Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įgyvendinus Projektą, 2022 m. spalio 27 d. Agentūra patikrino projekto metu įsigytą įrangą ir atliktus darbus. 2022 m. gruodžio 13 d. Agentūra pateikė pranešimą apie atliktą patikrą vietoje Nr. 2 bei prie pranešimo pridėjo Įgyvendinančios institucijos atliekamo projekto patikros vietoje (projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje) lapą ir Rekomendacijas dėl nustatytų patikros vietoje pastebėjimų. Jokių pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindu vertinti, jog Projektas įgyvendintas netinkamai, Agentūra nenurodė. Pagal Agentūros pareikalavimą pareiškėja pateikė Agentūrai 2022 m. birželio 28 d. laidavimo draudimo liudijimą ir jo apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą. 2023 m. balandžio 7 d. pareiškėja iš Agentūros gavo dar vieną el. laišką dėl papildomų dokumentų – Atlikimo laidavimo draudimo rašto ir rangovo prašymo pratęsti draudimo liudijimo pateikimo laiką, pateikimo.

Pareiškėja kreipėsi į UAB „Resteksa“, o pastaroji – į AB „Lietuvos draudimas“ dėl Atlikimo laidavimo draudimo rašto gavimo. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 2022 m. birželio 28 d. išrašytą ir 2023 m. balandžio 7 d. AB „Lietuvos draudimas“ verslo draudimo ekspertės D. Š. kvalifikuotu el. parašu pasirašytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 797896691. Pareiškėja pateikė Agentūrai 2022 m. birželio 20 d. UAB „Resteksa“ prašymą pratęsti Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo laikotarpį iki 15 kalendorinių dienų dėl draudimo bendrovėje užtrukusių vertinimo procedūrų ir Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 797896691. 2023 m. balandžio 20 d. pareiškėja gavo iš Agentūros el. laišką, kuriame nurodoma pateikti iki 2023 m. balandžio 26 d. Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kuris atitiktų Sutarties nuostatas, t. y. 2022 m. birželio 28 d. Atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 797896691 turėtų būti pašalinta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai." Pareiškėja kreipėsi į UAB „Resteksa“, o pastaroji – į AB „Lietuvos draudimas“ dėl Agentūros nurodytos sąlygos iš Atlikimo laidavimo draudimo rašto pašalinimo. AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. balandžio 25 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Laidavimo draudimo polisas jau baigė galioti 2022 m. rugsėjo 28 d., todėl korekcijos laidavimo draudimo rašte nėra atliekamos. Be to, Statybos darbų rangos sutartyje Nr. G2022-23 nėra reikalavimo panaikinti šią sąlygą. Šį AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimą pareiškėja 2023 m. balandžio 26 d. el. paštu pateikė Agentūrai.

Nurodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. pareiškėja iš Agentūros gavo pranešimą apie įtariamą pažeidimą projekte Nr. 1 su prie jo pridėtu dokumentu – 2023 m. balandžio 28 d. įtarimu apie pažeidimą Nr. IT02. Įtariamas pažeidimas buvo siejamas su tuo, jog Sutarties įvykdymo užtikrinime nurodyta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“ neatitinka Pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, kadangi Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas visą sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo sutarties kainos ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai.

Pažymėjo, kad po pranešimo apie įtariamą pažeidimą gavimo, pareiškėja ir UAB „Resteksa“ dar kartą kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, prašydami patikslinti Atlikimo laidavimo draudimo raštą Agentūros 2023 m. balandžio 20 d. el. laiške nurodytu būdu. 2023 m. gegužės 4 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 2022 m. birželio 28 d. išrašytą ir 2023 m. gegužės 4 d. AB „Lietuvos draudimas“ verslo draudimo ekspertės D. Š. kvalifikuotu el. parašu pasirašytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 797896691, iš kurio buvo pašalinta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai."

Pakoreguotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 797896691 pareiškėja 2023 m. gegužės 4 d., el. paštu išsiuntė Agentūrai. 2023 m. birželio 26 d. pareiškėja iš Agentūros gavo pranešimą apie nustatytą pažeidimą projekte Nr. 1 ir sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02. Agentūra vertino, jog Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodyta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“ neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų bei padarė išvadą, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes neatmetė Tiekėjo (UAB „Resteksa“) pasiūlymo, šiam nepateikus tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo. Konstatavusi šį pažeidimą, Agentūra pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo 527 037,71 Eur (t. y. nuo Sutarties vertės, finansuojamos Projekto lėšomis), kas sudaro 131 759,43 Eur, ir įpareigojo pareiškėją grąžinti 131 759,43 Eur.

Nurodė, kad po Sutarties sudarymo, Tiekėjas UAB „Resteksa“ 2022 m. birželio 20 d. kreipėsi į pareiškėją prašydamas pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo laikotarpį iki 15 kalendorinių dienų dėl draudimo bendrovėje užtrukusių vertinimo procedūrų, o 2022 m. birželio 28d. pateikė AB „Lietuvos draudimas“ išduotą laidavimo draudimo liudijimą. Laidavimo draudimo liudijime nurodytas draudimo objektas, draudimo suma, naudos gavėjas, draudimo laikotarpis, jame nebuvo nuostatos, jog laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai. Taigi, UAB „Resteksa“ pateiktas Laidavimo draudimo liudijimas visiškai atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus ir pareiškėjai nekilo jokių abejonių dėl to, jog UAB „Resteksa“ pateikė tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tokiu būdu, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Pirkimo procedūros buvo baigtos sudarius Sutartį ir pateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutartis baigėsi, UAB „Resteksa“ ją tinkamai įvykdžius, t. y. atlikus paprastojo remonto darbus pareiškėjos patalpose, esančiose Miško g. 15, Kaune.

Nurodė, kad pareiškėja 2022 m. liepos 14 d. per CVP IS Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Agentūra, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, 2022 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą, kad Pirkimas atliktas tinkamai. 2022 m. pabaigoje Agentūra patikrino projekto metu įsigytą įrangą bei atliktus darbus ir jokių pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindu vertinti, jog Projektas įgyvendintas netinkamai, nenustatė. Praėjus daugiau kaip pusei metų po projekto įgyvendinimo pabaigos, Agentūra atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą. Agentūrai 2023 m. balandžio 3 d. pareikalavus pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, pareiškėja pateikė Agentūrai po Sutarties su UAB „Resteksa“ sudarymo iš pastarosios gautą 2022 m. birželio 28 d. Laidavimo draudimo liudijimą. 2023 m. balandžio 7 d. Agentūrai paprašius papildomai pateikti Atlikimo laidavimo draudimo raštą, pareiškėja kreipėsi į UAB „Resteksa“, kadangi tokio dokumento neturėjo, o UAB „Resteksa“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl Atlikimo laidavimo draudimo rašto išdavimo. AB „Lietuvos draudimas“ Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 797896691 pasirašė ir išdavė tik 2023 m. balandžio 7 d. Priešingai, nei 2022 m. birželio 28 d. Laidavimo draudimo liudijime, 2023 m. balandžio 7 d. pasirašytame Atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 797896691 jau buvo įtraukta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai." Taigi, apie šią sąlygą pareiškėja galėjo sužinoti/sužinojo ne anksčiau, kaip 2023 m. balandžio 7 d. t. y. praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po Pirkimo procedūrų pabaigos ir daugiau kaip 6 mėnesiams nuo Sutarties visiško įvykdymo, todėl pareiškėja niekaip negalėjo atmesti Tiekėjo UAB „Resteksa“ pasiūlymo Pirkime.

Pažymėjo, kad Pirkimo dokumentuose ir Sutartyje buvo numatyta pareiga tiekėjui pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą ir nebuvo reikalavimo dėl konkretaus dokumento – Atlikimo laidavimo draudimo rašto pateikimo. Todėl UAB „Resteksa“ pateikus Laidavimo draudimo liudijimą, pareiškėjai nekilo jokių abejonių, jog Pirkimo dokumentuose ir Sutartyje nurodytą įpareigojimą UAB „Resteksa“ įvykdė tinkamai. Vis dėlto, net ir tuo atveju, jei kartu su Laidavimo draudimo liudijimu pareiškėjai būtų pateiktas ir Atlikimo laidavimo draudimo raštas su jame nurodyta sąlyga, jog laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai, tai savaime nebūtų pagrindu vertinti, jog tiekėjas apskritai nepateikė pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymą patvirtinančio dokumento ir/ar atsisakė sudaryti Sutartį (VPĮ 86 straipsnio 2 dalis). Tiekėjo atlikti aktyvūs veiksmai po 2022 m. birželio 14 d. Sutarties sudarymo – kreipimasis į draudimo bendrovę dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo gavimo, kreipimasis į pareiškėją su 2022 m. birželio 20 d. prašymu dėl termino pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą pratęsimo (dėl užtrukusių vertinimo procedūrų draudimo bendrovėje), draudimo įmokos – 350 Eur už Laidavimo draudimo liudijimą sumokėjimas AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. birželio 23 d. ir galiausiai – 2022 m. birželio 28 d. Laidavimo draudimo liudijimo pateikimas – patvirtina, jog Tiekėjas siekė Sutarties įsigaliojimo ir vykdymo, pateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimą ir sudaryti Sutartį jokiu būdu neatsisakė.

Nurodė, jog AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gegužės 4 d. pakoregavo Atlikimo laidavimo draudimo raštą, pašalindamas iš jo sąlygą: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai." 2023 m. liepos 4 d. Pareiškėjai pateiktame patvirtinime AB „Lietuvos draudimas“ patvirtino, jog minėta sąlyga yra standartinė Draudiko atlikimo laidavimo draudimo rašto sąlyga. Taigi, net ir tuo atveju, jei minėtas Atlikimo laidavimo draudimo raštas būtų pareiškėjai pateiktas kartu su Laidavimo draudimo liudijimu iš karto po Sutarties sudarymo, akivaizdu, jog pastebėjus minėtą sąlygą, tiekėjas UAB „Resteksa“ būtų kreipęsis į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudiko standartinės sąlygos pašalinimo iš Atlikimo laidavimo draudimo rašto ir AB „Lietuvos draudimas“ šią sąlygą būtų pašalinęs.

Teigė, kad Sprendime nebuvo vertinama, jog iki minėto 2023 m. gegužės 4 d. pakeitimo, Atlikimo laidavimo draudimo raštas buvo pasirašytas tik 2023 m. balandžio 7 d., t. y. po Sutarties įvykdymo, o abiejuose – tiek 2023 m. balandžio 7 d. pasirašytame, tiek 2023 m. gegužės 4 d. pasirašytame Atlikimo laidavimo draudimo raštuose jų išrašymo data nurodyta ta pati – 2022 m. birželio 28 d. Todėl Agentūra akivaizdžiai neteisingai teigia, kad Sutartis buvo įvykdyta pagal netinkamą, Pirkimo sąlygas neatitinkantį, atlikimo laidavimo draudimo raštą.

Teigė, kad Sprendimo motyvai yra prieštaringi. Sprendime vadovaudamasi VPĮ 86 straipsnio 2 dalimi ir Pirkimo sąlygų 10.4.1 papunkčiu, Agentūra teigia esą pareiškėja privalėjo tiekėjo UAB „Resteksa“ pasiūlymą atmesti, tačiau minėtos VPĮ ir Pirkimo sąlygų nuostatos apie pareigą atmesti tiekėjo pasiūlymą nieko nekalba. VPĮ 86 straipsnio ir Pirkimo sąlygų 10.4.1 papunkčio nuostatose reglamentuojamas atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį, nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento bei tokio atsisakymo pasekmes – perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį Tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos (VPĮ 86 straipsnis). Sprendimo IV dalyje „Sprendimas dėl pažeidimo“ taipogi nurodoma, jog pareiškėja esą pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes neatmetė Tiekėjo pasiūlymo, šiam nepateikus tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Tačiau, kuo konkrečiai pasireiškė skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas ir kokiu pagrindu pareiškėja turėjo atmesti UAB „Resteksa“ pasiūlymą, Sprendime dėl pažeidimo nenurodoma. Pirkimo sąlygų Bendrųjų nuostatų 8 dalyje „Pasiūlymų atmetimo priežastys“ taipogi nėra nurodyta, jog nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo ar pateikus netinkamą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, tiekėjo pasiūlymas turėtų būti atmetamas.

Nurodė, kad Pirkime nebuvo gauta pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančių pasiūlymų, kurie neviršytų Perkančiosios organizacijos pirkimui skirtų lėšų sumos. Kadangi Pirkimui skirtų lėšų suma nebuvo nurodyta pirkimo dokumentuose, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, vadovaudamasis VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2022 m. birželio 1 d. kreipėsi su prašymu dėl viešojo pirkimo vertės padidinimo iki 440 000 Eur be PVM. Prašyme dėl viešojo pirkimo vertės padidinimo, be kita ko, nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad keičiantis situacijai statybos sektoriuje nebuvo gauta pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančių pasiūlymų, kurie neviršytų perkančiosios organizacijos pirkimui skirtų lėšų sumos bei į susidariusią situaciją statybos sektoriuje (drastiškai augančios statybos žaliavų bei darbo jėgos kainos), siekiant laiku įgyvendinti ES lėšomis vykdomą projektą, siūlma keisti (didinti) Viešojo pirkimo vertę (statybos darbų kainą) iki 440 000,00 Eur be PVM. Taigi, sprendimas padidinti viešojo pirkimo vertę buvo priimtas įvertinus, jog nutraukus šį Pirkimą, naujai paskelbtame pirkime Tiekėjų pasiūlytos kainos bus dar didesnės (nuo 2018 m. gruodžio iki 2022 m. spalio projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma išaugo beveik dvigubai) arba pareiškėja gali apskritai nesulaukti tiekėjų pasiūlymų ir/arba nesuspėti laiku įgyvendinti ES lėšomis vykdomą projektą ir apskirtai netekti finansavimo. Todėl Pirkimo nutraukimas ir naujo pirkimo skelbimas pareiškėjai buvo visiškai nepriimtini ir apskritai būtų sukėlę grėsmę viso Projekto sėkmingam įgyvendinimui. Sprendime dėl pažeidimo neteisingai nurodoma, jog naujai paskelbtame pirkime būtų galėję dalyvauti nauji galimi tiekėjai, su kuo Agentūra galimai sieja VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą. Naujas pirkimas (jeigu būtų iškilęs realus poreikis tokį skelbti) būtų skelbtas nekeičiant jokių Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Todėl pakartotinai pagal tapačius Pirkimo dokumentų reikalavimus skelbiamas pirkimas nebūtų pritraukęs jame dalyvauti naujų galimų tiekėjų. Taigi, Agentūros teiginiai apie galimybę naujame pirkime dalyvauti naujiems tiekėjams tėra tik niekuo nepagrįstos prielaidos, kurios negali būti objektyviu pagrindu pripažinti, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Pareiškėjos vertinimu, Agentūra neteisingai ir nepagrįstai nustatė netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumą – 131 759,43 Eur, t. y. net 25 proc. Pareiškėjos vertinimu, jokio pažeidimo ji nepadarė, todėl apskritai nebuvo jokio pagrindo pripažinti netinkamomis finansuoti bet kokio dydžio projekto išlaidas. Be to, iš Sprendimo matyti, jog 25 proc. finansinė korekcija buvo pritaikyta vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1. lentelės 17 punktu. Gairių 2.1. lentelėje „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ iš viso yra 13 (trylika) punktų, o 17 punkto nėra. 17 punktas yra Gairių 2.2. lentelėje „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“. Sprendime dėl pažeidimo cituojama 17 punkto dalis, nurodanti, jog pažeidimas padaromas derybų sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, kuomet pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis, tokiu atveju taikoma 25 proc. pataisos norma (finansinė korekcija).

Nurodė, jog net ir vertindama, kad pareiškėja tariamai padarė pažeidimą, Agentūra visiškai nepagrįstai šiuo atveju taikė net 25 proc. finansinę korekciją (kas atitinka 131 759,43 Eur), nes jokių veiksmų, kurie pateikti 17 punkto pažeidimo aprašyme, pareiškėja neatliko. Be to, Agentūros nurodomas pažeidimas buvo neva padarytas po Sutarties sudarymo, o ne Konkurso dalyvių atrankos ir pasiūlymų vertinimo metu, Agentūrai nusprendus, jog Tiekėjas nepateikė tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo. Gairių 2.3 lentelėje „2.3. Sutarties vykdymas“ nurodyti pažeidimai, susiję su sutarties pakeitimais, taip pat pateikti atvejai, kuomet pirkimo sutarties pakeitimai nebus laikomi pažeidimu, dėl kurio taikytina finansinė pataisa. Kodėl priimdama sprendimą dėl finansinės korekcijos Agentūra vadovavosi būtent Gairių 2.2 lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punktu, nors pažeidimą fiksavo po Sutarties sudarymo, lieka neaišku.

Pažymėjo, jog konstatuodama pažeidimą ir priimdama sprendimą dėl finansinės korekcijos, Agentūra priėmė neproporcingą savo nustatytam pažeidimui sprendimą. Priimdama sprendimą dėl finansinės korekcijos dydžio, Agentūra visiškai neatsižvelgė, jog Laidavimo draudimo liudijimas buvo pateiktas, jog dėl Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodytos nuostatos (dėl laiduojamos sumos proporcingo mažėjimo) niekam nebuvo padaryta jokia žala ir niekam nekilo jokių neigiamų pasekmių, jog Sutartis buvo tinkamai įvykdyta, laidavimo draudimu nebuvo pasinaudota. Priimdama sprendimą dėl finansinės korekcijos dydžio, Agentūra taip pat visiškai neatsižvelgė į faktą, jog iš UAB „Resteksa“ sumokėtų 527 037,71 Eur net 254 931,48 Eur sudarė pareiškėjos nuosavos lėšos, o iš ES struktūrinių fondų gautų lėšų buvo panaudota tik 272 106,23 Eur.

Atsakovės vertinimu, pareiškėja priėmusi Pirkimo sąlygų neatitinkantį Atlikimo laidavimo draudimo raštą, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. ignoruodama savo paties reikalavimus sudarė išskirtines sąlygas vienam Pirkimo dalyviui – UAB „Resteksa“ sudaryti Sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta. Taip pat pažeidė kitų potencialių tiekėjų ir Pirkimo dalyvių teisėtą lūkestį į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame, o tai negali būti laikoma formaliu ar mažareikšmiu nukrypimu nuo viešųjų pirkimų reguliavimo.

Pažymėjo, kad Sutarties 3.4 punkte aiškiai buvo nurodyta, kad Sutartis įsigalioja Sutarties Šalims pasirašius Sutartį ir, kai Rangovas pateikia tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Analogiška nuostata buvo nustatyta ir Sutarties projekto 3.4 punkte. Iš minėtų nuostatų matyti, kad tam, jog Sutartis įsigaliotų būtinos dvi kumuliatyvios (taikomos kartu) sąlygos: pirma, šalys turi pasirašyti Sutartį; antra, Pirkimą laimėjęs dalyvis turi pateikti tinkamą, Pirkimo sąlygas atitinkantį, Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutarties projekto, atitinkamai ir Sutarties, rengėjas buvo pati pareiškėja, taigi jai buvo gerai žinomos jos paties nustatytos Sutarties įsigaliojimo sąlygos.

Nurodė, kad, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti Sutartį, nepateikia Pirkimo dokumentuose nustatyto (šiuo atveju - Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkančio) Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, tai net ir tuo atveju, jei tiekėjas, kuriam pasiūlyta sudaryti Sutartį, ją pasirašo, tačiau iki Perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį. Kai tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, atsisakė ją sudaryti, Perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti sutartį, jei šis tiekėjas gali būti nustatytas laimėtoju pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalį Remiantis teismų praktika, VPĮ 86 straipsnio 2 dalimi ir Sutarties projekto (atitinkamai ir Sutarties) 3.4 punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju, Pirkimą laimėjusiam dalyviui nepateikus Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo, Perkančioji organizacija privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis UAB „Resteksa“ atsisakė sudaryti Sutartį ir Sutartis neįsigaliojo, ir siūlyti sudaryti Sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui.

Nurodė, kad Pirkime pasiūlymus pateikė 3 dalyviai, iš kurių vieno dalyvio pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis pateikė Pirkimo sąlygų reikalavimus neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, o tai reiškė, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį, todėl daroma išvada, kad su UAB ,,Resteksa“ pasirašyta Sutartis neįsigaliojo. Vertinant aplinkybę, kad antro pasiūlymų eilėje esančio dalyvio pasiūlymo kaina viršijo Viešojo atviro konkurso pirkimo Nr. 603083 pasiūlymų nagrinėjimo, laimėtojo nustatymo komisijos posėdžio 2022 m. birželio 1 d. protokole Nr. 2 nustatytą planuojamą pirkimo vertę, todėl, esant poreikiui, Pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują Pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai. Taigi, remiantis aiškiomis ir konkrečiomis Pirkimo sąlygų nuostatomis, Pirkimo laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas Pirkimo dalyvis, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas Sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas, yra laikomas esminiu.

Pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėja Sutartį nepagrįstai vertino kaip sudarytą, nepaneigia Sutarties 1.20 punkto egzistavimo, kuriame buvo vienareikšmiškai nustatytos Sutarties įsigaliojimo sąlygos, o jų neišpildžius – aiškios neigiamos pasekmės. Nagrinėjamu atveju nors Sutartis ir buvo pasirašyta, tačiau de jure (teisiškai) ji neįsigaliojo, nes nebuvo išpildyta jos įsigaliojimui būtina sąlyga.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais dėl finansinės korekcijos pritaikymo, nes pareiškėjos padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas labiausiai atspindi Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo rūšį. Vertinant aplinkybę, kad buvo pateiktas aiškių ir konkrečių Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, todėl, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, daroma vienareikšmiška išvada, kad nustatytas pažeidimas buvo atliktas Pirkimo procedūroms nepasibaigus.

Pabrėžė, kad finansinė korekcija buvo taikoma vadovaujantis Gairėmis. Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu ir įvertinusi pažeidimo pobūdį, visas reikšmingas pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, taikė finansinę korekciją, kurios taikymas ir dydis yra pagrįsti. Gairių 2.3 lentelės 23 punktas taikomas tuomet, kai projekto vykdytojas pakeičia jau sudarytą ir galiojančią sutartį, nesant tam 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva) ir atitinkamai VPĮ 89 straipsnyje nustatymam teisiniam pagrindui, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, Sutartis nors ir buvo pasirašyta, tačiau ji neįsigaliojo, nes nebuvo įgyvendinta viena iš kumuliatyvių, Sutartyje nustatytų, Sutarties įsigaliojimo sąlygų. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamo pažeidimo atveju finansinė korekcija turėjo būti skaičiuojama pagal Gairių 2.3 lentelę, reglamentuojančią finansinių pataisų taikymą, tuomet, kai nustatyti pažeidimai yra susiję su sutarties vykdymu. Pažymėjo kad net hipotetiškai vertinant, jog nagrinėjamo pažeidimo atveju turėjo būti taikoma Gairių 2.3 lentelės 23 punkte nustatyta pataisos norma, tai minimali pataisos norma išliktų tokia pati – 25 procentai.

Pažymėjo, kad pažeidimas, tai bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui. Šio pažeidimo atveju yra tenkinami visi trys aukščiau nurodyti pažeidimą kvalifikuojantys požymiai. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos, finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, kad būtų kilę apčiuopiami padariniai. Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Europos Sąjungos (toliau – ES) interesus. Taigi, teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad nustatytas pažeidimas atitiko 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte nustatytą pažeidimo apibrėžimą.

Nurodė, kad Agentūra, spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 ,,Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), kurios aiškiai apibrėžia, kad finansinė korekcija turi būti taikoma nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, ir Gairių nuostatomis. Taikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui.

Nesutiko su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi pareiškėja yra viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei UAB ,,Ortopedijos klinika“. Pareiškėjos deklaruojamas veiklos paskirtis yra profesinio mokymo įstaiga, teikianti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą.

Pareiškėja 2024 m. kovo 28 d. ir 2025 m. gruodžio 18 d. pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovės argumentus dėl 25 procentų pataisos normos paneigia LVAT praktika. Iš LVAT išaiškinimų matyti, jog finansinis koregavimas atliekamas, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, kas reiškia, jog nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio galima nukrypti. Pabrėžė, kad apskaičiuodamas finansinės korekcijos dydį, LVAT projekto vykdytojo nuosavų lėšų sumą iš finansinės korekcijos sumos išskaičiuoja.

Teigė, jog faktas, kad pareiškėja neturi nei vienos teisininko pareigybės, be to, pareiškėja pirmą kartą susidūrė su situaciją, kai jos atžvilgiu buvo priimtas atsakovės sprendimas dėl pažeidimo ir pritaikyta finansinė korekcija, todėl kreipėsi į profesionalų teisininką. Šioje byloje pareiškėja neveikia kaip viešojo administravimo subjektas, o siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus, todėl advokato pagalbos išlaidos jai turėtų būti priteisiamos.

2022 m. gegužės 18 d. pareiškėja paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Statinio paprastojo remonto darbai“, pirkimo objektas – statinio paprastojo remonto darbai. Pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija Pirkimo laimėtoju pripažino tiekėją UAB „Resteksa“, kuri 2022 m. birželio 14 d. su pareiškėju sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. G2022-23, pirkimo sutarties kaina 531 259,99 Eur.

Sutarties įvykdymui užtikrinti UAB „Resteksa“ pateikė 2022 m. birželio 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimo liudijimą. Liudijime nurodytas draudimo objektas: Mokyklos, adresu Miško g. 15, Kauno m., patalpų paprastojo remonto darbų atlikimas, draudimo suma: 53 125,99 Eur, t. y. 10 proc. Sutarties kainos. Nurodytas laidavimo draudimo tipas: Atlikimo laidavimo draudimo raštas.

Įgyvendinus Projektą, 2022 m. liepos 27 d. Agentūra atliko patikrą ir 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė Pranešimą apie atliktą patikrą vietoje Nr. 2, pie kurio pridėjo Įgyvendinančios institucijos atliekamo projekto patikros vietoje (projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje) lapą ir Rekomendacijas dėl nustatytų patikros vietoje pastebėjimų.

2023 m. balandžio 3 d. Agentūra elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydama ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 4 d. pateikti Agetūrai Sutarties Nr. G2022-34 7.1. papunktyje numatytą sutarties įvykdymo užtikrinimą ir jo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (atkreipė dėmesį, kad jei sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas, būtina pateikti ir pratęsimo laikotarpiui galiojantį sutarties įvykdymo užtikrinimą bei jo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus); 2022 m. balandžio 1 d. Sutarties Nr. G2022-09 papildomą susitarimą, dėl termino pratęsimo.

Pareiškėja pateikė Agentūrai 2022 m. birželio 28 d. laidavimo draudimo liudijimą ir jo apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.

2023 m. balandžio 7 d. Agentūra elektorniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama papildomai pateikti Atlikimo laidavimo draudimo raštą ir rangovo prašymą pratęsti draudimo liudijimo pateikimo laiką.

Pareiškėjas pateikė Agentūrai 2022 m. birželio 20 d. UAB „Resteksa“ prašymą pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo laikotarpį iki 15 kalendorinių dienų dėl draudimo bendrovėje užtrukusių vertinimo procedūrų ir 2023 m. balandžio 7 d. AB „Lietuvos draudimas“ verslo draudimo ekspertės D. Š. kvalifikuotu el. parašu pasirašytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 797896691.

2023 m. balandžio 20 d. Agentūra elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydama kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 26 d. darbo dienos pabaigos pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kuris atitiktų Sutarties nuostatas t. y. 2022 m. birželio 28 d. atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 797896691 turėtų būti pašalinta ši sąlyga „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai. Bei įspėjo, jog to neatlikus bus registruojamas įtarimas dėl galimo pažeidimo.

2023 m. balandžio 25 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė paaiškinimą dėl UAB „Resteksa“, kuriame nurodė, kad Laidavimo draudimo polisas jau baigė galioti 2022 m. rugsėjo 28 d., todėl korekcijos laidavimo draudimo rašte nėra atliekamos. Taip pat nurodė, jog Statybos darbų rangos sutartyje Nr. G2022-23 nėra reikalavimo panaikinti sakinį „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai“.

Pareiškėja 2023 m. balandžio 26 d. el. paštu pateikė 2023 m. balandžio 25 d. AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimą, skirtą draudėjui UAB „Resteksa“ dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo, kuriame nurodoma, kad Laidavimo draudimo polisas jau baigė galioti 2022 m. rugsėjo 28 d., todėl korekcijos Atlikimo laidavimo draudimo rašte nėra atliekamos. Be to, Statybos darbų rangos sutartyje Nr. G2022- 23 nėra reikalavimo panaikinti sakinį: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal sutartį įvykdytų statybos darbų sumai.“

2023 m. balandžio 28 d. Agentūra atliko pakartotinį Pirkimo vertinimą ir įvertinusi UAB „Resteksa“ draudiko 2022 m. birželio 28 d. išduotą Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą – Laidavimo draudimo liudijimą bei Atlikimo laidavimo draudimo raštą nustatė, kad Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodyta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“ neatitinka Pirkimo dokumentų 10.3 punkte ir Sutarties projekto 7.1. punkte nurodytų reikalavimų, kadangi Pirkimo sąlygose nustatytos sąlygos, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas visą Sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai.

2023 m. balandžio 28 d. Agentūra Projekte registravo įtarimą apie pažeidimą ir 2023 m. gegužės pranešimu apie jį informavo pareiškėją, suteikė galimybę pateikti paaiškinimus.

UAB „Resteksa“ ir pareiškėja pakartotinai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, prašydami patikslinti Atlikimo laidavimo draudimo raštą Agentūros nurodytu būdu. 2023 m. gegužės 4 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 2022 m. birželio 28 d. išrašytą ir 2023 m. gegužės 4 d. verslo draudimo ekspertės kvalifikuotu el. parašu pasirašytą Atlikimo laidavimo draudimo raštą, iš kurio buvo pašalinta sąlyga - „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“. Pakoreguotą Atlikimo laidavimo draudimo raštą pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. el. paštu išsiuntė Agentūrai.

Agentūra 2023 m. birželio 26 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT02 (projekto kodas 09.1.2-CPVA-V-721-07-0002) vertino, jog Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodyta sąlyga: „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“ neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų bei padarė išvadą, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes neatmetė Tiekėjo (UAB „Resteksa“) pasiūlymo, šiam nepateikus tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Konstatavusi šį pažeidimą, Agentūra pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo 527 037,71 Eur (t. y. nuo Pirkimo sutarties vertės, finansuojamos Projekto lėšomis), kas sudaro 131 759,43 Eur, ir įpareigojo pareiškėją grąžinti 131 759,43 Eur.

Pareiškėja apie priimtą Sprendimą buvo informuota 2023 m. birželio 26 d. pranešimu apie nustatytą pažeidimą Projekte Nr. IT02 per ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį, kartu pateikiant Sprendimą.

Nesutikdama su Sprendimu pareiškėja pateikė skundą teismui.

Ginčo teisniu santykius reguliuoja 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių nuostatos.

Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3 papunkčiu, Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija atlieka jai pavestas funkcijas, tarp kurių – tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1 papunktis), atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka institucijai, (9.3.5 papunktis) atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (9.3.7 papunktis). Vykdydama jai pavestas funkcijas, Agentūra privalo patvirtinti tik tinkamas finansuoti išlaidas, todėl nustačius aukščiau įvardintus pažeidimus, Agentūra vertina, apskaičiuoja ir nustato, kokia yra tinkamų išlaidų dalis (suma) pagal Sutartį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai buvo inkriminuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimai, kurie šiuo atveju pasireiškė tuo, kad Pirkimo Laimėtojo pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o Perkančioji organizacija tokiu būdu sudarė išskirtines sąlygas vienam Pirkimo dalyviui - UAB „Resteksa“ sudaryti Sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta.

Pagal VPĮ (atsižvelgiant į Pirkimo paskelbimo datą, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 88 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (žr. pvz. 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-177-916/2016).

Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-436/2013).

Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89).

VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

Pagal VPĮ 2 straipsnio 39 dalį viešojo pirkimo dokumentai, tai perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo - pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

Nagrinėjamu atveju, Pirkimo sąlygų 10.3 papuktyje nurodyta, jog Tiekėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Užsakovo pranešimo apie sutarties įsigaliojimą gavimo dienos, turi pateikti Užsakovui 10 (dešimt) proc. nuo Sutarties vertės dydžio Sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko/kredito unijos garantiją) išduotą banko, kredito unijos ar draudimo bendrovės Sutarties įvykdymo užtikrinimas įsigalioja banko, kredito unijos garantijos išdavimo, užstato pervedimo dieną ir turi galioti iki statybos užbaigimo dokumento pasirašymo dienos arba ne trumpiau nei 3 (tris) mėnesius. Tiekėjas privalo užtikrinti, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas nepertraukiamai galiotų iki statybos užbaigimo dokumento pasirašymo dienos. Jei teikėjas laiku (t. y. ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) darbo dienoms iki paskutinės sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimo dienos) nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo dokumento, užsakovas turi teisę kreiptis į garantuotoją bei pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu.

Pirkimo sąlygų priedo Nr. 5 „Pirkimo sutarties projektas“ 3.4 papunktyje nurodyta, kad Sutartis įsigalioja Sutarties Šalims pasirašius Sutartį ir, kai Rangovas pateikia tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Sutartis galioja iki visiško Sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo. Taip pat 7.1 papunktyje nurodyta, jog Sutarties įvykdymo užtikrinimą Rangovas privalo pateikti Užsakovui ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Sutarties pasirašymo. Jei Rangovas per šį laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad Rangovas atsisakė sudaryti Sutartį. Užtikrinimo suma 10 (dešimt) procentų nuo sutarties kainos [įrašyti konkrečią sumą]. Sutarties įvykdymo užtikrinimas įsigalioja draudimo bendrovės laidavimo rašto išdavimo dieną ir turi galioti iki Darbų atlikimo termino pabaigos, įskaitant laikotarpį statybvietės perdavimui.

Pagal pirkimo sąlygų 10.4. papunktį laikoma, kad dalyvis atsisakė sudaryti sutartį, kai yra bent vienas iš šių atvejų: dalyvis raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (jeigu taikoma) (10.4.1. papunktis); iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo sutarties (10.4.2. papunktis); atsisako sudaryti sutartį Įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis (10.4.3. papunktis).

Nustatyta, jog UAB „Resteka“, pasirašiusi su pareiškėja Sutartį, 2022 m. birželio 28 d. pateikė pareiškėjai Laidavimo draudimo liudijimą. Laidavimo draudimo liudijime nurodytas laidavimo draudimo tipas – Atlikimo laidavimo draudimo raštas.

Byloje yra pateikti – Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 797896691, kurio surašymo data nurodyta 2022m. birželio 28 d., kuriame yra numatyta sąlyga – „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“, ir kuris atsakingo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu 2023 m. balandžio 7 d.; Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. 797896691, kurio surašymo data nurodyta 2022 m. birželio 28 d., kuriame nėra numatytos sąlygos, kad laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai, ir kuris atsakingo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu 2023m. gegužės 4 d.

Taip pat pareiškėja pateikė Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 797896691, kurio surašymo data nurodyta 2022 m. birželio 28 d., kuriame yra numatyta sąlyga – „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“ ir kuris atsakingo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu 2022 m. birželio 28 d.

Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2022 m. birželio 28 d. Laidavimo draudimo liudjimas buvo išduotas esant Atlikimo laidavimo draudimo rašte numatytai sąlygai, jog „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“, kas neatitiko Pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, kadangi Pirkimo sąlygose aiškiai nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas visą Sutarties galiojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų nuo sutarties kainos ir nėra nustatytos išimties, kad laiduojama suma gali mažėti proporcingai draudėjo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai (Pirkimo sąlygų 10.3 papunktis, Pirkimo sąlygų Priedo 5, 3.4 papunktis, 7.1 papunktis).

Pareiškėja aplinkybės, jog Atlikimo laidavimo draudimo rašte buvo numatyta sąlyga, jog „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų darbų sumai“ iš esmės neginčija, tačiau nurodo, jog UAB „Resteksa“ pateiktame Laidavimo draudimo liudijime buvo nurodytas draudimo objektas, draudimo suma, naudos gavėjas, draudimo laikotarpis, jame nebuvo nuostatos, jog laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai, todėl pareiškėjai pareiškėjai nekilo jokių abejonių dėl to, jog UAB „Resteksa“ pateikė tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, o apie šią sąlygą pareiškėja galėjo sužinoti/sužinojo ne anksčiau, kaip 2023 m. balandžio 7 d. t. y. praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po Pirkimo procedūrų pabaigos.

Bylos duomenys patvirtina, jog Atlikimo laidavimo draudimo raštas pareiškėjai kartu su Laidavimo draudimo liudijimu 2022 m. birželio 28 d. nebuvo pateiktas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. birželio 28 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštas buvo pateiktas pareiškėjai tik 2023 m. balandžio 7 d.

PAFT 464 punkte nurodoma, kad, kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

Pažymėtina, kad pagal teisinį reguliavimą būtent pareiškėja yra atsakinga už Pirkimo procedūras ir jos metu įvykusius pažeidimus. Pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais.

Nors UAB „Resteksa“ pateiktame Laidavimo draudimo liudijime ir buvo nurodytas draudimo objektas, draudimo suma, naudos gavėjas, draudimo laikotarpis, jame nebuvo nuostatos, jog laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai, tačiau Laidavimo draudimo liudijime prie draudimo sąlygų aiškiai ir konkrečiai nurodytas Atlikimo laidavimo draudimo raštas, todėl paprašyti jį pateikti ir įvertinti minėtame dokumente nurodytas sąlygas buvo Perkančiosios organizacijos pareiga, o šios pareigos netinkamas įgyvendinimas negali pateisinti Perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėja, įvertinusi Laidavimo draudimo liudijimo turinį ir matydama, jog jame nurodytas papildomas dokumentas, t. y. Atlikimo liadavimo draudimo raštas, privalėjo imtis veiksmų išsiaiškinti, koks yra minėto rašto turinys ir kokiomis sąlygomis yra išduotas 2022 m. birželio 28 d. Laidavimo draudimo liudijimas. Tačiau pareiškėja tokių veiksmų nesiėmė, ko pasėkoje priėmė netinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

Tai, jog AB „Lietuvos draudimas“ patvirtino, kad sąlyga „Laiduojama suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį įvykdytų statybos darbų sumai" yra standartinė Draudiko atlikimo laidavimo draudimo rašto sąlyga ir, kad minėtą sąlygą AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. gegužės 4 d. pašalino iš Atlikimo laidavimo draudimo rašto, nepaneigia aplinkybės, jog Sutarties sudarymo momentu tokia sąlyga Atlikimo laidavimo draudimo rašte buvo numatyta ir dėl to Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentas neatitiko Pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų.

Tai, kad Sutartis buvo įvykdyta, taip pat nepaneigia nustatyto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateiktas tinkamas Sutarties laidavimo draudimas, Sutartis negalėjo būti sudaryta, t. y. pareiškėja remiantis VPĮ 86 straipsnio 2 dalimi ir Pirkimo sąlygų 10.4.1 papunkčiu privalėjo Tiekėjo pasiūlymą atmesti. Šiuo atveju Sutartis buvo įvykdyta pagal netinkamą, Pirkimo sąlygas neatitinkantį, Atlikimo laidavimo draudimo raštą.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad ginčijamame Sprendime konstatuoti pažeidimai nebuvo nustatyti atliekant pirminį Pirkimo dokumentų vertinimą, o tik po pusės metų, pažymėtina, kad pareiškėja, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Sprendime pagrįstai konstatuotas pažeidimas, t.y. Pirkimas buvo įvykdytas nesilaikant Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl vykdydama Pirkimą pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, VPĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kadangi priėmusi Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkantį, t. y. netinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl sudarydama Pirkimo sutartį tokiais savo veiksmais pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines sąlygas.

Nustatytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ir mažareikšmis pažeidimas. Sutarties 3.4 papunktyje buvo nurodyta, kad Sutartis įsigalioja Sutarties Šalims pasirašius Sutartį ir, kai Rangovas pateikia tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Analogiška nuostata buvo nustatyta ir Pirkimo sutarties projekto 3.4 papunktyje. Iš minėtų nuostatų matyti, kad tam, jog Sutartis įsigaliotų būtinos dvi kumuliatyvios (taikomos kartu) sąlygos: pirma, šalys turi pasirašyti Sutartį; antra, Pirkimą laimėjęs dalyvis turi pateikti tinkamą, Pirkimo sąlygas atitinkantį, Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pirkimo sutarties projekto, atitinkamai ir Sutarties, rengėjas buvo pati pareiškėja, taigi, jai buvo gerai žinomos jos pačios nustatytos Sutarties įsigaliojimo sąlygos.

VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti Pirkimo sutartį, nepateikia Pirkimo dokumentuose nustatyto (šiuo atveju - Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus atitinkančio) Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, tai net ir tuo atveju, jei tiekėjas, kuriam pasiūlyta sudaryti Pirkimo sutartį, ją pasirašo, tačiau iki Perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį. Perkančioji organizacija (pareiškėja) šiuo atveju tokį tiekėjo veiksmą turėjo vertinti kaip atsisakymą sudaryti Pirkimo sutartį. Tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad Pirkimo sutartis buvo vykdoma, nors Atlikimo laidavimo draudimo raštas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimams, kas laikytina, jog buvo atliktas esminis Pirkimo sąlygų keitimas.

Kai tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, atsisakė ją sudaryti, Perkančioji organizacija siūlo sudaryti Pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio Sudaryti sutartį, jei šis tiekėjas gali būti nustatytas laimėtoju pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalį. Nors UAB „Resteksa“ ir atliko aktyvius veiksmus po Sutarties sudarymo – kreipėsi į draudimo bendrovę dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo gavimo, sumokėjo draudimo įmoką, pateikė pareiškėjai Laidavimo draudimo liudijimą, tačiau UAB „Resteksa“ nepateikus Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo, pareiškėja privalėjo laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis UAB „Resteksa“ atsisakė sudaryti Sutartį ir Sutartis neįsigaliojo, ir siūlyti sudaryti Sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pirkime pasiūlymus pateikė 3 dalyviai, iš kurių vieno dalyvio pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis pateikė Pirkimo sąlygų reikalavimus neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, reiškia, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį, todėl daroma išvada, kad su UAB ,,Resteksa“ pasirašyta Sutartis neįsigaliojo. Tokią poziciją taip pat patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – ir LApT) formuojama praktika (LApT 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1087-302/2019, LApT 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1029-370/2022).

Vertinant aplinkybę, kad antro pasiūlymų eilėje esančio dalyvio pasiūlymo kaina viršijo Viešojo atviro konkurso pirkimo Nr. 603083 pasiūlymų nagrinėjimo, laimėtojo nustatymo komisijos posėdžio 2022 m. birželio 1 d. protokole Nr. 2 nustatytą planuojamą pirkimo vertę, todėl, esant poreikiui, Pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują Pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai. Taigi, remiantis aiškiomis ir konkrečiomis Pirkimo sąlygų nuostatomis, Pirkimo laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas Pirkimo dalyvis, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas Sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas, yra laikomas esminiu. Pareiškėjos argumentai, kad Pirkimo Nr. 603083 nutraukimas ir naujo pirkimo skelbimas jai buvo visiškai nepriimtini ir apskritai būtų sukėlę grėsmę viso Projekto sėkmingam įgyvendinimui vertintini kritiškai ir atmestini. Remiantis viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu, pareiga, vadovaujantis VPĮ apibrėžtomis procedūromis, atlikti pirkimo procedūras ir nustatyti laimėtoją, tenka būtent Perkančiajai organizacijai, todėl šios pareigos netinkamas įgyvendinimas negali pateisinti nustatyto pažeidimo.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog Agentūra nepagrįstai nustatė net 25 proc. netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumą, taip pat nurodo, kad 25 proc. finansinė korekcija buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių 2.1. lentelės 17 punktu, kurio nėra bei teigia, jog 17 punktas yra Gairių 2.2. lentelėje „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ ir pareiškėja jokių veiksmų, kurie pateikti 17 punkto pažeidimo aprašyme, neatliko. Taip pat pažymmi, kad Agentūros nurodomas pažeidimas buvo neva padarytas po Pirkimo sutarties sudarymo, o ne Konkurso dalyvių atrankos ir pasiūlymų vertinimo metu.

PAFT 407–408 punktuose nurodyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis.

PAFT 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyti VPĮ pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis.

PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

PAFT 7 priedo 11 punkte nustatyta, kad, kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų.

Gairių 1 skirsnio „Įvadas“ 1.1. dalies „Gairių tikslas“ nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Gairėse nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus ir kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2 lentelės ,,Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punktą (Sprendime nurodyta „2.1 lentelės“ vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida), kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Gairių lentelės 2 skirsnio 2.2. lentelės 17 punkte rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 procentai nuo pradinės pirkimo sutarties vertės.

VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Taigi, įstatymų leidėjas, kaip vieną iš pirkimo procedūros pabaigos atvejų įtvirtino dvi kumuliatyvias (taikomas kartu) sąlygas, numatančias, kad turi būti sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama. Neįgyvendinus vienos iš minėtų sąlygų, pirkimo procedūros negali būti laikomos pasibaigusiomis.

Nagrinėjamu atveju buvo pateiktas Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, todėl, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad nustatytas pažeidimas buvo atliktas Pirkimo procedūroms nepasibaigus.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog Agentūra priėmė neproporcingą savo nustatytam pažeidimui sprendimą, priimdama sprendimą dėl finansinės korekcijos dydžio, Agentūra visiškai neatsižvelgė, jog Laidavimo draudimo liudijimas buvo pateiktas, jog dėl Atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodytos nuostatos nebuvo padaryta jokia žala ir nekilo jokių neigiamų pasekmių, laidavimo draudimu nebuvo pasinaudota, į tai, jog iš UAB „Resteksa“ sumokėtų lėšų buvo panaudota tik dalis iš ES struktūrinių fondų gautų lėšų, o kitą dalį sudarė pareiškėjos nuosavos lėšos.

Gairių 1.3 papunktyje nurodyta, kad nustačius su viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu susijusį pažeidimą, finansinės pataisos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į Europos Komisijai deklaruotą su sutartimi (arba jos dalimi) susijusių išlaidų, kurioms turėjo įtakos pažeidimas, sumą, taikant tinkamą fiksuoto dydžio pataisą pagal 2 skirsnį, atsižvelgiant į 1.4 papunktyje nurodytus kriterijus.

Gairių 1.4 papunktyje nurodyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad Agentūra 25 procentų finansinę korekciją paskyrė atsižvelgusi į šias aplinkybes: kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 12 tiekėjų, pasiūlymą pateikė 3 tiekėjai, iš kurių UAB „Statybų laikas“ buvo pagrįstai atmestas (nepateikė Perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų per nustatytą terminą), o UAB „Aqua Jazz“ pasiūlyta kaina viršijo organizacijos 2022 m. birželio 1 d. viešojo pirkimo komisijos protokole Nr. 2 nustatytą naują planuojamą sutarties vertę 440 000,00 Eur be PVM, todėl konkurencijos nebuvo; Perkančioji organizacija Sutartį sudarė su Tiekėju, kuris nepateikė Pirkimo sąlygose numatyto tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nors turėjo tokio Tiekėjo pasiūlymą atmesti; atmetus Tiekėjo pasiūlymą, Pirkimas, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, būtų pasibaigęs ir Projekto vykdytojas būtų turėjęs vykdyti naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas, tai bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl byloje konstatuotų VPĮ pažeidimų Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl jų negalima vertinti kaip mažareikšmių ir nesukėlusių realių neigiamų pasekmių. Tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydžio, nereiškia, kad žala apskritai nebuvo padaryta. ESTT yra nurodyta, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C 199/03). Šiuo atveju padarytas pažeidimas galėjo lemti galimai neracionalų ES fondų lėšų panaudojimą, turėti neigiamos įtakos ES finansiniams interesams.

Gairių 3.3 lentelės 23 punkte nurodyta, kad nustatyta finansinė pataisos norma taikoma tuomet, kai nustatomi Direktyvų (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB; 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo; 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų) neatitinkantys skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sutarties elementų pakeitimai: 1) sutarties pakeitimai (įskaitant sutarties taikymo srities susiaurinimą) neatitinka nurodytos direktyvos 72 straipsnio 1 dalies. Vis dėlto sutarties elementų pakeitimai nebus laikomi pažeidimu, dėl kurio taikytina finansinė pataisa, jei įvykdytos 72 straipsnio 2 dalies sąlygos, t. y.: a) pakeitimų vertė nesiekia šių abiejų verčių: (i) Direktyvos 2014/24/ES 4 str. nustatytos vertės ribų ir (ii) 10 % pradinės paslaugų ir prekių pirkimo sutarties vertės ir 15 % pradinės darbų pirkimo sutarties vertės; b) dėl pakeitimo nepasikeičia bendras sutarties arba preliminariosios sutarties pobūdis; 2) iš esmės pakeisti sutarties elementai (pvz., kaina, darbų pobūdis, užbaigimo terminas, mokėjimo sąlygos, naudojamos medžiagos), jei dėl pakeitimo įvykdyta sutartis reikšmingai skiriasi nuo iš pradžių sudarytosios. Bet kuriuo atveju pakeitimas laikomas esminiu, jei įvykdyta viena arba daugiau Direktyvos 2014/24/ES 72 str. 4 d. nustatytų sąlygų. Tokiais atvejais taikoma 25 % pradinės sutarties ir naujų dėl pakeitimų atsiradusių darbų, prekių ir (arba) paslaugų (jei taikoma) pataisos norma. Kai nustatomas pažeidimas, kuriuo bet koks kainos padidėjimas, viršijantis 50 % pradinės sutarties vertės, taikoma pataisos norma, tuomet taikoma 25 % pradinės sutarties ir 100 % susijusių sutarties pakeitimų (kainos padidinimo) pataisos norma.

Taigi, Gairių 2.3 lentelės 23 punkto nuostatos, jame nurodyta finansinė korekcija taikoma tuomet, kai pažeidimas yra susijęs su sutarties pakeitimais. Direktyvos 72 straipsnyje reglamentuojamas sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu. Direktyvos 72 straipsnio nuostatos perkeltos į VPĮ 89 straipsnį, kuriame yra nustatyti viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo jų galiojimo laikotarpiu pagrindai ir tvarka. Gairių 2.3 lentelės 23 punktas taikomas tuomet, kai projekto vykdytojas pakeičia jau sudarytą ir galiojančią sutartį, nesant tam Direktyvoje ir atitinkamai VPĮ 89 straipsnyje nustatymam teisiniam pagrindui, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, Sutartis nors ir buvo pasirašyta, tačiau kaip nustatyta, ji neįsigaliojo, nes nebuvo įgyvendinta viena iš kumuliatyvių Sutarties įsigaliojimo sąlygų. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamo pažeidimo atveju finansinė korekcija turėjo būti skaičiuojama pagal Gairių 2.3 lentelę, reglamentuojančią finansinių pataisų taikymą, tuomet, kai nustatyti pažeidimai yra susiję su sutarties vykdymu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje konstatuoti VPĮ pažeidimai atitinka Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, pareiškėjo skundo argumentai, kad padarytas pažeidimas yra formalus ir nesukėlė žalos, atmestini kaip nepagrįsti. Agentūra, pritaikydama 25 procentų finansinę korekciją pareiškėjai, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.

Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr. pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.).

Kitą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. birželio 28 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.