Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1083-730/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-21Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2A-1083-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01152-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
D. J., G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1083-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01152-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto G. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. J. ir G. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą, prašydami santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti pareiškėjai iki santuokos turėtą pavardę. Pareiškėjai pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio. Nepilnamečių vaikų neturi. Santuoka iširo galutinai ir negrįžtamai dėl tarpusavio nesutarimų. Bandymai taikytis teigiamų rezultatų nedavė, todėl terminas susitaikyti netaikytinas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkinti, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 407, tarp D. J. (Č.) ir G. J., nutraukti, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes – J., Č. bei patvirtinti pareiškėjų 2019 m. vasario 27 d. sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį:

3. Pareiškėjos D. J. atstovė advokato padėjėja I. P. 2019 m. kovo 19 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. papildomu sprendimu nusprendė prašymą tenkinti, priteisti iš G. J. 96,20 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad pareiškėjai D. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba apmokant ją 50 procentų. Pareiškėjos atstovė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 18 d. pažymą Nr. (2.15)NTP-7-1766, kurioje nurodyta, kad teikiant D. J. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, susidarė 192,40 EUR išlaidų (advokato padėjėjo darbo užmokesčio).

4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl procesinių teisės normų taikymo nurodė, kad pagal CPK 99 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 22 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 6.7 punkto matyti, kad pareiškėja, kuri yra mažiau nei 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, privalo sumokėti jai tenkančią išlaidų dalį į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybos pranešimo gavimo dienos. Įvertinus šią aplinkybę ir minėtą teisinį reglamentavimą, prašymas tenkinamas ir iš pareiškėjo G. J. priteistina pusė, tai yra 96,20 EUR, antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantas (pareiškėjas) G. J. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. papildomą sprendimą ir įpareigoti pareiškėją D. J. (Č.) vykdyti savo finansinius įsipareigojimus sumokant visas bylinėjimosi išlaidas – 192,40 EUR – už advokato pagalbą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukta pareiškėjų santuoka. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo aptarti šalių finansiniai įsipareigojimai, kur nurodyta, kad buvę sutuoktiniai privalo patys pasirūpinti savimi vykdant finansinius įsipareigojimus. Apelianto teigimu, nuo 2019 m. vasario 27 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pareiškėjai yra nepriklausomi nuo finansinių įsipareigojimų. Apelianto teigimu, savo sutartinius įsipareigojimus nagrinėjamu atveju privalo vykdyti pati pareiškėja Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai.

5.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisako dėl aplinkybės, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 22 d. sprendimu buvo apmokama tik 50 procentų antrinės teisinės pagalbos. Nurodo, kad ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu pateikta nebuvo, atstovė advokato padėjėja 2019 m. vasario 27 d. posėdyje nedalyvavo, sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutarimu projekto nerengė, apeliantui neteikė teisinės pagalbos bei teisinių patarimų.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

6.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu, kad nutraukus šalių santuoką ir patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo išspręstas ir klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teigia, kad teisė spręsti klausimą, ar priteisti, ar nepritęsti patirtas bylos šalių išlaidas ir kaip jas paskirstyti, yra suteikta tik teismui.

6.2. Suinteresuotas asmuo nurodo, teisės aktuose nėra įtvirtinta teisė proceso šalims inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms ir vienašališkai sutartyje numatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

9. Pateiktu apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylinėjimosi išlaidų suma yra 192,40 EUR, priteisė pusę šios sumos iš apelianto valstybei. Apeliantas su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka, nurodo, kad šis klausimas aptartas šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, be to, apelianto teigimu, jis neprivalo apmokėti pareiškėjos D. J. (Č.) prisiimtų įsipareigojimų.

10. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjus bylą ir priimant teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnyje numatytomis taisyklėmis (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad byloje pareiškėjai D. J. (Č.) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-843-3199 buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba apmokant ją 50 procentų. Apeliantui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-02-13 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-134-2651 byloje buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba apmokant ją 100 procentų, tai yra pareiškėjas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, tačiau neatleistas nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėjos atstovė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 18 d. pažymą Nr. (2.15)NTP-7-1766, kurioje nurodyta, kad teikiant D. J. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, susidarė 192,40 EUR išlaidų (advokato padėjėjo darbo užmokesčio).

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo buvo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

13. Šiuo atveju byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbią reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi kaltė dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo valstybei pagal bendrą taisyklę nulemia materialaus reikalavimo patenkintinas ir jo apimtis (CPK 96 straipsnio 1 dalis), tai, jog nagrinėjamu atveju teisinių padarinių, kurie atsidaro patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo, siekė abi bylos šalys, tai, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, mano, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. papildomu sprendimu pagrįstai priteistos valstybės, atstovaujant pareiškėjai D. J., patirtos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto. Kita vertus pabrėžtina ir tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nenurodė, kodėl prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš apelianto, nors šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo vienodas, o minėtas išlaidas tarnyba patyrė atstovaudama pačios D. J. (Č.) interesams.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 9–14 punktuose išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį vertinimą, mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti sprendžiant, kad proceso šalys D. J. (Č.) bei G. J. lieka prie savo patirtų procesinių išlaidų jų neatlyginant (CPK 443 straipsnio 6 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą teismui įpareigoti pareiškėją D. J. (Č.) vykdyti savo finansinius įsipareigojimus sumokant visas bylinėjimosi išlaidas 192,40 EUR už advokato pagalbą.

17. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme, ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam išnagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui ir nagrinėjimui, jis, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir ar fakto klaidų ištaisymui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas iškėlė naują reikalavimą, kuris pirmosios instancijos teisme netirtas, todėl šis apelianto reikalavimas nenagrinėtinas, kadangi apeliantas šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu savo reikalavimų pagrindu, pirmosios instancijos teisme nesirėmė (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. papildomą sprendimą panaikinti ir D. J. atstovė advokato padėjėja I. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė