Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-10-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-10844-517/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-28
Bylos Nr.
e2YT-10844-517/2022
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01445-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Dalia Dudėnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10844-517/2022Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01445-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 28 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S., atstovaujamo advokatės Dalios Dudėnienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje –Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo motinos V. S. mirties 2021 m. vasario 15 d., per tris mėnesius jis palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. ji buvo išvykusi pas pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

V. S. yra pareiškėjo R. S. mama. V. S. mirė būdama našle. Pareiškėjo tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), kitos santuokos mama nebuvo sudariusi. Tėvai turėjo tik vieną vaiką – pareiškėją.

Dėl paveldėjimo bylos pradėjimo mirus motinai V. S. į notarų biurą pareiškėjas nesikreipė, nes turėjo mamos testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjui. V. S. vardu jos mirties dieną viešame registre buvo registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,5200 ha ploto, žemės ūkio paskirties, esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas V. S. priklausė pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 81 -9519, kuriuo buvo grąžinta senelio žemė.

Šių metų vasarą, maždaug liepos mėnesio pradžioje iš Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro pareiškėjas gavo pranešimą, kad į šį notaro biurą kreipėsi Nacionalinė žemės Tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei išdavimo mirus V. S..

Po pareiškėjo motinos V. S. mirties pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir kilnojamąjį, viešame registre neregistruojamą, turtą, pareiškėjas turi ir saugo palikėjos V. S. asmeninius daiktus, dokumentus, taip pat paveldimo turto nuosavybės dokumentus, todėl buvo įsitikinęs, kad jau yra žemės sklypo savininkas.

Palikėjai V. S. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas jai mirus buvo ir yra prižiūrimas pareiškėjo rūpesčiu, pastangomis ir pavedimu kitiems asmenims. Minėta, kad palikėjai priklausė žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Šiame sklype yra dalis ariamos žemės ir dalis miško. Žemė nėra derlinga, nedidelis žemės našumas, todėl minėtame sklype niekas nebuvo sodinama nei palikėjai esant gyvai, nei jai mirus. Žemės sklype yra dalis miško, Miškų valstybės kadastre 2020 m. gruodžio mėnesio duomenimis miško plotas sudarė 1,2139 ha. Jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. S. pardavė, liko tik jai priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Kai (duomenys neskelbtini) mirė V. S., buvo žiema, buvo paskelbta Covid pandemija, judėjimas tarp valstybių buvo itin apsunkintas ir ribojamas, todėl pareiškėjas prašė artimųjų ir draugų iš (duomenys neskelbtini), kad nuvyktų į V. S. ir pareiškėjo paveldėtą žemės sklypą pasižiūrėti, ar miškas nėra iškirstas (el. b. l. 1-5).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštaraus, kad pareiškėjui juridinis faktas bus nustatomas, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo prašoma dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus faktus (el. b. l. 38-47).

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašant pareiškėjo R. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 62-70).

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. S. mirties pareiškėjas R. S. per tris mėnesius priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri gyveno (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9, 10-11). Iš mirties liudijimo nustatyta, kad V. S. mirties vieta – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9, 10-11). Iš Valstybės įmonės Registrų centras 2022 m. rugpjūčio 23 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad V. S. nuo (duomenys neskelbtini) buvo našlė, turėjo tik vieną vaiką – R. S. (el. b. l. 12-13). Iš minėtos pažymos taip pat nustatyta, kad V. S. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-13).

Iš pateiktų bylos duomenų nustatyta, kad V. S. vardu jos mirties dieną viešame registre buvo registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,5200 ha ploto, žemės ūkio paskirties, esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas V. S. priklausė pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 81-9519 (el. b. l. 19-27).

Kaip nustatyta iš 2022 m. rugpjūčio 27 d. Testamentų registro išrašo, V. S. 2008 m. gruodžio 8 d. surašė testamentą, patvirtintą Panevėžio 4-ojo notaro biuro notarės R. Vilčinskaitės, pagal kurį visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dieną, po savo mirties ji paliko sūnui R. S.. V. S. mirė praėjus daugiau nei dvylika metų po testamento sudarymo ir jos valia nepasikeitė, visą turtą ji paliko pareiškėjui (el. b. l. 14-18).

Pareiškėjas nurodo, kad pagal aplinkybes rūpinosi mamos V. S. paliktu turtu. Kadangi dėl paskelbtos Covid pandemijos keliavimas buvo ganėtinai apribotas, pareiškėjas prašė artimųjų ir draugų, gyvenančių Lietuvoje, nuvykti į paveldėtą žemės sklypą pasižiūrėti, ar miškas nėra iškirstas. Pareiškėjas, sužinojęs, kad už paveldėtą žemės sklypą yra likęs nesumokėtas žemės mokestis, 2022 m. rugpjūčio 19 d. sumokėjo įsiskolinimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (el. b. l. 27).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. S. po savo mamos V. S. mirties (duomenys neskelbtini), disponuodamas jos asmeniniais daiktais, turėtais nuosavybės ir paveldėjimo dokumentais, prižiūrėdamas žemės sklypą, sumokėdamas mokesčius, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė mamos palikimą po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjo pareiškime nurodytais duomenimis, byloje esančiais įrodymais ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.

Iš pareiškėjo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą pagal testamentą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą R. S., gimęs (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis