Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-11-491/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-04
Bylos Nr.
AN2-11-491/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidu
Pažeidėjas
D. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-11-491/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00208-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.2; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 4 d. nutarimu D. M. buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda; pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 350 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams; pagal ANK 38 straipsnį jam paskirtos galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 350 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. liepos 30 d. 14.35 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobilaus ryšio telefonu laikydamas jį dešinėje rankoje, taip pat vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimui šios specialiosios teisės nesusigrąžino.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinio skundo, kuriuo jis prašė jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį arba, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti už šį administracinį nusižengimą jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. prašo dar kartą peržiūrėti jo bylą ir jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį arba, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti specialiosios teisės atėmimo.

4.1. Nurodo, kad jis pats domėjosi specialiosios teisės susigrąžinimo tvarka, nes administracinio nusižengimo protokole su tai susijusi informacija buvo pateikta lakoniškai bei neišsamiai. Dėl 2023 m. rugsėjo 21 d. jo padaryto administracinio nusižengimo, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d., dar nesibaigus šiam laikotarpiui, jis išklausė papildomus vairuotojų mokymus, nuvyko į AB „Regitra“ bei darbuotojos buvo patikintas, kad viskas sutvarkyta. Dėl to jis, manydamas, kad viską atliko reikiamai, pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, vairavo automobilį. Be to, 2024 m. gegužės 28 d. jis, vairuodamas automobilį, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau jie jam jokių priekaištų nereiškė dėl nesusigrąžintos specialiosios teisės. Mano, kad elgėsi sąžiningai, o AB „Regitra“ darbuotoja dėl žmogiškos klaidos netinkamai kažką atliko, kad jam 2023 m. gruodį nebuvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones.

4.2. Nurodo, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kurie lanko mokyklas Panevėžyje. Jis vaikus vežioja į mokyklą. Taip pat jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbui. Ankstesnes jam paskirtas baudas jis susimokėjo, sąžiningai laikėsi anksčiau jam taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo reikalavimų. Vairuodamas automobilį, jis niekam pavojaus nesukėlė. Teigia, kad dėl šių aplinkybių jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, negu rūšinis ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumas. Tai sudaro pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Arnoldas Glodenis prašo administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, pagrįstus ir teisingus motyvus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti ar keisti.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. kalte padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų jam taikymu dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiais klausimais apygardos teismas toliau ir pasisako (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė tenka tam, kas vairavo transporto priemonę neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, arba už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas. Asmuo gali vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti tiek aiškiai suvokdamas tokių veiksmų pobūdį, tiek ir nenumatydamas, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėdamas realią galimybę tai numatyti. Apygardos teismo vertinimu, kiekvienu atveju kaltės forma ir rūšis nustatinėjama individualiai.

9. Bylos duomenimis, Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. rugsėjo 21 d. administracinio nusižengimo protokolo, kuriuo D. M. buvo atimta teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, pabaigoje buvo išaiškinta, kad pasibaigus specialios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Papildomai paryškinant tekstą nurodyta, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. Nagrinėjamu atveju D. M. Institucijos 2024 m. spalio 4 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2024 m. liepos 30 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai nėra įvykdytos sąlygos vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, bei naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Iš esmės byloje nėra ginčo, jog 2024 m. liepos 30 d. D. M. vairavo transporto priemonę, nebūdamas susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau jis teigė, jog jam nebuvo išaiškinta, kad pasibaigus administracinio poveikio priemonės galiojimo terminui ir įvykdžius visus reikalavimus, jis turi kreiptis į instituciją, suteikiančią teisę vairuoti, kad būtų priimtas sprendimas grąžinti tokią teisę. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas įvertino tokią administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. versiją bei ją motyvuotai atmetė. Apygardos teismas tam iš esmės pritaria.

10. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad prieš sėsdamas vairuoti, D. M. visais atvejais turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, jis, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, anksčiau netekusiam teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas (pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka), bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. IV-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir atsakomybę už šios tvarkos nesilaikymą.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktu, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui pateikia prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir Aprašo 9.1-9.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus. To paties Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis. Be to, pagal SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalį, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas siejamas ne tik su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet ir su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu.

Šalies argumentai

12. Bylos duomenimis, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. skunde apylinkės teismui nurodė, jog dėl vairuotojo pažymėjimo jis yra buvo išklausęs kursus, 2023 m. gruodį buvo nuvykęs į AB „Regitra“, kur darbuotojos patikintas, kad viskas bus sutvarkyta, pats buvo įsitikinęs, jog tiesiog įvyko kažkokia klaida. Šią iškeltą versiją tikrindamas apylinkės teismas kreipėsi į AB „Regitra“ bei gavo informaciją, kad D. M. AB „Regitra“ pateikė prašymą grąžinti teisę vairuoti 2024 m. spalio 5 d. Tą pačią dieną D. M. vairuotojo pažymėjimas buvo paskelbtas galiojančiu. AB „Regitra“ taip pat teismui pateikė 2024 m. spalio 5 d. D. M. prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones bei tos pačios dienos sprendimą dėl šios specialiosios teisės jam grąžinimo. Taigi, jei D. M., kaip jis teigė, būtų kreipęsis į AB „Regitra“ 2023 m. gruodžio mėnesį, tai ši jam aktualią specialiąją teisę suteikianti institucija būtų priėmusi vienokį ar kitokį sprendimą, kaip tai numatyta anksčiau minėtose Aprašo nuostatose, bei jį apie tai informavusi. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nebuvo gauta.

13. KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis, kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad jis 2023 m. gruodžio 8 d. baigė papildomus vairuotojų mokymus, teisės vairuoti jam nesugrąžino ir kaltės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį jam nešalina. Nagrinėjamu atveju D. M. privalėjo kreiptis į AB „Regitra“ ir parašyti prašymą sugrąžinti teisę vairuoti transporto priemones bei sulaukti atitinkamo sprendimo, tačiau to jis nepadarė iki 2024 m. spalio 5 d. Taigi, šių sąlygų D. M. neįvykdžius iki 2024 m. liepos 30 d., laikoma, kad jis tą dieną automobilį vairavo neturėdamas tam teisės ir taip padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors D. M. iš esmės laikėsi pozicijos, jog nežinojo, kad AB „Regitra“ turi parašyti reikiamą prašymą bei sulaukti sprendimo dėl specialiosios teisės jam grąžinimo, t. y. automobilį vairavo būdamas klaidingai įsitikinęs, jog tokią specialiąją teisę jis turi, nėra laikytinas aktualiu ir svarbiu jo veiksmų pateisinimu ir nekaltumo įrodymu dėl šioje byloje aptariamo jo administracinio nusižengimo. Kaip jau minėta, transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. M. žinojo apie jam ankstesniu 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu taikytą administracinio poveikio priemonę, todėl prieš sėsdamas vairuoti, turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Vien tai, kad jis 2023 m. gegužės 28 d. nebuvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, nepaneigia šios jo pareigos.

Šalies argumentai

14. Apeliantas taip pat mano, kad šioje byloje jam yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir tenkinti jo reikalavimą – neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, tam pagrindo nenustatė.

15. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. iš esmės kartoja tas pačias aplinkybes kaip ir savo skunde apylinkės teismui, t. y. jis nurodo darbines ir šeimines aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančias pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog dėl šių aplinkybių apylinkės teismas pakankamai detaliai pasisakė nutartyje. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su tuo, kaip teismas šias aplinkybes vertino, nereiškia, kad jos apskritai nebuvo įvertintos ar įvertintos netinkamai.

16. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

17. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Šalies argumentai

18. Apeliaciniame skunde D. M. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbui, o netekus darbinės veiklos, tai neigiamai paveiktų ir jo šeimą. Šias aplinkybes apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje jau įvertino kaip nesudarančias pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Apygardos teismas su tokiu vertinimu sutinka. Apelianto nurodytos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, t. y. dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, kaip matyti, jos D. M. nebuvo itin reikšmingos, nes jis, nebūdamas visiškai įsitikinęs tuo, kad turi teisę vairuoti automobilį, jį vairavo. Taip D. M. buvo abejingas galimoms neigiamoms pasekmėms. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo ir tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju D. M. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes. Kitų naujų esminių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ar kurių apylinkės teismas nebūtų aptaręs savo skundžiamoje nutartyje, D. M. savo apeliaciniame skunde nepateikė.

19. Šiuo atveju D. M. neatsakingo veikimo nepateisina taip pat ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jis nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai nekilo. O administracinių nusižengimų ar kitokių teisės pažeidimų nedarymas, anksčiau jam paskirtų baudų sumokėjimas yra D. M., kaip piliečio, pareiga. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Nors D. M. anksčiau nebuvo baustas už analogiško pobūdžio KET pažeidimus bei nebuvo baudžiamas itin sistemingai, vis tik iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus buvo baustas už KET pažeidimus (neleistinai sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę liniją, vairavo automobilį naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu rankomis, viršijo leistiną greitį ir t. t.). Tai parodo, kad D. M. nėra itin pavyzdingas vairuotojas.

20. Be to, apygardos teismo, kaip ir apylinkės teismo, vertinimu, savaime suprantama, kad dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo D. M.ir jo artimieji patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Vis tik, pabrėžtina, kad šiuo atveju specialiąja teise jam nebus galima naudotis tik laikinai. Be to, D. M. buvo nustatytas tik minimalus sankcijoje numatytas šios teisės atėmimo terminas. Apylinkės teismo posėdyje D. M. patvirtino ir tai, kad jo sutuoktinė yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, todėl lygiai taip pat galės pasirūpinti judviejų vaikų nuvykimu į ugdymo įstaigas bei kitais buities reikalais.

21. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad D. M. paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas (6 mėnesiai) nėra neproporcingas, suvaržantis jo teises labiau nei šiuo atveju yra reikalinga. Todėl laikytina, kad taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį terminą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valdas Petras Meidus