apie UAB Dortus nemokumą, laiku neinicijavo bankroto bylos UAB Dortus, nors būdamas vadovu privalėjo tai padaryti. Atsakovas pateikė 2016-11-29 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti AB BnP Finance pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Dortus ir kurioje nurodoma, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, sumokėdamas jam 1 886,55 EUR.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi atmetė atsakovo M. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Teismas nurodė, kad pagal LITEKO sistemoje esančius duomenis, ieškovas AB „BnP Finance“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB Dortus iškėlimo. Vilniaus apygardos teisme atsakovu patrauktas ne asmeniškai M. D., o UAB Dortus, be to 2016-11-29 Vilniaus apygardos nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtu. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad iš ieškovo skolinosi UAB „Dortus“, o ne atsakovas asmeniškai, paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas net nedirbo UAB „Dortus“ ir neatstovavo jos, ant ieškovo pateiktų dokumentų nėra atsakovo parašų – juos pasirašė tuometinė direktorė A. J.-Barkovska.Žalos padarymas – nesavalaikis bankroto bylos iškėlimas UAB „Dortus“ savo prigimtimi yra ne skolinis, o deliktinis santykis, todėl nėra suvokiama, kokiu pagrindu skundžiamoje nutartyje atsakovas įvardinamas ieškovo skolininku.Vilniaus apygardos teismas 2016-11-29 atmetė ieškovo pareiškimą iškelti UAB „Dortus“ bankroto bylą, nustatęs, jog UAB „Dortus“ yra pilnai atsiskaičiusi su ieškovu. Neaišku, kaip ieškovui atgavus visą skolą ir bylinėjimosi išlaidas betarpiškai iš UAB „Dortus“, jos buvęs direktorius, t. y. atsakovas tuo pačiu pagrindu vis dar lieka ieškovo skolininku. Vilniaus rajono apylinkės teismas kvestionuoja aukštesnės instancijos teismo padarytas išvadas ir pakartotinai tiria jau ištirtus ir įvertintus bankroto byloje dokumentus.

Ieškovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-08 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus apygardos teismo 2016-11-29 nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo pareiškimą dėl UAB „Dortus“ bankroto bylos iškėlimo, nes UAB „Dortus“ padengė skolą ieškovui, nėra įsiteisėjusi. Ieškovas šią nutartį yra apskundęs, kadangi UAB „Dortus“ skolos nėra padengęs, o teismui pateiktas skolos padengimą patvirtinantis dokumentas yra suklastotas. Taigi, skolos padengimo faktas nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas pakartotinai vertina jau teismo ištirtus dokumentus ir faktus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-12-08 nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-12-08 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.CPK 149 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje dalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016).Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Tuo pačiu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti panaikinamos, jei išnyko grėsmė būsimo sprendimo neįvykdymui ar dėl pasikeitusių aplinkybių galėjo iš esmės pakisti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-311-196/2017).Apeliantas, atskirajame skunde nesutikdamas su nutartimi, kuria atsisakyta panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodo argumentus dėl ieškovo ieškinio nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šias aplinkybes ir jų pagrįstumą teismas tirs ir vertins bylą nagrinėjant iš esmės, kadangi jos yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, t. y. ieškovo nuostolių atlyginimo klausimui. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas buvo patikrintas ir įvertintas, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atsakovo M. D. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2S-388-881/2017. Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-06 nutartį, kuria civilinėje byloje Nr. e2-383-494/2017 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.Nors apeliantas nurodo, kad pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra Vilniaus apygardos teismo nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Dortus“, tačiau šio atskirojo skundo nagrinėjimo dienai Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-03-02 nutartimi UAB „Dortus“ iškėlė bankroto bylą. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantas atskirajame skunde nenurodo kitų aplinkybių, dėl kurių būtų išnykęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Apeliantui nenurodžius ir neįrodžius aplinkybių, sudarančių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.