- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1659-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45217-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- Ž. P.
- Atsakovas
- UAB „Admen Baltic“
- Kategorijos
- 2.2.4.4.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovui UAB „Admen Baltic“ dėl žalos atlyginimo tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. L., R. K., UAB DK PZU Lietuva.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11 426,75 EUR turtinę bei 2 000 EUR neturtinę žalą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog 2015-09-01 apie 18 val. jis vairavo motociklą Buell XB 9S valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Tūkstantmečio g. nuvažiavimu nuo Žirnių g. pusės link Savanorių žiedo. Ieškovas važiavo pirmąja eismo juosta apie 0,5-1 metro atstumu nuo linijos, kuri skiria pirmą ir antrą tos pačios krypties eismo juostas, kai pajuto smūgį, apsivertė ore ir krito ant žemės, pastebėjo atidarytas automobilio dureles. Ieškovas krito nuo susidūrimo su greta važiuojančio automobilio Fiat Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelėmis, kurias atidarė norintis išlipti keleivis J. L.. Ieškovui sukelta žala dėl trečiųjų asmenų neapdairių veiksmų, t. y. važiuojant judria gatve R. K. sudarė sąlygas J. L. išlipti iš automobilio. Abu asmenys nebuvo pakankamai atidūs: R. K. vairuodamas automobilį, neperspėjo J. L., apie draudimą atidaryti automobilio dureles. J. L. išlipo iš automobilio toje vietoje, kurioje tai daryti draudžiama. Trečiųjų asmenų R. K. bei J. L. veiksmai pasireiškė ypač dideliu nerūpestingumu ir neatidumu, t. y. rugsėjo 1 d. važiuodami keliu, kuriame eismas intensyvus, tretieji asmenys sudarė pavojingą situaciją kelyje atidarydami automobilio dureles, dėl ko buvo sužalotas ieškovas Ž. P.. Ieškovas važiuodamas gatve negalėjo ir neturėjo galimybės sustoti ar kitaip išvengti kliūties, nes ji buvo visiškai netikėta ir staiga susidariusi. Tretieji asmenys įvykio metu dirbo įmonėje UAB „Admen Baltic, o įvykio metu žala padaryta būtent UAB „Admen Baltic“ priklausančiu automobiliu. Ieškovo Ž. P. turtinę žalą dėl 2015-09-01 įvykusio įvykio sudaro sugadintas motociklas ir būtinoji motociklininko apsauginė apranga. Ieškovas patirtą neturtinę žalą įvertina 2 000 Eur.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pats ieškovas yra kaltas dėl eismo įvykio, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 117 ir 119 punktus. 2015-09-01 esant intensyviam eismui Tūkstantmečio g. ir susidarius transporto „kamščiui“, t.y. pirmoje eismo juostoje sustojus krovininiam automobiliui, o antroje - atsakovui priklausančiam automobiliui „Fiat Ducato“, ieškovas važiavo tarp šių automobilių. Pats ieškovas savo itin pavojingo ir tyčinio elgesio veiksmais prisidėjo prie nurodyto eismo įvykio ir kilusių neigiamų pasekmių, iš kurių kildinama ieškovo nurodyta turtinė ir neturtinė žala. Nors ieškovas, kaip neteisėtus atsakovo darbuotojo veiksmus nurodo KET 148 punkto pažeidimą, kuriame numatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams, tačiau akivaizdu, kad atidarytos automobilio durelės nesukėlė jokio pavojaus greta stovinčiam automobiliui, o tai, kad pats ieškovas važiavo, pasirinkęs neleistiną, pavojingą ir bei teisės aktų nustatyta tvarka draudžiamą vairavimo būdą, t.y. pavojingai manevravo tarp stovinčių automobilių, ir buvo priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tai, kad nei vienas iš atsakovo darbuotojų, t. y. tretieji asmenys R. K. ir J. L. nėra padarę neteisėtų veiksmų, patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (2015-09-11 Nr. 10NT-37873284-15) bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-10-07 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Admen Baltic“ ieškovo Ž. P. naudai 992 EUR turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,32 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo Ž. P. atsakovo UAB „Admen Baltic“ naudai 740,88 EUR bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad įvykio aplinkybės patvirtina solidariosios vairuotojo ir keleivio atsakomybės pagrįstumą: vairuotojas stovėjo transporto priemonių spūstyje, tačiau išlaipino keleivį, automobiliui sustojus antroje eismo juostoje; vairuotojas nesiėmė atsargumo priemonių, t. y. nepažvelgė į galinio vaizdo veidrodėlius ir neįsitikino situacijos saugumu, neįspėjo keleivio dėl pavojaus atidarant dureles; pro šalį važiuojančiam ieškovui to nesitikint, atidarė dureles. Teismas sprendė, kad žala padaryta bendrais vairuotojo (parinkus nesaugią keleivių išlaipinimo vietą ir momentą, nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) ir keleivio (nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) veiksmais.
6. Teismas nurodė, kad vertinant ekspertizės akto išvadą, konstatuotina, jog dėl 2015-09-01 įvykusio eismo įvykio yra kaltas tiek ieškovas, tiek atsakovas, t. y. nustatyta abipusė šalių kaltė. Jei atsakovui priklausančios transporto priemonės keleivis, nesaugioje vietoje išlipdamas, nebūtų atidaręs automobilio durelių, tuomet ieškovas motociklu nebūtų į dureles atsitrenkęs, ir jei ieškovas motociklu būtų nevažiavęs ties ženklinimo linija (o važiavęs pirma juosta), tuomet būtų išvengęs susidūrimo su automobilio durelėmis.
7. Teismas, vertindamas į bylą pateiktą rašytinį įrodymą – UAB „Priedas“ 2015-12-03 Defektacijos aktą Serija HD Nr. 2015.12.03, kuriame numatyta, jog motociklo T.P. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suma su PVM yra 10 326 EUR, pažymėjo, jog akte nėra įvertintas motociklo dalių nuvertinimas dėl nusidėvėjimo. Iš byloje pateiktos 2017-06-21 UAB „Verlita“ Tansporto priemonės Buell XB9S vertinimo ataskaitos VER 1630 (toliau –Ataskaita) matyti, kad vertintojas M. Ž. nustatė transporto priemonės rinkos vertę – 5 900 EUR, transporto priemonės atstatomąją vertę, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu – 1 984 EUR, be to, nurodė, jog sužalotos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš sužalojimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu – tikslingas.
8. Teismas sprendė, kad į bylą ieškovas nepateikė įrodymų paneigiančių vertinimo Ataskaitos atitikties įstatymo reikalavimams bei įrodymų pagrindžiančių vertintojo turto vertės nustatymo nepagrįstumą (CPK 178 str.). Dėl šios priežasties teismas nesivadovavo UAB „Priedas“ 2015-12-03 Defektacijos aktu, todėl kaip turtinės žalos teismas nepriteisė ieškovui 400 EUR už defektacijos sudarymą. Teismas, vertindamas Ataskaitą visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei liudininko vertintojo M. Ž. parodymų kontekste, pripažino, jog ginčo motociklo atstatomoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą yra 1 984 EUR. Esant abipusiai ieškovo, tiek trečiojo asmens J. L. kaltei, atsakovas iš dalies, t. y. 50 procentų atleistinas nuo civilinės atsakomybės. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 992 EUR (1 984 EUR/50 procentų) turtinės žalos atlyginimo.
9. Teismas taip pat sprendė, jog į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad būtent tokią aprangą, avalynę bei šalmą ieškovas dėvėjo eismo įvykio metu. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ginčo daiktų vertę iki įvykio. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo už eismo įvykyje sugadintą motociklininko aprangą, kaip neįrodyta (CPK 178 str.).
10. Ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė, įvertinus pačio ieškovo veiksmus eismo įvykio metu ir, teismui konstatavus, abipusę eismo dalyvių kaltę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 20l7 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Teismas nevertino visų byloje buvusių duomenų, dėl šios priežasties netinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės bei padaryti materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimai. Teismas nepagrįstai išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė ekspertizės aktui, nevertino jo prieštaringumo, esančių prielaidų, dviprasmiškumo. Negretino šio įrodymo su liudytojų bei ieškovo paaiškinimais, kurie sukelia abejones vertinant ekspertizės pagrįstumą. Teismas iš viso nepasisakė dėl liudytojų, kitų proceso dalyvių paaiškinimų posėdžio metu, atmetė kaip nepagrįstą apelianto (ieškovo) teiktą defektacijos aktą, kaip neturintį įrodomosios galios, nevertino, kad juo buvo vadovaujamasi, atliekant kitą turto vertinimą.
11.2. Pirmos instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas nesilaikydamas pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą, padarytos akivaizdžios procesinės klaidos: teismas atsakovo teiravosi apie ieškinio senaties taikymą ir dėl ekspertizės skyrimo.
11.3. Ekspertizės išvadoje padaryta neteisinga prielaida, jog motociklas judėjo ties skiriamąja juosta, t. y. ekspertizėje nurodyta, kad išilgai kelio važiuojamosios dalies išsidėstęs braukimo pėdsakas, besitęsiantis link motociklo galinio rato, parodo būtent, kad motociklas judėjo skiriamąja juosta. Negalima sutikti su tokia prielaida, kadangi asfalte paliktas čiuožimo pėdsakas parodo motociklo judėjimo kryptį jam jau nukritus. Ekspertizės akte toks braukimo pėdsako išsidėstymas leidžia teigti, kad motociklas nugriuvęs ar prieš pat nugriūdamas gulėjo išilgai kelio važiuojamosios dalies, išsidėstęs ties eismo juostas skiriančia ženklinimo linija. Motociklo judėjimo kryptį galėjo nurodyti padangų stabdymo žymės, tačiau jų nebuvo. Tai, kad motociklas buvo patrauktas vieno iš Fiat Ducato vairuotojo ar keleivio, nebuvo ginčijama. Net ir patraukus motociklą 1 m. atstumu, dalis jo galėjo likti ant skiriamosios juostos, tačiau bet kokiu atveju tai neparodo motociklo judėjimo krypties, kadangi nuo smūgio transporto priemonė galėjo pakeisti kryptį.
11.4. Teismas nevertino trečiojo asmens R. K. bei UAB „Admen Baltic“ veiksmų, kurie pasireiškė ypač dideliu nerūpestingumu ir neatidumu. Nevertinta R. K., kaip vairuotojo, kaltė jam nesiimant visų būtinų priemonių savo, keleivių bei eismo saugumui kelionės metu užtikrinti, visuma. Teismas taip pat nevertino pačio atsakovo UAB „Admen Baltic“ kaltės, dėl priklausančios transporto priemonės, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovo ir trečiųjų asmenų kaltės laipsnis nebuvo tinkamai įvertintas.
11.5. Teismas nepagrįstai atmetė Ž. P. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo už įvykyje sugadintą motociklininko aprangą skundžiamame sprendime nurodžius, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad būtent tokią aprangą, avalynę bei šalmą ieškovas dėvėjo eismo įvykio metu. Pažymi, jog į bylą ieškovas pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti įvykyje, dėl kurio patyrė žalą, sugadinta apranga. Dėl žalos, padarytos sugadinus motociklininko aprangą, apeliantas (ieškovas) grindė analogiškos aprangos kainomis, jis kreipėsi į įmonę, iš kurios pirko šiuos daiktus ir pateikė nurodytus išrašus teismui, kadangi šių daiktų – šalmo, aprangos bei batų įsigijimo čekių nėra išsaugojęs.
11.6. Teismas nepagrįstai atsisakė atlyginti apelianto (ieškovo) patirtas išlaidas susijusias su motociklui padarytos žalos įvertinimu, nurodydamas, kad apelianto (ieškovo) pateiktas Defektacijos aktas, kurį parengė UAB „Priedas“, neatitinka įstatymo turto vertinimo ataskaitoms keliamų reikalavimų, todėl juo nesivadovavo, o vadovavosi atsakovo užsakyta atlikti turto vertinimo ataskaita, kurią parengė UAB „Verlita“. Ieškovo pateiktas defektacijos aktas turi būti laikomas jo žalai pagrįsti būtinu rašytiniu įrodymu, todėl už jo parengimo išlaidas apeliantui turi būti atlyginta.
11.7. Teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl netinkamai įvertino ieškovo motociklui padarytą žalą. Ekspertizėje neteisingai įvardintos įvykio aplinkybės todėl netiksliai nurodyti įvykio metu atsiradę motociklo sugadinimai, taip pat ekspertizės išvadinėję dalyje nurodytos aplinkybės neatitinka tiriamojoje dalyje išsakytų aplinkybių. Ekspertizėje padaryta netinkama išvada dėl kitų motociklo sugadinimų įvykio metu.
11.8. Teismas visiškai ignoravo tą faktą, kad ieškovas savo neturtinę žalą kildino ne tik iš socialinių bei bendravimo galimybių sumažėjimo, tačiau taip pat to, kad įvykio metu buvo sužalotas. Ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos grindė fizinio skausmo sukėlimu bei nepatogumais susijusiais su rankos sužalojimu. Ieškovo ranka buvo sugipsuota apie mėnesį laiko, jam buvo smarkiai sumuštas kelias, klubas bei petys ir dėl to jis patyrė neigiamų išgyvenimų, negalėjo užsiimti įprasta veikla, buvo paveiktas psichologiškai, kas turėtų būti vertinama kaip neturtinė žala. Taip pat ieškovas nurodė, kad patyrė neigiamų išgyvenimų susijusių su jo laisvalaikio praleidimo bei bendravimo galimybių sumažėjimu. Ž. P. naudojamas motociklas buvo naudojamas ne tik kaip transporto priemonė, tačiau kaip ir komunikavimo bei saviraiškos priemonė, tačiau teismas nepagrįstai tai laikė vieninteliu neturtinės žalos pagrindimu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „ADMEN BALTIC“ prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
12.1. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog vertinant nukentėjusiojo asmens (ieškovo) veiksmus ir esant abipusiai ieškovo, tiek trečiojo asmens J. L. kaltei, atsakovas iš dalies, t. y. 50 procentų atleistinas nuo civilinės atsakomybės. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteista 992 EUR (1 984 EUR/50 procentų) turtinės žalos atlyginimo“. Būtent pačio ieškovo neteisėtus veiksmus patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta transporto trasologinė ekspertizė, kuri atsakovo prašymu buvo skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi.
12.2. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais“ (117 punktas) bei „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“ (119 punktas), tačiau ieškovas, esant intensyviam eismui Tūkstantmečio g. ir susidarius transporto „kamščiui“, t. y. pirmoje eismo juostoje sustojus krovininiam automobiliui, o antroje - atsakovui priklausančiam automobiliui „Fiat Ducato“, važiavo tarp šių automobilių. Taigi pats ieškovas savo itin pavojingo ir tyčinio elgesio veiksmais prisidėjo prie nurodyto eismo įvykio ir kilusių neigiamų pasekmių, iš kurių buvo kildinama ieškovo nurodyta turtinė ir neturtinė žala. Ir nors apeliantas nurodo, kad „svarbu atkreipti dėmesį ir į ekspertizės akto tiriamąją dalį, dėl ko ekspertizės išvadoje padaryta neteisinga prielaida, jog motociklas judėjo ties skiriamąją juosta, t. y. ekspertizėje nurodyta, kad išilgai kelio važiuojamosios dalies išsidėstęs braukimo pėdsakas, besitęsiantis link motociklo galinio rato, parodo būtent, kad motociklas judėjo skiriamąją juosta“, tačiau ir šiems savo teiginiams nepateikia jokių argumentų, remiasi tik hipotezėmis „kad motociklas buvo patrauktas vieno iš Fiat Ducato vairuotojo ar keleivio“. Tai, kad motociklas judėjo tiek skiriamąją juosta akivaizdžiai patvirtino byloje esančios fotonuotraukos, darytos iš karto po eismo įvykio.
12.3. Teismas, vertindamas ekspertizės akto išvadą, teisingai konstatavo, jog dėl 2015-09-01 įvykusio eismo įvykio yra kaltas tiek ieškovas, tiek atsakovas, t. y. nustatyta abipusė šalių kaltė. Akivaizdu, jei atsakovui priklausančios transporto priemonės keleivis, nesaugioje vietoje išlipdamas, nebūtų atidaręs automobilio durelių, tuomet ieškovas motociklu nebūtų į dureles atsitrenkęs, ir jei ieškovas motociklu būtų nevažiavęs ties ženklinimo linija, o būtų važiavęs pirma juosta, tuomet būtų išvengęs susidūrimo su automobilio durelėmis.
Šalies argumentai
12.4. Ieškovas nurodė, jog sugadintos aprangos mažiausia vertė yra 668,75 EUR ir kaip įrodymą aprangos, batų ir šalmo vertei nustatyti pateikė analogiškų, anot ieškovo, daiktų kainas esančias internetinėje parduotuvėje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tokią aprangą, avalynę bei šalmą ieškovas dėvėjo eismo įvykio metu, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ginčo daiktų vertę iki įvykio. Be to, teismui buvo pateikti dokumentai ne lietuvių kalba, ir nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose atkreipė į tai ieškovo dėmesį, tačiau ieškovas nepateikė reikalingų dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo už eismo įvykyje sugadintą motociklininko aprangą, kaip neįrodytą.
12.5. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012-04-30) 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią tik, jeigu ji atitinka to paties įstatymo 23 str. nurodytus reikalavimus. Šioje byloje ieškovas nepateikė teisės aktuose nurodytos turto vertinimo ataskaitos ir tik atsakovo iniciatyva buvo kreiptasi į nepriklausomą atestuotą turto vertintoją, kuris įvertino motociklui padarytą žalą, būtent po eismo įvykio, priešingai nei ieškovo pateiktas UAB „Priedas“ 2015-12-03 Defektacijos aktas Serija HD Nr. 2015.12.03, kuriame numatyta, jog motociklo T.P. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suma su PVM yra 10 326 EUR. Šiame Defektacijos akte nebuvo įvertintas motociklo dalių nuvertinimas dėl nusidėvėjimo, tai pripažino ieškovas savo apeliaciniame skunde, atitinkamai sumažindamas turtinės vertės dydį, kaip nurodė ieškovas „dėl pirmosios instancijos teismo metu paaiškėjusių aplinkybių dėl netinkamai įvertinto motociklo nusidėvėjimo mažinamas nuo 10.326 EUR iki 4.029 EUR“. Taigi pats ieškovas pripažino savo į bylą pateikto Defektacijos akto netinkamumą vertinant eismo įvykio metu motociklui galimai padarytą žalą.
12.6. Teismo posėdžio metu (2017-06-29) ieškovo prašymu iškviestas liudytojas V. T. (kaip nurodė liudytojas, jis yra ieškovo draugas maždaug 10 metų) nurodė nepastebėjęs jokio pasikeitusio Ž. P. elgesio ar kad būtų apribotas jo bendravimas jo draugais. Šios bylos kontekste svarbu paminėti, kad ieškovas pats nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nors ir atsakovui ir nurodžius, kad Defektacijos aktas negali būti tinkamas įrodymas grindžiant padarytą žalą, tačiau papildomų dokumentų neteikė, be to, nors pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 3 d. posėdyje ir buvo įpareigojęs ieškovą pateikti Seesam Lietuva bendrovės apskaičiuotą žalos dydį motociklui Buell (tokia informacija buvo nurodyta ieškovo su ieškiniu teiktame priede Seesam Lietuva 2015-10-21 rašte Nr. 15/B-TP-046 ir 15/B-TP-046/2, tačiau ieškovas tokio dokumento nepateikė, ieškovo atstovas 2016 m. birželio 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pateikė visą susirašinėjimą, kuris buvo su draudimo atstovais, visus priedus, kadangi buvo atsakyta, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti žalą, žala buvo nebaigta skaičiuoti ir ji nepateikta. Tačiau atsakovo iniciatyva, buvo gautas Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2015 m. rugsėjo 21 d., t. y. netrukus po eismo įvykio, atlikta žalos sąmata, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu motociklui buvo padaryta tik 945,22 EUR žala. Be to, nors CPK 113 straipsnio 3 dalis įsakmiai ir nurodo, kad visi teismui teikiami dokumentai buvo lietuvių kalba, tačiau ieškovas nuolat teikė dokumentus ne valstybine kalba, tik atsakovo prašymu buvo atlikta transporto trasologinės ekspertizė, teisės aktų nustatyta įvertinta motociklui padaryta žala po eismo įvykio, taigi pats ieškovas nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu ir sprendimo priėmimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
14. Ieškovas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
16. Nagrinėjamos bylos šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, ieškovas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.
Dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos
17. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos transporto priemonei autoįvykio metu, kuomet atsakovo UAB „Admen Baltic“ darbuotojas, automobilio keleivis, iš važiuojamosios dalies pusės atidarė automobilio dureles į kurias atsitrenkė pravažiuojantis motociklas.
18. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. – 6.249 str.).
19. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes įvertino tik dalį bylos duomenų, o ne įrodymų visumą, todėl netinkamai įvertino atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus ir tuo pagrindu netinkamai nustatė kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos laipsnį. Ieškovas šiuo atveju įrodinėja, kad atsakovo darbuotojai neteisėtais veiksmais padarė žalą apgadindamas ieškovui priklausantį motociklą. Šią aplinkybę ieškovas, visų pirma, įrodinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje 2015-10-07 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Ž. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, nustačius, kad buvo padaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 str., dėl kurios vyksta privataus kaltinimo bylų procesas.
20. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008), todėl teismas civilinėje byloje turi iš naujo savarankiškai vertinti aplinkybes, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, kaip vienus iš įrodymų, greta kitų.
21. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovo darbuotojo J. L., kuris eismo įvykio metu buvo keleivis ir kuris atidarė dureles, į kurį atsitrenkė motociklininkas, kaltė ikiteisminiame tyrime apskritai nebuvo tiriama, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl LR BK 139 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, nes dėl eismo įvykio transporto priemonės nevairuojantis asmuo pagal LR BK 281 str. neatsako, o pagal LR BK 282 str. atsako tik už tuos veiksmus, kuriais pažeidė KET reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus ar kitam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Asmuo, kuriam nesunkiai sutrikdyta sveikata pagal LR BK 282 str. taip pat neatsako, o gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik pagal LR BK 139 str. 1 d. už nesunkų sveikatos kitam asmeniui sutrikdymą dėl neatsargumo. Ieškovui buvo išaiškinta teisė dėl J. L. veiksmų, turinčių LR BK 139 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Ieškovas nurodo, kad neteisėtus veiksmus patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis 2015 m. rugsėjo mėn. 1 d. keleiviui J. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris patvirtina, kad J. L. elgesys eismo įvykio metu buvo prieštaraujantis galiojusiems teisės aktams. Pažymėtina, kad 2015-09-11 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
22. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad atsakovo darbuotojų elgesys eismo įvykio buvo tinkamas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiųjų asmenų R. K. bei J. L. (atsakovo darbuotojų) neteisėti veiksmai sukelia atsakovui UAB „Admen Baltic“ pareigą atlyginti žalą. Teismas konstatavo, kad atsakovo ir jo darbuotojų neatidumas, nerūpestingumas ir neatsargumas, keleiviui išlipant nesaugioje vietoje yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio įvykio metu padaryta žala, todėl atsakovas neturi pagrindo būti atleistas nuo žalos atlyginimo (CK 6.114 str. 5 d.).
23. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui UAB ,,Admen Baltic“ priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir į tai, kad J. L. turėjo ankstesnių administracinių nusižengimų. Su tokiais ieškovo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti, nes šios aplinkybės nesusijusios su byloje aktualiu eismo įvykio metu ieškovui padarytos kaltės bei žalos fakto ir jos dydžio nustatymo klausimu.
24. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai – gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės.
25. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta transporto – trasologinė ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-03-28 Ekspertizės akto Nr. 11-2715(16)/11-480(17) išvadose numatyta, jog: „buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Fiat Ducato“ keleivio J. L. veiksmai, - atidaręs keleivio dureles, kliudė iš dešinės tarp eismo juostų važiavusiam motociklui „Buell XB9S“, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „Buell XB9S‘ vairuotojo Ž. P. veiksmai, - artėdamas prie žiedinės sankryžos, kuomet dėl spūsties abejose eismo juostose transporto priemonės buvo sustojusios, važiavo ties ženklinimo kelio linija tarp eismo juostų, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir atsitrenkė į pradarytas automobilio dureles – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadą, konstatavo, jog dėl 2015-09-01 įvykusio eismo įvykio yra kaltas tiek ieškovas, tiek atsakovas, t. y. nustatė abipusę šalių kaltę. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi jokio pagrindo nesutikti.
26. Ieškovas kvestionuoja ekspertizės aktą, nurodydamas, kad ekspertizės išvadoje padaryta neteisinga prielaida, jog motociklas judėjo ties skiriamąja juosta. Nesutinka su tokia išvada, nes asfalte paliktas čiuožimo pėdsakas parodo motociklo judėjimo kryptį jam jau nukritus. Teisėjų kolegija su ieškovu nesutinka.
27. Dėl eksperto išvados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinis teismas yra pasisakęs ne kartą. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).
28. Nagrinėjamos bylos atveju nors ieškovas nurodo, kad ekspertizės aktu teismas vadovavosi nepagrįstai, tačiau jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadą nepateikė, papildomos ekspertizės pirmosios instancijos atlikti taip pat neprašė. Pažymėtina, jog ieškovo ginčijamą eksperto išvadą, kad jis važiavo skiriamąja kelio juosta, taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ekspertas motyvavo išsamiai, ekspertizės turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos. Ekspertas, atlikdamas tyrimą vadovavosi šios bylos elektroniniu priedu, ikiteisminio tyrimo medžiaga, byloje ieškovo pateiktu defektiniu aktu. Ekspertas, atsižvelgdamas į eismo įvykio metu užfiksuotas nuotraukas, nurodė, kad motociklas po eismo įvykio abejais ratais guli ties eismo juostas skiriančia ženklinimo linija. Šalia motociklininko galinio rato ir arčiau automobilio yra pabirusios šukės, taip pat asfalte yra paliktas tiesus, išilgai kelio važiuojamosios dalies išsidėstęs, braukimo pėdsakas, besitęsiantis link motociklo galinio rato. Ekspertas nurodė, kad toks braukimo pėdsako išsidėstymas leidžia teigti, kad motociklas nugriuvęs ir prieš pat nugriūdamas, judėjo išilgai kelio važiuojamosios dalies išsidėstęs ties eismo juostas skiriančia ženklinimo linija. Ekspertas pažymėjo, kad motociklininko vairuotojas nurodė, kad po eismo įvykio motociklas apie 1-1,5 m buvo patrauktas link automobilio. Tačiau, iš objektyvių duomenų (braukimo pėdsakas tęsiasi link galinio rato), galima teigti, kad motociklo padėtis po eismo įvykio nebuvo keista. Taip pat ekspertas, pasisakydamas dėl motociklo vairuotojo nurodomos aplinkybės, kad prieš eismo įvykį jis važiavo pirma eismo juosta nuo antros nutolęs 0,5-1 m, bei įvertinęs motociklo galimą greitį prieš įvykį ir čiuožiant nugriuvus ant šono, nurodė, kad ši aplinkybė prieštarauja objektyviems duomenims, t. y. asfalte paliktam čiuožimo pėdsakui, kuris tęsiasi link galinio motociklo rato. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti ekspertizės išvadomis, nes ji nėra prieštaraujanti ir bylos medžiagai. Byloje pateiktose nuotraukose matyti, kad motociklas guli vidury kelio, o už jo abejose kelio juostose susidarę automobilių spūstys. Kad tą dieną buvo automobilių spūstys patvirtino ir bylos šalys betarpiškai dalyvavusios eismo įvykyje. Tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotose nuotraukose, tiek atsakovo pateiktoje nuotraukoje motociklas guli toje pačioje vietoje – viduryje kelio. Todėl kolegijos vertinimu ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai, kaip motociklas po susidūrimo galėjo pakeisti kryptį, nepaneigia ekspertizėje nustatytų išvadų.
Dėl žalos dydžio
29. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos dydžiu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktu 2015-12-03 UAB „Priedas“ parengtu defektacijos aktu kaip neturinčiu įrodomosios galios, nevertino, kad juo buvo vadovaujamasi, atliekant kitą turto vertinimą. Kolegija su apeliantu nesutinka. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, kodėl šis aktas nėra aktualus žalai pagrįsti. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, akte nėra įvertintas motociklo dalių nuvertinimas dėl nusidėvėjimo. Defektacijos akte išvardintos sugadintos detalės ir pateikta naujos motociklo detalės kaina. Tuo tarpu pateiktoje 2017-06-21 UAB „Verlita“ Tansporto priemonės Buell XB9S vertinimo ataskaitoje VER 1630 vertintojas M. Ž. įvertino nusidėvėjimą skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu. Šis vertintojas atsižvelgė į LR finansų ministro įsakymą „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, kur nurodyta, kad transporto priemonių vidutinė rinkos vertė turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. Vertino transporto priemonę lyginamuoju metodu. Ši ataskaita jokiais rašytiniai įrodymais paneigta nebuvo, be to ataskaita išsami, pateiktas aiškinamasis raštas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent šia ataskaita, kurioje nustatyta transporto priemonės rinkos vertė– 5 900 EUR, o transporto priemonės atstatomoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą bei skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu – 1 984 EUR.
30. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė, kodėl ieškovo pateiktas Defektacijos aktas, kurį parengė UAB „Priedas“, neatitinka įstatymo turto vertinimo ataskaitoms keliamų reikalavimų ir teisėjų kolegija su šiomis išvadomis sutinka. Kadangi šiuo aktu nebuvo vadovaujamasi nustatant ieškovo turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nepriteisė išlaidų, susijusių su šio akto parengimu.
31. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam nepagrįstai buvo nekompensuota už sugadintą motociklininko aprangą. Nurodo, kad jis į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti įvykyje, dėl kurio patyrė žalą, sugadinta apranga. Dėl žalos, padarytos sugadinus motociklininko aprangą, apeliantas (ieškovas) grindė analogiškos aprangos kainomis, kadangi šių daiktų – šalmo, aprangos bei batų įsigijimo čekių nėra išsaugojęs. Pažymėtina, jog byloje pateikti tik nuotraukų fragmentai su motociklininko apranga, iš kurių matyti tik drabužių, šalmo, batų įbrėžimai. Tačiau byloje nėra pateikti duomenys, kad ši apranga netinkama naudojimui, ar ji neatlieka savo funkcijų. Pažymėtina, jog ši aplinkybė negali būti savaime suprantama, ji taip pat turėjo būti įrodyta kaip ir kiti ieškovo patirti nuostoliai. Ieškovas pateikė tik rašytinius įrodymus su užsienyje pardavinėjama apranga (motociklininko kostiumas, šalmas), tačiau šie įrodymai neatitinka įstatyme keliamiems įrodymams reikalavimų – jie neišversti į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė nuostolių už aprangos sugadinimą kaip neįrodytų.
Dėl neturtinės žalos
32. Ieškovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą ir šios sprendimo dalies iš esmės nemotyvavo. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, ieškovas įrodinėjo fizinio skausmo sukėlimu bei nepatogumais, susijusiais su rankos sužalojimu, pažymėjo, jog jo ranka buvo sugipsuota apie mėnesį laiko, jam buvo smarkiai sumuštas kelias, klubas bei petys ir dėl to jis patyrė neigiamų išgyvenimų, negalėjo užsiimti įprasta veikla, buvo paveiktas psichologiškai.
33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikoma, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (LAT 2003-03-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2004-10-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-511/2004; 2006-06-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2007-01-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-131/2007; 2008-07-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-357/2008).
35. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.). Ieškovė patirtos žalos dydį įrodinėjo.
36. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, VTMT teismo medicinos specialistė J. M.-Č. po eismo įvykio apžiūrėjusi RVU ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad ieškovui nustatytas sužalojimas – minkštųjų audinių patinimas kairės plaštakos 5-o piršo srityje su naginio pirštakaulio išnirimu galimai padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad eismo įvykyje dalyvavo ne tik atsakovas, bet ir ieškovas. Todėl atsižvelgiant į ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnį ir sužalojimo pobūdį, taip pat esant ir motociklo vairuotojo padarytiems KET pažeidimams bei kaltei dėl eismo įvykio, o kiti ieškovo nurodomi nepatogumai byloje nėra įrodyti, konstatuotina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstai buvo atmestas.
Dėl ieškovo nurodomų procesinių pažeidimų priimant sprendimą
37. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba nepakankamai motyvuotas. Kolegija su tokiu teiginiu nesutinka.
38. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstojo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, priešingai nei teigia ieškovas, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą dėl šalių pareikštų materialiųjų reikalavimų.
39. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismo padarė akivaizdžias procesines klaidas: atsakovo teiravosi apie ieškinio senaties taikymą ir dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, jog ieškinio senaties klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas, todėl ieškovui tokie teismo klausimai atsakovui jokios įtakos neturėjo. Dėl teismo klausimų atsakovui sprendžiant ekspertizės skyrimo klausimą pasisakytina tai, kad teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla klausimų, į kuriuos atsakyti reikia specialiųjų žinių. Atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, teismas gali paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas nedraudžia teismui savo iniciatyva skirti ekspertizę, todėl siūlymas ekspertizės klausimą, visų pirma, apsvarstyti šalims, negalėjo pažeisti ir nepažeidė ieškovo procesinių teisų.
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
41. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.