- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-29
- Bylos Nr.
- 1S-564-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13415-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Giedraičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. LK-52 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. A. P. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinus trečdaliu, paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 23 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2019 m. birželio 10 d.) – 1 metai 2 mėnesiai 16 dienų.
3. Komisija 2019 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą Nr. LK-52, kuriuo nutarė A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis nevartoja psichoaktyvių medžiagų, teigiamas požiūris į darbą, teigiamos nuostatos priežiūros ir visuomenės atžvilgiu, konkrečių ateities planų turėjimas, gebėjimas suvokti tam tikras savo elgesio pasekmes, ganėtina motyvacija laikytis teismo skirtų įsipareigojimų ir nenusikalsti ateityje. Komisija pripažino, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. LK-52 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra visumos aplinkybių teigti, kas nuteistasis pakeitė nusikalstamo gyvenimo būdą, laikysis įstatymų ir nenusikals.
II. Skundo esmė
5. Nuteistasis A. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. LK-52 arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad nors skundžiamoje nutartyje teismas patvirtino savo suformuluotą praktiką, kad prokuroro pateiktas atsiliepimas nenagrinėtinas, tačiau nuteistojo su šiuo atsiliepimu nesupažindino, bei priėmė siurprizinę nutartį. Tai nesuderinama su teisėtų lūkesčių apsaugos principu, bei teise į aiškų ir motyvuotą baigiamąjį teismo aktą, nes visiškai neaišku kokie motyvai šiame atsiliepime buvo pateikti ir ar tikrai teismas jais nesivadovavo.
5.2. Nuteistasis teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas dubliuoja Komisijos darbą ir jau kartą kolegialiai Komisijos išspręstą klausimą imasi nagrinėti pakartotinai bei vienasmeniškai. Toks veikimas nesuderinamas su BVK 164 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis, kad nuteistojo prašymą taikyti lygtinį paleidimą nagrinėti turi ne teismas, o visuomeniniais pagrindais veikianti Komisija. Teismas nagrinėja tik Komisijos nutarimo teisėtumo klausimą (išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms ir BVK nustatytoms sąlygoms). Nuteistojo nuomone, tik Komisija gali priimti nekaltumo prezumpcijos principui neprieštaraujantį verdiktą. Šiuo atveju teismas pažeidė LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
5.3. Skunde pabrėžiama, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodo kada, kiek kartų ir už kokio sunkumo nusikaltimus nuteistasis yra teistas, o tai yra principo non bis in idem pažeidimu. Nuteistojo nuomone, teismo išvada, jog „tai taip pat rodo, kad asmuo ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės, tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti“ yra nepagrįsta, nemotyvuota ir įžeidžia nuteistąjį. Nuteistojo teigimu, teismas nenurodė, kokia teismų suformuluota praktika remiasi ir kas laikytina neatlikta pakankamai didele paskirtos bausmės dalimi. Be to, Komisijos nutarimo teisėtumo klausimą nagrinėjantis teismas nuosprendžio nepriima ir vykdomo nuosprendžio nekeičia, todėl šiuo atveju teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
5.4. Nuteistasis skunde nurodo, kad Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 Lietuvos Respublikai yra privaloma. Ji patvirtina nuteisto asmens teises ir sukuria teisėtus lūkesčius, kad lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Teisė įrodyti, kad kalinys galimai neatitinka šių aiškių ir tikslių reikalavimų, yra suteikiama tik Komisijai. Pirmosios instancijos teismas, neįvardino nei aiškių ir tikslių minimalių tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimų, nei pateikė įrodymus, kad nuteistasis tokių reikalavimų galimai neatitinka.
5.5. Skunde pažymima, kad teismai yra patvirtinę visą eilę Kybartų įkalinimo įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo ženkliai aukštesni ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo ženkliai mažesni. Be to, kadangi Kybartų įkalinimo įstaiga neatliko savo pareigos pirminį OASys vertinimą atlikti per 10 dienų nuo nuteistojo atvykimo į įkalinimo įstaigą, privalo būti preziumuojama, kad pirminis jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas buvo maksimalus, t. y. 168 balai. Taigi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra 104 balai, kas yra daugiau nei pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartimi teismas jį diskriminavo atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas anksčiau buvo taikytas. Taip pažeisti nuteistojo teisėti lūkesčiai ir jam padaryta žala.
5.6. Nuteistasis taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimu nuo bausmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kvestionuoja BVK 157 straipsnio išreikštą įstatymų leidėjo valią, neigia patį lygtinio paleidimo institutą, neigia progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principą, kvestionuoja įsiteisėjusio ir vykdomo nuosprendžio teisingumą.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Kubiliūtė pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. P. skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundą atmesti.
6.1. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. šiuo metu bausmę atlieka už turtinio pobūdžio tyčinius nusikaltimus bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tokių nusikaltimų pasekmės itin sunkios, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Be to, A. P. teistas jau nebe pirmą kartą, pakartotinis nusikaltimų darymas rodo, jog ankstesni nuteisimai teigiamos įtakos neturėjo, o skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Atsiliepime pažymima, jog nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo išreikštas pasitikėjimas nuteistojo teigiamai nepaveikė, jis nusikalto pakartotinai. Dėl to nuteistajam taikant lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistema, skiriamos bausmės nepasiektų savo prevencinės paskirties.
6.2. Prokurorė nurodo, jog pagal socialinio tyrimo išvadą nuteistasis yra labiau linkęs siekti betarpiško atlygio, kas priveda prie nusikalstamo elgesio. Problemų atpažinime yra tam tikrų prieštaravimų, nuteistajam sunkiau sekasi spręsti problemas tiesiogiai. Be to, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė ir vertinama 64 balais, iš kurių net 44 balai yra už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo elgesiu.
6.3. Atsiliepime pažymima, jog įvertinus paskirtos ir atliktos bausmės balansą, besikartojantį nuteistojo nusikalstamumą, atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje, nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o tai jam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius nusikaltimus, kas gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Be to, Komisijos nutarime išvardintos teigiamai A. P. charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
7. Visų pirma pažymėtina, kad BPK 360 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog prokuroras, gavęs teismo pranešimą apie paskirtą klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo nagrinėjimą, turi teisę pateikti atsiliepimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir aprašomojoje nutarties dalyje nurodė, kad buvo gautas prokurorės atsiliepimas, tačiau jo argumentų (bent jau labai glaustai) neišdėstė, o priešingai – motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad neskaito prokurorės nuomonės. Tokia praktika yra ydinga ir netoleruotina, nes teismas nors ir neprivalo atsižvelgti į prokuroro nuomonę, tačiau privalo vertinti visą medžiagą, taigi ir prokuroro atsiliepimą bei dėl jo pasisakyti. Tačiau nežiūrint to, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo.
8. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, nors motyvai ir glausti, tačiau joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. A. P. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nei BVK, nei BPK nuostatos nebuvo pažeistos, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistojo A. P. skundo argumentais, jog spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas negali dubliuoti Komisijos darbo, atsižvelgiant tiek į 157 straipsnio lingvistinį aiškinimą (o būtent: ir (ar) jungtukų įvardijimą), tiek vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors Komisijos nutarime jau būna įvertinta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nei apylinkės teismo, tvirtinančio/ atsisakančio tvirtinti Komisijos nutarimą, nei apygardos teismo, nagrinėjančio nuteistojo skundą, Komisijos nutarime konstatuotos išvados neriboja. BVK 157 straipsnio 1 dalyje aiškiai išdėstytos aplinkybės, kurias, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina tiek Komisija, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, todėl nuteistojo skundo argumentai, jog analizuojamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai pakartotinai vertino lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu pažeisdamas LR Konstitucijos nuostatas, atmestini kaip deklaratyvūs.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 9 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. P. nustatoma vidutinė – 64 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (44 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Dėl to analizuojamu atveju būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
12. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis iš dalies vykdo. Teigiamai A. P. elgesį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra 1 kartą skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Taigi, vertinant nuteistojo elgesio modelį aktualios ir reikšmingos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios teigiamos aplinkybės, tačiau vien jų įvertinimas nėra absoliutus pagrindas tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą teismo nutartį.
13. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas A. P. nėra pirmasis. Iš viso praeityje jis buvo teistas 8 kartus, o tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu A. P. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo sąlygas ir padarė naują nusikaltimą. Vien tik šis faktas, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą A. P. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. P. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.
14. A. P. skundo argumentai, jog atsisakant taikyti jam lygtinį paleidimą dėl jo įvykdytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo, jis yra baudžiamas antrą kartą, atmestini kaip nepagrįsti. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė savo nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas aplinkybes apie nuteistojo teistumus, likusią atlikti bausmės dalį, įvertino kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai.
15. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, taip pat išskiriami dar du A. P. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – prognostinių įgūdžių stoka, tam tikra gebėjimo stoka atpažįstant bei sprendžiant problemas. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek A. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/ nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
16. Abejonių, jog A. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys, bei piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai ne visiškai atitinka jo amžių, aplinkybes, jis yra labiau linkęs siekti betarpiško atlygio, kas priveda prie nusikalstamo elgesio. Nuteistasis kontroliuojančio/ agresyvaus elgesio netaiko, savitvardą paranda retai. Vis dėlto nuteistojo problemų atpažinime yra tam tikrų prieštaravimų bei jam sunkiau sekasi spręsti problemas tiesiogiai. Nuteistasis įžvelgia tam tikras savo nusikalstamo elgesio pasekmes, o kitų požiūrį priima, labiau kai to prašoma bei linkęs pasitikėti savo patyrimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats nuteistasis teigia, kad laisvėje pavartodavo narkotinių (amfetamino) medžiagų. Remiantis šiais socialinio tyrimo išvados duomenimis, bei įvertinus A. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.
17. Taigi, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ analizė. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo A. P. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos šioje A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.