- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- 1S-58-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13415-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (Toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. LK-157 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. P. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį paskiriant 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 paskiriant 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2018 m. liepos 23 d.; pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 23 d.. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną yra 9 mėnesiai 1 diena.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą nurodydama, jog atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OAS`ys metodiką, vertinimo rezultatai yra 59 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis yra atlikęs 1/3 bausmės laiko, pataisos įstaigoje dirba tvarkiniu 0,75 etato, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, mokosi ir vykdo socialinės reabilitacijos priemones, todėl Komisija pripažino, kad yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors A. P. ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS`ys metodiką vertinama kaip vidutinė (59 balai), Lietuvoje jis teistas 9 kartus. Paskutinį kartą nuteistas už sunkų nusikaltimą, kurį padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Dalį nusikalstamų veikų nuteistasis padarė bendrininkų grupėje, o tai rodo, jog jis lengviau pasiduoda kitų asmenų įtakai, be to, tai rodo pakankamai didelį jo pavojingumą visuomenei. Nors nuteistasis pataisos namuose dirba, tačiau laisvėje dažnai keitė darbovietes, taip pat neturi įgijęs specialybės. Apylinkės teismas konstatavo, kad visos šios aplinkybės rodo, jog nėra visumos aplinkybių teigti, jog jis pakeitė nusikalstamo gyvenimo būdą, laikysis įstatymų ir nenusikals, o nuteistojo elgesys rodo jo požiūrį į jam skirtą bausmę, galimybę taisytis neizoliuotu nuo visuomenės. Teismo manymu, ankstesni nuteistojo A. P. teistumai rodo, jog jis laisvėje buvo pažeidžiamas ankstesnių nusikalstamų veiksmų, prognostinių įgūdžių stokos, gebėjimo stokos atpažinti bei spręsti problemas, todėl pagal visas šias aplinkybes teismas sprendė, kad nuteistojo A. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi, nuteistasis A. P. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 219 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. LK-157 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant Komisijos nutarimu pasiūlytas baudžiamojo poveikio priemones.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Nuteistasis A. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi priešingai nei Komisija, pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingas faktines aplinkybes, neteisingai taikė lygtinio paleidimo institutą reglamentuojančias nuostatas. Nuteistasis nurodo, kad jo situacija atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, kadangi jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, atliko privalomą lygtiniam paleidimui bausmės dalį, neturi galiojančių nuobaudų, nors turi 60% nedarbingumą, pataisos įstaigoje dirba, palaiko glaudžius socialinius ryšius, laisvėje turi kur gyventi ir tai paneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes.
4.2. Skunde nuteistasis pažymi, jog jo nusikalstamo elgesio rizika, nuo paskutinio vertinimo, yra ženkliai sumažėjusi, t. y. nuo 64 sumažėjo iki 59 balų. Be to, A. P. atkreipia dėmesį į tai, kad nuo bausmės vykdymo pradžios jis nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, kas rodo akivaizdžiai teigiamą elgesio pažangą. Anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje nenurodyta nuteistojo nusikalstamą riziką didinančių veiksnių, kadangi yra tik mažinantys.
Šalies argumentai
4.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nei Komisijos nutarimu, nei aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad asmeniui, kuris pažeidžia lygtinio paleidimo sąlygas, lygtinis paleidimas gali būti panaikintas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Tarybos rekomendacijomis kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, jų pobūdžiui, tačiau visiškai neįvertino, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, neatkreipė dėmesio į jo elgesį bausmės atlikimo metu, be to, nenurodė aplinkybių dėl kurių nuteistojo asmenybė išlieka pavojinga, kai pataisos namai įvertinę jo elgesį 2019 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. išleido nuteistąjį į namus trumpalaikėms atostogoms.
4.4. Skundu nuteistasis A. P. prašo atkreipti dėmesį į BVK 157 straipsnio komentarą, kuris reglamentuoja bausmių vykdymo teisės institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuris skiriasi nuo baudžiamojoje teisėje įtvirtinto lygtinio nuteistųjų atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą instituto, plačiau aprašomo BK 77 ir 94 straipsniuose. Apeliantas pažymi, jog įstatymas nereikalauja, kad nuteistasis jau būtų pasitaisęs, todėl komentaras prieštarauja teismo išvadai. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, išdėstė priešingą nuomonę, nors turėjo būti akivaizdu, kad Komisijos sprendimas buvo motyvuotas, kadangi Komisija daugiau žino apie asmenis, kuriuos rengiamasi paleisti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo A. P. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad A. P. paskutinį kartą teistas už sunkų nusikaltimą, kurį jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Paskutiniam nusikaltimui būdingas nusikaltimų modelis, nes ankstesni teistumai už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Dalį nusikalstamų veikų nuteistasis padarė bendrininkų grupėje, o tai rodo, jog jis lengviau pasiduoda kitų asmenų įtakai, taip pat rodo didelį jo pavojingumą visuomenei.
5.2. Pažymima, jog A. P. yra teistas 9 kartus, pakartotinis nusikalstamumas rodo, jog ankstesni nuteisimai teigiamos įtakos neturėjo, o skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Atsiliepime taip pat pažymima, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo išreikštas pasitikėjimas nuteistojo teigiamai nepaveikė, A. P. nusikalto pakartotinai, todėl taikant lygtinį paleidimą nuteistajam A. P. būtų iškreipta bausmių sistema, skiriamos bausmės nepasiektų savo prevencinės paskirties.
5.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys į socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad A. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS`ys metodiką išlieka vidutinė ir yra vertinama 59 balais. Nors nuteistasis pataisos namuose dirba, tačiau būdamas laisvėje dažnai keitė darbovietes, neturi įgijęs specialybės, nuteistasis labiau linkęs siekti betarpiško atlygio, o tai privesdavo prie nusikalstamo elgesio. Prokuroro manymu, šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Todėl spręstina, kad bausmės atlikimas, šią tęsiant pataisos namuose, vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, išėjus į laisvę padės siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
5.4. Anot prokuroro, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą konstatuotina, kad šiuo atveju negalima remtis tuo, kad egzistuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formalieji pagrindai ir sąlygos, teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios rodo, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai, susiję su piliečių saugumo užtikrinimu.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo A. P. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. P. nepateikė.
9. Nuteistojo A. P. skunde dėstomos aplinkybės, jog jis atliko privalomą lygtiniam paleidimui bausmės dalį, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų, pataisos įstaigoje dirba, palaiko glaudžius socialinius ryšius bei tai, kad laisvėje turi kur gyventi, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro formalų pagrindą jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Šios aplinkybės leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymu yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Remiantis OAS`ys metodika nustatytais duomenimis, A. P. nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie vidutinės rizikos grupės (59 balai). Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo pažanga nuo ankstesnio vertinimo (64 balų) pakito 5 balais, tačiau vis tik išliko vidutinė. Iš 59 nusikalstamo elgesio rizikos balų 20 balų sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą ir net 39 balus sudaro dinaminiai balai. Nors nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose dirba tvarkiniu, palaiko socialinius ryšius, tačiau A. P. nustatyti net trys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, prognostinių įgūdžių stoka ir tam tikra gebėjimo stoka atpažįstant bei sprendžiant problemas. Todėl tiek nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek ir nuteistojo A. P. pakartotino nusikalstamo elgesio vertinimo balas vertintini nuteistojo nenaudai.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi, „teismas, įvertinęs ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.“ Taigi šiame kontekste pažymėtina, kad BPK imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas (nepatvirtintas) teismo, kas suponuoja išvadą, kad teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Teismui nėra privaloma patvirtinti Komisijos nutarimą, jeigu jis palankus nuteistajam. Tik tuo atveju, kai Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, teismas nutarimą patvirtina, o priešingu atveju – nepatvirtina. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo metu nėra visumos aplinkybių teigti, jog nuteistasis pakeitė nusikalstamo gyvenimo būdą, laikysis įstatymų ir nenusikals, ir pagrįstai Komisijos nutarimo netvirtino.
12. Nors nuteistojo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo minima rekomendacija yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su nuteistojo A. P. skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesnių teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas faktinėms aplinkybėms, arba labai panašios į jas ir, kurioms turi būti taikoma ta pati teisė. Sprendžiant klausimą ar taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, teismas vertina byloje esačių faktinių aplinkybių visumą ir nors kiekvienu atveju remiamasi tais pačiais galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais šį institutą, tačiau kiekvieno nuteistojo atvejis yra individualus.
13. Vertinant nuteistojo A. P. skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikomis ir visiškai neįvertino, jog nuteistasis pilnai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pažymėtina, jog padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės nėra esminiai faktoriai tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai charakterizuoja nuteistąjį bei įvertinant jo elgesio korekciją atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pilnas prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, taip pat negali būti esminiu kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistojo pilnas prisipažinimas buvo įvertintas priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir taikant jam BK 64¹ straipsnio nuostatas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas bei prokuroras, pateikęs atsiliepimą į nuteistojo skundą, A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, kurį padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, A. P. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo A. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų jam paskirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
14. Apeliantas A. P. skunde mini BK 77 ir 94 straipsnio nuostatas, tačiau šie straipsniai 2011 m. gruodžio 22 įstatymu Nr. XI-1861 neteko galios, t. y. šiuo metu nebegalioja, todėl teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisako.
15. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkama įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.