- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 2-23-228/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01636-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- M. Š., L. Š.
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, ieškovui R. D. nedalyvaujant, dalyvaujant ieškovo R. D. atstovui advokatui G. B., atsakovei M. Š. nedalyvaujant, dalyvaujant atsakovui L. Š., bei atsakovų M. Š. ir L. Š. atstovei advokatei I.Maskoliūnaitei, institucijos, teikiančios išvadą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovams M. Š. ir L. Š. dėl skolos ir netesybų priteisimo bei pagal atsakovų M. Š. ir L. Š. priešieškinį ieškovui R. D. dėl vienašalių darbų perdavimo – priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais; institucija, teikianti išvadą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas R. D. prašė solidariai iš atsakovų M. Š. ir L. Š. jo naudai priteisti 44 100 Lt skolos, 9 598,80 Lt netesybų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas ieškinyje ir posėdžių metu nurodė, jog 2011-10-19 tarp jo ir užsakovų L. Š. ir M. Š. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas R. D. įsipareigojo atlikti statybos darbus užsakovų statomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbų kaina pagal sutartį sudarė 150 000 Lt.
Ieškovas tinkamai atliko sutartyje numatytus statybos darbus, dalį jų užsakovai priėmė pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus. Viso pagal sutartį priėmė darbų už 132 000 Lt ir papildomų darbų už 13 500 Lt. Tačiau užsakovai nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pasirašyti ir apmokėti eilę darbų perdavimo – priėmimo aktų ir liko skolingi ieškovui 44 100 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovai nuo 2012 m. gegužės 30 d. faktiškai gyvena name, tačiau be pagrindo atsisakė pasirašyti ieškovo parengtus darbų perdavimo – priėmimo aktus ir neatsiskaito su ieškovu galutinai. Todėl ieškovas vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus. Ieškovas nurodė, jog pagal sutartį darbų kaina sudaro 150 000 Lt, tačiau atsakovų užsakymu buvo atliekami papildomi darbai, už kuriuos atsakovai apmokėjo tik dalinai ir už papildomus darbus liko skolingi 32 100 Lt, o pagal sutartį 12 000 Lt.
Pagal sutarties 3.3. p. šalys susitarė, kad užsakovai, uždelsę apmokėjimą už atliktus darbus, už kiekvieną uždelstą dieną moka ieškovui 0,2 procentų dydžio delspinigius. Atsakovai liko skolingi ieškovui 44 100 Lt, o gyventi pradėjo 2012 m. gegužės 30 d., todėl ieškovas nuo šios dienos skaičiuoja netesybas, kurios, ieškovo paskaičiavimu, ieškinio pateikimo dienai už 114 dienų sudaro 9598,80 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas su atsakovų priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas, perduodamas atliktus darbus, laikėsi nusistovėjusios perdavimo tvarkos, o atsakovai darbų rezultatą priėmė, pradėdami gyventi name, nurodė, kad žymos akte apie atsisakymą pasirašyti nenulemia akto negaliojimo, taip pat nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai užsakė visus papildomus darbus.
Atsakovai M. Š. ir L. Š. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: 2012-04-28 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 3/2012-04-28, 2012-05-14 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4/2012-05-14, 2012-05-15 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 6/2012-05-15.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime, priešieškinyje ir posėdžių metu nurodė, kad pagal LR CK 6.694 str. 4 d. nuostatas atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, todėl akivaizdu, kad rangovas įgyja teisę reikalauti pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą tik darbų perdavimo priėmimo proceso pabaigoje, tai yra užsakovas realiai supažindinamas su atliktais rangos darbais, o tik po to įforminamas šio proceso rezultatas. Atsakovai nurodo, jog ieškovo pateikti darbų perdavimo aktai yra tariami, nes jokio realaus darbų perdavimo neįvyko, be to nei viename iš aktų nėra pažymėta apie atsakovų atsisakymą juos pasirašyti, nors pagal LR CK 6.694 str. 4 d. nuostatas rangovas įgyja teisę pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą vienašališkai, tik padarius žymą apie kitos pusės atsisakymą pasirašyti.
Atsakovai taip pat nurodė, jog ieškovas vienašališkai nustatė darbų kiekius ir kainas, nes atsakovams ieškovas nesuteikė informacijos apie vienašališkai ieškovo pasirašytuose darbų priėmimo perdavimo aktuose nurodytus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą. Ieškovo deklaruojami darbai realiai nebuvo atlikti, nes paprašius parodyti atliktus be susitarimo darbus, ieškovas to nepadarė.
Atsakovai taip pat nurodė, jog ieškovas, reikalaudamas apmokėjimo už tariamai atliktus papildomus statybos darbus, iš esmės siekia padidinti 2011 m. spalio 19 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) sutartą statybos darbų kainą, nors LR CK 6.653 str. 5 d. numatyta, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti, taigi šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius.
Institucijos teikiančios išvadą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta, pateikė išvadą, kad vartotojai turi teisę atsisakyti apmokėti rangovui už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje ir dėl kurių nebuvo pasirašyti atskiri susitarimai, taip pat kad nustačius, kad sutartyje aptarti rangos darbai atlikti nekokybiškai, vartotojai turi teisę savo nuožiūra pasinaudoti CK nuostatose įtvirtintais pažeistų teisių gynimo būdais.
Nurodytą išvadą grindė išdėstytomis aplinkybėmis, jog tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl siekiant apsaugoti užsakovų interesus, sutarčiai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės (LR CK 6.681 str. 4 d.), santykiams, kurių nereglamentuoja šios normos, taikytinos statybos rangos klausimus reglamentuojančios normos, taip bendrosios rangos normos.
Išvadą pagrindžiančiose aplinkybėse taip pat nurodyta, jog LR CK 6.684 str. rangovui įtvirtinta pareiga informuoti apie būtinybę atlikti nenumatytus darbus užsakovą, todėl rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, tačiau medžiagoje nėra duomenų, kad ieškovas R. D. pateikė įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jis informavo atsakovus apie būtinus atlikti papildomus darbus bei apie atsakovų sutikimą dėl jų atlikimo bei jų apmokėjimo.
Institucija taip pat nurodė, jog atsakovai ginčija statybos rangos darbų kokybę, nurodydami statybos darbų trūkumus. Savo pažeistą teisę gali ginti per LR CK 6.338 str. nustatytą terminą savo pasirinkimu LR CK 6.363 str. 4 dalyje išdėstytais pažeistų teisių gynimo būdais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovų priešieškinis tenkintinas visiškai.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas R. D. tvirtino, kad jis sutartyje netiksliai yra įvardintas kaip rangovas, nurodė, jog jis prisiėmė tik dalį rangovo funkcijų, nes kai kurių funkcijų jis net nesugebėjo padaryti, jis L. Š. padėjo atlikti finansinius reikalus, rangovo funkcijas buvo prisiėmę patys atsakovai (11-13 b.l., III t.). Tačiau byloje esančių duomenų: statybos darbų rangos sutarties ir priedo prie jos Nr. 1, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų, susirašinėjimo tarp šalių, atsiskaitymo už atliktus darbus, projektų, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados, Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos, pažymos apie L. Š. užimamas pareigas, liudytojų A. J., P. T., A. B., D. D. parodymų, ieškovo rašytinių paaiškinimų, šalių nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu (12-27, 29-39, 57-65, 69-80, 85-135 b.l., I t., 3-54 b.l., 56-57, 61, 87-89, 126, 127-128, 130-131, 180 b.l., II t., 15-16, 79-87, 90 b.l., III t.) bei administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos duomenų pagrindu laikytina nustatyta, kad 2011 m. spalio 19 d. tarp ieškovo R. D. (rangovas) ir atsakovų L. Š. ir M. Š. (užsakovai) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) statybos objekto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai.
Pagal šios sutarties 1.2. p. ieškovas įsispareigojo profesionaliai, pagal statybos reikalavimus, atlikti sutarties priede Nr. 1 numatytus darbus, prižiūrėti ir organizuoti numatytų darbų vykdymą, užsakovas pagal 1.3. p. įsipareigojo laiku suteikti žemės sklypą statybai bei leisti rangovui laiku pradėti tinkamai vykdyti ir laiku užbaigti statybą, priimti sutartinio darbo rezultatą ir už jį sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis. Sutarties 2.1. p. numatyta, jog darbai pradedami 2011 m. spalio 21 d., darbų pabaiga – 2012 m. gegužės 15 d., 3.2. p. šalys susitarė, jog rangovui pridavus darbus, užsakovas už atliktus darbus sumoka ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, 3.3. p. šalys susitarė, kad užsakovas, uždelsęs apmokėjimą už darbus, moka rangovui 0,2 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, skaičiuojant nuo sutarties priede nurodytos kainos arba nuo uždelstos apmokėti sumos, jei dalis sumokėta. Rangovas taip pat įsipareigojo (sutarties 5.3. p.) naudoti tik sutartyje numatytas medžiagas, nekeisti jų žemesnės kokybės ar kitomis medžiagomis be užsakovo sutikimo, savavališkas medžiagų pakeitimas laikomas darbo broku ir užsakovas turi teisę reikalauti pakeisti medžiagas savo lėšomis į sutartyje nurodytas (12-13 b.l., I t.). Statybos rangos sutarties priede (14-15 b.l., I t.) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) statomo namo plotas 119,78 m², nurodyta, jog namo statybos darbų kaina – (duomenys neskelbtini), numatyti darbai ir medžiagų aprašymas. Pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus Nr. 1/2012-01-26, Nr. 2/2012-02-28, Nr. 3/2012-03-29 (17, 19, 21 b.l., I t.), pasirašytus užsakovų, atlikta darbų už 82 000 Lt, pagal papildomų darbų perdavimo – priėmimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2 (18, 20 b.l., I t.), pasirašytus atsakovų, atlikta darbų už 13 500 Lt. Šalys bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovai ieškovui iš viso yra sumokėję 138 000 Lt už darbus pagal sutartį. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų Nr. 4/2012-05-14, Nr. 5/2012-05-15 (23, 24 b.l.), kuriuose ieškovo nurodyta atliktų darbų vertė 12 000 Lt, atsakovai nepasirašė. Atsakovai taip pat nepasirašė ir ieškovo pateiktų papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų Nr. 3/2012-04-28, Nr. 4/2012-05-15, Nr. 5/2012-05-15, Nr. 6/2012-05-15 (22, 25-27 b.l., I t.), kuriuose ieškovo nurodyta papildomų atliktų darbų vertė 32 100 Lt. Byloje nustatyta, kad statinio statybai buvo rengiami du projektai: pirmasis projektas parengtas ir patvirtintas 2011 m. lapkričio mėnesį, statybos leidimas išduotas 2011-11-22 (12, 26 b.l., II t.), antrasis projektas parengtas ir patvirtintas 2012-03-02 (5-9 b.l., II t., 96 b.l., III t.). Antrojo projekto bendrajame aiškinamajame rašte nurodyta, jog keičiamas ankstesnis projektas, keitimo metu pastatas pailgėja į vakarinę pusę 2 metrus, projektuojama stoginė automobiliui, padidėja stoginė prie pagrindinio įėjimo (12 b.l., II t.)
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog tarp ieškovo R. D. ir atsakovų M. Š. ir L. Š. 2011 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis yra vartojimo statybos rangos sutartis (LR CK 6.672 str. 1 d., 6.681 str. 1 d.), kadangi ieškovas R. D., kuris laikytinas asmeniu, užsiimančiu verslu, ką patvirtina Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-11-16 išduota Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma apie R. D. vykdomą statybos plėtros veiklą ( (126 b.l., II t.), įsipareigojo pagal užsakovų M. Š. ir L. Š. užsakymą pastatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) skirtą užsakovų šeimos gyvenimo poreikiams tenkinti. Todėl sprendžiant šalių ginčą, taikytinos LR CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos, taip pat normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis, santykiams, kurių nereglamentuoja šios normos, taikytinos minėto skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, santykiams, kurių nereglamentuoja nurodytos normos, taikytinos LR CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos.
Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų
Kaip jau buvo minėta, ieškovas prašė iš atsakovų jo naudai priteisti 44 100 Lt skolos, 9 598,80 Lt netesybų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš ieškinyje ir posėdžių metu nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių paaiškinimų (79-87 b.l., III t.) matyti, jog ieškovo prašoma priteisti skola susideda iš: skolos už ieškovo papildomai atliktus darbus, kurią sudaro – 32 100 Lt, ir 12 000 Lt už atliktus darbus pagal sutartį.
Iš tarp šalių sudarytos 2011 m. spalio 19 d. statybos rangos sutarties priedo Nr. 1(12-15 b.l., I t.) matyti, jog šalys sutartimi šalys nustatė fiksuotą namo statybos kainą – 150 000 Lt.
Bet kokios sutarties esmė, tame tarpe ir vartojimo statybos rangos sutarties – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią, kadangi pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą šalys (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, nustatyti sutarties sąlygas (išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarčių sąlygas imperatyviai nustato įstatymai) taip pat sudaryti ir įstatymų nenumatytas sutartis, jei tai neprieštarauja įstatymams (LR CK 6.156 str. 1 d., 2 d., 4 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai (LR CK 6.189 str. 1 d.). Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, esant tam tikroms sąlygoms, taip pat teismo sprendimu (LR CK 6.223 str. 1 d., 2 d.). Jeigu vykdant sutartį, iškyla ginčas dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, pagal LR CK 6.193 str. nuostatas bei suformuotą teismų praktiką, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.
Pažymėtina, kad bendrieji sutarčių principai įpareigoja šalis vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartys turi būti vykdomos kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (LR CK 6.200 str.), sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.), o sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita šalis įgyja teisę naudotis nustatytais teisių gynimo būdais.
Byloje nustatyta, jog tarp ieškovo R. D. ir atsakovų M. Š. ir L. Š. 2011 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis yra vartojimo statybos rangos sutartis (LR CK 6.672 str. 1 d., 6.681 str. 1 d.), pagal kurios 1.2. p. ieškovas įsipareigojo atlikti sutarties priede Nr. 1 numatytus statybos darbus, užsakovas pagal 1.3. p. įsipareigojo priimti sutartinio darbo rezultatą ir už jį sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis.
Viena esminių vartojimo statybos rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų kainos. Vartojimo statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, LR CK 6.673 str. įtvirtintos užsakovo garantijos, šio straipsnio 1 dalyje nustatant, kad rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos, o užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ir paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Pažymėtina, kad LR CK 6.653 str. 5 d., nustatančioje rangos sutarčių darbų kainą, neįtvirtinta galimybė ją keisti nei didinant rangovui reikalaujant, nei mažinant užsakovo pageidavimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl statybos rangos sutarčių ši norma yra imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005-10-24 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-505/2005, 2006-10-30 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-543/2006, 2009-10-08 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-430/2009, 2014-06-11 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-294/2014).
Taigi seka išvada, jog šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius.
Ieškovas nurodė, kad atsakovai nepasirašė atliktų darbų ir neapmokėjo jam už atliktus pagal sutartį darbus 12 000 Lt, bei 32 100 Lt už papildomai atliktus darbus. Atsakovai, nesutikdami su ieškovo reikalavimais, teikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: 2012-04-28 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 3/2012-04-28, 2012-05-14 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4/2012-05-14, 2012-05-15 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 6/2012-05-15.
Tokį reikalavimą atsakovai grindė tomis aplinkybėmis, kad jokio realaus darbų perdavimo neįvyko, be to nei viename iš aktų nėra pažymėta apie atsakovų atsisakymą juos pasirašyti, nors pagal LR CK 6.694 str. 4 d. nuostatas rangovas įgyja teisę pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą vienašališkai, tik padarius žymą apie kitos pusės atsisakymą pasirašyti. Atsakovai taip pat nurodė, jog ieškovas vienašališkai nustatė darbų kiekius ir kainas, nes atsakovams ieškovas nesuteikė informacijos apie vienašališkai ieškovo pasirašytuose darbų priėmimo perdavimo aktuose nurodytus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, ieškovo deklaruojami darbai realiai nebuvo atlikti, nes paprašius parodyti atliktus be susitarimo darbus, ieškovas to nepadarė. Be to sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, todėl rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti.
Tiek pagal bendrąsias, tiek pagal specialiąsias rangos sutartinius santykius reglamentuojančias normas yra numatytas atliktų darbų perdavimas ir priėmimas (LR CL 6.662 str., 6.676 str., 6.681 str., 6.694 str.). Pagal vartojimo rangos normas užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (LR CK 6.676 str. 2 d., 6.681 str. 1 d.). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu užsakovas atsisako pasirašyti aktą, jis privalo nurodyti atsisakymo priežastis.
Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-01-17 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-17/2007, 2013-06-07 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-250/2013).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus Nr. 1/2012-01-26, Nr. 2/2012-02-28, Nr. 3/2012-03-29 (17, 19, 21 b.l., I t.), pasirašytus užsakovų, ieškovui R. D. buvo sumokėta 82 000 Lt, pagal papildomų darbų perdavimo – prėmimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2 (18, 20 b.l., I t.), pasirašytus atsakovų, ieškovui buvo sumokėta 13 500 Lt.
Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų Nr. 4/2012-05-14, Nr. 5/2012-05-15 (23, 24 b.l.), kuriuose ieškovo nurodyta atliktų darbų vertė 12 000 Lt, atsakovai nepasirašė. Atsakovai taip pat nepasirašė ir ieškovo pateiktų papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų Nr. 3/2012-04-28, Nr. 4/2012-05-15, Nr. 5/2012-05-15, Nr. 6/2012-05-15 (22, 25-27 b.l., I t.), kuriuose ieškovo nurodyta papildomų atliktų darbų vertė 32 100 Lt.
Ieškovas teigia, kad jis nepasirašytuose aktuose nurodytus darbus atliko ir perdavė atsakovams, taip pat nurodė, jog pareiga mokėti atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais, tai yra atsakovams pradėjus gyventi name, o atsakovai teigia, kad realaus atliktų darbų perdavimo nebuvo. Ir nors atsakovai 2012-05-18 raštais atsisakė pasirašyti aktus, nurodydami, kad nepriduotas atliktų darbų rezultatas (58-63 b.l., I t.), tačiau vėliau siūlė atsakovui paskirti laiką atliktų darbų perdavimui ir aktų pasirašymui (29, 64-65 b.l., I t.). Ieškovas neginčijo atsakovų nurodytų aplinkybių dėl atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų pateikimo būdo (elektroniniu paštu) atsakovams, ir teigė, kad aktuose nurodyti darbai atlikti, taip pat kad jis įvykdė savo pareigą informuoti atsakovus apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, ką ieškovo nuomone patvirtina atsakovų 2012-05-18 bei 2012-06-05 raštai bei ieškovo 2012-05-31 pranešimas (101 b.l., II t.), tačiau teismas vertina, kad ieškovas neįrodė, jog jis įvykdė pareigą ir sudarė sąlygas atsakovams realiai priimti atliktus darbus, nes negalima sutikti, kad ieškovo nurodytas 2012-05-31 pranešimas yra būtent pranešimas priimti atliktus darbus, nes tai neatsispindi šio dokumento turinyje, be to jis surašytas jau gerokai po aktų perdavimo pasirašymui atsakovams. Teismas taip pat nesutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad atsakovų pradėjimas gyventi name rodo, kad darbai atlikti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai dalies sutartyje ir projekte numatytų darbų atlikimą organizavo patys, o ieškovas nurodyto teiginio patvirtinimui neįrodinėjo, dėl kurių darbų (pagal atsakovų teigimą) neatlikimo, neįmanoma būtų naudotis gyvenamuoju namu.
Byloje esančiais duomenimis laikytina nustatyta, jog ieškovas parengtus atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus ir papildomų darbų perdavimo – priėmimo aktus atsakovams pasirašymui pateikė elektroniniu paštu, tačiau ieškovas nesudarė sąlygų atsakovams priimti atliktus darbus, tai yra tinkamai neįvykdė prievolės realiai perduoti atliktus pagal sutartį darbus.
Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl pagal formuojamą teismų praktiką tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą. Iš minėtų darbų priėmimą reglamentuojančių normų nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas.
Atsakovai priešieškinyje nurodė, jog tai, kad ieškovo R. D. pateikti perdavimo – priėmimo aktai yra tariami, duoda pagrindo teigti ir tos aplinkybės, kad nei viename iš aktų nėra pažymėta apie atsakovų atsisakymą juos pasirašyti, nors iš LR CK 6.694 str. 4 d. seka, kad rangovas įgyja teisę pasirašyti aktą vienašališkai, tik padarius žymą apie kitos pusės atsisakymą pasirašyti, tačiau teismas vertina, jog šios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo ir jos nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti kaip pasirašytus vienasmeniškai.
Atsakovai pripažinti negaliojančiais vienasmeniškai ieškovo pasirašytus atliktų darbų aktus ir papildomai atliktų darbų aktus prašė ir tuo pagrindu, kad ieškovo deklaruojami darbai realiai nebuvo atlikti, nes paprašius parodyti atliktus be susitarimo darbus, ieškovas to nepadarė. Be to sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, todėl rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti.
Kaip jau minėta, ieškovas teigė, kad su atsakovais buvo susitarta dėl visų papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, taip pat pripažino, kad rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų sudaryta nebuvo. Atsakovai neneigė šalių susitarimo dėl dalies papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, būtent pripažino papildomų darbų atlikimą pagal 2012-01-11 ir ir 2012-02-28 papildomų darbų perdavimo – priėmimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2 (18, 20 b.l., I t.), taip pat pripažino, jog su ieškovu buvo susitarta, jog jis pastatys stoginę, tačiau ieškovas stoginės statymo darbų neatliko, atsakovai taip pat nurodė, jog su ieškovu nebuvo susitarta dėl jokių kitų papildomai atliekamų darbų ir jų vertės, kurie yra nurodyti ginčo aktuose, atsakovai neigė ir šių darbų atlikimą.
Byloje nustatyta, jog tarp ieškovo R. D. ir atsakovų M. Š. ir L. Š. 2011 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis yra vartojimo statybos rangos sutartis (LR CK 6.672 str. 1 d., 6.681 str. 1 d.), kuria šalys nustatė fiksuotą namo statybos kainą – 150 000 Lt.
Viena esminių vartojimo statybos rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų kainos. Vartojimo statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, LR CK 6.673 str. įtvirtintos užsakovo garantijos, šio straipsnio 1 dalyje nustatant, kad rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos, o užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ir paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje.
LR CK 6.653 str. 5 d., nustatančioje rangos sutarčių darbų kainą, neįtvirtinta galimybė ją keisti nei didinant rangovui reikalaujant, nei mažinant užsakovo pageidavimu. Taigi ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovų apmokėti už papildomai atliktus darbus, nes ši norma yra imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Pažymėtina, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl statybos rangos sutarčių.
Aukščiau nurodyto pagrindu laikytina, kad rangovas, nebūdamas susitaręs dėl papildomai atliekamų darbų su atsakovais, prarado teisę reikalauti iš atsakovų apmokėjimo už jo nurodytus papildomai atliktus darbus pagal 2012-04-28 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 3/2012-04-28, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 6/2012-05-15.
Kaip jau minėta, atsakovai pripažino, kad buvo susitarę su ieškovu dėl papildomai atliekamų stoginės statybos darbų. Ieškovas nurodė, kad jis atliko dalį stoginės statybos darbų ir tai yra užfiksuota 2012-04-28 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte. Tačiau atsakovai nurodė, jog ieškovas neatliko stoginės statybos darbų, šiuos darbus atliko kitas rangovas, atsakovai pateikė tai patvirtinančius įrodymus (51-59 b.l., III t.), iš kurių matyti, kad stoginės statybos darbai ir medžiagos sudaro 6829,94 Lt, o atsakovas savo teiginių, kad jis atliko dalį stoginės darbų, kurių vertė pagal aktą 6000 Lt, nepatvirtino jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nei apklaustų liudytojų parodymais.
Bylos nagrinėjimo metu iškilo ginčas dėl statomo gyvenamojo ploto. Ieškovas teigia, kad statomo namo plotas pagal antrąjį projekto variantą padidėjo atsakovų pageidavimu, nes jie nuolat keitė savo valią, atsakovai nesutiko su ieškovo nurodytom aplinkybėm ir nurodė, kad pirmas projektas buvo gautas, kai namas jau buvo pradėtas statyti ir pasirašyta rangos sutartis, o antrasis projektas buvo rengiamas todėl, kad ieškovas nukrypo nuo pirmajame projekte numatyto statomo namo ploto, todėl buvo būtina parengti kitą projektą, kad atitiktų faktą. Ieškovas pripažino, jog jis statybos darbus pradėjo, neturėdamas leidimo ir projekto, dirbo pagal atsakovo L. Š. siųstus brėžinius, eskizus, preliminarius projektus, taip pat nurodė, kad pirmas eskizas buvo pateiktas ieškovui dar nepatvirtinus projekto, o namą pradėjo statyti pagal rengiamą pirmą projektą, po to nusprendė atsakovas, kad per mažas namas ir nutarė didinti (12, 91-92, 93, 96 b.l., III t.).
LR CK 6.684 str. 1 d. nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą ir statinio projektą bei pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Taigi rangovas, vykdydamas statybos rangos sutartį, privalėjo vadovautis LR CK 6.684 str. 1 d. ir Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 2 p. keliamų imperatyviųjų reikalavimų.
Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovų statomo gyvenamojo namo pirmasis projektas parengtas ir patvirtintas 2011 metų lapkričio mėnesį, leidimas statybai išduotas 2011 m. lapkričio 22 d. (12 b.l., II t.), antrasis projektas parengtas ir patvirtintas 2012 m. kovo 2 d. (5-9 b.l., II t., 96 b.l., III t.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas R. D. statybos darbus pradėjo 2011 metų spalio mėnesį, to neneigė pats ieškovas tai pripažino ir atsakovai.
Šios aplinkybės patvirtina, kad rangovas statybos rangos sutartį pradėjo vykdyti, nesant įstatymuose reglamentuotų sąlygų – be statinio projekto ir teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo. Ieškovas neneigė, jog jam nebuvo žinoma, kad nėra parengtas statomo gyvenamojo namo techninis projektas, priešingai jis pats pripažino, kad pradėjo darbus, nesant projekto, taip pat nurodė, jog statybos leidimas buvo išduotas 2011-11-22, todėl laikytina, kad vykdydamas rangos sutartį be statinio projekto ir teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, atsakovas veikė nerūpestingai, nesilaikė atidumo reikalavimų, nors ir pagal sutarties 1.2.3. p. ieškovas buvo įsispareigojęs profesionaliai, pagal statybos reikalavimus, atlikti sutarties priede Nr. 1 numatytus darbus.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad namo kvadratūros korektūros išlaidos papildomai atliekamiems darbams galėjo būti iš dalies sąlygotos ir ieškovo nerūpestingumo, kadangi jis vykdė statybos rangos darbus, neturėdamas projekto, kas galėjo sąlygoti statomo namo ploto neatitikimą pirmajam projektui, todėl nesant rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų, kurių vertė 32 500 Lt, kaip nurodyta akte (26 b.l., I t.), atsakovams nesutikus, kad tokios vertės darbai buvo sutarti bei atsakovams neginčijant, kad šio susitarimo vertė 10 000 Lt, ką patvirtina 2012-01-11 papildomų darbų perdavimo – priėmimo akto Nr. 1 duomenys (18 b.l., I t.), ieškovui nepateikus įrodymų esant susitarimui dėl 32 500 Lt šių papildomų darbų vertės, laikytina, jog ieškovas dar ir nepagrįstai surašė 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5/2012-05-15 (26 b.l.), be to akte nurodyta informacija neinformatyvi ir nekonkreti, todėl neįmanoma nustatyti konkrečių darbų bei jų nustatyti vertės pagal kiekvieną aktą (18,26 b.l., I t.) už kvadratūros korektūros darbus.
Atsakovai nepripažino, jog ieškovas atliko darbus ir pagal 2012-05-14 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4/2012-05-14 (namo fasado ir pamatų dekoras) bei 2012-05-15 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5/2012-05-15 (įvažiavimas, elektros įvadas, lietaus nutekėjimo sistema ir kiti baigiamieji darbai).
Nurodė, jog ieškovas neatliko įvažiavimo darbų, šiuos darbus atliko kitas rangovas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (26-36 b.l., III t.), iš kurių matyti, kad įvažiavimo darbų, kurių atlikimas įtrauktas į sutarties priedą Nr. 1, įrangos ir medžiagų kaina sudaro 4238 Lt. Taip pat atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog už elektros įvado darbus sumokėjo patys (46-47 b.l., III t.), be to dalis elektros darbų yra įtraukta į 2012-01-26 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir 2012-02-28 papildomų darbų perdavimo – priėmimo aktą (17, 20 b.l., I t, 48-49 b.l., III t.). Dėl lietaus nutekėjimo sistemos išlaidų atsakovai nurodė, jog ši sistema buvo įrengta jau 2012-03-08, šių aplinkybių patvirtinimui pateikė fotonuotrauką (60 b.l., III t.), taip pat nurodė, jog už šiuos darbus buvo atliktas išankstinis mokėjimas 2011-11-16 kartu su apmokėjimu už stogo darbus mokėjimą atliekant pavedimu per banką. Ieškovas atsakovų nurodytų aplinkybių nepaneigė jokiais įrodymais.
Be to pažymėtina, kad 2012-05-15 aktas Nr. 5/2012-05-15 yra neinformatyvus, nenurodytos atskirų darbų vertės, neaišku, kas sudaro kitus baigiamuosius darbus, todėl laikytina, jog tai apsunkino atsakovų galimybes ginčyti darbų neatlikimą.
2012-05-14 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 4/2012-05-14 surašytas dėl namo fasado ir pamatų dekoro darbų atlikimo. Atsakovai teigė, kad šie darbai nėra pilnai atlikti, nes nėra nudažyta, kaip priklauso pagal projektą. Atsakovai nurodė (92 b.l., III t.), jog už fasado dekorą yra sumokėta 6000 Lt (61 b.l., III t.), pats namo fasado dekoras yra baltas, tačiau jis nėra dažytas, o dažymas yra papildoma apsauga, taip pat atsakovai pateikė UAB (duomenys neskelbtini) sienų, apdailintų struktūriniu tinku, dažymo darbų pasiūlymą ir lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, jog 165 kv. m ploto sienų dažymo darbų vertė 9581,20 Lt. Ieškovas pripažino, jog dažymo darbų neatliko, nurodė, jog suderinus su atsakovu, buvo nutarta pagal gamintojo rekomendacijas nedažyti tinko, nes buvo pasirinktas brangesnis baltos spalvos tinkas.
Antrojo projekto bendrojo aiškinamojo rašto 6 p. (13 b.l., II t.) nurodyta, kad sienos iš lauko tinkuojamos dekoratyviniu tinku bei dažomos baltos spalvos fasadiniais dažais (pagal gamintojų rekomendacijas). Ieškovas pripažino, jog namo fasado tinkas nebuvo dažomas dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir kaip pagrindą tam pateikė UAB (duomenys neskelbtini) technologo pasirašytą raštą (129 b.l., II t.), kuriame nurodyta, kad akrilinio dekoratyvinio tinko dažyti nereikia, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu dekoratyviniu tinku buvo tinkuojamas namas, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad tokiems projekto pakeitimams buvo gautas atsakovų sutikimas, o atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog su tokiais projekto pakeitimais nesutiko ir tai laikytina ieškovo darbo trūkumu. Be to rangovas įsipareigojo (sutarties 5.3. p.) naudoti tik sutartyje numatytas medžiagas, nekeisti jų žemesnės kokybės ar kitomis medžiagomis be užsakovo sutikimo, savavališkas medžiagų pakeitimas laikomas darbo broku ir užsakovas turi teisę reikalauti pakeisti medžiagas savo lėšomis į sutartyje nurodytas.
Pažymėtina, kad dauguma ieškovo surašytų ginčo aktų yra neinformatyvūs, nėra aiškiai įvardinti darbai (22, 24, 26 b.l., I t.), kiekvieno darbo atskirai vertė, nėra nurodytos konkrečios patalpos ar vieta, kur yra atlikti aktuose nurodyti darbai (22, 24, 27 b.l., I t.).
Aukščiau nurodytų aplikybių pagrindu laikytina, jog atsakovai pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo pateiktus aktus, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir 2012-04-28 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 3/2012-04-28, 2012-05-14 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 4/2012-05-14, 2012-05-15 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 5/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 4/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 5/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 6/2012-05-15 pripažintini negaliojančiais, o ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus ieškovo ieškinį ir patenkinus atsakovų priešieškinį, atitinkamai spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kadangi atsakovai yra vartotojai, tai nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleisti. Atsakovų reikalavimas priešieškinyje yra neturtinio pobūdžio, todėl už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis, atsižvelgiant į priešieškinio gavimo teisme metu galiojusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą, sudaro 143 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.).
Atsakovai M. Š. ir L. Š. pateikė advokato atstovavimo išlaidas patvirtinančius kvitus (55 b.l., I t., 89 b.l., III t.), ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Atsakovai advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 3000 Lt (55 b.l., I t., 89 b.l., III t.). Byla laikytina sudėtinga, atsakovai teikė atsiliepimą ieškinį, prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, priešieškinį, advokatė atstovavo atsakovų interesus posėdžių metu, todėl laikytina, jog atsakovų patirtos advokato pagalbos išlaidos už procesinių dokumentų rengimą, prašymų teikimą ir atstovavimą teisme (rekomendacijų 8.2. p., 8.16. p., 8.18. p.) atitinka protingumo kriterijus ir yra pagrįstos, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 95 str.) atsakovų naudai.
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir areštuoti atsakovams M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantiems (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausantys nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai, esantys pas atsakovus arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant 53698,80 Lt ieškinio sumos, jų nesant ar nepakankant, areštuotos atsakovų piniginės lėšos, kad bendrai būtų areštuota daiktų ir/ar piniginių lėšų ne daugiau kaip už 53698,80 Lt, ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovų ieškinį atmetus, naikintinos minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str. 2 d.).
Byloje susidarė 49,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus ieškovo ieškinį ir patenkinus atsakovų priešieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo R. D. valstybės naudai (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 str., 268- 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovo R. D. ieškinį atmesti.
Atsakovų M. Š. ir L. Š. priešieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti 2012-04-28 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-14 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4/2012-05-14, 2012-05-15 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5/2012-05-15, 2012-05-15 papildomų atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 6/2012-05-15 negaliojančiais.
Priteisti iš ieškovo R. D. atsakovų M. Š. ir L. Š. naudai 3000 Lt atsakovų patirtų advokato pagalbos išlaidų.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones areštuoti atsakovams M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantiems (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant 53698,80 Lt ieškinio sumos, jų nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, kad bendrai būtų areštuota daiktų ir/ar piniginių lėšų ne daugiau kaip už 53698,80 Lt, ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui.
Priteisti iš ieškovo R. D. valstybės biudžeto naudai 49,74 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šią sumą sumokėti į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000 (įmokos kodas 5660), ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.