- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-25
- Bylos Nr.
- 1-1219-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46354-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- N. P.
- Nukentėjusysis
- L. M., J. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. P. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą: 2017-09-09, apie 06.50 val., viešojoje vietoje, prie namo, esančio Skroblų g. 15, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, piktybiškai, tyčiodamasis, sukėlęs konfliktą, pastūmė savo sugyventinę L. M., gim. 1993 m., dėl ko pastaroji krito ant žolės, po to vieną kartą kumščiu trenkė jai į veido sritį, tempė pastarąją už plaukų, padarydamas nukentėjusiajai L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį. Šiais veiksmais N. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.
Be to, N. P. byloje buvo kaltinamas (pagal prokuroro patikslintą kaltinimą) tuo kad, pasipriešino valstybės tarnautojui: 2017-09-09, apie 06.53 val., Skroblų g. 15, Vilniuje, bandydamas išvengti sulaikymo, reikšdamas nepasitenkinimą, kad yra sulaikomas, mojuodamas rankomis, spardydamas kojomis, neduodamas ištiesti rankų, pasipriešino valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos pirmojo būrio vyriausiajam patruliui J. D.. Šiais veiksmais N. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis N. P. parodė, kad dėl jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažįsta visiškai. Daug laiko praėjo, tiksliai nepamena visų detalių, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. L. M. tuo metu buvo jo sugyventinė, šiuo metu jie gyvena atskirai. Tarp jų kilo konfliktas, neatsimena dėl ko. Gali būti, kad ją pastūmė, kad atliko kitus kaltinime nurodytus veiksmus. Visko neatsimena, atsimena, kad buvo agresyvus. Taip nutiko dėl to, kad buvo neblaivus. Dėl pasipriešinimo pareigūnams parodė, jog atsimena, kad buvo bandoma jį sulaikyti, pareigūnai panaudojo TASER, tada jam prašviesėjo atmintis ir jam uždėjo antrankius, išsivežė. Gal ir buvo taip, kad bandė priešintis. Tuo metu buvo girtas, piktas ir agresyvus. Mano, kad buvo pakankamai išgėręs, kad pareigūnai galėtų jį sutramdyti. Dėl įvykio labai gailisi, savo elgesio nepateisina. Po įvykio padarė išvadas, nebevartoja alkoholio.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas. Šiuo metu kartu nebegyvena. Tuo metu jie susipyko dėl jos buvusio vaikino. žodis po žodžio, ji taip pat nevaldė savęs, nes buvo irgi išgėrusi, ir gavosi konfliktas, kuris pasireiškė muštynėmis. Pirma apsistumdė, po to Nerijus užsimojo ir pataikė jai į akį. Buvo nukritusi, jis ją tampė už plaukų. Buvo greitoji atvažiavusi, ji atsisakė važiuoti ir tiesiog nuvyko pas tėvus. Po sužalojimų buvo mėlynė, bet užgijo. Greičiausiai truputį skaudėjo. Dabar kartu nebegyvena su kaltinamuoju. Po įvykio jis apgailestavo, atsiprašinėjo. Tai buvo vienkartinis įvykis. Dėl pasipriešinimo pareigūnams epizodo gali pasakyti, kad tuo metu buvo greitosios pagalbos automobilyje. Matė, kad policija atvykusi, kad bando Nerijų sulaikyti, jis muistėsi, daugiau nieko nežino, apie tai su Nerijumi nekalbėjo.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. D. (policijos pareigūnas) parodė, kad paryčiui, gal apie 7.00 val. ryto, gavo iškvietimą, kad Skroblų gatvėje vaikinas muša merginą ir galimai turi su savimi ginklą. Netoli namo pareigūnus pasitiko močiutė, to namo gyventoja, ir pasakė, kad prie laiptinės vaikinas muša merginą. Pamatė, kad vaikinas tampo už drabužių merginą, sušuko jam „stok, policija“. Vaikinas pradėjo šalintis į laiptinę ir buvo sulaikytas. Mergina buvo prie laiptinės. Po to bendravo su ja. Gal buvo kažkiek išgėrusi. Labai susijaudinusi buvo. Kaltinamasis bėgo į laiptinę, norėjo išvengti sulaikymo. Teko panaudoti jėgą, uždėti antrankius, nes sulaikomasis priešinosi, nelabai geranoriškai elgėsi. Buvo agresyvus. Priešinosi veiksmais, nes kitaip antrankių nebūtų jam dėję. Norėjo suduoti smūgius, todėl buvo panaudota fizinė jėga sulaikant. Smūgių jis (J. D.) arba išvengė arba jie buvo nežymūs, nes sužalojimų jis nepatyrė. Laiptinėje buvo dviese su kolega Kolesnikovu. Sulaikė kaltinamąjį laiptinėje, uždėjo antrankius, išvedė į lauką, apžiūrėjo, ar turi kokį ginklą, tada atvažiavo kitas ekipažas, nes jų automobilis nebuvo pritaikytas vežti sulaikytąjį. Nepasakys, ar jis priešinosi sodinamas į automobilį. Nežino, kodėl tyrėja pritaikė jam nukentėjusiojo statusą. Jis atlikinėjo savo pareigą, dirbo savo darbą, kažkokių veiksmų, dėl kurių jam būtų tekę kreiptis į gydytoją, prieš jį atlikta nebuvo. Apie 8 metus dirba policijoje, tokie iškvietimai dažni, taip pat sulaikomi asmenys dažnai priešinasi. Tai buvo standartinis sulaikymas. Neprisimena, ar kaltinamasis išsakė jo atžvilgiu grasinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. Ž. parodė, kad buvo namuose, miegojo ir ją pažadino moters šūksniai. Ji gyvena 4 aukšte, išgirdusi šūksnius išbėgo į balkoną. Matė, kad vyras stumdėsi su moterim. Po to moteris parkrito, o vyras moterį tempė už plaukų. Matė, kaip pareigūnai atvyko. Jie bėgo, matyt, iki kito namo. Po to matė, kad pareigūnai ieškojo vaikino tarp garažo. Mergina buvo prie pareigūnų automobilio. Nepamena kokius veiksmus kaltinamasis atlikinėjo, kai buvo sulaikytas, bet muistėsi. Neatsimena, ar buvo surakintas antrankiais. Įvykis ją išgąsdino, kitą dieną jai buvo baisu eiti į darbą.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. (policijos pareigūnas) parodė, kad gavo pranešimą, jog vaikinas muša merginą. Atvažiavus į vietą, buvo kaimynai ir kažkas iš jų pasakė, kad vaikinas galimai turi ginklą. Jis sulaikant kaltinamąjį nedalyvavo, tuo metu bendravo su mergina. Su vaikinu neteko bendrauti, kolegos sulaikinėjo kaltinamąjį laiptinėje. Kolegos sulaikė vaikiną, po ko jis buvo pasodintas į automobilį, buvo surakintas antrankiais. Jis paprasčiausiai muistėsi. Kolegos minėjo, kad pradėjo priešintis, spardytis, rankom mojuoti. Nepamena, kad kolegos būtų minėję, kad patyrė sužalojimus.
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyr. patrulio J. D. 2017-09-09 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenimis, 2017-09-09, apie 6.53 val. patruliuojant iš VPK OVS buvo gautas iškvietimas, kad Skroblų g. 15, prie garažų, vaikinas muša merginą. Atvykus į vietą, buvo nustatyta, kad pareigūnus kvietė namo gyventojai. Įvykio vietoje nustatyta, kad N. P. smurtavo prieš savo sugyventinę L. M.. Pastaroji nurodė, kad neblaivus draugas sudavė jai iš kumščio keletą smūgių į galvos sritį ir šoną. N. P. pareigūnams paaiškino, kad smurtauti nenorėjo, tiesiog taip gavosi. Pristatant sulaikytąjį į policijos įstaigą, jis pasipriešino policijos pareigūnams, todėl buvo panaudotas prietaisas „Taser“ ir antrankiai (b. l. 6-7). Pareigūno J. D. tarnybiniame pranešime dėl tarnybos eigos nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės. Smulkiau aprašytos N. P. sulaikymo detalės, nurodyta, kad sulaikomas asmuo priešinosi mojuodamas rankomis ir spardydamas kojomis, buvo pargriautas, išvestas į lauką standino rankas, spardėsi, buvo panaudotas „Taser“ (b. l. 8).
Apžiūros protokolo duomenimis, atlikus medicininių dokumentų apžiūrą, nustatyta, kad L. M. nustatyti sumušimai kairio skruosto ir kryžmens-juosmens srityse vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32-33).
Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, perklausyti BPC pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp BPC darbuotojų ir asmenų, kvietusių policijos pareigūnus adresu Skroblų g. 17 dėl mušamos merginos, pokalbiai (b. l. 36-38).
Alkotesterio kvito duomenimis, N. P. 2017 m. rugsėjo 9 d., 20.59 val., nustatytas 1,91 promilių girtumas (b. l. 50).
Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo N. P. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis N. P. apklausiamas teisme savo kaltę dėl smurto prieš buvusią sugyventinę visiškai pripažino, parodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio, toks įvykis nutiko pirmą kartą ir buvo vienkartinis, išprovokuotas alkoholio, kuriuo nuo to įvykio nebevartoja. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai: nukentėjusiosios L. M., liudytojos D. Ž., mačiusios konfliktą ir iškvietusios policijos pareigūnus, policijos pareigūnų J. D., V. G., taip pat pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Vertinant veiką pagal BK 284 straipsnį, pažymėtina, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, fizinio smurto naudojimas tokioje vietoje teismų praktikoje laikomas visuomenės rimties sutrikdymu. Konfliktas įvyko apie 6.50 val., t. y. ankstyvą rytą, ramiu paros metu, kai dalis gyventojų dar miega. Liudytoja D. Ž. parodė, kad konfliktas ją pažadino, ji atsikėlė, bėgo žiūrėti, kas nutiko, kvietė policiją, įvykis ją labai išgąsdino. Iš BPC pateiktų garso įrašų protokolų matyti, kad dėl šio įvykio policiją kvietė net 6 skirtingi asmenys. Akivaizdu, kad buvo sutrikdyta ne vieno asmens rimtis.
Jei viešosios tvarkos pažeidimas susijęs su fizinio smurto naudojimu, jei veika turi nusikaltimo, baudžiamo griežčiau nei viešosios tvarkos pažeidimas, požymių, šis nusikaltimas inkriminuojamas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau –LAT) 2008-02-26 nutartis Nr. 2K-122/2008). Paprastą nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 straipsnio 1 dalis) viešosios tvarkos pažeidimas apima, tačiau kvalifikuoto nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – neapima (Abramavičius, A. et. al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (213-230 straipsniai.) Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 445). BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta būtent kvalifikuota nusikaltimo sudėtis (kvalifikuojantis požymis – veika padaryta artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). BK 284 straipsnio sankcijoje be kitų bausmių numatyta ir švelniausia bausmės rūšis – bauda, o BK 140 straipsnio 2 dalyje bauda nenumatyta, t. y. pastaroji norma nustato griežtesnę atsakomybę.
Dėl to teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog N. P. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tais pačiais veiksmais įžūliu elgesiu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, teismas vertina, kad veika turi būti kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje idealioji sutaptis. Kaltinamasis teismo posėdžio metu apie tokį galimą veikos kvalifikavimą buvo informuotas.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 286 straipsnį
Kaltinamasis N. P. byloje buvo kaltinamas ir pagal BK 286 straipsnį dėl to, kad pasipriešino valstybės tarnautojui.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš LAT teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015).
BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. P. siekdamas išvengti sulaikymo, pamatęs pareigūnus, pradėjo šalintis, sulaikomas priešinosi, muistėsi, tad policijos pareigūnams teko panaudoti fizinę jėgą, uždėti jam antrankius. N. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad geruoju nesileido būti pareigūnų sulaikomas, nes buvo nepatenkintas, taip pat apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų sulaikymo aplinkybių net nepamena. Teismo posėdžio metu apklausti sulaikyme dalyvavę policijos pareigūnai nenurodė, kad jų atžvilgiu buvo panaudotas bet kokio pobūdžio fizinis smurtas ar grasinimai, priešingai, nurodė, kad toks sulaikymas yra įprastas reiškinys jų darbe ir vargu ar šioje byloje jie laikytini nukentėjusiaisiais. Teigė, kad dėl sulaikomo asmens veiksmų nepatyrė smurto jų atžvilgiu, taip pat jiems nebuvo grasinama žodžiu. Šie bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog N. P. vengdamas sulaikymo nesiekė panaudoti fizinio smurto prieš pareigūnus, t. y. neįrodytas kryptingo fizinio smurto panaudojimas, siekiant pasipriešinti pareigūnams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525/2011, 2K-229/2014).
Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių nusižengimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą. Baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Šiuo aspektu pažymėtina, kad panašaus pobūdžio veiksmai, kokius nagrinėjamoje situacijoje atliko N. P. pareigūnų atžvilgiu, teismų praktikoje vertinami kaip užtraukiantys administracinę atsakomybę (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018-05-18 nutartis Nr. AN2-233-851/2018, 2017-12-08 nutartis Nr. AN2-263-655/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-22 nutartis Nr. N575-771/2012). Pareigūnų teiginiai apie tai, kad šis sulaikymas nebuvo kažkuo išskirtinis, tokios situacijos yra dažnos, parodo, kad nėra jokio pagrindo šioje byloje N. P. veiksmus vertinti kaip užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl kaltinimas šioje dalyje nepagrįstas.
Pažymėtina, jog toks teismo sprendimas neužkerta prokurorui kelio spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą taikymo.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (b. l. 50).
Skirdamas bausmę N. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos veikos priskiriamos prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau už visai kitokio pobūdžio veikas, baudos sumokėtos (b. l. 58-59), dirbantis (b. l. 57), duomenų apie gydymąsi VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre byloje, kreipimąsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos, gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje byloje nėra. Teismas įvertina ir nukentėjusiosios apklausos metu duotus parodymus, kad konfliktas buvo abipusis, sąlygotas abiejų vartoto alkoholio, toks atvejis buvo pirmas, po jo Nerijus labai apgailestavo.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, jas bendrinant apėmimo būdu. Bausmės trukmė parenkama atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę, sutiko su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu, tačiau priimti baudžiamojo įsakymo ar atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo byloje nebuvo galima dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neatitiko prokuroro pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo, o vėliau teismo posėdžio metu pateiktame patikslintame kaltinime nurodytos veikos kvalifikacijos, t. y. BK 64¹ straipsnio byloje negalima taikyti ne dėl nuo kaltinamojo priklausančių aplinkybių.
Įvertinus tai, kad veika padaryta viešoje vietoje ankstyvą rytą dėl alkoholio vartojimo, tikslinga skirti kaltinamajam įpareigojimus būti namuose nuo 23.00 iki 6.00, jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi, kaip parodė nukentėjusioji, tai buvo vienkartinio pobūdžio konfliktas, teismo nuomone, nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-09-09, 06.50 val. iki 2017-09-10 13.20 val. (b. l. 40, 48) (dvi paras).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
N. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti N. P. subendrintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į N. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-09-09, 06.50 val. iki 2017-09-10 13.20 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
N. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (su garso įrašu), esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.
Išaiškinti N. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.