- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- e2-311-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00504-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- L. Ž., A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2311-773/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrostatika“ ieškinį atsakovui J. L., tretiesiems asmenims L. Ž., A. K., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „R. Z. Staklės“, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Elektrostatika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. L. 56 865,54 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė BUAB „Elektrostatika“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo J. L. turtą 56 865,54 Eur sumai.Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo 56 865,54 Eur sumai atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leido atsiskaityti su ieškove ir leido atsakovui disponuoti gaunamo darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia minimalios mėnesinės algos dydžio – 350 Eur per mėnesį.Atsakovas J. L. 2016 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad nepagrįstas ieškovės teiginys, jog egzistuoja rizika, kad atsakovas, sužinojęs apie pateiktą ieškinį, imsis priemonių nuslėpti turimą turtą. Pažymėjo, kad atsakovas negalėjo įstatyme nustatytu terminu apskųsti minėtą teismo nutartį, nes procesiniai dokumentai jam buvo įteikti pavėluotai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškinio suma (56 865,54 Eur) jam nėra didelė ir nėra grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, teismas iš Turto arešto aktų registro išrašo nustatė, kad antstolė, vykdydama Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė tik 23 100 Eur, nors arešto mąstas 56 865,54 Eur. Taigi, vienintelis atsakovo nekilnojamas turtas, į kurį ieškinio tenkinimo atveju galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra nurodytas butas, todėl teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą nėra pagrindo panaikinti šiam turtui pritaikytą areštą (CPK 144 str., 178 str.).Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui BUAB „Elektrostatika“ turtą, t. y. neperduoda granuliavimo preso (55kW variklis su maišytuvu, matrica, presavimo rolikais). Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškinio faktinis pagrindas nurodomas atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėti veiksmai, pažeidžiantys teismo įpareigojimus ir imperatyvius įstatymo reikalavimus, sudaro pagrindą spręsti dėl galimo atsakovo nesąžiningumo. Teismas pažymėjo, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovui perleidus turtą būtų pažeisti visų BUAB „Elektrostatika“ kreditorių turtiniai interesai, ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas būtų neefektyvus.Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis negalėjo per įstatyme nustatytą terminą apskųsti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, nes procesiniai dokumentai jam įteikti pavėluotai. Nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai, tarp jų ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, įteikta asmeniškai 2016 m. birželio 7 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas su prašymu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie patvirtintų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų išnykimą, todėl atsakovo prašymą atmetė (CPK 144 str., 149 str. 1 d., 178 str.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas J. L. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinys nėra pagrįstas. Ieškinyje nurodoma, kad bankroto administratorius iš jam perduotų bendrovės dokumentų bei iš trečiųjų asmenų gautų dokumentų nustatė, jog bankrutuojančiai bendrovei nuosavybės teise priklauso granuliavimo presas. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, neįvykdė Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties ir neperdavė bankroto administratoriui granuliavimo preso. UAB „Elektrostatika“ vadovo pareigose atsakovas buvo įdarbintas 2014 m. gegužės 20 d., buvęs bendrovės vadovas atsakovui turto neperdavė. Atsakovas bendrovės turtą perėmė pagal faktą, granuliavimo preso bendrovėje perdavimo metu nebuvo, todėl jis negali perduoti bankroto administratoriui turto, kurio neturi.Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas gali perleisti turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame gyvena, kurio nesiruošia parduoti.Neteisingas teismo argumentas, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti. Nei paštu, nei per kurjerius jokie procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo pateikti ir atsakovas negalėjo laiku apskųsti teismo nutarties, kuria jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Ieškovė BUAB „Elektrostatika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė įrodė visas aplinkybes sudarančias pagrindą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl ieškinio, buvo priėmęs ieškovei palankų sprendimą už akių, kas patvirtina, kad ieškovė įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti aplinkybes ir pagrindus.Pats savaime taikytas turto areštas neapsunkina galimybės naudotis areštuotu turtu, todėl turto areštas jokių nepatogumų ar neigiamų pasekmių atsakovui nesukelia. Byloje yra antstolės pažyma, kada atsakovui buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai. Atsakovas praleido terminą pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė, todėl atsakovo skundas negalėjo būti nagrinėjamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 149 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje dalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Tuo pačiu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti panaikinamos, jei išnyko grėsmė būsimo sprendimo neįvykdymui ar dėl pasikeitusių aplinkybių galėjo iš esmės pakisti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones grindė argumentais, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas bei nėra rizikos, kad atsakovas sužinojęs apie jam pateiktą ieškinį imsis priemonių paslėpti savo turtą. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-145-516/2016). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, kuriuo reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, kurią sudaro bankroto administratoriui neperduoto turto likutinė vertė, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kuriais akcentuojamas ieškinio preliminarus nepagrįstumas. Ieškovė savo reikalavimą pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jos nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepaneigė išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Apelianto atskirajame skunde nurodyti teiginiai, susiję su ieškinio nepagrįstumu, t. y. apelianto nurodytomis aplinkybėmis, kad jam bendrovės turto neperdavė ankstesnis bendrovės vadovas ir kad granuliavimo preso bendrovėje perdavimo metu nebuvo, pagal savo pobūdį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, todėl tokio pobūdžio argumentai teismo negali būti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti.Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje vadovavosi didelės ieškinio sumos prezumpcija. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog atsakovas J. L. turi pakankamai turto ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas jam nesukels sunkumų. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad antstolė, vykdydama Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė tik 23 100 Eur. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų minėtų aplinkybių, tačiau kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo, nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovas gali perleisti turimą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtinybė apeliantui priklausančio turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžiama tuo, kad, netaikius šių apribojimų, jam būtų visos prielaidos arba, kitaip tariant, nebūtų teisinių kliūčių perleisti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti.Nagrinėjamu atveju ieškinio suma pareikšta atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Apeliantas nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, jog teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo būtinybę nagrinėjamu atveju palikti galioti atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jam nebuvo pateikta Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartis, todėl apeliantas negalėjo laiku apskųsti teismo nutarties, kuria jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis apeliantui įteikta asmeniškai 2016 m. birželio 7 d. Kita vertus, apelianto argumentai dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo yra išdėstyti prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taigi jis realizavo savo teisę būti išklausytam (CPK 17 str.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.