Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-7727-965/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-08
Bylos Nr.: e2-7727-965/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04541-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Atsakovas: R. J.
Trečiasis asmuo: K. J.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai: Lina Zamulskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-7727-965/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04541-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.4.1.6 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei, Jolitai Kinderienei,dalyvaujant ieškovo atstovei Kornelijai Jomantienei,atsakovės R. J. atstovei advokatei advokatė Linai Zamulskienei,trečiajam asmeniui K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir kt., trečiasis asmuo K. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią dukters atžvilgiu ir priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 Eur ir 941,85 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei atsakovės dukrai už laikotarpį nuo 2023-03-06 (laikinosios globos nustatymo) iki ieškinio padavimo dienos, paskirti laikiną globėją (rūpintoją) ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2023 m. kovo 2 d. teismo nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės. Šiuo metu vaikas gyvena su biologiniu broliu ir laikinuoju rūpintoju – K. J., kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tenkinami visi vaiko poreikiai. Ieškovas nurodo, kad po motinos valdžios apribojimo atsakovė ir toliau visiškai nevykdo įstatymo numatytų motinos pareigų vaiko atžvilgiu, nesiekia atkurti emocinį ryšį ir susigrąžinti vaiką į šeimą. Vaikas grįžti pas motiną atsisako. Todėl, nesant perspektyvos, kad artimiausiu metu motinos valdžia vaiko atžvilgiu pasikeis, yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo ir atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

3. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Institucijos nuomone, po vaiko paėmimo situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, atsakovė vaiko nesiekė susigrąžinti, motinos pareigų nevykdė, jo nelankė ir neteikė išlaikymo. Motinos elgesyje jokių teigiamų pokyčių nestebima.

Atsiliepimas

4. Atsakovės atstovė advokatė Lina Zamulskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad mergaitė su mama nepageidauja gyventi, nori gyventi ir toliau būti globojama brolio. Institucijos, užtikrinančios vaiko interesus, neturi duomenų, kad atsakovė dėjo pastangas pakeisti iki šiol buvusią situaciją, pati atsakovė taip pat tokių duomenų nepateikė. Todėl mano, kad ieškinio patenkinimas atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko interesams nepakenks.

5. Trečiasis asmuo K. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė yra jo mama, ji nepilnamete seserimi iš vis nesirūpina, sesuo taip pat su mama nenori bendrauti, mama išlaikymo vaikui neteikia visiškai, nors žadėjo teikti nors po 100 Eur. Atsakovė šiuo metu nebedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Mamos ir sesers santykiai yra visiškai atšalę. Sesuo taip pat nesutaria ir su mamos draugu. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jo nuomojamame bute jis seseriai sudaro tinkamas sąlygas augti ir vystytis, jie sutaria gerai, kai reikia, šeimai teikiama ir institucijų pagalba.

6. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylą informuota tinkamai, prašymų negauta, yra atstovaujama advokatės, todėl byla nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė yra nepilnametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko tėvas R. J. yra miręs. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atsakovės šeima yra žinoma nuo 2016 m. lapkričio 30 d. Šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašus dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. R. J. šeimoje 2017 m. lapkričio 30 d. nustatytas smurtas prieš vaiką. Šeimai inicijuotas vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką E. J. iš jos motinos R. J. (civilinės bylos Nr. eS2-2582-1182/2023). 2023 m. kovo 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-596 nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskiriant K. J. bei nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatant su K. J.

8. Nustatyta, kad skyriaus specialistai vertino vaiko E. J. situaciją atsakovės šeimoje ir priėmė sprendimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir apgyvendinti saugioje aplinkoje, t. y. vaiko biologinio brolio K. J. namuose. Vaiko laikino apgyvendinimo akte nurodyta, kad vaiko motina nusišalinusi nuo nepilnametės dukters priežiūros, mergaitė išreiškė norą likti pas brolį, pas kurį ir gyveno nuo pavasario. Vaiko brolis K. J. sutiko pasirūpinti seserimi. Vaiko motina neprieštaravo, kad dukra būtų apgyvendinta pas brolį K. J. ir sutinka, kad būtų kreiptasi į teismą dėl vaiko iš jos paėmimo ir jai būtų nustatyta laikinoji globa.

9. Po vaiko paėmimo iš atsakovės, 2023 m. gegužės 10 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu vertintos atsakovės pastangos ir galimybės auginti nepilnametę dukrą. Nustatyta, kad atsakovės, kaip motinos, indėlis auginti, prižiūrėti, rūpintis vaiku nepasikeitė, yra minimalus, jai nuolat primenamos motinos pareigos ir atsakomybė. Akcentuojama, kad atsakovė ir toliau nesidomi mergaitės ugdymu, pasiekimais mokykloje, sveikatos, higienos, buities ir gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Atsakovė nebendrauja ir nebendradarbiauja su vaiko ugdymo įstaiga. Kadangi pagalbos planuose numatyta ir teikta pagalba nepadėjo atsakovei pakeisti elgesio su vaiku, atkurti emocinio ryšio, atsakovė tik iš dalies vykdo pagalbos plane nustatytus įpareigojimus, nuspręsta kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

10. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams griežčiausią tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančią priemonę – tėvų valdžios apribojimą (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis), kuris yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

11. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

12. Ieškovas ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei grindžia tuo, kad situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, tai yra nuo 2023 m. kovo 2 d. išduoto teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš motinos, atsakovė motinos valdžios neįgyvendina dėl jos pačios kaltės ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti.

13. Atsakovė atsiliepimo į ieškinio nepateikė, iš procesinių dokumentų nustatyta, kad šiuo metu ji negali pasirūpinti dukra, sutinka, kad laikinoji rūpyba vaikui būtų pratęsta, tai yra, kad dukra ir toliau gyventų ir būtų globojama pilnamečio brolio K. J.; atsakovė mano, kad jai reikia daugiau laiko ryšio atstatymui su dukra, esamą situaciją, dėl ko jai buvo apribota motinos valdžia, ateityje žada keisti.

14. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo K. J. yra nepilnametės E. J. brolis. Trečiojo asmens nuomone, nuo vaiko paėmimo iš motinos, atsakovės elgesys nėra pasikeitęs. Mergaitė su juo gyvena nuomojamame bute, vaikui užtikrinamos geros gyvenimo sąlygos. Trečiasis asmuo patvirtino, kad E. nesutaria su mama; mama yra nusišalinusi nuo E. priežiūros, neteikia išlaikymo vaikui, todėl seserį išlaiko K. J. Kartais materialiai tenka padėti ir mamai. Jo pajamas sudaro gaunama neįgalumo išmoka ir darbo užmokestis. Trečiasis asmuo padeda seseriai su mokslais; su iškilusiomis problemomis susitvarko, esant reikalui, padeda socialiniai darbuotojai. K. J. sutinka būti paskirtas E. J. rūpintoju.

15. Pateikta medžiaga nustatyta ir tai, kad vaikas išreiškė nuomonę ir norą toliau gyventi su broliu, nurodė, kad su mama ir jos sugyventiniu nesutaria.

16. Iš surinktos ir teismui pateiktos šeimą charakterizuojančios medžiagos nustatyta, jog pagrindinės šeimos problemos – tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka, alkoholio vartojimas iki šiol išliko, o pokyčiai tik nežymūs ir per maži, kad būtų galima nepilnametį vaiką grąžinti į atsakovės šeimą. Šeimoje problemos ir toliau nuolat kartojasi, per pagalbos priemonių teikimo laikotarpį nustatyta, kad atsakovė ir toliau visiškai nededa pastangų, kad susigrąžintų vaiką į šeimą, nesudaro vaikui tinkamų sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų, nedalyvauja kasdieniniame vaiko gyvenime, iš esmės nekeičia savo gyvenimo būdo, neteikia priteisto išlaikymo, nesiekia atkurti emocinio ryšio su vaiku; atsakovė nedirba, tik iš dalies įsitraukia į socialinių paslaugų teikimą. Įvertinus visas nustatytas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė visiškai nėra motyvuota spręsti šeimos problemas. Aplinkybių, kurios būtų jai trukdžiusios įgyvendinti nustatytus įpareigojimus, atkurti ryšį su vaiku, nenustatyta.

17. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

18. Surinktų duomenų visuma nustatyta, jog teigiamų pokyčių atsakovės veiksmuose ir elgesyje nenustatyta, emocinis ryšys su vaiku nutrūkęs, atsakovė vaiku nesirūpina, vaikas su mama bendrauti nenori ir atsisako. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė elgesys pasikeitė, atsakovė visiškai jokių išvadų nepadarė, elgėsi pasyviai, nedėjo pastangų palaikyti artimą ir glaudų ryšį su vaiku. Socialiniams darbuotojams bendradarbiaujant su atsakovės šeima buvo dedamos pastangos motyvuoti atsakovę pokyčiams, priklausomybių gydymui ir profilaktikai, keisti neigiamas nuostatas teikiamai pagalbai ir motyvuoti pozityviems pokyčiams dėl darbinės veiklos, įsitraukimo į vaiko ugdymą, tačiau realių pokyčių nėra įvykę, priešingai, nustatyta, kad atsakovė negeba pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam tinkamų bei saugių gyvenimo sąlygų, todėl spręstina, kad atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių nėra. Laiko tarpas, kuris buvo skirtas vaiko motinai pakeisti savo elgesį, atkurti ryšį su vaiku, imtis veiksmų dėl priklausomybių gydymo, įsidarbinti ir susitvarkyti buitį, neišnaudotas tinkamai. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip motinos pareigų nevykdymas.

19. Visos kitos priežastys, dėl kurių vaikui yra nustatyta laikinoji rūpyba, nėra pasikeitusios ir nėra perspektyvos, kad artimiausiu metu pokyčiai įvyks, todėl šiuo metu vaikui nėra galimybių grįžti į šeimą, o su atsakove gyventi vaikui būtų nesaugu, be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė sutiko, kad kol kas vaikui geriau gyventi su rūpintoju, nepaneigtos ir kitos aplinkybės dėl išlaikymo nemokėjimo, bendravimo su vaiku stokos. Byloje nustatytas tėvų pareigų nevykdymas, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingu vaiko interesams (CK 3.159 straipsnis) ir sudaro pagrindą taikyti motinos valdžios apribojimą.

20. Nustatytas atsakovės elgesys yra priešingas vaiko interesams, todėl ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametę dukrą tenkintinas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

21. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei atsakovė įrodys, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis, CPK 408 straipsnis).

22. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

23. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

24. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

25. 2023 m. kovo 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-596 nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskiriant K. J. bei nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatant su K. J.

26. Iš ieškovo pateiktos medžiagos matyti, jog E. J. laikinojo rūpintojo šeimoje sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos visiems vaiko poreikiams tenkinti, mergaitė lanko ugdymo įstaigą. Trečiasis asmuo K. J. su šia ieškinio dalimi taip pat sutinka.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas jau kurį laiką gyvena su laikinuoju rūpintoju, įpratęs prie ten esančios aplinkos ir tvarkos, ten jaučiasi gerai, duomenų apie tai, kad laikinasis rūpintojas netinkamai atlieka rūpintojo pareigas, nėra, todėl, vaiko motinai neterminuotai apribojus motinos valdžią, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, E. J. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su trečiuoju asmeniu K. J. (CK 3.257 straipsnio 3 dalis, CK 3.265 straipsnio 3 punktas, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui E. J. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

29. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. J. (CK 3.192 straipsnio l dalis, 3.194 straipsnio l, 3 dalys).

30. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

31. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės po 200 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsakovės pozicija šiuo klausimu nežinoma. Byloje duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas nėra pateikta. Duomenų, jog atsakovė turėtų registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, nėra pateikta. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios ribotų atsakovės galimybę dirbti ir užsidirbti pajamų, taip prisidedant prie vaiko išlaikymo.

32. Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Nustatyta, kad atsakovė išlaikymo vaikui neteikia. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tai, kad atsakovė tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, neteikia jam visiškai jokio išlaikymo, o savo, kaip motinos, pareigas perkelia kitiems asmenims ir institucijoms, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

33. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Objektyvių duomenų, ribojančių atsakovės galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą, byloje nėra (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

34. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 200 Eur dydžio išlaikymas būtų tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei atsakovės galimybes išlaikyti vaiką. Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. J. išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

35. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko rūpintojas K. J. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), kuriam išaiškintina, jog išieškomą išlaikymą rūpintojas privalo naudoti išimtinai vaiko interesams (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.202, 3.200, 3.208, 3.275 straipsnis).

36. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

37. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą 941,85 Eur, už laikotarpį nuo 2023-03-06 laikinosios rūpybos vaikui nustatymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

38. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nuo laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo atsakovė neteikia išlaikymo vaikui. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė prisidėjo prie vaiko išlaikymo nurodytu laikotarpiu, todėl atsakovės dukrai išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo tada, kai atsakovė pradėjo tinkamai nebevykdyti pareigos teikti išlaikymą.

40. Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad įsiskolinimas priteisiamas retrospektyviai, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2023-03-06 laikinosios rūpybos vaikui nustatymo iki ieškinio pateikimo teismui, iš viso 941,85 Eur. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko rūpintojas K. J.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

42. Dėl reikalavimų neterminuotai apriboti motinos valdžią, ieškovas ir atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

43. Atsakovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei šioje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, CPK 404 straipsnio 4 dalis).

44. Atsižvelgiant į tai, kad šalys byloje nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atleistos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos taip pat iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. J. motinos valdžią į nepilnametį vaiką E. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko E. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jos nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinąjį rūpintoją K. J.

Priteisti iš atsakovės R. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. J. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2023 m. liepos 31 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės R. J. 941,85 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 85 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei E. J.

Nepilnametės E. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikinąjį rūpintoją K. J.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiam vaikui E. J. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė