- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-325-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25063-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Visa teisė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Visa teisė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintas pareiškėjai, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Visa teisė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikto su skundu dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Visa teisė“ (toliau – pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio Roberto Vasiliausko (toliau – antstolis) veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdyti antstolio Roberto Vasiliausko vykdomas skolininkės J. V. turto 52,21 kv. m. ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1186 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini)varžytynes.
2. Nurodė, kad antstoliui Robertui Vasiliauskui per www.antstoliai.lt sistemą pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/13/00344 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės J. V., išieškotojo „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialas (dabartinis išieškotojas – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“) naudai. Pareiškėja antstoliui pateikė prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, turto realizavimo stabdymo ir varžytynių atšaukimo. Prašymas buvo grindžiamas šiais argumentais: 1) „Seesam Insurance“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ nuo 2020 m. liepos 1 d. tapo viena bendrove; 2) UAB „Visa teisė“ 2022 m. lapkričio 15 d. sumokėjo išieškotojui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ reikalavimo į skolininkę J. V. įsigijimo kainą; 3) išieškotojas 2022 m. lapkričio 16 d. el. laišku patvirtino, kad mokėjimas buvo gautas; 4) taip pat, išieškotojas 2022 m. gruodžio 1 d. el. laišku patvirtino, kad pareiškėjai perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininke. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2022 m. gruodžio 13 d. patvarkymu dėl pateikto prašymo Nr. S-22-179-35467 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Antstolis savo sprendimą motyvavo tuo, kad: 1) ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nėra pateikusi prašymo pakeisti pradinį išieškotoją, reikalavimo teisių perleidimo sutarties ar kitų dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisės perleidimą į skolininkės skolą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5517-868/2013; 2) antstoliui nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokios reikalavimo teisės, pagal kokį vykdomąjį dokumentą, kokia apimtimi ir kam yra perleistos; 3) antstolis negali konstatuoti, kad UAB „Visa teisė“ perėmė išieškotojo „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialo materialines subjektines teises į skolininkės J. V. skolą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5517-868/2013. Iš viešai prieinamų duomenų žinoma, kad Compensa ir Seesam susijungė į vieną įmonę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl antstolis vykdomojoje byloje turėjo pakeisti išieškotoją savo iniciatyva. Pareiškėja už skolininkę J. V. įvykdė prievolę bei ją apie tai informavo el. paštu. Nei pradinis išieškotojas, nei skolininkė nepareiškė jokių prieštaravimų, todėl reikalavimo teisė į skolininkės skolą perėjo pareiškėjai. Antstolis šiuo metu vykdo skolininkės turto varžytynes, tačiau turtas parduodamas už per mažą kainą. Varžytynių numatoma pabaiga 2023 m. sausio 2 d., todėl yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus, turtas bus perleistas nuosavybėn tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Visa teisė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktą su skundu dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų bei grąžino jį pareiškėjai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad antstolio veiksmus skundžiantys asmenys turi pateikti pagrįstus įrodymus savo suinteresuotumu vykdymo proceso rezultatu, paprastai tai būna įsigaliojęs teismo spendimas dėl priteisimo ar kitas panašius teisinius padarinius sukeliantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė UAB „Visa teisė“, laikydama save išieškotoja Roberto Vasiliausko vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00344, tačiau įrodymų, kad buvo įgyta reikalavimo teisė į J. V. skolą išieškomą minėtoje vykdomojoje byloje pareiškėja nepateikė.
5. Teismas sprendė, kad pareiškėja minėtoje vykdomoje byloje nėra nei vykdymo proceso šalis, nei suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti.
6. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos 2022 m. gruodžio 16 d. skundas, laikantis ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarkos, buvo pateiktas antstoliui. Iš pareiškėjos pateiktos 2022 m. gruodžio 19 d. PDF rinkmenos nėra aišku koks dokumentas ir ar pateiktas. Be to pareiškėja nurodė, kad siuntė antstoliui skundą ir el. paštu, tačiau nepateikė minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakyta priimti ir dėl šių aplinkybių.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Visa teisė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Antstolis priėmė pareiškėjos teiktus prašymus, dėl jų priėmė sprendimus, vadinasi, pareiškėja yra tinkamas subjektas teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7.2. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja apskritai nėra suinteresuotas asmuo vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00344 ir ji negali teikti skundo antstoliui. Be to, pačiame antstolio 2022 m. gruodžio 13 d. priimtame patvarkyme, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti išieškotoją, nurodyta, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 ir 512 straipsniais, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami“.
7.3. Teismui pateiktame ir teismo žinioje esančiame 2022 m. gruodžio 19 d. išraše iš www.antstoliai.lt sistemos matyti, jog antstoliui pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja teismui pateikė tokį įrodymą, kokį leidžia pateikti sistema www.antstoliai.lt.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 510 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/13/00344 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. V., išieškotojo „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialas naudai. Apeliantė antstoliui pateikė 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, turto realizavimo stabdymo ir varžytynių atšaukimo. Antstolis, išnagrinėjęs apeliantės prašymą, 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė patvarkymą dėl pateikto prašymo Nr. S-22-179-35467 (toliau – Patvarkymas), kuriuo atsisakė tenkinti UAB „Visa teisė“ prašymo reikalavimą pakeisti išieškotoją ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ į UAB „Visa teisė“. Apeliantė 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundė antstolio Patvarkymą bei 2022 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą prašydama, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai. Ši asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Taigi teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas, siekiant įgyvendinti teisingumą, yra derinamas su poreikiu apsaugoti teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą. Teismas, spręsdamas ieškinio (šiuo atveju pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių) priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, kreipdamasis į teismą su atitinkamu ieškiniu, prašymu ar pareiškimu, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti tokį asmens procesinį dokumentą.
12. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi sprendė, kad apeliantė neturi teisės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjos prašymą atsisakė priimti iš esmės dėl to, kad: 1) UAB „Visa teisė“ vykdomoje byloje Nr. 0179/13/00344 nėra nei vykdymo proceso šalis, nei suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes; 2) pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos 2022 m. gruodžio 16 d. skundas, laikantis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, buvo pateiktas antstoliui.
13. CPK 510 straipsnyje nustatyta teisė skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, tačiau nedetalizuoti subjektai, kurie gali tuos veiksmus skųsti. CPK 633 straipsnis numato, jog vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, tokie asmenys laikytini suinteresuotais asmenimis. Laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje r. e3K-3-66-313/2021).
14. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadinasi, kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti asmenys turi teisę šiose bylose pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo atveju, jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo ar paties atitinkamo asmens prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 20 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 33 punktas).
15. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neturi jokio suinteresuotumo, argumentuoja tuo, kad antstolis priėmė pareiškėjos teiktus prašymus, dėl jų priėmė sprendimus, vadinasi, pareiškėja yra tinkamas subjektas teikti prašymą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, priimtame Patvarkyme nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas.
16. Kaip minėta aukščiau, laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad antstolis, priėmęs nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo vykdomojoje byloje bei dėl šio prašymo priėmęs Patvarkymą, kuris skundžiamas CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka, laikė, jog apeliantė gali turėti suinteresuotumą vykdomojoje byloje. Skundas pateiktas dėl to, kad antstolis Patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje, todėl teismui konstatavus, kad pareiškėja neturi teisės kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, iš esmės būtų nuspręsta , kad ji taip pat neturi teisės skųsti antstolio Patvarkymo. Tai sąlygotų, kad šiuo atveju antstolis tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl reikalavimo teisės įgijimo ir pagrįstai atsisakė pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje, tačiau šių aplinkybių teisinis vertinimas sudaro skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo iš esmės dalyką, o ne prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą.
17. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00344 anksčiau buvo pateikusi skundą dėl antstolio neveikimo, t. y. dėl to, kad antstolis skundo pateikimo dieną nebuvo išnagrinėjęs pareiškėjos prašymo dėl išieškotojo pakeitimo minėtoje vykdomoje byloje, bei kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-28082-1169/2022, tiek antstolis nenustatė, kad pareiškėja neturi teisės skųsti antstolio neveikimo bei teikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl prašymą priėmė nagrinėti. Taigi, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neaišku, kodėl šiuo atveju turėtų būti vertinama priešingai.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog apeliantė neturi teisės teikti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol dėl antstolio veiksmų pateiktas skundas bus išnagrinėtas iš esmės. Priešingas aiškinimas neatitiktų CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatų, vykdymo proceso paskirties ir tikslų, nepagrįstai pažeistų pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.
19. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad teismui pateiktame ir teismo žinioje esančiame 2022 m. gruodžio 19 d. išraše iš www.antstoliai.lt sistemos matyti, jog antstoliui yra pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė teismui tiek patį skundą, tiek ir įrodymus apie tai, kad skundas pateiktas antstoliui. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš pareiškėjos pateiktos 2022 m. gruodžio 19 d. PDF rinkmenos nėra aišku koks dokumentas ir ar pateiktas, tačiau su tokiu teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti, kadangi iš minėto dokumento matyti, jog UAB „Visa teisė“ 2022 m. gruodžio 19 d., per vykdomųjų bylų portalą, išsiuntė antstoliui Robertui Vasiliauskui skundą dėl antstolio veiksmų, kuris tą pačią dieną buvo užregistruotas, registracijos Nr. G-22-179-10287.
21. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kartu su prašymu turi pateikti ir skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau neprivalo pateikti įrodymų apie skundo pateikimą antstoliui. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog antstoliui būtų pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Visa teisė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.