Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Jis stovėjo priešais juodu. Jis visada stengiasi necenzūrinių žodžių nevartoti, bet šioje situacijoje nepasakys, kad nė vieno necenzūrinio žodžio nepasakė. Debatai truko 1-3 minutes. Nukentėjusysis pradėjo mojuoti tuo šalmu, juo užsimojo prieš jį (T. M.), bet nesudavė, gal provokavo konfliktą. Pastebėjo, kad konstruktyvus dialogas nevyksta, savo nuomonės piršti nenori, žmogus pasirodė konfliktiškas, rėkiantis, bėgo, paskui pasiėmė telefoną, sakė susimokėsi; jis (T. M.) klausė, kas atsitiko, nesuprato konflikto esmės, ar čia išprovokavo tas jo požiūris, ar žmogus užsigavo. Tokio kaip smūgio išvis nebuvo. Žmogus meluoja nuo A iki Z, vienas vienaip sako, kitas kitaip, galimai susitarę pasakė kažkokią pinigų sumą, nori užsidirbti. Kai vyko konfliktas, buvo neaišku, kodėl jis vyko, kodėl jis taip išsirutuliojo iki teismo. Jeigu būtų pasakyta, kad kviečia policiją, bet tas nebuvo pasakyta, jis (E. U.) nubėgęs kažkam skambino. Jis nukentėjusiojo klausė, kodėl šis taip elgiasi, šis vaikščiojo pirmyn, atgal, norėjo fotografuoti automobilį. Jis (T. M.) paskui nukentėjusįjį nėjo, negirdėjo, kam šis skambino. Jis niekur paskui nukentėjusįjį nelakstė, niekur paskui jį nėjo, jam nesudavė, jokio fizinio kontakto nebuvo, nestūmė, nepačiupo už nieko. Nukentėjęs nesakė, kad jis jam įspyrė, sakė, kad jis (kaltinamasis) susimokės, o ką nukentėjęs kalbėjo telefonu, negirdėjo. Laukė, norėjo išsiaiškinti, ar atvažiuoja policija, jis nesuprato, kam policija, klausė, kas atsitiko, išvis nebuvo aišku, ar ji iškviesta, ar ji važiuoja, klausė nukentėjusiojo, tačiau šis pasakė, kad nebekalba su juo. Nukentėjusiojo atsiprašė už visą tokią nemalonią situaciją. Atsiprašymas buvo dėl to, kad nemalonu palikti tokią situaciją, gal žmogų į nemalonią situaciją pastatė su savo tais debatais, bet jis atsakė – nebekalba. Jis klausė nukentėjusiojo, ar laukti, ar skambina policijai. Nukentėjusysis pareiškė, kad jis (T. M.) susimokės. Jie nesulaukė jokio atsakymo, jokių numerių nebuvo, jis pasakė, kad labai atsiprašo už visą situaciją, pats pasidavė situacijai, pasakė „atsiprašau“, negalvodamas, kad čia esminė jo kaltė. Debatuose dalyvavo jie abu, ne jis vienas puolė ant žmogaus, o šis gynėsi. Jie abu reiškė savo nuomonę.

Jie stovėjo gal 20 min., nebuvo aišku, ar atvažiuos policija, ar ji išvis iškviesta. Ten buvo dideli krūmai, statybų aikštelė, stovėjo konteineris, jis nežino, kur nukentėjusysis vaikščiojo ir dėl ko suklupo, nes fizinio kontakto tikrai nebuvo. Dabar nepasakys, ar S. išėjo iš laiptinės, ar atėjo nuo vagonėlio, žino, kad jis buvo atėjęs, bandė kalbėtis su nukentėjusiuoju, kvietė į vidų, bet nukentėjęs toliau lakstė. Ten krūmai, stovi konteineris, žmonės įeina tik į laiptinę, kiek žmonių įeina, kiek išeina, jis neskaičiavo, bet tai nebuvo kažkoks grandiozinis įvykis. Tas konfliktas nebuvo tęstinis, netruko 10 min., jis truko 1-2 min., pamatyta, kad jų nuomonės skiriasi, ir viskas pasibaigė. Nukentėjusysis buvo su pūkine striuke ir darbine liemene. Striukė ilga, iki kelių. Nebuvo tokių aplinkybių, kad nukentėjusysis diktuotų savo telefoną ir kviestų susitikti ofise. Nebuvo nei vardų, nei pavardžių, tą žmogų matė pirmą kartą. Nežino, dėl ko susidarė konfliktas ir kokios jos intencijos. Gal R. S. matė, kad kažkas juokėsi iš situacijos, gal ir jis pats juokėsi, nežino, nematė, kad kažkas juoktųsi. Jie nesijuokė, laukė atomazgos, kas čia įvyko, kodėl ir kokia priežastis. Nesulaukus konkrečių atsakymų, konkrečių teiginių, buvo priimtas sprendimas išvažiuoti. Nebuvo tokio pokalbio apie ofisą, kad kviestų kažkur atvažiuoti, pasikalbėt. Po spyrio, kurio nebuvo, nebuvo jokio spyrio ir grasinimų, tą patvirtino ir darbų vadovas. Negali pasakyti, koks arčiausias atstumas buvo tarp jo ir nukentėjusiojo, dialogo poza, gal 1-2 m, kakta į kaktą jie nekalbėjo, vyko kito žmogaus dinamika. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja uždavinėjo klausimus ir kai jis pasakė, kad į jo pusę buvo toks veiksmas, tyrėjos klausimas buvo, ar jis atsistojo į kažkokią padėtį, ar gynėsi nuo užsimojimo šalmu; jis atsakė, kad dabar neprisimena, gal pasisuko, matė tą grėsmę, o daugiau tai čia pačios tyrėjos parašyta. Šioje vietoje buvo užduotas klausimas, kaip jis sureagavo į tą dalyką, ir jis turbūt atsakė, kad sureagavo natūraliai, prisidengė; kad jis užsimojo, spyrė, to tikrai nebuvo, nebuvo kažkokios intencijos sužaloti nukentėjusįjį. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Šioje situacijoje atsakingi yra du žmonės.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. U. parodė, kad vasario 6 d. kartu su savo darbuotoju R. S. važiavo apžiūrėti naujo objekto adresu (duomenys neskelbtini). Susitarė susitikti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Tos įmonės vadovo niekada nebuvo matęs. Atvyko prie objekto laiptinės, o jis žadėjo ten ateiti. Projekto vadovas R. S. stovėjo prie pat jo. Tiesiai priešais laiptinę stovėjo juodas džipas. Kol stovėjo, iš laiptinės išėjo kaltinamasis T. M. su savo draugu. Jie (E. U. su kolega) atsisuko pasižiūrėti, ar tai įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kaltinamasis tuo metu jo paklausė, kodėl į jį žiūri, o jis su darbuotoju R. S. tik susižvalgė tarpusavyje. Pradžioje jis (E. U.) net nesuprato, ar čia jiems jis pasakė. Jis (E. U.) tik norėjo įsitikinti, ar čia atėjo tas žmogus, kurio jie laukė. Tačiau kaltinamasis pradėjo jį pulti. Jis kaltinamojo paklausė, kodėl negali į jį pasižiūrėti. Kaltinamajam turbūt to užteko. Kaltinamojo draugas įlipo į mašiną, nukentėjusysis dar kartelį pasižiūrėjo ir paklausė kaltinamojo, kodėl negali į jį pasižiūrėti. T. M. uždarė mašinos duris ir atėjo link jo aiškintis. Nukentėjusysis tada jo paklausė vėl, kas jis per žmogus, kad negali į jį žiūrėti. Kaltinamasis pradėjo jį pulti, visaip vadinti, o tuo metu kolega R. pradėjo juos skirti, kad kaltinamasis daugiau nelįstų prie jo. Jis gal ir pasakė stresinėje būsenoje kaltinamajam kažką atgal, gal ir apsižodžiavo. Jie konfliktavo kelias minutes. Kai prasidėjo visas žodinis konfliktas, tai S. R. jau viską matė. Jis (R. U.) apsisuko, kad nekiltų konfliktas, tačiau pajuto spyrį į koją ir pasakė, kad iškvies policiją. T. M. pasakė, kad jis (E. U.) ne vyras, nes nori kviesti policiją. Jie turbūt išsigando ir pradėjo sakyti, kad nekviestų policijos. Jis pasakė, kad policija jau iškviesta. Kaltinamasis pasakė, kad jam nebuvo nuotaikos ir todėl jis taip padarė, atsiprašinėjo jo (E. U.). Jis nepriėmė atsiprašymo. Kaltinamasis atsiprašė dėl to, kad iškvietė policiją. Paskui kaltinamojo nebematė. Kaltinamasis prie jo priėjo pats. Kaltinamasis turėjo aplink apeiti mašiną, o jie savo lokacijos nekeitė. Jis (E. U.) smūgiui į koją nebuvo pasiruošęs, jam buvo smūgiuota iš pasalų. Yra didelis skirtumas, kai tau smūgiuoja iš pasalų ir kai esi tam pasiruošęs. Gali būti ir labai rimtos traumos po tokio smūgio, nes puolama iš pasalų. Kaltinamojo draugas stovėjo šalia ir jį ramino. Pradžioje jis atsisėdo į mašiną, o kaltinamasis ėjo link jo (E. U.). Tik paskui tas draugas apėjo aplink mašiną ramino kaltinamąjį T. M. Kai jis (E. U.) atsisuko ir paklausė kaltinamojo, ką jis čia daro, tai jam dar buvo pasakyta, kad jis išvis jį (E. U.) suspardys. Čia logiška, kad tikrai kaltinamasis jam spyrė, nes su kitais jis nekonfliktavo.

Jis buvo su žalia striuke ir turėjo rankoje šalmą, kitoje rankoje turėjo telefoną. Į tą šalmą dar buvo įdėta liemenė. Jo striukė nėra iki kelių. Pagal darbo sutartį kolega R. S. yra pavaldus jam. R., atrodo, irgi turėjo su savimi šalmą, jis taip pat bandė raminti kaltinamąjį, negrasino kaltinamajam susidorojimu. Visos šios aplinkybės patikslintame civiliniame ieškinyje nėra nurodytos, nes jis turbūt to neprisiminė. Dabar viską prisimena. Parodymuose nesakė visų šių aplinkybių, nes atsakinėjo į tyrėjos pateiktus klausimus. Jis prieš 6 metus užsiėmė koviniu sportu, bet neužsiėmė profesionaliai. Ten patalpintuose vaizdo įrašuose yra tarpklubinės rungtys. Jis nežino, kas ten buvo prieš šešerius metus. Už smurtinius nusikaltimus buvo teistas, bet čia buvo prieš 13 metų, kai buvo paauglys. Ten buvo lengvas sužalojimas. Supranta, kas yra smūgis. Jis nėra medikas, nežino, kodėl nebuvo mėlynės po smūgio, bet viduje jam skaudėjo. Kvitų teismui nepateikė, nes visus medicininius tepalus turėjo namuose iš seniau. Sutarties nepasirašė su ta įmone, nes po konflikto pasakė darbų vadovui A., kad nenori apsiimti to objekto, nes nežino, kas bus toliau. Balais vertinant skausmą, tai skausmą po smūgio vertintų 8 balais iš 10. Jis tikrai šlubavo. Smūgis buvo suduotas jam nueinant. Jis nenorėjo kaltinamajam suduoti šalmu.

Policija visai neatvyko į įvykio vietą. Jie telefonu paklausė, ar dar kažkas vyksta, o sužinoję, kad kaltinamasis pabėgo, liepė atvažiuoti į policijos komisariatą. Neatsimena pusės to pokalbio su policija. Jam pasirodė, kad kaltinamasis buvo išgėręs, tai todėl ir pasakė policijai tokią informaciją. Neatsimena, kad būtų kaltinamajam sakęs, kad šis už tai sumokės. Pirmą kartą buvo tame objekte. Viską susitarė telefonu, bet dėl kaltinamojo veiksmų atsisakė to projekto. Kaltinamasis jį ignoravo. Jis (E. U.) nebijojo pasakyti savo ofiso adreso. Laiptinėje nebuvo žmonių. Kaltinamasis atsiprašė sarkastiškai. Jis (E. U.) kvietė kaltinamąjį į savo ofisą, nes norėjo normaliai išsiaiškinti. Visur vaikščiojo žmonės, tad nenorėjo trukdyti viešosios tvarkos. Ofise dirba dar keli žmonės, tai jis nebijojo pasakyti ofiso adreso. Nesakė, kad kaltinamajam reikės už tai sumokėti. Kaltinamasis sakė, kad atsiprašo ir kad jam buvo bloga diena. Jis (E. U.) nori teisybės, nes ateityje kaltinamasis kabinėsis prie žmonių. Neturtinė žala yra susijusi su tuo, kad jis nemiega naktimis ir eina pas gydytojus. Jam buvo užkilęs adrenalinas ir jis pasakė kaltinamajam, kad šis gali ateiti į ofisą. Jo psichologinė būsena yra bloga. Mano, kad kaltinamasis gali jam keršyti. Telefono numerį pasakė tam, kad galėtų išsiaiškinti. Kai pasakė, kad kaltinamasis gali atvykti į ofisą, tai kaltinamasis jį ignoravo. Suvokė, kad jo sveikatai yra realus pavojus. Galvojo, kad kaltinamasis jam gali kažką padaryti, panaudoti smurtą. Jis norėjo gražiai išsiaiškinti prie ofiso stalo. Kaltinamajam nelabai buvo įdomūs aplinkiniai žmonės.

Nebūtų atsisakęs to objekto, jeigu ne šis įvykis. Nežino, kodėl (aplinkiniai) juokėsi. Gerai neatsimena, kas ten stovėjo. Pats nežino, kodėl skambindamas BPC pasakė „vėl spardosi“, turbūt emocijų buvo užvaldytas, net nelabai atsimena tą pokalbį. Apie pinigus ir kitus dalykus kalbėjo su kitu asmeniu, su projektų vadovu, o S. darbas buvo aprodyti objektą. Jis striukę nešiojo ir geriau žino, kokia ji buvo, ji tikrai nebuvo iki kelių.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad su buvusiu direktoriumi atvažiavo apžiūrėti objektą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytojas pirmą kartą buvo prie to objekto. Pasistatė mašiną ir laukė darbų vadovo. Stovėjo prie pat įėjimo, o tuo metu iš laiptinės išėjo du vyrukai. Jie net nežiūrėjo į tą mašiną, bet vienas iš tų vyrukų prisikabino, nes nepatiko nukentėjusiojo žvilgsnis. Prasidėjo ginčas, kaltinamasis pradėjo rėkauti. E. jo paklausė, kodėl jis negali į jį pasižiūrėti. Nuo to ir prasidėjo visas ginčas. Buvo daug keiksmažodžių, tas ginčas truko gal porą minučių. Darbų vadovas jau buvo išėjęs (į lauką). Jis (R. S.) matė, kaip atbėgęs kaltinamasis spyrė E. į dešinės kojos šlaunį. E. pradėjo rėkauti ir pasakė, kad iškvies policiją. Tas kitas vyrukas pradėjo juoktis, nes išgirdo, kad nori kviesti policiją. Kai jie suprato, kad kviečia policiją, tai kaltinamasis pradėjo atsiprašinėti ir teisinosi, kad jam buvo sunki diena.

E. to įvykio metu kalbėjo garsiai. Jis nerėkė, bet kalbėjo garsiai. Jis atsakė į kaltinamojo žodžius, bet kaltinamasis rėkavo toliau. E. siūlė normaliai pasikalbėti jo ofise ir ten išspręsti problemą. Tai buvo pasakyta todėl, kad nereikėtų visko aiškintis prie žmonių. S. buvo tų darbų vadovas. Visi – tai reiškia kaltinamasis, jis (R. S.) ir E. Pačioje konflikto pradžioje mašina stovėjo aikštelėje. Ta mašina stovėjo apie trys metrai nuo laiptinės. Kai prasidėjo konfliktas, tai kaltinamasis buvo iš kairės ir tik po to atėjo arčiau. Jis (R. S.) atsistojo kažkur per vidurį. Nukentėjusysis stovėjo toje pačioje vietoje. Darbų vadovas stovėjo prie pat įėjimo, jis iš laiptinės išėjo tada, kai įvyko konfliktas. Darbų vadovas atpažino juos, nes jiems pasakė ateiti į laiptinę. Prieš konfliktą jie kalbėjo apie darbus ir žiūrėjo į automobilio kapotą. Planavo gipso darbus koridoriuje ir kalbėjo apie kitus objektus. Jie dar nežinojo, kurioje laiptinėje būtų atlikę tuos darbus. Tuo metu apie Ukrainą nekalbėjo. E. buvo su striuke, dengiančia sėdmenis. Striukė buvo tamsios spalvos. Medžiaginė striukė, slidi. Ji ne stipriai stora striukė. E. striukė buvo žemiau sėdmenų. Kai kaltinamasis pradėjo atsiprašinėti, tai E. jau nebenorėjo bendrauti su kaltinamuoju. Į visą konfliktą buvo atkreipę dėmesį ir kažkokios įstaigos darbuotojai. Jų gal buvo trys. Jie pasiliko ir žiūrėjo visą situaciją, o paskui aptarinėjo. Jis tai laiptinėje girdėjo, kai buvo užėję į laiptinę ir ten pasakė, kad nesiims šio darbo. Jie pasikalbėjo apie šį konfliktą. Apie darbus nekalbėjo, tačiau pasakė, kad paskui paskambins S. Tą dieną nieko ir nesutarė. E. atrodo paskui parašė laišką, kad nesiims tų darbų. Tuos darbus turėjo apsiimti įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamojo draugas D. su niekuo nesibarė. Jie abu tik viską stebėjo. Kaltinamasis pradžioje nuėjo iki mašinos ir tik tada pradėjo rėkauti. E. jam atsikirtinėjo, ir tik tada prasidėjo ginčas. E. buvo kažkiek atokiau, o kaltinamasis buvo iš kairės mašinos pusės. Mano, kad mašina buvo kaltinamojo. Viskas buvo dėl to, kad žiūrėjo į jų pusę. Visas konfliktas truko kažkur penkiolika minučių. Po viso ginčo matė, kad kaltinamasis spyrė E. Kaltinamasis po ginčo nuėjo, E. buvo supykęs. Jis (R. S.) su kaltinamojo draugu prilaikė kaltinamąjį, kad nebūtų didesnio konflikto. E. stovėjo iš šono, bet jis nedarė nieko. Jis suklupo nuo suduoto smūgio.

Paskui jie apžiūrėjo objektą, bet nusprendė jame nedirbti, nes jautėsi nesaugiai. E. tik po adrenalino pradėjo skaudėti tą vietą. Užsakovas jiems pasakė, kad kaltinamojo sugyventinė nusipirko tame name loftą. Tame name jie būtų vykdę antro ir trečio aukšto gipso kartono darbus. Jie su ta įmone dar nebuvo bendradarbiavę, tą dieną ten nebegrįžo. Vizito metu turėjo pasirašyti sutartį dėl darbų pradėjimo. Nenorėjo pasirašyti sutarties, nes bijojo, kad pasikartos ginčas su kaltinamuoju. Daugiau su tuo direktoriumi neturėjo reikalų.

Bėgimo nebuvo, buvo tik pagreitėjimas. E. ėjo link laiptinės. Konfliktas dar nebuvo pasibaigęs, bet jis ėjo link laiptinės, kad toliau nebūtų konflikto. Nukentėjusysis atsisuko ne nuo streso, o nuo smūgio. Po spyrimo nukentėjusysis pasakė, kad kaltinamasis gali atvažiuoti į ofisą. Kiti žmonės juokėsi iš tos situacijos. Jie nebuvo sunerimę ar išsigandę. Mano, kad dėl viso konflikto jiems buvo juokinga. Liudytojas nenorėjo, kad būtų didesnis konfliktas ar net kumščiai. Jis į tokius konfliktus niekada nesivelia. Nebijojo eiti pas darbų vadovą. Dėl savo sveikatos kažkiek nerimavo. Jeigu kaltinamasis trenktų su kumščiais, tai mano, kad kiekvienas gintųsi. Jo nuomone, E. siūlė vykti į ofisą todėl, kad nenorėjo visko aiškintis prie visų, kad kažkas matytų ar girdėtų.

Kaltinamasis sakė, kad jis nuslydo, o ne spyrė nukentėjusiajam. Kaltinamasis girdėjo, kad E. skambina į policiją. Iš pradžių kaltinamasis negalvojo, kad yra skambinama policijai, bet paskui jis suprato, kad E. nejuokauja. Kai buvo skambinama policijai, tai kaltinamasis tuo metu elgėsi pašaipiai. Kuris sakė, kad pagaus nukentėjusįjį, tiksliai nežino. Mano, kad tą pasakė kaltinamasis. Gali būti, kad tai buvo realus grasinimas. Kaltinamasis pradžioje laukė policijos, bet paskui išvažiavo. Jis laukė kokias dešimt minučių. E. pats sulaukė policijos ir sakė, kad rašys pareiškimą. Po įvykio gal ir buvo pasakyta, kad reikės kaltinamajam susimokėti.

Paskelbus liudytojo R. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 48), liudytojas juos patvirtino. Nurodė, kad daugiau rėkė kaltinamasis, bet E. irgi atsakydavo. Atėjęs darbų vadovas pasakė visiems ramintis. E. nusisuko nuo liudytojo ir nuo kaltinamojo, nes ėjo link laiptinės. Jis (R. S.) stovėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kad nebūtų didesnio konflikto. Kaltinamasis sakė, kad E. paslydo. Kaltinamasis su savo draugu juokėsi. Pasiūlymas atvažiuoti į nukentėjusiojo ofisą buvo po policijos iškvietimo. Kaltinamasis atsiprašinėjo direktoriaus ir pasakė, kad jam buvo bloga nuotaika. Mano, kad kaltinamasis atsiprašė nenuoširdžiai, tas atsiprašymas buvo dėl to, kad E. iškvietė policiją.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. O. parodė, kad tą rytą su T. susitiko išgerti kavos. Užsuko į parduodamus loftus. Kai viską apžiūrėjo, grįžo atgal į mašiną. T. į mašiną neatsisėdo. Jis (D. O.) pastebėjo, kad T. su kažkuo bendrauja. Išlipęs išgirdo nemalonų pokalbį. T. buvo su nukentėjusiuoju ir liudytoju. Matėsi, kad nukentėjusysis stresavo, fotografavo mašiną. Jis (D. O.) nesuprato visos tos situacijos, bet girdėjo, kad buvo sakoma, kad „tu turėsi man sumokėti“. Praėjo keletas minučių ir nuketėjusysis pasakė, kad atvažiuoja policija. T. atsiprašė nukentėjusiojo dėl to pokalbio. Policijos laukė apie keturiasdešimt minučių. Jis negirdėjo tarp T. ir nukentėjusiojo vykusio pokalbio. Nematė, kas įvyko. Jam nekilo klausimas, kodėl buvo iškviesta policija. Nematė, kad T. kažkokius veiksmus būtų atlikęs. Daug žodžių buvo iš abiejų. Kad buvo konfliktas, tai suprato. Tai buvo ne konfliktas, o nemandagus pokalbis. Šis ginčas įvyko tada, kai jis buvo mašinoje. Išlipęs iš mašinos išgirdo, kad vyksta kažkoks pokalbis aukštu tonu. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Tai buvo kažkur 1,5 metro. Jie žiūrėjo vienas į kitą ir bendravo. Tuo metu, kai jis į juos žiūrėjo, tai nematė tarp jų kažkokių veiksmų. Buvo dar ir liudytojas R. S., tai jis stovėjo šalia T. ir nukentėjusiojo, tarp jų, liudytojas nieko nesakė ir nieko nedarė. Jis (D. O.) stovėjo prie mašinos. Jie nuo automobilio stovėjo apie du metrus. Liudytoją matė, bet gal ir kitų žmonių buvo. Kažkas tiesiog pravažiavo su mašina. Tie žmonės matė konfliktą, bet jis nepastebėjo, kad jie būtų žiūrėję. Abiejų asmenų buvo aukštas tonas. Jie abu kalbėjo lietuviškai. Jis nebandė jų stabdyti. Neprisimena, ar liudytojas R. S. bandė juos stabdyti. Jo (D. O.) manymu, ten nieko neįvyko, todėl neprisimena. T. atsiprašė nukentėjusiojo, o šis atsakė, kad už tai reikės susimokėti. Kodėl draugas atsiprašė, nežino. Iš T. žodžių suprato, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo dėl įvykusio pokalbio.

T. negrįžo į mašiną, tai tada jis atsisuko ir pamatė, kad T. šneka su nukentėjusiuoju. Jis (D. O.) išlipo iš mašinos, nes pokalbis buvo su negražiais žodžiais. Jis jokių replikų nesakė, jokių veiksmų taip pat nedarė. Kažkas paklausė, ar buvo iškviesta policija. Jie laukė tos policijos. Atsiprašymas buvo po policijos iškvietimo. Atstumo nepasakys, bet girdėjo T. žodžius. T. stovėjo prie mašinos, bet prie nukentėjusiojo nepriėjo. Daug metrų ten tikrai nebuvo. Atsiprašymas įvyko tuo pačiu atstumu, kaip ir pokalbis. Nežino, kodėl čia viskas taip įvyko. Jis išlipo iš automobilio ir pastebėjo nukentėjusiojo neadekvatų elgesį. Negirdėjo, kad kažkas būtų siūlęs eiti į ofisą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. R. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo (duomenys neskelbtini), pas jį atvažiavo nukentėjusysis kaip galimas rangovas apsižiūrėti. Pasiskambino, jis (S. R.) buvo užsiėmęs, po 5 min. išėjo iš patalpos ir beeidamas link tos vietos išgirdo labai garsų apsižodžiavimą tarp šių dviejų ponų. Nuo ko viskas prasidėjo, nežino. Kai jis atėjo, apie ukrainietiškus automobilio numerius jis nieko negirdėjo, galbūt nuo to prasidėjo konfliktas, nežino. Jam priėjus, diskusija vyko apie tai, ko žiūri į jo automobilį – o kas jam uždraus žiūrėti. Visiškai bergždžias rėkimo forma konfliktas. Abu ponai turėjo po liudytoją, bet jie visiškai nesikišo į konfliktą. Jis (S. R.) nukentėjusįjį porą kartų paragino eit apsižiūrėti, bet į tai nebuvo sureaguota. Jų vaikščiojimas aplink automobilį ir apsižodžiavimas vyko gal 5-10 min. Vienu metu nukentėjusysis pasisuko į jį (S. R.), pradėjo eit, ir tuo metu prisiartino kaltinamasis. Kas vyko už jo, liudytojas nematė, tačiau matė nukentėjusiojo linktelėjimą į jo pusę, nesuklupo, nenugriuvo, bet buvo linktelėjimas. Tada pasipylė kaltinimai: ko čia mušiesi, kviečiu policiją, tau taip nepraeis. Nukentėjusysis pradėjo kažkam skambinti. Policija taip ir neatvažiavo, tada pasakė, kad važiuoja į Algirdo g. komisariatą užpildyti dokumentus. Nukentėjusysis turėjo ilgą smėlio spalvos striukę, lietpalčio tipo, žemiau kelių, o kaltinamasis buvo su odine striuke. Nukentėjusiojo striukė rudeninė, pašiltinta, ne visiškai žieminė, bet šilta. Ant striukės jokių dėmių neprisimena, kad būtų. Paties kontakto nematė.

Nukentėjusysis žengtelėjo į priekį ir linktelėjo, nedidelis linktelėjimas, šitą tikrai matė, nes tai buvo maždaug du metrai iki jo. Toliau jie išsiskyrė, nukentėjusysis pasakė tau taip nepraeis, aš kviečiu policiją, kaltinamasis atsitraukė prie automobilio, nukentėjusysis skambino į policiją, bet policija neatvažiavo, jie pastovėjo apie 10 min. ir tada pareiškė, kad važiuoja į komisariatą užpildyti pareiškimą. Iš karto pasakė tau taip nepraeis, aš kviečiu policiją, ir skambino policijai. Nukentėjęs nebuvo išsigandęs, atrodė įsiaudrinęs, jie abu atrodė įsiaudrinę, jie kalbėjo tokiu tonu, kad mano, jog visos apylinkės girdėjo. Liudytojas bijojo, kad jie nesusimuštų. Konfliktas buvo tiek aštrus, kad jis galvojo, jog jie tuoj susistumdys, bet buvo krūva žmonių, todėl būtų greitai išskyrę, vienas toks kontaktas galbūt ir įvyko, jie nespėjo sureaguoti, tačiau daugiau nieko nebuvo, jie išsiskyrė ir vienas prie kito nesiartino, kaltinamasis nebelaukė, sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Tiesioginio grasinimo susidoroti nebuvo, stovėjo prabangus džipas su ukrainietiškais numeriais, diskusija buvo visiškai kvaila, kodėl tu žiūri į mano mašiną – o kas man uždraus žiūrėt. Diskusija buvo apie nieką, apie mušimą nebuvo kalbos, jie diskutavo apie nieką, frazės nebuvo apie muštynes, grasinimus, jos buvo visiškai apie nieką. Linktelėjimas į priekį buvo nežymus, po kurio nukentėjusysis už jokios kūno vietos nesusiėmė, jokio garso nebuvo, užkliūti nebuvo už ko, greitai sureagavo, atšoko. Iš karto nukentėjusiojo buvo įvardinta kaip spyris, bet liudytojas pačio spyrio nematė, kontaktas buvo tikrai, kuo buvo, jis nematė, negalėjo matyti, nes jie stovėjo vienoje linijoje. Žmonės šiaip sau eidami nelinkčioja į priekį, kad kažkoks kontaktas buvo, tikrai matė, jį turėjo matyti abiejų asmenų porininkai. Asmuo suklupt nesuklupo, rankomis irgi nemosavo, jeigu būtų didelis smūgis, tai automatiškai išsikečiamos rankos, bet to nebuvo. Tuo metu du santechnikai rūkė, galbūt jie ir matė smūgį, buvo paprašęs jų nepasitraukti, jei konfliktas vystytųsi toliau. Jis paprašė santechnikų pabūti, kad jeigu kažkas išsivystytų, galėtų sutramdyti, bet to neprireikė. Neprisimena tokio dalyko, kad kažkas juoktųsi, patys kaltinimai buvo juokingi, net ir jam sukėlė šypseną, nes kažkokio rimto kaltinimo, rimta priežastis nebuvo išsakyta, visiškai paika situacija. Jis net nežino, nuo ko viskas prasidėjo. Jis atėjo iš vagonėlio, kuris yra maždaug už 35 m, ir eidamas girdėjo, kad rėkauja du žmonės, nes girdėjo visas kiemas. Ten pastoviai praeina žmonės, per tą ginčą praėjo gal pora dešimčių žmonių, kažkas gal ir pasuko galvą pažiūrėti, jis neskaičiavo, nežiūrėjo, bet ten intensyvus žmonių takas. Garsas buvo per visą rajoną, todėl galėjo žmonės matyti ir per langus.

Jis porą kartų pasiūlė eit apsižiūrėti, tačiau į tai nebuvo sureaguota, jie vaikštinėjo greitu tempu, rėkavo, jie abu vienodai elgėsi, abu žodžiavosi, nebuvo nei vieno agresyvesnio. Neprisimena, kad nukentėjusysis būtų sakęs kaltinamajam, kad jis turės už viską sumokėti, gal ir minėjo, bet gal minėjo jam (liudytojui), kad taip viskas nepraeis, šito neatleis, bet apie pinigus nekalbėjo, sakė, kad taip nepaliks, kad neatleis, kažką bandys daryti. Iš nukentėjusiojo tikrai girdėjo apie spyrį, o kas dar pasakė, tikrai nepasakys, nes buvo daug žmonių, tikrai galvojo, kad jie susipeš, bet išsiskyrė, nurimo ir nurimo. Po to buvo sakoma, kad kviečiu policiją – tai ir kviesk policiją, ir viskas nurimo, konfliktas pasibaigė.

Nukentėjusysis nebuvo užėjęs dėl sąlygų aptarimo, viskas taip ir nutrūko, jie pas juos nedirbo, daugiau su juo susitikęs nebuvo, jam atsiuntė kitą rangovą, su kuriuo už kelių dienų pradėjo darbus, darbų apimtys nebuvo didelės, su medžiagomis maždaug už 6000-7000 eurų. Jie buvo atvažiavę apsižiūrėti darbų, kad pateiktų sąmatą, pasiūlymą, tačiau nieko neapsižiūrėjo, todėl nieko nepateikė, o jie laukti negalėjo dėl griežtų terminų, todėl darbai buvo vykdomi su kitais asmenimis. Darbai buvo smulkūs, nedidelės apimties. Buvo toks pokalbis, kad greičiausiai jie nesiims šitų darbų, dėl ko, negali pasakyti, gal jie nenorėjo toje vietoje dirbti, gal emocinė būsena buvo tokia. Liudytojas dirba statybose, pas jį tokio kontingento yra marios, būna, kad apsibara, būna keiksmažodžiai, todėl jis reaguoja ganėtinai ramiai, jis tik bijojo, kad jie nesusikibtų. Mano, kad tai pažeidimas viešoje vietoje, miesto centre rėkauti, bartis, kai jokia žala nebuvo padaryta, kažkoks žiūriu-nežiūriu, matau-nematau, mano, kad nevyriška, kadangi nieko neįvyko, niekas nesulaužyta, nesudaužyta. Kaltinamąjį pirmą kartą pamatė su Ukrainos piliete, ji pirko loftą ir jis atėjo pavertėjauti, jo vardą sužinojo tik čia atėjęs. Su darbininkais būna visko, gal ir balsą pakelia, bet jis tikrai nesakė, kad kaltinamasis konfliktiškas.

Tokio dalyko, kad kažkas diktuotų telefono numerį, kad būtų pasiūlymas kažkur nuvažiuoti, neprisimena, buvo pasakymas, kad iškvies policiją, pasiėmė telefoną, kažkam skambino, su kažkuo kalbėjo, galbūt su policija, tada jie tyloje laukė policijos, po to buvo pareikšta, kad reikia važiuoti į Algirdo gatvę parašyti pareiškimą. Kai baigė skambinti, nukentėjusysis pasakė, kad jis taip nepaliks, tokius reikia bausti, maždaug tokia kalba buvo. Jis nematė, kad spyrė, visi diskutavo, kad spyrė, todėl jis taip ir sakė, bet konkrečiai nematė. Tą dieną slidu nebuvo. Mano, kad čia buvo fizinis poveikis, nes lygios plytelės, užsikabinti nebuvo už ko, danga neslidi, sausa, nebuvo dėl ko linktelėti į priekį. Kai nukentėjusysis linktelėjo, kaltinamasis buvo už jo nugaros, vienas už kito priešais jį (liudytoją). Kaltinamasis prisiartino tiek, kad kaltinamojo nesimatė už nukentėjusiojo. Negali pasakyti, kur ir kuo pataikė, nematė šito veiksmo. Galėjo būti ir pastūmimas, to veiksmo nematė, bet jis nebuvo toks stiprus, kad žmogus griūtų, sukluptų ar panašiai, atsisukęs jis niekur nesusiėmė, jie atsitraukė, pasakė tau taip nepraeis, aš kviečiu policiją ir įvardijo kaip spyrį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. M. parodė, kad kaltės nepripažįsta. 2024-02-06 apie 7:30 val. išvažiavo iš namų darbo reikalais. Tą dieną vairavo ne jam priklausantį automobilį RANGE ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai). Apie 9:00 val. nuvyko su savo pažįstamu, duomenų nenori viešinti, adresu (duomenys neskelbtini), kur seniau buvo (duomenys neskelbtini) – darbo reikalais. Apie 9:30 val. išėjęs iš laiptinės, pastebėjo dviejų jam nepažįstamų vyriškių žvilgsnį. Jie žiūrėjo labai piktai, taip, lyg jis kažką būtų padaręs. Jie stovėjo prie minėto automobilio. Automobilis tvarkingai buvo priparkuotas automobilių aikštelėje. Sėsdamas į mašiną išgirdo, kaip vyriškiai kažką kalbėjo dėl „choholų“, bent jau taip išgirdo, ką tiksliai sakė, nepamena. Jis atsisuko ir paklausė vieno iš vyriškio, kurie stovėjo prie pat automobilio, gal jis skoloje. Jo klausimas nebuvo agresyvus ar piktybinis, jis tiesiog paklausė, kas ne taip. Iš karto pagalvojo, kad vyrai taip žiūri dėl (duomenys neskelbtini) numerių, o gal ir į jį, kad yra (duomenys neskelbtini). Abu asmenys buvo su statybiniais šalmais rankose, galimai kažkokie darbuotojai. Vienas iš jų, kuris pagrinde su juo kalbėjo, pastoviai manipuliavo ir įvėlė į žodinį konfliktą, kuris nebuvo agresyvus. Vyriškis buvo įprasto sudėjimo, su juoda pūkine striuke, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tikrai neprisimins dabar, kaip asmuo atrodė bei ką būtent dėvėjo. Pamena tik pūkinę striukę ir šalmą rankoje. Kaip atrodė minėto asmens draugas/pažįstamas, neprisimena. Tikrai neatkreipė į jų išvaizdą dėmesio. Tarp jo ir vyro su pūkine striuke prasidėjo žodinis konfliktas. Apie ką ir dėl ko jis kilo, jis taip ir nesuprato, tačiau suprato, kad jam nepatinka ukrainiečiai. Vienu metu vyras bekalbėdamas užsimojo į jį šalmu (lyg gąsdindamas, kad trenks juo), jis inertiškai iškėlė koją, bet tikrai nespyrė kaip nurodyta įtarime į jo koją bei apskritai, jis nesukėlė jokio fizinio smurto tam asmeniui. Neprisilietė net prie jo. Vyriškis jam pastoviai kartojo „tu man sumokėsi“, bet už ką jis jam turi sumokėt ar turėjo, taip ir neišsiaiškino. Jie su juo taip stovėjo apie 20 min. Siūlė ramiai pasikalbėti ir išspręsti susidariusį nesusipratimą tarp jų, nes niekaip negalėjo suprast, kas atsitiko. Kur tuo metu buvo jo pažįstamas, jis nematė ir neatkreipė dėmesio. Tikrai nepamena, ar jis kažkur lauke buvo, ar automobilyje. Jo advokatas „google“ paieškos sistemoje patikrino duomenis asmens, kuris parašė dėl jo pareiškimą socialiniuose tinkluose ir platformoje „youtube“, bei pasakė, kad jis profesionalus kovotojas, nes yra jo kovų video. Jam apskritai kyla tokios mintys, kad jis taip užsidirbti gal nori. Jis tikrai pats pirmas neinicijavo šio žodinio konflikto, tikrai nekėlė jokio fizinio smurto, net pagrindo ir minties nebuvo, nes tą dieną buvo jo (duomenys neskelbtini). Jokio fizinio skausmo jam nesukėlė (b. l. 89-91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. U. parodė, kad jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jų įmonė užsiima vidaus apdailos darbais. Jų įmonė gavo pasiūlymą atlikti darbus lofte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024-02-06 apie 09:26 val. jis kartu su įmonės darbuotoju R. S. atvažiavo apžiūrėti minėtą objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie 09:30 val., jis stovėjo kartu su R. S. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), ir laukė, kol ateis objekto darbų vadovas, kad juos nusivestų į objektą. Tuo metu iš laiptinės išėjo 2 nepažįstami vaikinai. Jis pasižiūrėjo į minėtus vaikinus. Vienas iš vaikinų pradėjo reikšti jam priekaištus, kad jis į jį pasižiūrėjo, tikslių žodžių neprisimena. Vaikinai priėjo prie automobilio RANGE ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), vienas įsėdo į automobilį, o kitas, į kurį jis vėl pasižiūrėjo, atidaręs vairuotojo dureles, jam pasakė: ,,ką, aš tau skolingas, kad į mane žiūri“. Jis paklausė vaikino, kas jis yra toks, jog jis į jį negali pasižiūrėti. Vaikinas uždarė automobilio dureles, apėjo aplink automobilį ir priėjo prie pat jo ir pasakė, kodėl jis žiūri, ar seniai yra gavęs į veidą. Jis pasakė jam, kad kas jis per žmogus, kad jis negali į jį pasižiūrėti. Vaikinas atsistojo į kovinę poziciją ir pasakė, ar jis nori gauti į veidą. Jo darbuotojas R. S. atsistojo tarp jų ir pasakė vaikinui, kad šis ramintųsi. Tuo metu į kiemą buvo atėjęs darbų vadovas, jo duomenų nežino, kuris sakė vaikinui ramintis. Jis apsisuko, kad išvengtų konflikto, ir pajuto spyrį į dešinės kojos šlaunį. Jam skaudėjo. Jis atsisuko, suprato, kad jam spyrė minėtas vaikinas, jis paklausė jo, kodėl jis taip elgiasi, kodėl jam spyrė. Vaikinas vėl pradėjo artintis prie jo ir šaukti, kad jį sudaužys. Vaikiną laikė R. S. ir vaikino draugas, išlipęs iš automobilio. Jis paskambino į policiją. Vaikinas pasakė, kad jį pagaus, jis niekur nepasislėps. Jie laukė policijos. Tada vaikinas atėjo prie jo ir atsiprašė, pasakė, kad jo prasta nuotaika. Vaikinas apsisuko, atsisėdo už vairo ir kartu su kitu vaikinu išvažiavo. Jis (E. U.) nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo. Vaikinas kalbėjo lietuviškai, kiek išsiaiškino, darbų vadovas pasakojo, kad minėto vaikino mergina yra ukrainietė, kuri įsigijo butą minėtame lofte. Vaikiną atpažinti galės. Jam iš pažiūros (duomenys neskelbtini) metai, apie 1,80 m ūgio, kresno kūno sudėjimo, trumpai kirptas, šviesių plaukų, apsirengęs plona pavasarine striuke ir galimai su mėlynos spalvos džinsais. Jis norės reikšti dėl sukelto skausmo ir įžeidimo civilinį ieškinį. Jis civilinio ieškinio sumą praneš vėliau, nes dabar dar nėra apsisprendęs (b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-02-15 apklaustas kaip liudytojas S. R. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2024-02-06 apie 09.30 val. jis išėjo į kiemą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur jo laukė įmonės, kurios duomenų nežino, atstovai. Išėjęs į lauką, išgirdo garsų dviejų vyrų žodinį konfliktą. Priėjęs prie minėtų vyrų, pamatė, kad du iš jų savo rankose turėjo statybinius šalmus ir liemenes, dėl ko suprato, kad jie yra atvykę pas jį dėl remonto darbų. Šalia jų taip pat stovėjo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, labai trumpai kirptų, tamsių plaukų, sportiško kūno sudėjimo, dėvėjo juodos spalvos, galimai odinę, trumpą striukę bei juodos spalvos džinsines kelnes, kalbėjo lietuvių kalba. Pastarasis reiškė vienam iš dviejų šalia jo stovinčių vaikinų pretenzijas bei rėkdamas sakė „Kodėl tu žiūri į mane ir į mano mašiną?“. Jis priėjęs prie minėtų vaikinų pradėjo juos raminti, tačiau į jį niekas nekreipė jokio dėmesio. Tarp minėtų vaikinų toliau vyko žodinis konfliktas. Konfliktui besibaigiant, vienas iš dviejų vaikinų, kuris rankoje turėjo statybinį šalmą ir liemenę, ėjo link jo, kadangi jis ir jo kolega buvo atvykę pas jį dėl remonto darbų. Tuomet prie vaikino, kuris ėjo link jo, pribėgo juoda, galimai odine striuke vilkintis vaikinas, su kuriuo vyko žodinis konfliktas, ir kažkuria koja vieną kartą spyrė link jo ėjusiam vaikinui į kažkurią jo kūno dalį. Tuomet vaikinas, kuriam buvo įspirta, nuo smūgio palinko į priekį, tačiau nenugriuvo. Tuomet nukentėjusysis savo telefonu paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Po įvykusio konflikto minėti vaikinai dar vienas kito atžvilgiu rėkė ir ginčijosi. Tačiau abu konflikto dalyviai baigę tarpusavyje ginčytis išsiskirstė. Nori atkreipti dėmesį, kad vaikinas, kuris koja įspyrė kitam vyriškiui, atsisėdo į juodos spalvos automobilį Land Rover ukrainietiškais valstybiniais numeriais ir su savo draugu išvažiavo (b. l. 34-33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Minėta įmonė užsiima vidaus apdailos darbais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pasiūlymą atlikti darbus lofte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024-02-06 apie 09.30 val. jis kartu su įmonės direktoriumi E. U. atvažiavo apžiūrėti minėtą objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie 09.30 val. jis stovėjo kartu su E. U. minėto objekto kieme ir laukė, kol ateis objekto darbų vadovas, kad juos nuvestų į objektą. Tuo metu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės išėjo du jam nepažįstami vaikinai. Jis pažiūrėjo į minėtus vaikinus. Vienas iš vaikinų pradėjo reikšti priekaištus jo direktoriui E. U., kad jis neva kažkaip negerai pažiūrėjo, pasakė direktoriui „Ko čia žiūri ...? Ką, aš tau pinigus skolingas?“. Minėti jam nepažįstami du vaikinai priėjo prie juodos spalvos automobilio Range Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ukrainietiški numeriai), ir vienas iš vaikinų įsėdo į minėtą automobilį, o kitas, kuris reiškė pretenzijas jo direktoriui dėl neva į jį blogo pažiūrėjimo, toliau kažką rėkavo jo direktoriaus atžvilgiu. E. U. paklausė rėkaujančio vaikino, kas jis toks yra, kad į jį negalima žiūrėti. Tuomet minėtas vaikinas priėjo prie E. U. ir jam pasakė „Ko žiūri? Ar seniai esi gavęs į barzdą?“. Tuo metu jis stovėjo tarp minėto vaikino ir E. U., norėdamas neleisti įvykti dar didesniam tarp jų konfliktui. Tuomet E. U. minėtam vaikinui vėl pasakė, kad kas jis per žmogus, kad į jį negalima pasižiūrėti. Tačiau minėtas jam nepažįstamas vaikinas ir toliau rėkė, bandė išprovokuoti konfliktą. Jis stovėdamas tarp minėto vaikino ir savo direktoriaus sakė agresyviai nusiteikusiam vaikinui, kad jis ramintųsi. Tuo metu į kiemą buvo atėjęs darbų vadovas, jo duomenų nežino, kuris taip pat sakė visiems ramintis. Tuomet jo direktorius nusisuko ir pradėjo eiti į šalį. Jis taip pat atsitraukė vieną žingsnį atgal ir pamatė, kaip minėtas jam nepažįstamas vaikinas pribėgęs iš nugaros prie jo direktoriaus įspyrė jam dešinės kojos pėdos priekine dalimi E. U. į dešinės kojos sritį. Tuomet jis pribėgo prie nepažįstamo vaikino ir bandė jį laikyti, kad daugiau negalėtų atlikti jokių neteisėtų veiksmų E. U. atžvilgiu. Tuomet E. U. atsisukęs į nepažįstamą vaikiną paklausė jo: „Ką tu čia darai?“. Tuomet minėtas vaikinas ir toliau rėkė E. U. atžvilgiu, bei kažką sakė jam gąsdindamas sumušimu. Tuomet E. U. pasakė, kad kvies policiją, į ką nepažįstamas vaikinas, galimai išsigandęs, išgirdęs, kad E. U. kvies policiją, pasakė, kad neva jis paslydo. Taip pat iš automobilio Range Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo nepažįstamo vaikino draugas ir priėjo prie jų. Tuomet E. U. paskambino į policiją. Minėti nepažįstami vaikinai tiesiog stovėjo ir juokėsi. Tuomet nepažįstamas vaikinas pasakė, kad pagaus E. U., kad jis niekur nepasislėps. E. U., išgirdęs minėto vaikino gąsdinimus, pasakė jam savo ofiso adresą ir pasiūlė atvažiuoti. Jie visi laukė policijos, konfliktas buvo nurimęs. Po maždaug 10 minučių nepažįstamas vaikinas priėjo prie E. U. ir atsiprašė jo direktoriaus. Nepažįstamas vaikinas pasakė, kad jam buvo bloga nuotaika, bei nurodė, kad jis su draugu kažkur skuba, todėl atsisėdo už automobilio Range Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir kartu su draugu išvažiavo. Jam nepažįstamas vaikinas, kuris įspyrė E. U., kalbėjo lietuviškai. Tačiau, kai prie nepažįstamo vaikino priėjo jo draugas, jie tarpusavyje kalbėjo rusų kalba. Papildomai nori nurodyti, kad darbų vadovas, su kuriuo atvažiavo susitikti, pasakė, kad nepažįstamas vaikinas, kuris įspyrė E. U., yra ukrainietės draugas ar tai vaikinas, tačiau nei ukrainietės, nei to vaikino duomenų nenurodė. Taip pat darbų vadovas minėjo, kad ukrainietės tėvai išpirko lofto, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), viso antro aukšto patalpas. Taip pat nori paaiškinti, kad nepažįstamas vaikinas, kuris įspyrė E. U., yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 – 185 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, trumpai kirptų, tamsiai rudos spalvos plaukų, dėvėjo tamsios spalvos pavasarinę striukę, tamsiai mėlynos spalvos džinsus, neturėjo jokių išskirtinių bruožų. Nori nurodyti, kad nei minėto vaikino, kuris įspyrė E. U., nei jo draugo atpažinti negalėtų (b. l. 48-50).

2024-02-06 E. U. Protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024-02-06 apie 09:30 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikinas pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis į jį pasižiūrėjo, po to žodinio konflikto metu priėjo prie jo ir kažkuria koja spyrė į dešinės kojos šlaunį, tai sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (b. l. 4-10).???

2024-02-06 Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) namo kiemas, (duomenys neskelbtini). Kieme yra automobilių stovėjimo aikštelė, šalia laiptinės įėjimo stovi automobiliai. Pastatas yra mūrinis, 5 aukštų. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Pridėta fotolentelė (b. l. 23-24, 25-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-02-07specialisto išvadoje Nr. G 474/2024 (01) nurodyta, kad objektyvių duomenų, nurodančių, kad E. U. buvo padaryti sužalojimai, nėra (b. l. 22).

2024-03-14 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas S. R. iš jam pateiktų šešių nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, kuris 2024-02-06 apie 09.30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), spyrė kitam vyriškiui. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, kadangi paskutinį kartą matant šį asmenį jis lygiai taip pat atrodė kaip ir nuotraukoje Nr. 4. Nuotrauka Nr. 4 yra T. M. Pridėta fotolentelė (b. l. 42-45, 46).

2024-05-08 Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas pavadinimu BPC skambu io ra as (ID 92257224775, skambu io prad ia 2024-02-06 09 30 18). Garso įrašo trukmė 00:00:44 min. Užfiksuota, kaip pranešėjas, prisistatęs esantis E. U., kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad atvažiavo į objektą, dirba, ir <...čia prisikabino kažkoks erelis. Iš niekur nieko...kieme... išėjo, sako “ko čia žiūri ...?” vėl spardyt pradėjo ... ...dabar stovi ir koliojasi. Girtas...>. GMP nereikia (b. l. 74-75).

T. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: jis 2024-02-06 apie 09:30 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo E. U., be jokios aiškios priežasties pradėjo reikšti pretenzijas nukentėjusiajam, kad jis į jį pasižiūrėjo, sakydamas: ,,ką, aš tau skolingas, kad į mane žiūri“, po to, žodinio konflikto metu, grasindamas smurtu, sakydamas: „Ko žiūri? Ar seniai esi gavęs į barzdą?“, tyčia dešine koja spyrė nukentėjusiajam E. U. į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, tokiu būdu savo įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-76/2014).

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Taigi viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009).

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju T. M. kaltinamas viešąją tvarką pažeidęs įžūliu elgesiu ir grasinimais – priėjęs prie nukentėjusiojo E. U. be jokios aiškios priežasties pradėjo reikšti pretenzijas nukentėjusiajam, kad šis į jį pasižiūrėjo, sakydamas: ,,ką aš tau skolingas, kad į mane žiūri“, po to, žodinio konflikto metu, grasindamas smurtu, sakydamas: „Ko žiūri? Ar seniai esi gavęs į barzdą?“, tyčia dešine koja spyrė nukentėjusiajam E. U. į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.

Byloje neginčijama, kad T. M. inkriminuojamus veiksmus jis atliko viešoje vietoje – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Kaltės dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo kaltinamasis T. M. nepripažino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad įvykio dieną savo automobilį priparkavo minėtame namo kieme ir nuėjo į vidų. Automobilis buvo su ukrainietiškais valstybiniais numeriais. Jam su draugu D. O. išėjus iš namo ir einant prie automobilio, pastebėjo piktą nukentėjusiojo žvilgsnį, todėl paklausė jo, kodėl taip piktai žiūri. Tada tarp jų prasidėjo „debatai“, nukentėjusysis kažką negražaus pakomentavo apie (duomenys neskelbtini), todėl kilo noras pasiaiškinti. Jis klausė nukentėjusiojo, kas išprovokavo tokį šio elgesį, bet rišlaus atsakymo negavo. Vienu metu nukentėjusysis užsimojo šalmu, bet nesudavė juo. Jis (T. M.) nukentėjusiajam taip pat nesudavė, ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisingai suprastas, jis nesakė tyrėjai, kad buvo pakėlęs koją. Šie kaltinamojo argumentai laikytini jo gynybine versija, todėl vertintini kritiškai. Išklausius kaltinamojo parodymų, susidaro įspūdis, kad nukentėjusysis kažkokiu būdu išprovokavo kaltinamąjį, tačiau kaltinamasis taip ir nenurodė, kokį gi veiksmą išprovokavo. Kaip nustatyta iš nukentėjusiojo, liudytojo R. S. ir paties kaltinamojo parodymų, būtent kaltinamasis pirmas pradėjo žodinį konfliktą, reikalaudamas atsakyti, kodėl į jį žiūrima. Pasak kaltinamojo, žvilgsniai buvo labai pikti, todėl jis ir paklausė. Tačiau nukentėjusiojo teigimu, jis tiesiog pažiūrėjo į išėjusius asmenis, nes nepažinojo užsakovo. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis neteisingai įvertino situaciją, palaikydamas nukentėjusiojo žvilgsnį priešišku, tačiau, net jei žvilgsnis toks ir buvo, akivaizdu ir tai, kad primygtinis reikalavimas pasiaiškinti dėl žvilgsnio nebus konstruktyvus, jokio teigiamo rezultato šioje situacijoje negalėjo atnešti, nes kito asmens, nepažįstamo, natūrali reakcija bus analogišku tonu išsakytas atsikirtimas. Įžeidžiamą išsireiškimą apie ukrainiečius nukentėjusysis neigia, liudytojai R. S. ir D. O. taipogi tokių aplinkybių nenurodė, todėl nėra galimybės to patvirtinti ar paneigti, tačiau tai nedaro įtakos vertinant kaltinamojo veiksmų teisėtumą. Nors kaltinamasis menkina savo vaidmenį, nurodydamas, jog konfliktas nebuvo didelis ir jis nesuprato, kas iššaukė tokią nukentėjusiojo reakciją (šis ėmė bėgioti po kiemą, fotografuoti automobilį, sakyti, kad kaltinamasis jam sumokės), tai nesuteikia kaltinamajam teisės panaudoti fizinį smurtą. Nuo pat proceso pradžios nukentėjusysis E. U. ir jo bendradarbis R. S. nuosekliai teigė, kad E. U. nusisukus, T. M. spyrė jam į šlaunį. Tai patvirtino ir visiškai pašalinis asmuo, liudytojas S. R. Nors S. R. nurodė paties spyrio nematęs, nes vaizdą jam užstojo nukentėjusysis, tačiau iš nukentėjusiojo reakcijos, o būtent linktelėjimo, pasakytų žodžių, kad spyrė, jam susidarė įspūdis, kad buvo spirta į koją. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis buvo lyg ir užsimojęs šalmu, tad jis (kaltinamasis) tyrėjai gal ir aiškino, kad jo reakcija buvo gal prisidengimas. Tačiau pažymėtina, kaip nurodė nukentėjusysis ir abu paminėti liudytojai, spyris nukentėjusiajam buvo suduotas tuo metu, kai nukentėjusysis nusisuko nuo kaltinamojo ir pajudėjo link S. R., todėl nebuvo jokios logikos kaltinamajam prisidengti nuo nueinančio nukentėjusiojo. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp T. M. ir E. U. išsirutuliojęs abipusis žodinis konfliktas skambėjo per visą kiemą, ką patvirtino liudytojas S. R., todėl jį pavadinti neagresyviu nėra pagrindo.

Paneigti ir kaltinamojo parodymai, neva nukentėjusysis konflikto metu sakė, jog kaltinamasis turės jam sumokėti. Kaip nustatyta iš liudytojo S. R. parodymų, panašius žodžius, o būtent, kad nukentėjusysis to taip nepaliks, neatleis, pastarasis išsakė ne konflikto metu, o jam jau pasibaigus. Šios aplinkybės paneigia ir kaltinamojo argumentus, esą jis negalėjo suprasti, kas iššaukė tokią nukentėjusiojo reakciją – bėgiojimą, automobilio fotografavimą. Pažymėtina, kad nors liudytojas R. S. įvykio metu buvo darbiniais pavaldumo santykiais susijęs su nukentėjusiuoju, vis tik nenustatyta jokių aplinkybių, kad jis būtų suinteresuotas pakenkti kaltinamajam. Jo parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad T. M. priėjęs klausė E. U., ko žiūri, ar jis šiam skolingas (ką nurodė ir pats kaltinamasis), sakė E. U., ko šis žiūri, ar nori gauti į barzdą; gąsdino sumušimu. Teisme liudytojas patvirtino savo parodymus. Nurodė ir tai, kad po to kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, nors ir nenuoširdžiai, galimai supratęs, kad iškviesta policija. Pats kaltinamasis atsiprašymo fakto taipogi neneigė, nors aiškino tuo, kad tiesiog atsiprašė dėl kilusios situacijos, nelabai suprasdamas, kas vyksta. Kaip nurodė kitas liudytojas, S. R., kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo įsiaudrinę, kalbėjo tokiu tonu, kad galėjo girdėti visa apylinkė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad kaltinamasis konflikto metu išsakė kaltinime nurodytą grasinimą. Apibendrinant darytina išvada, kad įrodyta, jog T. M. veiksmai buvo įžūlūs, kad jis be jokios aiškios priežasties pradėjo reikšti pretenzijas nukentėjusiajam, kad šis į jį pasižiūrėjo, sakydamas: ,,ką aš tau skolingas, kad į mane žiūri“, po to, žodinio konflikto metu, grasindamas smurtu, sakydamas: „Ko žiūri? Ar seniai esi gavęs į barzdą?“, spyrė nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį.

Tačiau kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kad pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje dar nereiškia BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-194-895/2020 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Byloje nustatyta, kad konflikto metu įvykio vietoje buvo kaltinamasis su nukentėjusiuoju, kaltinamojo draugas D. O., nukentėjusiojo bendradarbis R. S., nukentėjusiojo užsakovo atstovas S. R. bei du nenustatyti santechnikai, kurie tuo metu rūkė kieme. Be to, kaip nurodė S. R., kiemas yra atviras, vaikšto žmonės, pro šalį važiuoja automobiliai, nuolat vyksta eismas. Taigi, konfliktą galėjo girdėti, matyti ir daugiau žmonių. Tačiau BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o ne tikėtinas. Tuo metu iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad, nors konfliktą pradėjo kaltinamasis, konflikto metu rėkė jie abu – ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Tai patvirtino liudytojas S. R., kurio su konflikto dalyviais nesieja jokie santykiai ir jo nešališkumas abejonių nekelia. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ramino juos abu, tačiau nė vienas nekreipė į jį jokio dėmesio. Teisme liudytojas nurodė ir tai, kad kvietė nukentėjusįjį eiti į vidų, tačiau šis nereagavo, toliau ginčijosi. Šiam liudytojui konfliktas pasirodė betikslis, dėl nieko, ir kėlė šypseną. Byloje nėra jokių duomenų, kad kitiems pašaliniams asmenims konfliktas būtų sukėlęs nesaugumo jausmą, baimę, būtų šokiravęs. Liudytojas R. S. tvirtino, kad jis stovėjo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, kad nekiltų didesnis konfliktas; liudytojas S. R. taip pat nurodė paprašęs santechnikų neišeiti, nes irgi bijojo, kad jie nesusimuštų, tačiau šių asmenų baiminimąsi dėl tolesnės abipusio konflikto eigos vertinti kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą pagrindo nėra. Be to, kaip nurodė liudytojas S. R., nukentėjusysis jam neatrodė išsigandęs, o atrodė įsiaudrinęs; kaltinamąjį ir nukentėjusįjį vertino kaip lygiaverčius konflikto dalyvius. Policija buvo iškviesta, tačiau ji net neatvyko, be to, nagrinėjamu atveju ją iškvietė pats nukentėjusysis ne siekdamas sustabdyti konfliktą, o jam jau pasibaigus; kitos specialiosios tarnybos nebuvo kviečiamos; duomenų apie sąmyšį, sutrikdytą aplinkinių įstaigų darbą, didelę žalą, aplinkinių asmenų nusiskundimus byloje nėra. Šios aplinkybės rodo, kad, nors konflikto iniciatorius buvo T. M., kad jis garsiai šūkavo, dėl subjektyvaus įsitikinimo netinkamu E. U. žvilgsniu ar komentarais, vis tik triukšmą viešoje vietoje kėlė ne jis vienas, o ir E. U., jie abu šaukė vienas ant kito ir nereagavo į raginimus nusiraminti. Konfliktas buvo trumpalaikis, tetruko kelias minutes. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad į šį konfliktą kaip nors būtų sureagavę aplinkiniai, t. y. kad jie būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti, šokiruoti ar išsigandę arba kad būtų buvusi sutrikdyta jų veikla, kilusi sumaištis ir pan. Vien tai, kad konfliktas kilo gyvenamojo namo kieme, jame buvusių darbininkų akivaizdoje, tokios išvados nepaneigia. Visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad dėl T. M. veiksmų nekilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Todėl iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad T. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent aplinkybės, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje be jokios aiškios priežasties pradėjo reikšti pretenzijas nukentėjusiajam, kad šis į jį pasižiūrėjo, sakydamas: ,,ką, aš tau skolingas, kad į mane žiūri“, po to, žodinio konflikto metu, grasindamas smurtu, sakydamas: „Ko žiūri? Ar seniai esi gavęs į barzdą?“, savo įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Tai sudaro pagrindą vertinti, ar yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

Nukentėjusysis E. U. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 128-131). Ieškinyje aptarė įstatymų nuostatas, teismų praktiką, nurodė, kad kaltinamojo itin įžūlūs ir agresyvūs smurtiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, E. U. buvo suduotas smūgis, jam buvo grasinama smurtu tiek jo pavaldinio, tiek verslo partnerio atstovo akivaizdoje, kas turėjo esminės reikšmės nukentėjusiojo reputacijos sumenkinimui, dėl ko nukentėjusysis patyrė pažeminimą ir didelius moralinius išgyvenimus, iki šiol kamuoja kaltės ir nepilnavertiškumo kompleksai, nepasitikėjimo savimi jausmas, sumažėjo bendravimo įgūdžiai, nenoras bendrauti su aplinkiniais. Jo įmonė šio įvykio pasėkoje taip ir nepasirašė statybos rangos sutarties, neatliko darbų, negavo pajamų, nes nukentėjusysis, žinodamas, kad kaltininkas sietinas pats ar per savo pažįstamus asmenis su gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) gyvenančiais asmenimis, todėl vengdamas konfliktinių situacijų ateityje, buvo priverstas atsisakyti darbų atlikimo šiame objekte.

Kaltinamasis T. U. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jie abu vienodai atsakingi.