Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-538-368/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
2A-538-368/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00059-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius (pran.)
Atsakovas
G. S.
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas K. Ačas Civilinė byla Nr. 2A-538-368/2013
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00059-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 78.2.1; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui G. S., išvadą byloje teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau VTAS) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei A. S., išvadą byloje teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininko G. S. kasmėnesinį 400 Lt dukters išlaikymą nuo 2009-12-01 iki dukters pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. teismo įsakymu pareiškėjos pareiškimą tenkino.

Skolininkas G. S. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės A. S. pateikto pareiškimo.

Šalies argumentai

Ieškovė A. S. pateikė teismui ieškinį, prašydama nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo G. S. dukrai kasmėnesinį 500 Lt išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašė išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ją, priteisti iš atsakovo laikotarpio nuo 2009 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai ir bylinėjimosi išlaidas.

2013-03-20 teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš 10 metų išėjo gyventi pas kitą moterį, su kuria gyvena iki šiol. Trejus metus atsakovas neteikia išlaikymo dukrai. Pažymėjo, kad duktė lanko muzikos mokyklą, vaikas auga ir jo poreikiai didėja. Teigė, kad dukrai išlaikyti per mėnesį išlaidžia apie vieną tūkstantį litų, o uždirba 1200–1400 Lt.

Atsakovas G. S. pateikė priešieškinį, prašydamas šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, priteisti dukrai kasmėnesinį 250 Lt išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoją paskirti ieškovę, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove. Pažymėjo, kad su ieškove negyvena jau 10 metų, išėjo pas kitą moterį, su kuria gyvena ir dabar. Su kita moterimi bendrų vaikų neturi. Gyvenant atskirai, sūnui nupirko automobilį, motorolerį, yra pirkęs dukrai akinius už 250–300 Lt, kompiuterį. Iki 2010 metų apmokėjo už komunalines paslaugas. Atkreipė dėmesį į tai, kad po 52 Lt kas mėnesį sumoka už dukters mokymąsi muzikos mokykloje, perka kitus daiktus. Dukrai per mėnesį skiria apie 300 Lt. Nurodė, kad jo darbo užmokestis siekia 1380 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp G. S. ir A. S., įregistruotą Radviliškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos aktų biure (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl G. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes. Šalių dukters gyvenamąją vietą nustatė su jos motina (ieškove). Priteisė iš atsakovo nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki jos pilnametystės jo dukrai kasmėnesinį 350 Lt išlaikymą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo laikotarpio nuo 2009 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. 4680 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Paskyrė vaiko motiną tvarkyti vaiko išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 126 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovui. Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis paliko šeimą ir ja nesirūpino daugiau kaip vienerius metus, išėjęs gyventi pas kitą moterį, ir taip iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukra gyvena su mama, yra jos prižiūrima, tėvai nėra sudarę susitarimo dėl jų gyvenamosios vietos, ir įvertindamas VTAS išvadą, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, sprendė, kad atsakovas turi teikti 350 Lt kasmėnesinį išlaikymą dukrai. Pasak teismo, atsakovas tik iš dalies įrodė, kad paskutinius trejus metus jis teikė išlaikymą dukrai. Teismo vertinimu, nuo 2009 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. 260 Lt mėnesinis išlaikymas atitiko minimalias būtinas išlaidas, kadangi vaikas buvo mažesnis ir jo poreikiai buvo mažesni, todėl priteisė iš atsakovo 4680 Lt (36 mėn. po 130 Lt) išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) G. S. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovei priteistas laikotarpio nuo 2009 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. 4680 Lt išlaikymo įsiskolinimas, ir šią ieškinio dalį atmesti. Likusią teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Taip prašo kviesti kaip liudytojus jo sūnų ir dukrą ir išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo bylos medžiagą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Mano, kad ieškovė neįrodė jo kaltės dėl santuokos iširimo. Tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neįvertino fakto, jog apeliantas visą laiką dar rūpinosi sūnumi. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nesikreipė dėl socialinės paramos vaikams skyrimo. Pasak apelianto, jis aktyviai rūpinosi dukros poreikiais.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė A. S. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl apelianto kaltės. Ieškovės manymu, atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių nuolatinį vaiko (dukters) išlaikymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) G. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantas 2013 m. liepos 24 d. pateikė teismui naujus (papildomus) įrodymus (2 tomas, 44–49 b. l.), savo rašte nesuformulavo prašymo priimti šiuos naujus įrodymus ir, kolegijos vertinimu, nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, kaip minėta, įstatymo leidėjas numatė apeliantui galimybę naujus įrodymus, pagrindžiant būtinybę, pateikti kartu su apeliaciniu skundu, o ne pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui (CPK 307 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms, kolegija nevertina apelianto pateiktų papildomų įrodymų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos

Nors skunde apeliantas nesuformulavo reikalavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantas prašė liudytojais apklausti jo sūnų ir dukrą. Esant šiam prašymui, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtina pasisakyti dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Apeliantas savo prašymą dėl liudytojų apklausos motyvavo tuo, kad reikia patvirtinti aplinkybes dėl paramos teikimo sūnui. Kolegija pažymi, kad šioje byloje nebuvo keliami reikalavimai dėl piniginių lėšų priteisimo jo sūnui, todėl apelianto nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės nagrinėjant apelianto skundą. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Be to, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas kitais poreikiais (šiuo atveju): transporto priemonės sūnui įsigijimu, jo kelionių reikmėms ir pan.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepaneigė prašymo apklausti liudytojus pateikimo pirmosios instancijos teismui galimybių stokos ir nepagrindė būtinybės apklausti liudytojus Šiaulių apygardos teisme, todėl teisėjų kolegija šį apelianto prašymą atmeta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškė, jog nenori, kad jo dukra liudytų teisme (1 tomas, 181 b. l.).

Dėl apeliacinio skundo reikalavimų

Nors skunde apeliantas prašo panaikinti tik teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovei priteistas laikotarpio nuo 2009 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. 4680 Lt išlaikymo įsiskolinimas ir šią ieškinio dalį atmesti, skundo turinys patvirtina, jog apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalių santuoka iširo dėl apelianto kaltės. Taigi teisėjų kolegija papildomai įvertins ir minėtus apelianto skundo teiginius.

Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

Kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiai dėl procesinių teisės normų pažeidimo ir, kad ieškovė nepateikė prašymo šalių santuoką nutraukti dėl apelianto kaltės.

Minėta, kad 2013-03-20 teismo posėdyje ieškovė pateikė prašymą jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (2 tomas, 8 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nesprendė, kad šis papildomas reikalavimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Be to, pagal CK 3.61 straipsnio 1 dalį sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Akivaizdu, kad ieškovė galėjo nesutikti su apelianto pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių ir pateikti savo kontrargumentus.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra, kai sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Pats apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad apie 10 metų negyvena su šeima (pvz., 1 tomas, 181 b. l.). Šeima – tai giminystės ryšiais susieta žmonių grupė, kurią siaurąja prasme sudaro tėvai ir vaikai. Apeliantas neįrodinėjo aplinkybių, kad gyvendamas atskirai rūpinosi ne tik vaikais bet ir savo sutuoktine (ieškove), su kuria santuoka nebuvo nutraukta, todėl CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija nepaneigta. Priešingai, liudytoja A. J. patvirtino, kad jau 10 metų gyvena su apeliantu ir su juo veda bendrą ūkį (1 tomas, 184 b. l.). Kolegijos vertinimu, apelianto ilgesys, kai jis paliko šeimą ir iš karto persikėlė gyventi pas sugyventinę, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir parodo sutuoktinio pareigų pažeidimą.

Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas tik iš dalies įrodė, jog paskutinius trejus metus teikė išlaikymą dukrai.

Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog vaikams išlaikyti ėmė paskolas, turėjo kreiptis paramos ir pan.

Kolegija pažymi, kad ne ieškovė, o būtent apeliantas, norėdamas paneigti ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumą, turėjo įrodinėti, iki kada nuolat teikė išlaikymą dukrai.

Kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Išlaikymo pareiga, kuri yra įstatyminė, kiekvienam iš tėvų – asmeninė, yra viena iš svarbiausių. Kolegijos vertinimu, apelianto pateikti teiginiai neleidžia padaryti išvados, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė nepilnamečiam vaikui nepertraukiamą (nuolatinį) ir kasdienį vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teisėjų kolegija, įvertindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 dalyje valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, ir atsižvelgdama į tai, jog pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, konstatuoja, kad būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą.

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą tik dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir pažymi, jog kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Kiti skundo teisiniai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVilija Valantienė