- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-1489-343/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjų J. M. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-1945-292/2016 pagal pareiškėjų J. M. ir J. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai pirmosios instancijos teismo prašė patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį dėl santuokoje įgyto turto – transporto priemonės NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2011 metų registracijos, ir J. M. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos pasidalijimo, nustatant, kad nurodyta transporto priemonė ir J. M. gaunamos pajamos iš darbinės, intelektinės veiklos ar vykdomo verslo yra asmeninė jos nuosavybė, o J. M. pajamos, gautos iš darbinės, intelektinės veiklos ar vykdomo verslo, yra pastarojo asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad santuoką jie sudarė 2014 05 13, J. M. transporto priemonę įsigijo santuokoje, tačiau iš asmeninių lėšų. Antstolės A. K. kontoroje yra vykdomas 56 649,68 Eur skolos išieškojimas iš J. M. valstybės naudai pagal Kauno teritorinės muitinės 2012 09 07 sprendimą Nr. 10000217659. Ši prievolė jam atsirado dar iki santuokos sudarymo ir yra jo asmeninė prievolė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti supaprastinto proceso tvarka pareiškėjų taikos sutartį. Teismas nurodė, kad taikos sutarties tvirtinimas teismine tvarka, galimas tik esant ginčui ar galimybei jai kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų. Taikos sutartis turi turėti šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę, o ne faktų konstatuojamosios, tokiu būdu, ir tų faktų prejudicinės reikšmės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis dėl nuosavybės teisės formos pakeitimo (iš bendrosios jungtinės į asmeninę) ir ji sudaryta vykdant iš J. M. išieškojimą priverstine, vertino, kad tokia sutartis pažeidžia kreditorės – valstybės interesus, nes, sudarydami taikos sutartį, sutuoktiniai yra nesąžiningi. Dėl to teismas atsisakė tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį kaip prieštaraujančią viešajam interesui.
II. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjai prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti. Jų vertinimu, skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina dėl šių argumentų:
Teismas neįvertino, kad tarp šalių egzistuoja teisminio ginčo dėl turto padalijimo kilimo grėsmė, kadangi antstolis nukreipė išieškojimą į santuokoje įgytą, tačiau pareiškėjos asmenine nuosavybe pripažintiną turtą. Todėl, siekiant išvengti teisminių ginčų, pareiškėjai sudarė taikos sutartį. Teismas nepagrįstai pareiškėjų elgesį teikiant prašymą patvirtinti taikos sutartį vertino nesąžiningu, kadangi aplinkybės apie kreditorių ir vykdomą išieškojimą nebuvo nuslėptos, kreditorius apie šį prašymą buvo informuotas ir pateikta taikos sutartis. Nepagrįsta teismo išvada, kad taikos sutartimi bus pažeisti kreditoriaus interesai, kadangi vien ta aplinkybė, kad vienas iš pareiškėjų turi asmeninę prievolę kreditoriui, nedraudžia ir neužkerta kelio sutuoktiniams pasidalinti turto. Teismas buvo šališkas, vadovavosi išimtinai tik kreditoriaus interesais. Bylą nagrinėjo ta pati teisėja, kuri nagrinėjo bylą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pastarojoje byloje posėdis įvyko dar prieš skundžiamos nutarties priėmimą, todėl teismas jau turėjo išankstinę nuomonę dėl prašymo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio kodekso XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį, teismo nutartis dėl pareiškimų ar faktų patvirtinimo apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Kituose CPK XXXIX skyriaus straipsniuose taip pat nenumatyta, kad nutartis atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, priimta supaprastinto proceso tvarka, skundžiama atskiruoju skundu. Taigi CPK konkrečiai nenumato, kad minėtos nutartys skundžiamos atskiruoju skundu. CPK 582 straipsnio 7 dalis numato, kad teismo atsisakymas patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl pareiškimo ar fakto patvirtinimo, kas reiškia, kad tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Todėl atsisakius tvirtinti pareiškėjų pateiktą taikos sutartį teismas be pagrindo nurodė, kad minėta nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo CK 6.983 straipsnio nuostatų aiškinimu. Taikos sutarties, kurią teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti, sąlygomis pareiškėjai susitaria, kad jų santuokos metu įgyta transporto priemonė NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos J. M. gaunamos pajamos iš darbinės, intelektinės veiklos ar vykdomo verslo yra asmeninė jos nuosavybė, o J. M. pajamos, gautos iš darbinės, intelektinės veiklos ar vykdomo verslo, yra pastarojo asmeninė nuosavybė. Taigi, šalys šia sutartimi siekia pakeisti įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinį režimą. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė egzistuoja tol, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Pagal CK 3.100 straipsnio 7 punktą, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymu nustatytą turto teisinį režimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, pagal CK 3.83 straipsnį sutuoktinių turto teisinis režimas nustatomas vedybų sutartimi, kuri sudaroma raštu ir tvirtinama notaro (CK 3.103 str.). Todėl nesant tarp šalių ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas negalėjo tvirtinti pateiktos taikos sutarties, nes teismas negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties, tvirtinamos teismo supaprastinto proceso tvarka, nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pareiškėjų atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal pareiškėjų atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjų J. M. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.