Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-70-891/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-05-12Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-125-1057/2020Nutartis · 2020-02-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-16Vilniaus apygardos teismas
  4. T-205-308/2023Nutartis · 2023-05-11Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
1S-70-891/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15087-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
A. I.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-70-891/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15087-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 59-273 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. I. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams. Bausmės atlikimo pradžia – 2015 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 14 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2019 m. gruodžio 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. sausio 9 d. buvo 4 metai 8 mėnesiai 5 dienos.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2020 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 59-273 (toliau ir – nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Lygtinio paleidimo atveju Komisija siūlė teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru nustatytu laiku iki 2024 m. rugsėjo 14 d., nevartoti alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų iki 2024 m. rugsėjo 14 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo vertinimu, tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, darbas pataisos įstaigoje, darbo bei gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis šiuo metu teigia neturintis alkoholio vartojimo problemų, nors buvęs jo žalingas alkoholio vartojimas yra akivaizdus ir, kaip matyti, su juo sietinas jo nusikalstamas elgesys bei žala kitiems asmenims, kas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nededa pakankamai pastangų spręsti šią problemą (nustojo lankyti AA susitikimus), į tai, kad šiuo metu A. I. turi nepadengtų įsiskolinimų, taip pat atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, realiai atliktą bausmės dalį (mėnesiu daugiau nei pusė bausmės laiko), konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I..

4. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį A. I. apskundė apygardos teismui, prašydamas ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo padaryto nusikaltimo pavojingumą jau įvertino teismas, skirdamas bausmę, todėl tai negali būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Remdamasis teismų praktika, taip pat teigia, kad lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, nes pagal BVK vertinama tai, kaip atliekama bausmė ir, ar nepadaryti nauji nusikaltimai. Nuteistojo įsitikinimu, svarbu tai, kad jis neturi nuobaudų, kas rodo jo siekį taisytis, keistis teigiama linkme, nusikaltimų, atlikdamas bausmę, jis nepadarė, taigi apylinkės teismo daroma prielaida, jog jis, būdamas paleistas lygtinai, gali nusikalsti, nėra argumentuota. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad jo požiūris į ankstesnį savo paties elgesį pasikeitė, jis suprato ir įvertino netinkamus savo ankstesnio gyvenimo aspektus, jis visiškai atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas, tai yra, kaip pažymėta ir jo socialinio tyrimo išvadoje, jis atitinka visus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, o kaip žinoma – formalių kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kas konstatuota byloje Nr. 1S-69-485/2017.

6. Nuteistasis taip pat teigia, kad teismo argumentas – kokia liko neatliktos bausmės dalis – neturi teisinio pagrindo ir negali turėti lemiamos reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi pagal BVK nuostatas, reikalavimas, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas yra atlikti tam tikrą bausmės dalį, o ne vertinimas, kokia bausmės dalis turi likti. Be to, pasak nuteistojo, jis nebus atleidžiamas nuo bausmės, o prižiūrimas probacijos bausmę atliks iki pabaigos. Nuteistojo manymu, įrodymas, kad jam skirta bausmė, jį jau paveikė teigiamai, yra ir tai, kad jis pakliuvo į Pusiaukelės namus, kur pakliūva tik tinkamai besielgiantys nuteistieji. Teismas nutyli apie tai, kad Pusiaukelės namai intensyviai rengia lygtiniam paleidimui, teigia, kad atlikta bausmės dalis nėra ženkli, bet, nuteistojo įsitikinimu, iš Pusiaukelės namų lygtinai paleisti nuteistieji parodė, kad šis projektas veiksmingas, nes nei vienas paleistasis negrįžo į pataisos namus, sėkmingai toliau yra stebimi Probacijos tarnybos, o maksimali kelių nuteistųjų neatliktos bausmės dalis viršijo net 5,5 metų. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad lygtinis paleidimas nepadės pasiekti bausmės tikslų, kadangi lygtinio paleidimo metu jis bus stebimas ir prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, valstybė sutaupys lėšų, be to, bus laikomasi Europos Tarybos Ministro Komiteto rekomendacijų ir BVK nuostatų.

7. Dėl AA grupės lankymo nuteistasis skunde pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios grupės užsiėmimus jis lankė iki tol, kol pateikė prašymą lygtiniam paleidimui. Anot nuteistojo, teismas nevertino to, kad tuo metu jis lankė net kelias programas, kurios buvo organizuotos Pusiaukelės namuose. AA grupės lankymas, anot nuteistojo, yra jo asmeninis pasirinkimas, papildoma priemonė keistis pačiam, grupę lankė tol, kol turėjo laiko, nes jam prioritetas buvo Pusiaukelės namų organizuojamos priemonės. Dėl apylinkės teismo nurodomos skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis skunde teigia, kad jam atliekant bausmę skolą yra sumokėjusi žmona, jis nėra gavęs jokių vykdomųjų dokumentų iš antstolių, taip pat tokių dokumentų nėra gavusi ir pataisos įstaiga, todėl šios skolos nepripažįsta, be to, ši tariama skola nėra susijusi su jo byla, o byloje esantį ieškinį jis jau yra visiškai sumokėjęs.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. I. skundas tenkinamas.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų (kurias A. I. atitinka), bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi, įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismas sprendžia, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, tačiau ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus asmens nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

10. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs teikimo bei asmens bylose esančius duomenis, daro išvadą, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. I. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, žemą riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą.

11. Vertinant A. I. elgesio atitikimą aukščiau nurodytiems pagrindams pažymėtina, kad vertinimo metodika OASys patvirtina, kad nuteistasis priklauso žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei – pagal 2019 m. lapkričio 27 d. vertinimą pagal OASys vertinimo metodiką A. I. nusikalstamo elgesio rizika yra 17 balų, iš kurių 5 balai yra statiniai (neįmanoma sumažinti) ir 12 balų dinaminiai (yra galimybė mažinti). Pažymėtina, kad 2019 m. gruodžio 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-236 nurodyta, jog lyginant su ankstesniu, tai yra 2018 m. spalio 11 d. atliktu vertinimu, A. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 5 svertiniais balais, tai yra sumažėjo šiose OASys dalyse: „Ryšiai“ – 2 svertiniais balais (šiuo metu normalūs ryšiai su dukterimis, anūkėmis ir buvusia žmona), „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ – 1 svertiniu balu (tris mėnesius intensyviai, po to rečiau lankė AA grupę, alkoholio vartojimo atvejų neužfiksuota), „Mąstymas ir elgesys“ – 2 svertiniais balais (dalyvavo socialinės reabilitacijos ir elgesio korekcijos programose, atpažįsta problemas, ir pats bando jas spręsti, jei nežino kaip, kreipiasi į dukteris patarimo, turi ilgalaikių ir trumpalaikių realių gyvenimo tikslų), kas rodo pakankamai ženklią padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistasis A. I. nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti, tačiau, kita vertus, šio savo argumento niekaip nemotyvavo, nenurodė, kuriose srityse ir kaip jis tai galėtų padaryti, be to, neatsižvelgė į tai, kad A. I. dar labiau mažinti dinaminius veiksnius, būnant pataisos įstaigoje, iš esmės nėra objektyvių sąlygų, kad tai jam padaryti neabejotinai bus lengviau lygtinio paleidimo sąlygomis. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad A. I. nededa pakankamai pastangų spręsti alkoholio vartojimo problemą (nustojo lankyti AA užsiėmimus), tačiau pažymėtina, kad, kaip matyti iš OASys suvestinės lentelės, dalį „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ A. I. gali sumažinti tik vos 1 balu ir tai padaryti galimybė yra nedidelė, kadangi alkoholio vartojimas visada bus kaip rizikos faktorius.

12. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. I. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvavo ir dalyvauja socialinės reabilitacijos, elgesio pataisos programose, aktyviai dalyvavo ir visose kitose veiklose, numatytose Individualiame socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planuose, savanoriškai atliko nemokamus aplinkotvarkos darbus, taip pat dirbo tiek Vilniaus pataisos namuose, tiek ir perkeltas į Pusiaukelės namus ir iki šiol dirba. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai, pozityviai. Teigiamai vertintinos ir kitos nuteistąjį A. I. charakterizuojančios aplinkybės – pripažįstama kaltė, atlyginta visa materialinė žala, jo gyvenimo stilius, mąstymas, santykių palaikymas su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo požiūris į priežiūrą ir bendradarbiavimą su pataisos įstaigos pareigūnais yra palankus. Nuteistasis nesivadovauja kriminalinį elgesį bei subkultūrą palaikančiomis nuostatomis, nėra socialiai atsiskyręs, stengiasi integruotis į visuomenę, turi numatęs aiškius gyvenimo planus ir tikslus, ateitį sieja su ilgalaikiu pastoviu darbu, gyvenamosios vietos sutvarkymu bei bendravimu su dukterimis ir anūkėmis, geba nurodyti tikslius žingsnius, kaip sieks numatytų planų ir tikslų. Nuteistasis su artimaisiais giminaičiais – dukromis, broliu ir jų šeimomis bendrauja laiškais, telefonu, taip pat trumpalaikių pasimatymų metu, ryšiai glaudūs, teigiami, abipusiai palaikantys. Nuteistasis Pusiaukelės namų socialinei darbuotojai pateikė jo dukros elektroniniu paštu atsiųstą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris patvirtina, kad A. I. uzufrukto teise turi teisę iki mirties gyventi bute, (duomenys neskelbtini), kurį pats yra padovanojęs savo dukroms (teikimo b. l. 15). Nuteistasis, nors ir išsituokęs, tačiau taip pat palaiko ryšius ir su buvusia sutuoktine. Pažymėtina tai, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys – 1267,91 €, kurį visą nuteistasis jau yra atlyginęs (didžioji dalis atlyginta savanoriškai iš gaunamos pensijos). Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, taip pat konstatavo, kad šiuo metu A. I. turi nepadengtų įsiskolinimų, tai yra 656,10 € skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog šis įsiskolinimas yra padengtas. Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyrius neturi nuteistojo A. I. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo (teikimo b. l. 12), be to, nuteistasis apygardos teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. raštą, kuriuo patvirtinama, jog minėta įmonė priteistą sumą atgavo per priverstinį išieškojimą iš antstolio kontoros ir kreditorinio reikalavimo A. I. atžvilgiu neturi, todėl teigti, kad šiuo metu A. I. turi nepadengtų įsiskolinimų, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, kaip teisingai skunde nurodo nuteistasis, skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra susijusi su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, o jam priteistą ieškinį jis jau yra visiškai sumokėjęs, taigi ši aplinkybė, apygardos teismo vertinimu, negali įtakoti sprendimo dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistojo A. I. atžvilgiu ar kaip nors neigiamai charakterizuoti nuteistąjį. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, gyvenamosios vietos turėjimas, aukšta motyvacija darbui, skolinių įsipareigojimų neturėjimas, tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas didina sėkmingos nuteistojo integracijos tiek visuomenėje, tiek darbo rinkoje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai.

13. Asmens bylos duomenimis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį A. I. nei karto nebuvo baustas, skatintas 4 kartus už iniciatyvą atliekant nemokamus darbus pataisos namuose, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei savanoriškai atliktus nemokamus aplinkotvarkos darbus. Svarbu pažymėti, kad nuo 2018 m. lapkričio 14 d. nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė nuteistajam išvykti be sargybos ir be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o nuo 2019 m. sausio 20 d. kiekvieną savaitę nuteistajam suteikiama trumpalaikė dviejų parų išvyka į namus. Jokios informacijos apie kokius nors pažeidimus minėtų išvykų metu negauta, taip pat periodinių patikrinimų darbo vietoje metu nuteistasis buvo savo darbo vietoje, vykimo į darbą ir grįžimo iš jo maršrutų nesilaikymo pažeidimų neužfiksuota. Toks nuteistojo elgesys, pastangos laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai, vykdyti visas savo, kaip nuteistojo, pareigas, sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu.

14. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I. atsižvelgęs ir į buvusį žalingą alkoholio vartojimą, su kuriuo sietinas A. I. nusikalstamas elgesys bei žala kitiems asmenims, kas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nuteistasis, anot apylinkės teismo nededa pakankamai pastangų spręsti šią problemą (nustojo lankyti AA susitikimus). Sutiktina su apylinkės teismu, kad praeityje A. I. turėjo alkoholio vartojimo problemų, kurios sąlygojo ir jo padarytą nusikaltimą, kadangi jį padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, kaip matyti iš asmens bylos duomenų, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dėjo pastangas spręsti šią problemą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad spręsdamas su alkoholiu susijusias problemas Vilniaus pataisos namuose nuteistasis 2016 m. birželio 10 d. – 2016 m. liepos 29 d. dalyvavo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, lankė AA grupes, Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuteistasis lankė savitarpio pagalbos AA grupę – 2019 m. vasario – rugsėjo mėn. lankė 19 kartų (tris pirmuosius mėnesius kiekvieną šeštadienį). Vilniaus pataisos namuose ir Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nėra užfiksuotų alkoholio ar kitų psichotropinių bei narkotinių medžiagų vartojimo atvejų. Ta aplinkybė, kad nuteistasis nuo 2019 m. spalio mėnesio nebelanko jokių programų, susijusių su alkoholio problemos sprendimu ir AA grupių, nėra pagrindas teigti, jog nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų minėtai problemai spręsti būdamas pataisos įstaigoje, kadangi, kaip matyti, jis skyrė tam nemažai laiko. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pataisos namuose vykdomos įvairios programos nėra begalinės, jos yra terminuotos, be to, dažniausiai vienu metu yra vykdomos kelios programos ar užsiėmimai, kuriuose nuteistasis, norėdamas įvykdyti Individualiame socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas priemones, turi dalyvauti. Kita vertus, iš OASys suvestinės lentelės dalies „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ matyti, kad šis dinaminis nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys šiuo metu sudaro tik 1 balą, tai yra A. I. jį sumažino iki minimumo. O, kaip jau minėta aukščiau, dar labiau jį sumažinti, pvz. toliau lankant AA grupes, galimybė yra nedidelė, kadangi alkoholio vartojimas vis tiek išliks kaip rizikos faktorius.

15. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, atsižvelgė ir į A. I. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei realiai atliktą bausmės dalį. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad A. I. padarė labai sunkų, sukėlusį negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį, nusikaltimą, nusikalstami veiksmai truko kurį laiką, nusikaltimas padarytas slaugant savo sunkios būklės motiną, pykčio ir nepakantumo dėl jos sunkios būklės ir A. I. girtavimo. Kita vertus, pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, t. y. nors A. I. nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, savo kaltę A. I. visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Be to, A. I. anksčiau neteistas, administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, ne už smurtinį pažeidimą, pirmą kartą nusikalto būdamas 51 metų. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. I. pakartotinio teistumo rizika, taip pat smurto rizika yra žemos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. I. nėra būdingas impulsyvumas, agresyvumas, konfliktinėse situacijose yra linkęs ieškoti kompromisinių variantų, kalbėtis, atpažįsta savo problemas, stengiasi parinkti tinkamus jų sprendimo būdus, savo nusikalstamą veiką analizuoja per žalą sau, artimiesiems. Taigi, apygardos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog A. I. asmenybė nėra tokia pavojinga, o jo padarytas nusikaltimas yra daugiau vienkartinio pobūdžio. Tuo pačiu pažymėtina, jog teismas nekvestionuoja ir nesiekia sumenkinti padaryto nusikaltimo pavojingumo ir reikšmės, juo labiau pasekmių ir nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų, tačiau pastaraisiais aspektais pasisakė nuosprendį priėmęs teismas, kuris, įvertinęs minėtas aplinkybes, paskyrė individualizuotą bausmę. Šiuo atveju yra sprendžiama, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo, t. y. ar galima jį toliau taisyti laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

16. Aukštesnysis teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad sprendžiant nuteistojo A. I. lygtinio paleidimo klausimą Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga – visi Komisijos nariai pritarė lygtinio paleidimo taikymui, be to, Komisijos nutarime nefiksuota nei viena neigiamai A. I. charakterizuojanti aplinkybė. Nors A. I. neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei ketveri metai, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo A. I. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o, pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo A. I. asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo jo motyvaciją keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl jo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Lygtinai paleidus A. I. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 59-273, naikinama kaip nepagrįsta ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinti Komisijos nutarimą. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 5 dalimi, lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistajam nustatytinos Komisijos nutarime siūlomos skirti nuteistajam pareigos, taip pat, teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad šiuo metu A. I. dirba ir ateityje ketina tęsti darbą toje pačioje įmonėje, tikslinga nustatyti jam ir pareigą tęsti darbą. Manytina, kad šios pareigos yra pakankamos, kad nuteistasis ir toliau jaustų jam pritaikytos baudžiamosios atsakomybės poveikį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. I. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 59-273 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 10 punktais, iki 2024 m. rugsėjo 14 d. nustatyti nuteistajam šias pareigas:

- tęsti darbą;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys