Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. kovo 14 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat smurtavo prieš esantį dėl amžiaus ir prastos sveikatos bejėgiškoje būklėje savo šeimos narį – motiną D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai rankomis sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus galvoje – minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvas, odos nubrozdinimus kaktoje, abiejų akiduobių srityse, apatinėje lūpoje, pasmakrėje, kairės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio srityje ir dešinio žando srityse; minkštųjų audinių sumušimą su kraujosruva kairėje krūtinės-juosmens pusėje su tiesioginiu XI šonkaulio lūžiu užpakalinėje pažastinėje linijoje, poodines kraujosruvos krūtinėje, rankose, kojose, todėl nuo ilgalaikio sistemingo smurtavimo nuo trauminės kilmės abipusės galvos smegenų subdurinės higromos (galvos smegenų skysčio išsiliejimo), subdurinės hematomos apie kairį galvos smegenų pusrutulį, išsivysčius galvos smegenų suspaudimui ir strigimui, pastaroji 2015 m. kovo 15 d., 04.40 val., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė, taip nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį – motiną.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. I. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikavimo, apimties bei A. I. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo ir A. I. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, paskirti laisvės atėmimą 15 metų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ir neteisingą bausmę. Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės dydį, kuris turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis 2K-137/2013). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. I., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, išsamiai motyvavo A. I. skiriamos baus­mės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni.

Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, A. I. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 103), administracine tvarka baustas tik vieną kartą, tačiau padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra susijęs su smurto panaudojimu (t. 1, b. l. 104). Šios aplinkybės rodo, kad A. I. nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę A. I. apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis nuo 2006 m. yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas (t. 1, b. l. 102), jam nuo 2005 m. yra diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas ir organinis nuotaikos sutrikimas, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pažymėta, jog minėti sutrikimai egzistavo ir nusikalstamos veikos darymo metu (t. 1, b. l. 127-133). Apygardos teismas pažymėjo, kad nors A. I. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, tačiau emocinis nestabilumas, susilpninta emocijų ir elgesio kontrolė, spontaniški, sąlygoti momentinių impulsų, poelgiai neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Pirmosios instancijos teismas nustatė A. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, bendravo su teisėsaugos institucijų atstovais, davė nuoseklius, išsamius parodymus ir tokiu būdu padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo lemiamos reikšmės veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismo teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas nuteistajam bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, nuo 2006 m. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. I. paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra aiškiai per švelni. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.